Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2001 m. kovo 19 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams su turto konfiskavimu. 2003 m. rugsėjo 19 d. veika perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 2 dalį. Galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams;

2) 2006 m. liepos 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2006 m. rugsėjo 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. 2007 m. gegužės 3 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas galutinę bausmę nustatė 2 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo;

4) 2007 m. sausio 26 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams 15 dienų. 2007 m. liepos 9 d. 09 nuosprendis subendrintas su Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams 15 dienų;

5) 2009 m. lapkričio 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 20 parų;

6) 2010 m. sausio 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

7) 2010 m. rugsėjo 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 40 parų;

8) 2010 m. lapkričio 11 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

9) 2010 m. lapkričio 29 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams; 2011-07-27 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2010-11-11 ir 2010-11-29 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 11 mėnesių.

10) 2011 m. gruodžio 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu, po ko, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011 m. liepos 27 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 6 metams. Šiaulių apygardos teismui 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pakeitus 2011 m. gruodžio 7 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atlikusi, teistumui neišnykus, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016 m. rugpjūčio 10 d. apie 18 val. būdama sulaikyta įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnyje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ONTV 4-ojo skyriaus vyr. tyrėjai J. A. atliekant sulaikytosios asmens kratą, siekdama sunaikinti asmens kratos metu rastus du paketėlius su supresuota kieta galimai narkotine medžiaga, įsikišo juos į burną, o paprašyta nutraukti neteisėtus veiksmus, į perspėjimus nereagavo, tyčia nukrito ant grindų bei surakintomis priekyje rankomis smogdama bei spardydamasi kojomis sudavė vyr. tyrėjai J. A. ne mažiau kaip 12 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarydama nukentėjusiajai J. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosyje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, sėdmenyse, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimu dešiniame sėdmenyje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, tokiu būdu pasipriešino statutiniam valstybės tarnautojui.

2016 m. rugpjūčio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo J. A. pateikė suplėšytą basutę, nutrauktą grandinėlę ir pakabuką su iškritusią akute. Daiktai buvo apžiūrėti 2016 m. rugpjūčio 17 d., užfiksuoti sugadinimai (1 t. b. l. 17, 18-19, 20-21).

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimu nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).

Minėtame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus paties kaltininko parodymus (kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama) bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 str. prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti.

Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu ir teigė, kad nukentėjusiosios specialiai nestumdė, tačiau tai paneigia nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, kuriais teismas netikėti neturi pagrindo. Nukentėjusioji J. A. parodė, kad kaltinamoji ją stūmė, kojomis ir rankomis sudavė jai smūgius, aktyviai priešinosi ir nevykdė nurodymo atiduoti nuo stalo pagriebtus paketėlius, kuriuos ji norėjo nedelsiant atimti iš kaltinamosios. Liudytoja J. M. taip pat parodė, kad A. S. mojavo rankomis, daužė galvą, grumėsi su nukentėjusiąja ir nevykdė jos nurodymo nesipriešinti ir atiduoti pagriebtus paketėlius. Liudytojas A. O. taip pat patvirtino kaltinamosios aktyvų pasipriešinimą jėga ir fizinio smurto panaudojimą tyrėjos J. A. atžvilgiu.

Kaltinamoji posėdžio metu kėlė versiją, kad tyrėjos kabinetas, į kurį ji buvo pristatyta, buvo užkrautas daiktais, dėžėmis, į kuriuos galimai galėjo ir susižaloti nukentėjusioji. Tačiau kaip matyti iš prie 2016 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros protokolo pridėtų fotolentelių (1 t. b. l. 7-8, 9-11), kabinetas nebuvo užkrautas daiktais, pateiktose fotonuotraukose matyti, jog kabinete yra vietos laisvai ir be kliūčių judėti, todėl ši kaltinamosios keliama versija yra nepagrįsta, dėl ko tokie parodymai laikytini tik siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai padarytų sužalojimų visuma vienkartiniam griuvimui nebūdinga (1 t., b. 1. 25). Išvadoje taip pat nurodyta, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas atsirado 12 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Taigi, ši išvada dėl sužalojimų pobūdžio, mechanizmo, trauminių poveikių skaičiaus iš esmės atitinka ir nukentėjusiosios bei liudytojų parodytas įvykio aplinkybes, dėl ko jomis abejoti teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamoji taip pat tvirtino ir tai, kad ji nesipriešino, o tiesiog jai įvykio metu prasidėjo abstinencijos sindromas, nes ji serga epilepsija. Dėl to ji beveik nieko neprisimena, o ypač, kad naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Tačiau tuo pačiu kaltinamoji parodė, kad norėdama išvengti atsakomybės dėl narkotinių medžiagų, ji tuos pagriebtus nuo stalo paketėlius specialiai ir rijo. Tai patvirtina, kad ji suvokė, jog bandydama praryti paketėlius elgiasi aiškiai neteisėtai, o nevykdydama policijos pareigūnės nurodymo atiduoti jai tuos paketėlius ir naudodama prieš ją jėgą bei fizinį smurtą, neteisėtai priešinasi valstybės tarnautojui. Be to, kaip nustatyta iš byloje esančios pažymos, ji nėra psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitoje (1 t. b. l. 143), todėl jos parodymai dėl abstinencijos sindromo nelaikytini patikimais, galėjusiais lemti nesuvokimą įvykio metu, jog ji aktyviai ir pavojingai priešinasi policijos pareigūnei.

Konstatuotina, kad ištirtais įrodymais nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji įvykio metu elgėsi iš tiesų agresyviai ir įžūliai, nes aktyviais veiksmais tyčia nepaklusdama teisėtiems policijos pareigūnės N. A. reikalavimams, jėga priešinosi jos veiksmams, kurių nukentėjusioji ėmėsi siekdama iš kaltinamosios atimti jos pagriebtus su tikslu praryti paketėlius su galimai narkotine medžiaga, ir muistydamasi tyčia sudavė smūgius policijos pareigūnei kojomis ir rankomis. Taip padarė N. A. poodines kraujosruvas nosyje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, sėdmenyse, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiame žaste, odos nubrozdinimus dešiniame sėdmenyje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios N. A. sveikatą, jai vykdant tarnybines pareigas. Kaltinamosios pasipriešinimas buvo sąmoningas, kryptingas ir pavojingas, nes ji tokiu būdu siekė sutrukdyti policijos pareigūnei N. A. atlikti pareigas, susijusias su įkalčių - galimai narkotinių medžiagų apžiūra, siekė iš viso šiuos įkalčius sunaikinti ir dėl to aktyviai priešinosi. Tai įrodo, kad kaltinamoji susidariusioje situacijoje suvokė savo veiksmus ir jų pavojingumą ir dėl to veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi ir tai, kad šiuo atveju būtinosios ginties situacija, apie kurią taip pat parodė kaltinamoji, negalėjo susiklostyti dėl to, kad policijos pareigūnė, kuriai kaltinamoji pasipriešino, veikė teisėtai, nes vykdė jai pagal įstatymą priskirtas funkcijas, susijusias su nusikalstamų veikų išaiškinimu bei ištyrimu, o kilus grėsmei dėl jų sunaikinimo, ėmėsi visų įmanomų ir įstatymo leistinų veiksmų prieš kaltinamąją, kad užkirsti tam kelią. Todėl tokioje situacijoje policijos pareigūnės – nukentėjusiosios N. A. veiksmai, kuriais jis siekė išimti iš kaltinamosios burnos paketėlius ir juos atimti, negali būti vertinami kaip pavojinga ir neteisėta veika. Atsižvelgiant į tai, šioje situacijoje kaltinamoji neturėjo jokios teisės į būtinąją gintį.

Vertinant teisme ištirtus įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko pažymėtina, kad kaltinime nusikaltimo laikas buvo nurodytas – 2016 m. rugpjūčio 10 d. apie 22.45 val. Tačiau, kaip matyti iš ROIK ataskaitos, įvykio data ir laikas nurodyta 2016 m. rugpjūčio 10 d. 18 val. (1 t. b. l. 13). Teisme apklausta nukentėjusioji ir liudytojai taip pat parodė, kad nusikaltimas buvo padarytas apie 18 val., o nukentėjusioji buvo tik apklausta 22.45 val. Todėl teismas sprendžia, kad ištirtais įrodymais yra neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veikia buvo padaryta apie 18 val., dėl ko kaltinime nurodytas laikas patikslintinas.

Be to, kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamoji pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Kaip minėta, 286 straipsnyje yra numatyti du alternatyvus požymiai – pasipriešinimas valstybės tarnautojui arba pasipriešinimas kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šiuo atveju, kaip nustatyta, kaltinamoji pasipriešino ir panaudojo fizinį smurtą policijos pareigūnės – tyrėjos, kuri yra statutinis valstybės tarnautojas, atžvilgiu. Nukentėjusioji N. A. dirba Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos vyr. tyrėja, taigi, ji yra statutinė valstybės tarnautoja. Šis netikslumas nėra esminis, jis nekeičia kaltinimo esmės, tačiau turi būti patikslintas, kaltinime nurodant, kad kaltinamoji pasipriešino valstybės tarnautojui.

Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, konstatuotina, jog kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai pagal BK 286 straipsnį.

Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajai bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

A. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, ji veikė tiesiogine tyčia, šią veiką padarė jau būdama anksčiau Lietuvos Respublikoje teista net 10 kartų, taip pat ir realia laisvės atėmimo bausme, kas rodo, kad kaltinamoji Lietuvos Respublikoje yra teisiama jau nebe pirmą kartą, sistemingai nusikalsta ir nenori taikytis prie visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Tai rodo, kad A. S. padarytas nusikaltimas yra neatsitiktinė veika. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nėra nustatyta A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad ji šiuo metu yra suimta kitame ikiteisminiame tyrime, niekur nedirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė, numatyta BK 286 straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimas. Bausmės dydis šiuo atveju nustatytinas mažesnis nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nesant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo, A. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma realiai.

Civilinė ieškovė J. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios 62,07 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad dėl A. S. jai padarytos nusikalstamos veikos patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą, didelį stresą ir dvasinius išgyvenimus, tiek įvykio metu, tiek ir po įvykio. Po įvykio kreipėsi į Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę pas infektologą, siekiant nustatyti, ar kontakto metu su įtariamąja nebuvo užkrėsta infekcinėmis ligomis. Pas medikus jai buvo atlikti tyrimai, o rekomendavus medikams, savo lėšomis, tris kartus pagal skiepų schemą pasiskiepijo nuo hepatito B. Už tris skiepus bendrai sumokėjo 62,07 Eur. Taip pat minėto įvykio metu ir po to patyrė moralinę žalą – pažeminimą, patyrė šoką ir fizinį skausmą.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje, nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Civilinis ieškinys dėl 62,07 Eur turtinės žalos yra įrodytas, nes jį atitinka turtinė žala, kuri buvo padaryta dėl nusikaltimo (tai patvirtina VšĮ Kauno klinikinės ligoninės trys 2016 m. rugpjūčio 19 d. ir 26 d., rugsėjo 9 d., kvitai po 20,69 Eur), todėl jis tenkintas ir prašoma priteisti 62,07 Eur suma priteistina iš kalta pripažintos kaltinamosios.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo sutrikdyta sveikata, ji patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Duomenų apie pvz. ilgą nedarbingumo laikotarpį ar pan., nukentėjusioji nepateikė. Be to, civiliniame ieškinyje yra nurodyta CK 6.250 straipsnio 1 dalis, bet nedetalizuota, kokius išgyvenimus nukentėjusioji patyrė, kaip tai pakenkė jos reputacijai, sumažėjo jos galimybės bendrauti ar pan.

Taigi, nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad nukentėjusiosios patirtų sužalojimų gydymas nebuvo komplikuotas, įvertintas sužalojimo pobūdis, nepatogumai, fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, taip pat ir kaltinamosios turtinė padėtis leidžia pagrįstai spręsti, kad nukentėjusiajai priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina iki 100 Eur. Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl A. S. nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes, ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba raštu informavo, kad kaltinamąją ginti buvo parinktas advokatas Algimantas Antanas Palijanskas (2 t. b. l. 59).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajai gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės gali būti priteisiamos iš kalta pripažintos A. S., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 straipsnio nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo, nes teisme nebuvo gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajai paskirtam gynėjui šioje byloje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę ar yra suimtas, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties. Todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamosios gali būti laikomas ribojančiu kaltinamosios galimybes pasinaudoti jai ir tarptautinės teisės, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, ir baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo jai esant suimtai.

Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinės ieškovės J. A. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. S. 62,07 Eur (šešiasdešimt du eurus 07 ct) turtinei žalai atlyginti ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.