- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- 1A-299-175/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37815-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- A. S.
- Civilinis ieškovas
- J. A.
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir nuteista laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Civilinės ieškovės J. A. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. S. priteista 62,07 Eur turtinei žalai ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. S. nuteista už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d., apie 18.00 val., būdama sulaikyta įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnyje, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. tyrėjai J. A. atliekant sulaikytosios asmens kratą, siekdama sunaikinti asmens kratos metu rastus du paketėlius su supresuota kieta galimai narkotine medžiaga, įsikišo juos į burną, o paprašyta nutraukti neteisėtus veiksmus, į perspėjimus nereagavo, tyčia nukrito ant grindų bei surakintomis priekyje rankomis smogdama bei spardydamasi kojomis sudavė vyr. tyrėjai J. A. ne mažiau kaip 12 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarydama nukentėjusiajai J. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosyje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, sėdmenyse, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimu dešiniame sėdmenyje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, tokiu būdu pasipriešino statutiniam valstybės tarnautojui.Kauno apylinkės teismas, pripažinęs A. S. kalta pagal BK 286 straipsnį, padarė išvadą, kad skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra pagrindo ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu žymiai mažesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Taip pat iš dalies patenkino nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį.Apeliaciniame skunde nuteistoji A. S. prašo sušvelninti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.Skunde nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės. A. S. manymu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad vadinamo nusikaltimo metu jai prasidėjo stiprūs traukuliai ir epilepsijos priepuolis. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai. Savo kaltės teisme neneigė. Dėl to, kad neatsimena aplinkybių, nurodė, kad galbūt padarė nusikaltimą. Teisme nukentėjusiosios atsiprašė. Nukentėjusioji patvirtino, kad A. S. buvo nevaldomi traukuliai, epilepsijos priepuolis, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir kol medikai atvyko, nukentėjusioji teikė jai pirmąją pagalbą. Nuteistoji A. S. tvirtina, kad nieko blogo nenorėjo padaryti. Nesuvokė ir nesuprato to, kas vyko. Kaip ji dabar gali atsakyti už veiksmus, kurių neatsimena dėl savo būklės ir kurių negali suvokti.Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusioji patvirtino, jog atlikus tyrimus dėl hepatito, rezultatai buvo neigiami. Todėl nuteistajai nesuprantama, kodėl ji turi atlyginti už tris vakcinas. Nukentėjusioji skiepijosi savo interesais. Atsižvelgiant į tai, prašo civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti netenkinti.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji A. S. ir jos gynėja advokatė L. Daukšienė apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė nuteistosios apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.Nuteistosios A. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistoji A. S. prašo švelninti jai paskirtą bausmę, taip pat nepriteisti civilinio ieškinio, todėl skundžiamo teisėtumas ir pagrįstumas, nenustačius esminių BPK pažeidimų, tikrinamas skundo ribose.
Dėl paskirtos bausmės.
Nuteistoji A. S. skunde teigia, kad skiriant bausmę turėjo būti įvertintos tos aplinkybės, kad ji nukentėjusiąją sužalojo ne tyčia, o dėl prasidėjusio nevaldomo epilepsijos priepuolio, dėl to ji savo veiksmų nesuprato ir negali už juos atsakyti, taip pat tai, kad nukentėjusiosios atsiprašė. Šių aplinkybių teismas nevertino, todėl, pasak nuteistosios, paskyrė per griežtą bausmę.Apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartą patikrinusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nuosprendyje padarytas išvadas, apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, sprendžia, kad A. S. skundo argumentai dėl per griežtos bausmės yra nepagrįsti. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistoji jau ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kėlė versiją, kad ji nesipriešino pareigūnei, o tiesiog jai prasidėjo abstinencijos sindromas, nes ji serga epilepsija. Ši versija buvo patikrinta ir motyvuotai atmesta. Teisingai skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad pati nuteistoji pripažino, kad, norėdama išvengti atsakomybės dėl narkotinių medžiagų, pagriebusi paketėlius nuo stalo bandė juos praryti, o pareigūnei reikalaujant nutraukti tokius neteisėtus veiksmus, reikalavimui nepakluso, pareigūnei bandant paketėlius ištraukti iš burnos, pasipriešino fiziniais veiksmais. Įvertinus A. S., nukentėjusiosios J. A., liudytojų J. M., A. O. paaiškinimus, nekelia abejonių nuosprendyje padaryta išvada, kad A. S., nepaklusdama pareigūnės reikalavimui nutraukti neteisėtus veiksmus ir pasipriešindama, suprato, kad elgiasi neteisėtai. Taip pat nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad priepuolis A. S. prasidėjo jau po to, kai ji pasipriešino pareigūnei fiziniais veiksmais ir prarijo paketėlį, kuriame galimai buvo narkotinė medžiaga, t. y. jau po veiksmų, atitinkančių BK 286 straipsnio objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atlikimo. Įvertinus paminėta, nuteistosios teiginiai, kad ji nesuvokė savo veiksmų ir negali už juos atsakyti, todėl bausmė turi būti švelninama, laikytini nepagrįstais, neatitinkančiais byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Bausmės skyrimo bendrosios taisyklės įtvirtintos BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį A. S. ir nustatydamas jos dydį, paminėtų reikalavimų laikėsi, BK 54 straipsnio nuostatas taikė tinkamai. Apylinkės teismas argumentavo, kodėl mano, kad tik laisvės atėmimo bausme gali būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, taip pat nurodė, į kokias aplinkybes atsižvelgia nustatydamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę. Su skundžiamame nuosprendyje nurodytais bausmės skyrimo motyvais apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka. Nuteistosios A. S. skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą švelninti bausmę, nelaikytinos pagrindu dar labiau mažinti bausmę, kuri šiuo atveju yra žymiai mažesnė, negu BK 286 straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis.
Dėl turtinės žalos priteisimo.
Nuteistoji A. S. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas turtinės žalos, padarytos nukentėjusiajai J. A., atlyginimo klausimas. Pasak nuteistosios, nukentėjusioji skiepijosi savo iniciatyva, todėl ji neturi pareigos atlyginti nukentėjusiosios patirtas išlaidas.Nukentėjusioji J. A. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama iš nuteistosios A. S. priteisti 62,07 Eur turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino ir prašomą sumą priteisė iš nuteistosios. Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais remiantis buvo patenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, yra paremti objektyviais įrodymais, todėl nuteistoji nepagrįstai nurodo, kad ji neturi pareigos atlyginti padarytą žalą.Savo prašymą priteisti iš nuteistosios 62,07 Eur turtinei žala atlyginti nukentėjusioji grindė tomis aplinkybėmis, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu jai buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių ji turėjo kreiptis į medikus, ir, pagal jų rekomendacijas atsižvelgiant į sužalojimų padarymo aplinkybes, buvo paskiepyta. Už skiepus sumokėjo 62,07 Eur ir šią sumą patvirtina prie civilinio ieškinio pridėti kvitai (2 t., b. l. 116). Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad pagal BPK 109 straipsnio nuostatas kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. S. kaltą dėl BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, pagrįstai iš jos nukentėjusiajai priteisė turtinę žalą, kuri atsirado būtent dėl neteisėtų A. S. veiksmų. Apeliantės argumentai, kad nukentėjusioji neturėjo jokio pagrindo skiepytis ir tai darė savo iniciatyva, nagrinėjamų aplinkybių kontekste nelaikyti teisiškai reikšmingais. Nukentėjusioji J. A. civiliniame ieškinyje, taip pat ir duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad įvykio metu nuteistoji jai įkando, todėl ji, siekdama išsiaiškinti, ar nebuvo užkrėsta infekcinėmis ligomis, vyko pas medikus ir buvo paskiepyta nuo hepatito B pagal skiepų schemą. Ta aplinkybė, kad tyrimai dėl infekcijos nepasitvirtino, paties turtinės žalos fakto nešalina. Nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp A. S. neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiajai J. A. padarytos turtinės žalos yra įrodytas ir abejonių nekelia, žalos dydis pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl kolegija neturi pagrindo civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti klausimą išspręsti kitaip, negu tai padaryta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. S., išlaidas sudaro 60,80 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios A. S. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 60,80 Eur, iš nuteistosios A. S. nepriteisti.