Utenos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Ramūnui Bačiuliui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. K., nukentėjusiojo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Valstapas“ operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Smėlio g. 17-521, Utenos m., teistas: 1) 2010-10-26 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 178 str. 4 d. - 3 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui; 2) 2011-10-06 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. - 3 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui; 3) 2012-07-18 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., - 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrinus su 2011-10-06 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė bausmė -1 m. 9 mėn. 10 d. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 m., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, bei paskirta 30 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ir kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigotas atlikti per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; 4) 2014-09-24 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d.- 9 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str., subendrinus su 2012-07-18 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

nustato:

G. J. 2016 m. liepos 10 d., apie 00. 15 val., J. B. g., prie pastato Nr. 95, Utenoje, viešoje vietoje, iš chuliganiškų paskatų, matant aplinkiniams, sudavė kumščiu L. K. vieną smūgį į galvos sritį, po to, nukentėjusiajam nugriuvus, įspyrė ne mačiau septynis kartus į įvairias kūno vietas, taip dėl apatinio žandikaulio 33-35 dantų srities (kairės pusės 3-5 dantų) ir kairio pakrumplio lūžių nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo L. K. sveikatą ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. vasarą, apie vidurnaktį, J. B. g., prie taksi kiosko, susiginčijo su nukentėjusiuoju L. K.. Konflikto metu išlipus nukentėjusiajam iš taksi automobilio vieną kartą jam sudavė į veidą. Po smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės ir tuomet spyrė jam į įvairias kūno vietas ne mažiau penkių-septynių kartų.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273 str.).

Nukentėjusysis L. K. parodė, kad 2016-07-10, apie 00.15 val., nuėjo prie "Taksita" kioskelio, esančio J. B. g. 95, Utenos m., kad draugė J. J., dirbanti minėtoje įmonėje, parvežtų į namus. Netoli minėto kioskelio jį pasitiko nepažįstamas asmuo, apie 25 m. amžiaus, apie 185 cm. ūgio, trumpai kirptų plaukų, ovalaus veido, kuris paprašė jo rūkyti. Vėliau sužinojo, jog tai buvo G. J.. Minėtam asmeniui atsakė, kad neturi cigarečių. Praėjus pro jį iš karto išgirdo, kaip G. J. pribėgo iš nugaros ir vieną kartą kumščiu trenkė į galvos sritį, kažkur tarp pakaušio ir ausies. Po smūgio pargriuvo ant žemės, G. J. pradėjo jį spardyti, įspyrė bent septynis kartus į įvairias kūno vietas (b.l. 7, 16-17).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusysis L. K. parodė kaip kaltinamasis G. J. jam iš nugaros sudavė smūgį į galvą, po ko jis nukrito pilvu ant žemės, jam spyrė kojomis į įvairias kūno vietas- galvą, veido sritį, šonus, rankas, pilvą (b.l. 24-29).

Liudytoja J. J. parodė, kad 2016-07-10, apie 00.30 val., jai paskambino bendradarbis Jurijus ir pranešė, kad jos draugą L. K., šalia J. B. g. 95, Utena, muša nepažįstamas asmuo. Važiuodama nuo Smėlio mikrorajono pusės matė, kaip nepažįstamas asmuo bent vieną kartą įspyrė gulinčiam L. K.. Atvažiavusi padėjo L. K. įlipti į automobilį ir nuvežė jį namo. Nuvažiuodama matė, kad nepažįstamas asmuo liko kalbėtis su Jurijumi, kitų asmenų aplinkui nebuvo. Vėliau iš kito bendradarbio S. M. sužinojo, kad asmuo, sumušęs jos draugą, yra G. J. (b.l. 53).

Liudytojas J. Ž. parodė, kad dirba taksi vairuotoju pagal individualią veiklą, taksi įmonėje „Taksita“. 2016-07-10, apie vidurnaktį, būdamas taksi kioskelyje išgirdo garsą, panašų į vykstančias muštynes. Išėjęs į lauką pamatė, kad netoli jo automobilio, stovinčio automobilių stovėjimo aikštelėje, ant žemės guli vyriškis, šalia jo stovėjo kitas asmuo. Pasakė jiems, kad baigtų muštis, arba iškvies policiją. Priėjęs pamatė ant žemės gulintį žmogų kruvinu veidu. Abu vyriškiai jam nepažįstami, anksčiau nėra jų matęs. Tada paskambino kolegei J. J., jog ji atvažiuotų ir pasiimtų galimai savo draugą. Atvažiavusi po kelių minučių J. J. įsisodino sumuštą vyriškį į savo automobilį ir išvažiavo. Kitas vyriškis atėjo prie jo paprašyti, kad nuvežtų jį į Sudeikių miestelį. Nesutiko ir vyriškis išėjo. Po kurio laiko į kioskelį vėl atėjo tas pats asmuo ir toliau prašė jį nuvežti į Sudeikius. Jis parodė, kad turi 10 eurų ir už kelionę sumokės. Prašė įkyriai, todėl sutiko. Sudeikių miestelyje jį paleido prie kultūros centro. Jis pažadėjo vėliau atsiskaityti ir ant priekinės keleivio sėdynės numetė savo asmens tapatybės kortelę, banko mokėjimo kortelę „Mylimiausia“ ir atlenkiamą peilį (b.l. 57).

Liudytojas S. M. parodė, kad dirba taksi automobilio vairuotoju pagal individualią veiklą, taksi įmonėje „Taksita“. 2016-07-10, apie 1.00-1.30 val., važiuodamas iš klasės susitikimo sustojo prie taksi kioskelio, norėdamas nusipirkti atsigerti ir pasisveikinti su kolegomis. Netoli kioskelio, automobilių stovėjimo aikštelėje, susitiko iš matymo pažįstamą Giedrių, pavardės nežino. Jis paprašė pavežti jį iki Sudeikių miestelio, tačiau nesutiko, nes buvo išgėręs, jį iš šventės vežė žmona. Tuo jų pokalbis baigėsi. Vėliau jam J. Ž. sakė, kad minėtą naktį prie taksi kioskelio mušėsi G. su jam iš matymo pažįstamu Laimiu, kurio pavardės nežino. Pats tų muštynių nematė. Kiek pamena, sutikęs Giedrių ant jo rankų nubrozdinimų nematė, jis nekraujavo (b.l. 55).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog liudytojas J. Ž. atpažino G. J., kuris 2016-07-10, apie 00.15 val., prie taksi kioskelio, adresu J. B. g. 95, Utena, sumušė L. K. (b.l. 63-67).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog liudytojas J. Ž. pateikė G. J. asmens tapatybės kortelę Nr. 13109610, SEB banko mokėjimo kortelę Nr. 5167442223175383 ir atlenkiamą metalinį peilį su medžio imitacijos rankena, kurie apžiūrėti ir pagal pakvitavimą grąžinti G. J. (b.l. 58, 59-62).

Iš specialisto išvados Nr. G2887/16(01) matyti, kad L. K. padaryti sužalojimai: apatinio žandikaulio 33-35 dantų srities (kairės pusės 3-5 dantų) ir kairio pakrumplio lūžiai, paveikus kietu, buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b.l. 39-40).

Byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis G. J. viešoje vietoje, matant aplinkiniams, iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį L. K.. Tai patvirtina kaltinamojo ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo bei įvykį mačiusių liudytojų parodymai, specialisto išvados duomenys, patvirtinantys L. K. padarytus kūno sužalojimus, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Šiuo atveju kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ne tik prieš nukentėjusiojo L. K. asmenį, bet ir viešosios rimties sutrikdymą, jo paskatos buvo chuliganiškos, todėl jo padaryti veiksmai, atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką, kvalifikuotini kaip ideali nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sutaptis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė- prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamojo G. J. asmenybę apibudinantys duomenys: praeityje teistas keturis kartus už tyčinį nusikaltimų padarymą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, dėl ko jis laikytinas recidyvistu BK 28 straipsnio prasme, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, priklausomybių ir psichiatrinėse įskaitose neįrašytas, Utenos miesto seniūnijos svarstytas nebuvo, nusiskundimų dėl jo elgesio negauta, dirba, turi mažametį vaiką.

Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, padarytos veikos pavojingumą – padarė dvi nusikalstamas veikas (nesunkų ir apysunkį nusikaltimus), ankstesniais nuosprendžiais teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, vagystes, skirtos bausmės teigiamo poveikio nepadarė, nuo nusikalstamų veiksmų neatgrasė, todėl jam skirtina bausmė – laisvės atėmimas (BK 50 str.), kurios dydis, atsižvelgiant į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, nedidesnis sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (BK 61 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. K. pateikė civilinį ieškinį 1359,44 eurų sumai turtinei žalai atlyginti ir 5000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti (b.l. 131-134).

Kaltinamasis G. J. pripažino civilinį ieškinį, sutiko atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginės išlaidas) ir negautos pajamos. Deliktinės atsakomybės taikymo metu atlyginami yra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į jos atlyginimą turi, tačiau, ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį taip pat privalo įrodyti.

Šioje byloje nukentėjusysis L. K. reiškia civilinį ieškinį dėl 1359,44 eurų turinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog turtinę žalą sudaro 909,44 eurų negautų pajamų, 200 eurų dėl pagerinto maitinimo ir 250 eurų dantų gydymui. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis L. K. nurodė, jog jis dėl patirtų kūno sužalojimų turėjo gydytis 67 dienas ir tuo laikotarpiu negalėjo dirbti, dėl ko negavo 909,44 eurų pajamų. Nukentėjusiojo teigimu, jis dirba Norvegijoje, lentpjūvėje, tačiau jokių dokumentų pateikti negali, nes darbdavys serga, negali paimti reikiamų dokumentų, t.y. darbo sutarties, duomenų apie darbo užmokestį. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog nuo nusikaltimo padarymo dienos yra praėję daugiau kaip aštuoni mėnesiai, patikslintas civilinis ieškinys pateiktas 2017 m. sausio 17 d., nukentėjusysis turėjo pakankamai laiko šiuos dokumentus pateikti ir civilinį ieškinį pagrįsti, tačiau to nepadarė. Todėl teismas neturėdamas jokių duomenų apie tai, jog nukentėjusysis L. K. yra dirbantis ir gaunantis pajamas, negali tenkinti šio reikalavimo.

Tačiau kitoje dalyje nukentėjusiojo L. K. civilinis ieškinys tenkintinas. Nukentėjusiojo teigimu, jam dėl žandikaulio lūžimo buvo įdėtas įtvaras, turėjo laikytis trinto maisto dietos, dėl ko pirkdamas jogurtus, varškę, proteinus, per visą laikotarpį išleido 200 eurų. Nors prie civilinio ieškinio nėra pateikta jokių kvitų, tačiau remiantis medicininiais dokumentais, iš tiesų nustatyta, jog L. K. buvo rekomenduojama 2-3 mėnesių trinto maisto dieta. Vertinant tai, jog L. K. gydymas truko 67 dienas, o nurodyta suma pagerintam maistui dienai sudaro 2,99 eurus, laikytina, jog ši suma yra protinga ir pagrįsta, todėl iš kaltinamo G. J. priteistina.

Be to, nukentėjusysis L. K. nurodo, jog turtinę žalą sudaro 250 eurų dantų gydymui. Pažymėtina, kad žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus (LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-643/2005), kad išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos išlaidos yra realios (LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-174/2009). Iš UAB „A. V. odontologijos klinika“ medicinos dokumentų išrašo, VšĮ VUL Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (b. l. 133, 134) matyti, kad L. K. sužalojimų metu lūžo apatinis žandikaulis ties 33-35 dantimis. Nurodoma, kad reikalingas 33-35 dantų gydymas/šalinimas. Gydymo plane nurodoma, jog minėtų dantų gydymas kainuotų apytiksliai 250 eurų. Vertindamas šių nukentėjusiojo išlaidų pagrįstumą bei specialisto išvadą Nr. G2887/16(01), kurioje konstatuoti objektyvūs L. K. sužalojimai, teismas laiko, jog medicinos dokumentų išraše nurodytos dantų gydymo procedūros yra susijusios su nukentėjusiajam nustatytu sveikatos sužalojimo gydymu. Nors, bylos duomenimis, realių išlaidų dėl danties gydymo nukentėjusysis dar nėra patyręs, tačiau pažymėtina, kad teismo pozicija nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priteisiant nukentėjusiajam minėtą sumą kaip turtinės žalos atlyginimą atitinka ir teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-366/2017). Tai sietina ir su nukentėjusio asmens galimybe pasinaudoti atitinkamomis sveikatos sutrikdymo šalinimo procedūromis. Įvertinus tai, darytina išvada, kad nukentėjusiojo patirta žala kurios pašalinimas yra būtinas, vertintina kaip realiai atsiradusi, esama, įrodyta ir pagrįsta, patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, o danties gydymo paslaugos nukentėjusiajam yra būtinos ir pagrįstos, todėl 250 eurų priteistina iš kaltinamojo G. J..

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y., nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Byloje esančių duomenų visuma nustatyta, kad dėl neteisėtų smurtinių kaltinamojo G. J. veiksmų L. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamojo kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Nukentėjusysis jautė skausmą, jam buvo atliktos žandikaulio operacijos, operacijos metu buvo įstatytas įtvaras, negalėjo tinkamai maitintis, gydėsi, nukentėjusysis L. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad vis dar jaučia sužalojimo pasekmes, sužeistas vietas vis dar skauda, sužeistų dantų vieta yra aptirpusi, ateityje laukia danties gydymo procedūros, veide liko randas. Todėl, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat kaltinamojo kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), taip pat į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, teismas nustato nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį -2900 eurų, ir ši suma priteistina iš kaltinamojo G. J.

Civilinis ieškovas – Panevėžio teritorinė ligonių kasa - baudžiamojoje byloje pareiškė 672,00 eurų turtinės žalos civilinį ieškinį. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. J. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo L. K. atžvilgiu ir tokiu būdu jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sužalojimo L. K. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa dėl to turėjo išlaidų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad dėl L. K. patirto sužalojimo gydymo VšĮ Utenos ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikose, Panevėžio teritorinė ligonių kasa sumokėjo sveikatos priežiūros įstaigoms 672,00 eurų. Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys visiškai pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi žala padaryta neteisėta kaltinamojo G. J. veika.

Taip pat nukentėjusysis L. K. pateikė pinigų priėmimo kvitą (b.l. 135), patvirtinantį jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Nukentėjusiojo pateiktas kvitas patvirtina, kad jis advokatui K.Rakauskui už atstovavimą, dokumentų surašymą ir kitas teisines paslaugas sumokėjo 100 eurų. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ir, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas, nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, konstatuoja, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra teisingos, proporcingos proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, todėl priteistinos iš G. J..

Kaltinamajam G. J. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti- pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

pagal BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams;

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d.1 p., bausmes paskirtas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. J. subendrintą bausmę- laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiojo L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. J. priteisti 450 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 2900 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui L. K. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš G. J. priteisti 672,00 eurus Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš G. J. nukentėjusiajam L. K. 100 eurų advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.