Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2012-11-15 raštu Nr. 8SD-(14.8.7)-5032 priimtą sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą išduoti sutikimą dėl statinio (automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. 4400-1544-9440) ir priklausinio (naftos produktų ir purvo gaudytojo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno mieste prie (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžos, statybos užbaigimo kaip nepagrįstą ir leisti UAB „Stoties turgus“ užbaigti statybos procedūrą be šios institucijos sutikimo (b. l. 5-11).

Pareiškėjas skunde nurodė ir jų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1994-05-17 Kauno m. valdyba potvarkiu Nr. 667-v įpareigojo Urbanistikos ir architektūros skyrių parengti mokamos stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini)sankryžoje žaliąsias linijas ir suderinti su atitinkamomis tarnybomis, o VĮ „Geležinkelio stoties prekyvietė" (reorganizuota į UAB „Stoties turgus“, kuris yra VĮ „Geležinkelio stoties prekyvietė" teisių perėmėjas) - parengti minėtos aikštelės projektą ir pagal šį projektą ją įrengti. 1994-06-07 Kauno m. valdyba potvarkiu Nr. 809-v penkerių metų laikotarpiui VĮ „Geležinkelio stoties prekyvietė" išnuomavo 950 kv. m. žemės sklypą mokamos stovėjimo aikštelės įrengimui. Remiantis 1994-05-17 Kauno m. valdybos potvarkiu Nr. 667-v buvo parengtas ir 1994-08-24 projekto suderinimo protokolu suderintas mokamos automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini)g. sankryžoje projektas. 1994 m. gegužės mėn. - 1995 m. gruodžio mėn. pareiškėjas savo lėšomis įrengė Stovėjimo aikštelę ir nuo to laiko faktiškai valdo visą 943,90 kv. m. ploto Stovėjimo aikštelę. Nuo 2000-02-01 Kauno m. valdybos sprendimu Nr. 97 išnuomotas žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini)g. sankryžos, kuriame buvo įrengta Stovėjimo aikštelė. Šios aplinkybės patvirtintos įsiteisėjusiais teismo sprendimais: Kauno m. apylinkės teismo 2009-01-29 sprendimu (c.b. Nr. 2-00130-52/2009), Kauno apygardos administracinio teismo 2010-02-12 sprendimu (adm. b. Nr. I-68-428/2010) ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-15 nutartimi (adm. b. Nr. A143-210/2011). Kauno m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyrius 2007-02-01 rašte Nr. 40-2-163 konstatavo, kad Stovėjimo aikštelė buvo pastatyta pagal laikino sutvarkymo projektą ir pagal tuo metu galiojusias taisykles RSN 158-94 tokioms aikštelėms leidimai statybai buvo neišduodami. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismas 2011-02-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A143 - 210/2011 galutinai išsprendė kilusį ginčą dėl daiktinių teisių į Stovėjimo aikštelę, ir VĮ Registrų centro Kauno filialas buvo įpareigotas išregistruoti Kauno m. savivaldybės daiktines teises į Stovėjimo aikštelę. 2011-04-13 VĮ Registrų centro Kauno filialas įvykdė minėtą sprendimą. Nuo to momento pareiškėjas pradėjo užsitęsusios Stovėjimo aikštelės bei priklausinių statybos užbaigimo procedūrą. Tam, kad Stovėjimo aikštelės statybos procedūra būtų užbaigta, pareiškėjui reikėjo gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- NŽT), kaip Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėtinės sutikimą, kad ji neprieštarauja Stovėjimo aikštelės statybos užbaigimui. Pareiškėjas 2012-10-16 Kauno skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė išduoti sutikimą, patvirtinantį, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, neprieštarauja Stovėjimo aikštelės statybos užbaigimui. Tačiau buvo atsisakyta tenkinti minėtą prašymą, motyvuojant, kad statybos užbaigimo klausimas bus pakartotinai sprendžiamas pasibaigus teismo procesui Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2526-480/2012 pagal Kauno m. savivaldybės mero 2012-09-27 ieškinį dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje Kauno m. savivaldybė teigia, kad pareiškėjas renka rinkliavą neva savavališkai naudodamasis Stovėjimo aikštele. Ieškiniu prašoma atlyginti negautas pajamas -369 325 Lt dydžio turtinę žalą, kurią Kauno m. savivaldybė patyrė nuo 2008-07-05 iki 2012-08-31 nesurinkdama vietinės rinkliavos automobilių stovėjimo aikštelėje. Be to, NŽT nurodė, jog jos kompetencijai yra priskirta duoti sutikimus iki naujų statybos veiksmų atlikimo ir ji neturi teisės išduoti leidimo jau pastatytiems statiniams. Kadangi Stovėjimo aikštelė jau yra suformuota, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tai NŽT galėtų svarstyti tik sutikimo davimą Stovėjimo aikštelės rekonstrukcijai, tačiau tam reikia sulaukti pabaigos teismo procese Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2526-480/2012. Minėti sprendimai yra neteisėti. Statybos įstatymo 24 str. reglamentuoja statybos užbaigimo tvarką. Šio str. 1 d. numatyta, kad paprastai statybos baigiamos surašant statybos užbaigimo aktą, tačiau nesudėtingų statinių statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais statybos užbaigimo aktas nesurašomas. To paties str. 2 d. numato, kad nesudėtingo statinio statybos atveju statyba užbaigiama patvirtinantdeklaraciją apie statybos užbaigimą arba ją užregistruojant. Statybos techninio reglamento (STR 1.01.07:2010) „Nesudėtingi statiniai" priedo 1 lentelėje nurodyta, kad prie nesudėtingų II grupės inžinerinių statinių priskiriami ir plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (įskaitant aikšteles), kurių plotas yra didesnis nei 100 kv. m, bet mažesnis nei 10 000 kv. m. Pareiškėjo Stovėjimo aikštelė yra 943,90 kv. m. ir tenkina minėtus ploto reikalavimus, todėl patenka į nesudėtingų II grupės inžinerinių statinių kategoriją, kurių statybai, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. 15 p., teritorijų planavimo dokumentai nėra rengiami. Taigi, Stovėjimo aikštelės statybos užbaigimui nereikia statybos užbaigimo akto, o pakanka statybos užbaigimo deklaracijos. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento (STR 1.11.01:2010) „Statybos užbaigimas" (toliau - Reglamentas) nuostatomis, statybos užbaigiamos tik įgyvendinus visas statybos užbaigimo procedūras. Tam, kad būtų patvirtintas statybos užbaigimas yra būtinas žemės savininko sutikimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., NŽT yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektas. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas, siekdamas įforminti Stovėjimo aikštelės statybos užbaigimą, privalo gauti NŽT sutikimą. Be šio sutikimo Stovėjimo aikštelės su priklausiniais registravimas Nekilnojamojo turto registre yra negalimas. Šiuo metu galiojančių teisės aktų - Statybos techninio reglamento (STR 1.01.07:2010) „Nesudėtingi statiniai" (6 priedas), taip pat Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. (statybą leidžiantys dokumentai) nustatyta, kad tais atvejais, kai nereikalaujama gauti statybą leidžiančių dokumentų, nustatytų Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1-4 p., tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypų savininkų sutikimus - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai laikomi statybą leidžiančiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad Stovėjimo aikštelė patenka į II grupės nesudėtingų statinių kategoriją (kiti statiniai ir nuotekų šalinimo tinklai), ir į tai, kad Stovėjimo aikštelė buvo įrengta tuo metu, kai statybos leidimai buvo neišduodami ir nereikėjo gauti NŽT sutikimo, šiuo metu NŽT rašytinis sutikimas yra vienintelis ir esminis Stovėjimo aikštelės statybą užbaigti leidžiantis dokumentas. 2011-04-13 VĮ Registrų centro Kauno filialui išregistravus Kauno m. savivaldybės daiktines teises į Stovėjimo aikštelę, Pareiškėjui nebebuvo kliūčių pradėti Stovėjimo aikštelės bei priklausinių statybos užbaigimo procedūrą. Be to, NŽT argumentai, kad jie negali išduoti sutikimo pastatytiems statiniams yra nepagrįsti ir prieštarauja įstatymams. Pareiškėjas pažymi, kad Skundžiamo sprendimo motyvas, jog klausimui dėl Stovėjimo aikštelės statybos užbaigimo akto spręsti įtakos turės civilinės bylos nagrinėjimas, yra piktnaudžiavimas NŽT turima teise išduoti sutikimą dėl statybos užbaigimo, kadangi pastaroji civilinė byla niekaip nesusijusi su pareiškėjo prašymu. Iš Kuano miesto savivaldybės pareikšto ieškinio dalyko, teismas šioje byloje nagrinės vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą teisėtumo klausimą ir Kauno miesto savivaldybės galimai negautų pajamų dydžio klausimą. Byloje taip pat keliamas klausimas dėl daiktinių teisių į Stovėjimo aikštelę, tačiau net ir šis klausimas nėra susijęs su pareiškėjo prašymu, kadangi remiantis Reglamentu statybų užbaigimo procedūros yra siejamos su statytoju, o ne statinio savininku, t.y. statytojas ir savininkas gali nesutapti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti (b.l. 82-85).