- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-23
- Bylos Nr.
- AN2-209-928/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Pažeidėjas
- T. G.
- Kategorijos
- 1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
- 17.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutarties, kuria netenkintas T. G. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-8425-2024, paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-8425-2024 (toliau – Nutarimas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. kovo 7 d. 15.37 val. magistraliniai keliai Panevėžys-Aristrava-Sitkūnai Kėdainių r. sav., 71,00 km, vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto reikalavimus, t. y. kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją ir lenkė transporto priemonę kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje.
Šalies argumentai
2. Nesutinkant su Institucijos Nutarimu T. G. atstovas advokato padėjėjas A. B. pateikė skundą Kauno apylinkės tesimo Kėdainių rūmams. Skunde buvo prašoma pakeisti Institucijos Nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartimi skundas netenkintas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas nutartyje nurodė, kad T. G. sąmoningai, matydamas siaurą ištisinę liniją ir nepravažiavęs apribojimus naikinančio kelio ženklo, pradėjo lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad T. G. nurodytos aplinkybės dėl teisės vairuoti reikalingumo darbe bei tenkinti šeimos poreikius nelaikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui T. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartį ir vadovaujantis AK 34 straipsnio 6 dalimis, netaikyti administracinio poveikio priemonės, paskirtos Institucijos Nutarimu.
3.1. Skunde apeliantas neginčija, jog vairuodamas automobilį išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeisdamas KET reikalavimus, t. y. kirto siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją ir lenkė transporto priemonę draudžiančio lenki kelio ženklo galiojimo zonoje, tačiau pasak skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir jo pavojingumą bei paskyrė per griežtą nuobaudą. Pasak apelianto, jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas yra padarytas ne tyčia, tačiau labiau dėl sąžiningo suklydimo ir veikiant pasikeitusioms aplinkybėms, kurias sužinojo po pokalbio su savo sutuoktine apie jos būseną ir poreikį pasiimti vaiką iš darželio.
3.2. Skundo autorius teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog kelio ženklas bei kelio ženklinimas šiame kelio ruože įrengtas dėl prieš tai kelyje buvusios sankryžos, kurią jis jau buvo pravažiavęs ir tik pastebėjęs priekyje esantį kelio ženklą Nr. 336 „Apribojimų pabaiga“, informuojantį apie prieš tai buvusio kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo pabaigą, pradėjo lenkimo manevrą, tačiau galimai kiek per anksti. Anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, šiuos veiksmus jis atliko ne dėl noro tyčia pažeisti KET, tačiau pasikeitus aplinkybėms. Kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ ir kelio ženklinimas pagal KET 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktą, įrengti būtent dėl prieš tai buvusios sankryžos kelyje, todėl kelio ženklinimas pagal KET 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktą jau nebuvo toks aktualus eismo saugumo prasme, nes jis jau baiginėjosi ir daugiau yra taikytinas priešpriešinio eismo dalyviams, kurie važiuotų link minimos sankryžos. Pasak apelianto, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis ir tai suponuoja išvadą, kad jam galimai kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui. Policijos pareigūnų užfiksuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad nors lenkimo manevras buvo atliktas draudžiamoje vietoje, pareigūnų vairuojama transporto priemonė lenkiama palengva, ne agresyviai ar chuliganiškai, kelio ruožas priekyje yra tiesus, matomumas yra puikus, priešprieša nevažiuoja jokia transporto priemonė.
3.3. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo protokole nėra tinkamai nurodyti KET punktai, kuriuos jis pažeidė. Administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, kad jis pažeidė KET 8 punkto ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto reikalavimus, tačiau šios normos yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialiąsias normas, kurias pažeidė asmuo, t. y. nurodyti, konkretų KET specialiosios dalies normos pažeidimą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Pasak apelianto, skundžiamoje nutartyje buvo netinkamai įvertinta susidariusi situacija, t. y. jis vairuodamas automobilį, priartėjo prie kitos transporto priemonės, važiavusios priekyje jo ženkliai lėtesniu, nei tame keli ruože leistina, greičiu, įsijungė kairės pusės įspėjamąjį posūkio signalą, tačiau formaliai atlikdamas KET pažeidimą įvertino kelio reljefą bei kelio atkarpą ir pastebėjęs priekyje esantį kelio ženklą Nr. 336 „Apribojimų pabaiga“, pasikeitus gyvenimiškoms aplinkybėms priėmė sprendimą atlikti lenkimo manevrą ankščiau, nes sankryža, dėl kurios yra įrengtas kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ ir kelio ženklinimas, nurodytas KET 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkte savo prasmės šioje kelio atkarpoje jau neturėjo. Dėl šio administracinio nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, kelio danga buvo sausa, nusižengimas įvyko šviesiu paros metu, o eismas kelyje praktiškai nevyko.
3.4. Taip pat skunde nurodoma, kad apylinkės teismas tinkamai neindividualizavo paskirtos nuobaudos, neįvertino, kad jo darbas yra išimtinai susijęs su vairavimu, nes jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriaus pareigose, vyksta pas klientus visoje Lietuvos teritorijoje bei užsienyje. Jis yra sukaupęs ilgalaikio darbo patirtį ir yra vienintelis Baltijos šalyse, kuris turi tokią kompetenciją dirbant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įranga, todėl pas klientus išimtinai vyksta tik jis. Taigi, netekus teisės vairuoti, jis negalės atlikti tiesioginių savo darbo funkcijų, o įmonė negalės atlikti savo įsipareigojimų klientams, tuo tarpu darbas yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nes šiuo metu jo sutuoktinė nedirba. Šeimoje auga du mažamečiai vaikai, dviejų metų sūnus lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, todėl jam tenka kiekvieną dieną nuvežti ir paimti iš vaikų darželio. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2024 m. gegužės 30 d. jo sutuoktinė susilaukė naujagimio, todėl kurį laiką negalės vairuoti, be to, jai yra diagnozuotas gestacinis cukrinis diabetas, dėl ko jis sutuoktinę turi vežti ir į gydymo įstaigą. Be to, anot apelianto, jis taip pat turi pasirūpinti savo garbaus amžiaus tėvu, kuris turi sveikatos problemų ir savimi negali pasirūpinti. Jo tėvas gyvena Šilutės rajone, jam diagnozuotas II tipo cukrinis diabetas su atsparumo insulinui požymiais, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, inksto cista, geležies stokos anemija, pilvinės aortos aneurizma – dėl šios diagnozės jis skubiai nukreiptas detalesniam ištyrimui. 2024 m. jo tėvui buvo atlikta operacija, todėl būtent apeliantas turi nuvežti jį į gydymo ir reabilitavimo įstaigas. Skundo autoriaus įsitikinimu, šios aplinkybės yra išimtinės ir sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į T. G. apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad apylinkės teismas tirdamas administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus buvo aktyvus, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai patikrino ir ištyrė bylos medžiagą bei priėmė teisėtą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neginčija savo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nekelia klausimų dėl administracinio nusižengimo kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo taikymu bei prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti šios administracinio poveikio priemonės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas nagrinėtinas jo ribose – paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo kontekste.
6. ANK 420 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas transporto priemonę vienu metu ar paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkė vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavo neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, padarydamas KET pažeidimą sukėlė pavojingą situaciją (t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), tokią pat pavojingą situaciją sukėlė įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Šioje normoje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Be to, šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
7. Nagrinėjamu atveju Institucijos Nutarimu T. G. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta straipsnio sankcijos vidurkį siekianti 200 Eur bauda bei minimalus – trijų mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
8. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad nukrypti nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galima, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
10. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje, apelianto skunde bei Institucijos atsiliepime išdėstytus argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas įvertino visas šioje teisinėje situacijoje aktualias aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą T. G. atžvilgiu netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde pateikti argumentai šiuo atveju neįrodo egzistuojant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių T. G. turėtų būti netaikoma administracinio poveikio priemonė.
11. Nagrinėjamu atveju nors apeliantas pripažįsta kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tačiau kaip vieną iš skundo argumentų dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo nurodo tai, kad administracinį nusižengimą jis padarė ne tyčia, o sąžiningai suklydęs, nes įvertinęs kelio ženklus bei ženklinimą, lenkimo manevrą pradėjo kiek per anksti. Vis tik, apygardos teismas su šiuo T. G. skundo argumentu sutikti negali. Pritartina skundžiamą nutartį priėmusio teismo motyvams, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia savo tyčios kryptingumą, tačiau T. G. matė ir suvokė, kad vairuodamas transporto priemonę jis tiek pradėjęs lenkimo manevrą, tiek jį baigdamas, kerta siaurą horizontalią kelio ženklinimo liniją, o pradėjęs lenkimo manevrą ir kirtęs šią liniją jis taip važiavo apie 100 – 150 metrų. Tai, kad apeliantas skunde pateikia savitą kelyje buvusių ženklų bei kelio ženklinimo interpretaciją ir tokiu būdu bando sušvelninti savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, patvirtina, jog apeliantas vis tik nėra itin nuodugniai susipažinęs su KET įtvirtintomis nuostatomis. Apeliantas teigia, kad lenkimo manevrą jis pradėjo pastebėjęs kelio ženklą Nr. 336 „Apribojimų pabaiga“, informuojantį apie prieš tai buvusio kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo pabaigą, tačiau kaip teisingai pažymėta Institucijos atsiliepime, pateiktame bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (administracinio nusižengimo b. l. 52–60), ženklas Nr. 336 panaikina tik kelio ženklų, tačiau ne kelio ženklinimo (šiuo atveju siauros ištisinės kelių horizontalaus ženklinimo linijos) galiojimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad T. G. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė ne sąmoningai klysdamas, tačiau tyčia nesilaikydamas KET reikalavimų.
12. Nesutiktina ir su skundo autoriaus teiginiu, kad jo administracinis nusižengimas nėra toks pavojingas, nes siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją jis kirto jai besibaigiant. Visų pirma, kaip jau minėta, lenkimo manevrą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko kirtęs siaurą ištisinę kelių horizontalaus ženklinimo liniją, į savo eismo juostą taip pat grįžo kirsdamas šią liniją. Antra, priešingai nei teigiama skunde, kelio ženklinimas pagal KET 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktą yra aktualus ne tik priešpriešine eismo juosta važiuojantiems eismo dalyviams, kurie informuojami ir apie lenkimo manevrą leidžiančio atlikti kelio ženklinimo pabaigą, tačiau ir apelianto eismo juosta važiavusiems kelių eismo dalyviams, kurie, be kita ko, yra sulaikomi nuo lenkimo manevro, kurį tuo metu turi teisę atlikti priešpriešine eismo juosta važiuojantys eismo dalyviai. Tai, kad T. G. automobilį aplenkė palengva, neatlikdamas chuliganiškų veiksmų bei esant geram matomumui, bei palankiam kelio reljefui, o dėl jo veiksmų nekilo jokių neigiamų padarinių šiuo atveju nesudaro pagrindo pateisinti jo elgesį ar laikyti jo padarytą nusižengimą nešiurkščiu KET pažeidimu, juolab, kad neigiamų padarinių jam pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka, palankiai susiklosčius eismo sąlygoms, kurios visgi gali kisti bet kuriuo važiavimo momentu. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas administracinis nusižengimas negali būti laikomas ir mažiau pavojingu ANK 420 straipsnio 1 dalies kontekste.
13. Apygardos teismas atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad skundo autoriui surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra tinkamai nurodytos specialiosios normos, kurias jis pažeidė. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip teisingai skunde nurodo T. G., ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, t. y. jo dispozicijoje įtvirtinti teisei priešingi veiksmai yra reglamentuojami kituose teisės aktuose, šiuo atveju KET. Vis tik teisingai apibūdinus blanketinį ANK 420 straipsnio 1 dalies pobūdį, toliau apeliaciniame skunde padaryta nepagrįsta išvada, kad administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyti konkretūs KET punktai, kuriuos pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Net ir pats apeliantas savo skunde įvardina bei rašo apie KET pažeidimus, numatytus 8 punkte ir 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkte, juolab iš 2024 m. kovo 7 d. administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad jame yra aiškiai įvardijami KET reikalavimai, kurių nesilaikė apeliantas. KET 8 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje be kita ko, gali apriboti kelio ženklinimas, nurodytas taisyklių 3 priede, o KET 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkte numatyta, jog siaura ištisinė linija, be kita ko, skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Taigi, apelianto teiginys, kad jam surašytame 2024 m. kovo 7 d. administracinio nusižengimo protokole nėra nurodytos specialiosios normos, kurių reikalavimus jis pažeidė, vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.
14. Apeliantas savo skundą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymo motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga siekiant įgyvendinti darbines funkcijas, o negalint jų atlikti, šeima prarastų šiuo metu vienintelį pajamų šaltinį. Jis yra vienintelis asmuo Baltijos šalyse, kuris turi kompetenciją dirbti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įranga, todėl tik jis vyksta pas klientus. Taip pat skundo autorius prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės ir dėl šeimos poreikių tenkinimo. Apeliantas turi šeimą – du mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra naujagimis, jo sutuoktinė šiuo metu negali vairuoti automobilio dėl jai nustatyto gestacinio cukrinio diabeto, todėl jis turi rūpintis sutuoktinės nuvežimu į gydymo įstaigas, mažamečio vaiko nuvežimu į darželį, be to, jis turi pasirūpinti ir savo garbaus amžiaus tėvu, kuriam diagnozuoti įvairūs sveikatos sutrikimai. Vis tik apygardos teismas pažymi, kad apeliantas su darbu ir jo svarba susijusias aplinkybes bei būtinybę turėti galimybę tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais žinojo dar prieš padarydamas administracinį nusižengimą, tačiau tai nepaskatino jo rinktis kelių eismo dalyviui priimtiną elgesį ir nepažeisti KET. Kaip teisingai pastebėta skundžiamoje apylinkės tesimo nutartyje, šį administracinį nusižengimą T. G. padarė tenkindamas būtent savo šeimos poreikius – skubėdamas pasiimti vaiką iš darželio, nepaisydamas ne tik įstatymų nuostatų, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumo, nors keliolikos minučių vėlavimas pasiimti vaiką iš darželio nebūtų sukėlęs itin neigiamų pasekmių. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantas apskritai negali būti vertinamas kaip pavyzdingas eismo dalyvis, nes iš Administracinių nusižengimų registro duomenų (administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos b. l. 59–63) matyti, kad penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka už KET pažeidimus jis buvo baustas penkiolika kartų, nors yra sumokėjęs visas jam paskirtas baudas, tačiau iki šiol turi tris galiojančias nuobaudas, beveik visi padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su nustatyto leistino greičio viršijimu. Priešingai nei teigia apeliantas, Institucija nustatydama pagal ANK 420 straipsnio 6 dalies nuostatas privalomą skirti administracinio poveikio priemonės terminą, atsižvelgė į visas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytas aplinkybes, ir paskyrė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalų terminą – tris mėnesius. Šiuo atveju byloje esančios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad administracinio poveikio priemonė yra aiškiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui.
15. Įvertinus visa tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad T. G. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų, todėl spręstina, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti administracinio poveikio priemonės. Paminėtina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus, juolab, kad T. G. už ankstesnius administracinius nusižengimus paskirtos baudos nepaskatino jo daugiau administracinių nusižengimų, susijusių su KET pažeidimais, nedaryti. Be kita ko, šis jo padarytas administracinis nusižengimas yra pavojingesnis ir šiurkštesnis už ankstesnius administracinius nusižengimus.
16. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, dėl teisei priešingo veiksmo apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
17. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas į visas apelianto nurodytas aplinkybes atsižvelgė, jas įvertino tinkamai ir paskyrė T. G. minimalų specialiosios teisės viruoti transporto priemonės atėmimo terminą. Tai, kad apylinkės teismas priėmė pažeidėjo netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ar netinkamai jas vertino. T. G. paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.
18. Įvertinęs tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad tenkinti T. G. apeliacinį skundą ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pagrindo nėra. Skundžiama teismo nutartis paliekama galioti, nes yra teisėta ir pagrįsta, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.