Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13188-797/2023, kuria atsisakyta priimti ieškovo M. K. ieškinį atsakovei Š. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovo ieškinį.

9. Teismas pažymi, kad apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvų dėl teismingumo, tačiau teigia, kad teismas atsisakydamas priimti jo ieškinį, pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

10. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalys, be kita ko, joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga.

11. Bylos duomenimis, ieškovas 2023 m. rugsėjo 21 d. pateikė teismui ieškinį, be kita ko, prašydamas pateiktą ieškinį nagrinėti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. e2-6482-446/2023.

12. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-6482-446/2023 pagal ieškovo M. K. 2023 m. kovo 24 d. pateiktą ieškinį atsakovams J. D. ir Š. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

13. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Taigi asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų.

14. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, akivaizdu, kad teismas ieškovo M. K. 2023 m. kovo 24 d. pateiktą ieškinį atsakovams J. D. ir Š. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo nagrinėjo pagal ieškovo pareikštų reikalavimų ribas. Ieškovas turėjo procesines galimybes tikslinti savo ieškinio reikalavimus civilinėje byloje Nr. e2-6482-446/2023. Akivaizdu, kad teismui skundžiama nutartimi nepriėmus ieškovo 2023 m. rugsėjo 21 d. pateikto ieškinio, negalima daryti išvados, jog teismas pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Priešingai, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinė byla Nr. e2-6482-446/2023 yra išnagrinėta ir 2023 m. spalio 31 d. buvo priimtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Dėl šių aplinkybių darytina išvadą, kad šiuo metu ieškovo teiginiai dėl proceso koncentracijos ir jo prašymas dėl civilinių bylų sujungimo neteko teisinės prasmės ir yra neaktualūs.

15. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.