Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. V., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Be kredito“, dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

3. Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė vieną šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai.

Dėl sutarčiai taikytinų teisės normų

4. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą.

5. CK 6.477 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymai ar nuomos sutartis gali numatyti, jog išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

6. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 3 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pagal VKĮ 1 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo nuostatos taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Kaip matyti, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-922-618/2022, 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-801-642/2022).

7. Siekiant nustatyti ar trečiojo asmens ir atsakovo sudaryta Sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, neįeinanti į VKĮ taikymo apimtį, ar vartojimo kredito sutartis, vertinamas šalių tikslas sudarant Sutartį. Nuomos sutartimi nuomininkas siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento. Byloje nustatyta, kad Sutarties šalys susitarė, jog atsakovas už jam perduotą Daiktą turėjo mokėti kasmėnesines įmokas – 34,99 Eur, 25 mėnesius. Taigi, tinkamu Sutarties vykdymo atveju, atsakovas po 25 mėnesių būtų sumokėjęs pradinei kreditorei 874,75 Eur sumą, kuri yra 222,56 Eur didesnė nei nuomotos prekės kaina sutarties sudarymo metu (539,00 Eur + 21 proc. PVM mokestis = 652,19 Eur). Sutarties dalyje „Sutarties objektas“ numatyta, kad nuomininkui (atsakovui) tinkamai įvykdžius Sutartį bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, pasibaigus Sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Daiktą už 1,00 Eur. Teismo vertinimu, nors Sutartyje nėra numatyta tiesioginė atsakovo pareiga perimti nuosavybės teisę į Daiktą, tačiau akivaizdu, jog atsakovui sumokėjus visas įmokas, kurių bendra suma viršija prekės kainą, ji neturėtų pagrindo ir intereso nesumokėti nurodyto 1,00 Eur, kad jam galutinai pereitų nuosavybės teisė į Daiktą. Teismas konstatuoja, kad Sutarties sąlyga dėl nuomininkui suteikiamos teisės tinkamu Sutarties įvykdymo (visų įmokų sumokėjimo) atveju už 1,00 Eur įsigyti Daiktą, į Sutartį įtraukta formaliai, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Darytina išvada, kad nors atsakovui nėra tiesiogiai numatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą, Sutarčiai visgi taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio2 dalis).

8. Sutartyje nustatyta daikto grąžinimo tvarka pasibaigus Sutarčiai, jei nuomininkas nepareiškia noro Daikto įsigyti. Sutartyje nustatyta: „pasibaigus Sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti Turto šios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka, ar nutraukus šią Sutartį prieš terminą, Turtas grąžinamas Nuomotojui ne vėliau kaip sekančią dieną po Sutarties pasibaigimo ar nutraukimo Sutarties sudarymo vietoje arba Turto naudojimo vietoje; [...] Nuomininkas Nuomotojui savo sąskaita grąžina Turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per Turto perdavimą Nuomotojui nustatomi grąžinamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi Turto grąžinimo akte. Turto defektai ar gedimai gali būti nustatyti ir per 10 (dešimt) darbo dienų po turto grąžinimo akto pasirašymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininką raštu“.

9. Teismas konstatuoja, kad ši Sutarties nuostata, numatanti sudėtingą prekės grąžinimo nuomotojai procesą, atsižvelgiant į tai, kad pagal ją būtų grąžintas Daiktas, kurio visa kaina bei jos perteklius jau sumokėti, yra neproporcinga alternatyva papildomo 1,00 Eur sumokėjimui, už kurį prekė galėtų pereiti atsakovei valdyti nuosavybės teise. Sutarties nuostata yra numatoma prekės grąžinimo nuomotojai alternatyva, tačiau jai savo esme nustatant neproporcingai didelį grąžinimo proceso kompleksiškumą ir papildomą atsakomybę atsakovui už jo įgyvendinimą, nuomininkas yra netiesiogiai verčiamas įsigyti daiktą už 1,00 Eur priemoką, leidžia vertinti, jog Sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos.

10. Tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartimi šalys susitarė, kad nuomotoja „Be kredito“, UAB perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už Sutartyje numatytą nuomos mokestį nuomotojai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartyje šalys bendrųjų sąlygų dalyje „SUTARTIES OBJEKTAS“ taip pat numatė, kad nuomininkui (atsakovui) tinkamai vykdžius Sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkei suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.886 straipsnio 1 dalis, numatanti vartojimo kredito sutarties samprata, įtvirtina, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

11. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.

12. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

13. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys šią sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

14. Tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos Sutarties nuostatos sudaro pagrindą spręsti, kad šios Sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tai patvirtina Sutarties sąlyga, numatanti, kad atsakovo mokėjimai už įsigyjamą daiktą, kurio vertė sutarties sudarymo dieną yra 539,00 Eur, išdėstomi 25 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 34,99 Eur. Taigi, pagal tokią sutartį, mokant dalimis už daiktą, per 25 mėnesius jo vertė išauga nuo 539,00 Eur iki 874,75 Eur (34,99 Eur × 25 mėn.). Minėta, kad Sutartis numato, jog, tinkamai įvykdžius Sutartį, atsakovė įgyja teisę už 1 Eur įsigyti sutarties objektą – šiuo atveju telefoną. Taigi, šiuo atveju tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Sutartis tiesiogiai neįtvirtina pareigos įsigyti Sutarties objekto. Tačiau tokia Sutarties sąlyga, numatanti teisę, bet ne pareigą, vartotojui už 1,00 Eur įsigyti sutarties objektą, už kurį ji jau yra sumokėjęs visas įmokas, 1,4 karto viršijančias įsigyjamo daikto vertę, vertintina, kaip formali ir Sutartyje įtvirtinta, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

15. Aptartas Sutarties dalyje „Turto grąžinimas“, kuriose numatyta, kad, pasibaigus Sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto, šios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka ar nutraukus šią Sutartį prieš terminą, turtas grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip sekančią dieną po Sutarties pasibaigimo ar nutraukimo Sutarties sudarymo vietoje arba turto naudojimo vietoje; <...> nuomininkas nuomotojui savo sąskaita grąžina turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per turto perdavimą nuomotojui nustatomi grąžinamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi turto grąžinimo akte. Turto defektai ar gedimai gali būti nustatyti ir per 10 darbo dienų po turto grąžinimo akto pasirašymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininką raštu. Teismo vertinimu, tokios apsunkintos Sutarties objekto grąžinimo sąlygos, reikalaujančios didesnių laiko ir lėšų sąnaudų, nei jo įsigijimas už 1,00 Eur, taip pat vertintinos, kaip siekis įpareigoti vartotoją įsigyti sutarties objektą. Tai, kad Sutarties dalis „Sutarties galiojimas, nutraukimas“, numato, kad ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal Sutartį, Sutartis yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos. Taigi, šioje Sutarties dalyje turto įsigijimas nėra siejamas su 1 Eur įmokos sumokėjimu, o iš esmės siejamas su visų periodinių įmokų sumokėjimu. Kaip minėta, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys).

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta Sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi daiktu, o dėl jo finansavimo sąlygų, t. y. įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.

Dėl nesumokėtų nuomos įmokų ir delspinigių priteisimo

17. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1dalies 2punktas, 6.205straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

18. Ieškovės reikalavimas dėl nesumokėtų įmokų grindžiamas tuo, kad atsakovo skolą sudaro 734,52 Eur, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo kildinamas iš Sutarties specialiųjų sąlygų, kuriose numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos sumos. Tačiau ieškovė, kaip naujoji kreditorė, sumažino Sutartimi nustatytą delspinigių dydį iki 0,25 proc. už kiekvieno Sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą, delspinigių sumą apskaičiuota už 180 dienų.

19. Kaip minėta nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytai Sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos. Pagal VKĮ 8 straipsnio 1 dalį, prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. VKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą.

20. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė prieš sudarydama su atsakovu Sutartį būtų tikrinusi jo kreditingumą, be to, ji nėra įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą, kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į tai, kad teismas šiuo sprendimu nustatė, jog Sutartis yra laikytina vartojimo kredito sutartimi, kurios sudarymui ir vykdymui yra taikytinos VKĮ nuostatos, darytina išvada, jog trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakovu Sutartį, neįgijo teisės iš jo reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis). Tokia išvada yra daroma ir teismų praktikoje, kurioje pažymima, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų). Laikytina, kad pradinė kreditorė, sudariusi su atsakovu Sutartį, nebūdama įrašyta į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir nepatikrinusi jo kreditingumo, įgijo teisę iš atsakovo atgauti tik pagal Sutartį ir perdavimo–priėmimo aktą perduoto Daikto kainą, iš jos atėmus atsakovo sumokėtas įmokas. Sutarties specialiosiose nuostatose nurodyta, kad Daikto kaina yra 539,00 Eur + PVM, t. y., 652,19 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 734,52 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, ši suma yra 140,23 Eur mažesnė, nei atsakovas būtų turėjęs sumokėti pagal Sutartį per 25 mėnesius – 874,75 Eur (34,99 Eur mėnesinis nuomos mokestis x 25 mėnesių), tai yra pagrindas išvadai, kad tam tikrą dalį sumos (140,23 Eur) atsakovas buvo mokėjęs. Todėl suma, į kurią reikalavimo teisę Sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo (o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė), yra 511,96 Eur (652,19 Eur – 140,23 Eur).

21. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

22. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Teismas pažymi, kad šios įstatymo nuostatos reiškia, jog pradinis kreditorius negali perleisti naujajam kreditoriui daugiau teisių į skolininką, nei jis turi. Taigi, teismui nustačius, kad pradinė kreditorė neturėjo teisės pagal Sutartį reikalauti iš atsakovo nei delspinigių, nei skolos dydžio, viršijančių atsakovui perduotos prekės kainą, tad ieškovė, perėmusi iš UAB „Be kredito“ reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo.

23. Teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo tenkinama iš dalies, iš atsakovo priteistina ieškovės naudai 511,96 Eur skola. Likusi ieškinio suma dėl skolos (nesumokėtų nuomos įmokų) ir delspinigių atmestina, kaip nepagrįsta.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

25. Ieškinį tenkinus iš dalies patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y., 48,07 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 24,00 Eur žyminis mokestis, nes tai minimali žyminio mokesčio suma, ieškinį pateikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, tačiau ieškovė sumokėjo 24,00 Eur žyminį mokestį ir 116,33 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (242,00 Eur × 48,07 proc.), iš viso 140,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo prašymo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis

26. Atsakovas pateikė prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis, nurodo, kad neturi galimybių sumokėti visą skolą, prašo leisti mokėti dalimis po 100,00 Eur per mėnesį. Ieškovė nuomonės dėl atsakovo prašymo nepateikė.

27. Atsakovo prašymo dėl teismo sprendimu už akių įvykdymo išdėstymo pateikimo dieną iš atsakovo išieškotina suma ieškovei, įskaitant bylinėjimosi išlaidas, yra 652,29 Eur ir procesinės palūkanos. Teismo duomenimis, atsakovui priklauso butas, kuriame jis gyvena su šeima, augina tris vaikus, darbinės pajamas per paskutinius šių metų mėnesius sudarė apie 524,00 Eur.

28. Teismas sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės bei pateikti duomenys yra pakankami atsakovo finansinei padėčiai nustatyti ir sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki ir nepalanki įvykdyti teismo sprendimą visa apimtimi, todėl atsakovas neturi objektyvių galimybių įvykdyti teismo sprendimo iš karto –sumokėti visą priteistą sumą bei procesines palūkanas, ir tai sudaro pagrindą išdėstyti teismo sprendimo už akių įvykdymą.

29. Atsakovas prašė išdėstyti mokėjimą dalimis, mokant po 100,00 Eur kas mėnesį. Išdėstant mokėjimą prašomam laikotarpiui, teismo sprendimas būtų įvykdytas per 7 mėnesius, dėl to ieškovės interesai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, nenukentėtų. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismo sprendimo įvykdymas išdėstytinas atsakovo prašomomis mokėti kasmėnesinėmis sumomis (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270, 285 – 287 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. V. 511,96 Eur (penkių šimtų vienuolikos eurų 96 ct) nesumokėtas nuomos įmokas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2023 m. balandžio 17 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 140,33 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimo įvykdymą išdėstyti 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą E. V. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ 6 (šešis) mėnesius iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos mokėti po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct), paskutinį 7-ąjį (septintąjį) mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos sumokant 52,29 Eur (penkiasdešimt du eurus 29 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, pradedant mokėti einamąjį mėnesį po šios nutarties įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.