Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas),

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei L. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. D. skundus atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui dėl 2025 m. vasario 20 d. sprendimo ir 2025 m. kovo 9 d. sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Remiasi Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ, Įstatymas) 98¹ straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio nuostatomis. Leidimo laikinai gyventi neišdavimas turės neigiamos įtakos ne tik jos, bet ir jos šeimos narių teisėms bei interesams. Jos sutuoktiniai santykiai yra šeimyniniai ir labai artimi – jie jau virš 20 metų vedę, turi sūnų, pasistatė kartu gyvenamąjį namą, kurį parduoda tam, kad Lietuvoje įsigytų nekilnojamojo turto, pagrindo abejoti jų šeimyniniu gyvenimu nėra.

Pažymi, kad pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos pilietis, o pareiškėja – Lietuvos piliečio sutuoktinė, todėl SESV 20 straipsnis ir Įstatymo 98¹ straipsnis nagrinėjamu atveju netaikomi. Duomenų, kad pareiškėjos sutuoktinis būtų pasinaudojęs laisvo judėjimo teise, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 25S52561, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, 2025 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 25S65623, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja yra Baltarusijos Respublikos pilietė, kuriai 2015–2022 m. buvo išduotos trys Lietuvos Respublikos Šengeno vizos šeimos ar draugų lankymui.

Pareiškėja 2024 m. rugsėjo 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodydama, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis, kuris yra Lietuvos pilietis. Pildydama Migracijos departamento Klausimyną, nurodė, kad 1995–2023 m. dirbo Baltarusijos Minsko regioninėje muitinėje inspektoriumi, vyresniuoju inspektoriumi, vyriausiuoju inspektoriumi, skyriaus viršininku, bei turėjo leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

2024 m. gruodžio 23 d. Valstybės saugumo departamentas pateikė išvadą Nr. 18-11843, kurioje nurodyta, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi asmuo Klausimyne nurodė, kad 1995–2023 m. dirbo Baltarusijos Minsko regioninėje muitinėje, taip pat turėjo leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėja, dirbdama Baltarusijos Minsko regioninėje muitinėje ir turėdama leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjai išdavus leidimą gyventi Lietuvoje ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

Migracijos departamentas, įvertinus VSD išvadą bei 2025 m. sausio 23 d. atliktos apklausos duomenis, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2025 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas gali grėsti valstybės saugumui. Nustatyta, kad asmens sutuoktinis yra Lietuvos pilietis (santuoka sudaryta 2003 m. lapkričio 26 d. Baltarusijoje), gyvenamąją vietą Lietuvoje su pertraukomis buvo deklaravęs iki 2024 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2021 m. kovo 22 d. dirbo Lietuvos įmonėse, o 2021 m. buvo įregistravęs individualią veiklą ir turėjo verslo liudijimų. Asmens sutuoktinis nuo 2022 m. gegužės 26 d. yra MB „ASD Pamatai“ narys (savininkas), įdarbintas direktoriumi. Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. lapkričio 21 d. dirba asmens pilnametis sūnus Lietuvos ir Baltarusijos pilietis, nuo 2018 m. liepos 2 d. turintis Lietuvos pasą, tačiau gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravęs. Migracijos departamentas duomenų apie asmens nepilnamečius vaikus, jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvoje, neturi. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, asmuo Lietuvoje lankėsi Šengeno vizų galiojimo laikotarpiu nuo 1 iki 3 kartų per metus. Asmens sutuoktinis ir asmens pilnametis sūnus periodiškai vyko į Baltarusiją, paskutinį kartą Baltarusijoje lankėsi 2023 m.

Migracijos departamentas, vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, 2025 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 30 mėnesių, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali akto redakcija).

Pagal UTPĮ 4 straipsnio 5 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (UTPĮ 4 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, tarp kurių – užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvoje ir/ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023).

Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad grėsmei nustatyti reikalingas išsamus individualus kompleksinis asmenį charakterizuojančių savybių ir faktinių aplinkybių vertinimas (šeiminė ir socialinė padėtis, integravimasis, gyvenimo Lietuvoje trukmė, socialiniai, ekonominiai ryšiai ir kt.), įskaitant asmens buvusius ir esamus ryšius su kilmės valstybe (asmens eitos pareigos valstybės struktūrose, tęsiama aktyvi režimus palaikanti veikla, aplinkybė, ar asmuo vyksta į pilietybės valstybę, ir kt.). Išplėstinė teisėjų kolegija akcentuoja, kad VSD nustatoma pareiga pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo, kuri pagal savo esmę turi būti personalizuota, skirta tam individualiam atvejui (LVAT 2024 m. birželio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1304-968/2024). Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o būdamas viešojo administravimo subjektas turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023). Departamentas, net ir gavęs VSD išvadą, kurioje pateikiamas užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas, turi pats pagrįsti priimamą sprendimą objektyviais duomenimis, įvertinti visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgti į šių aplinkybių visumą, laikytis proporcingumo, gero administravimo principų (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012; 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2585-629/2023).

Nagrinėjamu atveju VSD išvada ir Skundžiami sprendimai iš esmės grindžiami dvejomis aplinkybėmis: pareiškėjos 1995–2023 m. dirbu Baltarusijos Minsko regioninėje muitinėje bei pareiškėjos turėtu leidimu dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos darbo Baltarusijos Minsko regioninėje muitinėje. Tačiau pareiškėja teigia, kad jos darbo funkcijos buvo susijusios su keleivių ir bagažo įforminimu salėje. Teigia, kad nors ji ilgai išdirbo muitinėje, jai nebuvo keliamas reikalavimas rodyti ar jausti lojalumą valdžiai. Iš Klausimyno matyti, jog ji nurodė, kad dirbo Minsko nacionalinio oro uosto Keleivių skyriaus inspektore, vyr. inspektore, viršininke. Jos darbo funkcijos buvo – įforminti keleivius, jų bagažą, lakūnų bagažą ir orlaivį. Tai paneigiančių duomenų atsakovas teismui nepateikė.

Nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos pilietis (santuoka sudaryta 2003 m. lapkričio 26 d. Baltarusijoje), gyvenamąją vietą Lietuvoje su pertraukomis buvo deklaravęs iki 2024 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki 2021 m. kovo 22 d. dirbo Lietuvos įmonėse, o 2021 m. buvo įregistravęs individualią veiklą ir turėjo verslo liudijimų. Nuo 2022 m. gegužės 26 d. yra MB „ASD Pamatai“ narys (savininkas), įdarbintas direktoriumi. Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. lapkričio 21 d. dirba pareiškėjos pilnametis sūnus Lietuvos ir Baltarusijos pilietis, nuo 2018 m. liepos 2 d. turintis Lietuvos Respublikos pasą, tačiau gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravęs. Pareiškėjos sūnus nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio studijoje Lietuvoje EHU.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, pareiškėja Lietuvoje lankėsi Šengeno vizų galiojimo laikotarpiu nuo 1 iki 3 kartų per metus. Pareiškėjos sutuoktinis ir sūnus periodiškai vyko į Baltarusiją, paskutinį kartą Baltarusijoje lankėsi 2023 m.

Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinį (Lietuvos pilietis) nuo 2017 m. balandžio 25 d. su Lietuva sieja ilgalaikiai ekonominiai ryšiai, pareiškėjos sūnų (pilnametis studentas, Lietuvos pilietis) nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio su Lietuva sieja ekonominiai ir socialiniai ryšiai. Pareiškėja, siekdama susijungti su šeima, 2024 m. rugsėjo 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Pagal UTPĮ 43 straipsnio 5 dalį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio, kuris yra Lietuvos pilietis, santuoka yra nutraukta. Migracijos departamentas tokio pobūdžio aplinkybių net nesiaiškino (pvz. neapklausė pareiškėjos sutuoktinio). Todėl laikytina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Pagal UTPĮ 98 straipsnio 2 dalį Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos narys į Lietuvos Respubliką neįleidžiami, jeigu jų buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Pagal UTPĮ 98¹ straipsnio 1 dalį Europos Sąjungos valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti grindžiamas tik atitinkamo asmens elgesiu. Asmens elgesys turi kelti realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę. Vertinimas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendrąja prevencija ar vien nusikalstamos veikos padarymu. Sprendimas, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką ar jam panaikinama teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir būti proporcingas (2 dalis).

Kadangi Lietuvos Respublika yra Europos Sąjungos narė, todėl Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams suteikiamos teisės turi būti taikomos ir Lietuvos Respublikos piliečiu atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos pilietis, jos atveju aktuali yra UTPĮ 98¹ straipsnio 1 dalis, pagal kurią keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas turi būti grindžiamas tik jos elgesiu, kuris turi kelti realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Nagrinėjamu atveju nelaikytina, kad VSD Išvadoje yra pakankamai individualizuojama konkrečiai pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui, joje tik formaliai nurodoma apie pareiškėjos darbą Baltarusijos Minsko regioninėje muitinėje bei apie tai, kad ji turėjo leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Egzistuojant nurodytoms faktinėms aplinkybėms (pareiškėjos sutuoktinis ir sūnus yra Lietuvos piliečiai), VSD turėtų atlikti kruopštų asmens tyrimą, o teikiama individualizuota išvada dėl tokio asmens grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimo turėtų būti išsami, sudaranti galimybę daryti pagrįstą išvadą, ar asmuo, dėl kurio leidimo laikinai gyventi yra sprendžiama, kelia realią, akivaizdžią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. VSD nepateikus išsamios individualizuotos išvados apie užsienietį, Migracijos departamentas turi pareigą pakartotinai kreiptis į VSD dėl tokios išvados pateikimo. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios neabejotinai tvirtintų pareiškėjos akivaizdų Baltarusijos politikos palaikymą. Priešingai, iš pareiškėjos Klausimyno ir 2025 m. sausio 23 d. Migracijos departamento atliktos apklausos matyti, kad pareiškėja kategoriškai pasisakė prieš Baltarusijos režimą, nepalaiko Rusijos karo Ukrainoje ir pagal galimybes remia Ukrainą.

Kadangi surinkti įrodymai nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjos keliamos grėsmės egzistavimą ar akivaizdumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo daryti išvadą apie tai, kad jos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjos biografijos faktas apie 1995–2023 m. dirbą Baltarusijos Minsko regioninėje muitinėje bei jos turėtas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien šios aplinkybės nesuteikia teisės Migracijos departamentui neįrodinėti aplinkybių, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir negali būti vertinami atsietai nuo kitų su pareiškėja susijusių duomenų. Todėl Sprendimais padaryta išvada dėl pareiškėjos galimos grėsmės valstybės saugumui gyvenant Lietuvoje yra itin formali, iš esmės grindžiama bendrąja prevencija.

Nagrinėjamu atveju ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Skundžiami sprendimai sukelia pasekmes ne tik pačiai pareiškėjai, bet ir jos šeimos nariams (sutuoktiniui ir pilnamečiui vaikui, kurie yra LR piliečiai). Tačiau šios pasekmės Skundžiamuose sprendimuose nėra įvertintos.

Pagal UTPĮ 2 straipsnį 26 punktą šeimos sujungimas – Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, šeimos narių atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kad būtų išsaugota šeima, nepaisant to, ar šeimos santykiai atsirado prieš atvykstant užsieniečiui, ar jam atvykus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos pilietis, tačiau jo interesai išsaugoti šeimą neturėtų būti traktuojami mažiau svarbūs, negu užsieniečių, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, interesai. Kaip 1995 m. sausio 24 d. išvadoje yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pagal LR Konstitucijos 32 straipsnio 3 dalį piliečio buvimas savo šalyje visada yra teisėtas. Tuo tarpu užsieniečio ar asmens be pilietybės atvykimo ir išvykimo bei buvimo šalyje teisėtumo sąlygas nustato valstybės vidaus teisė (1995 m. sausio 24 d. išvada). Vertintina, kad pareiškėjos sutuoktinio buvimas Lietuvoje yra teisėtas, todėl atsakovo argumentai dėl pareiškėjos sutuoktinio intereso gyventi būtent Lietuvoje, atmestini kaip nepagrįsti.

Darytina išvada, kad Skundžiami sprendimai yra neproporcingi, nes nustatyta pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybė yra kur kas mažesnė, nei dėl Sprendimų priėmimo pareiškėjos ir jo sutuoktinio teisinei padėčiai kylantys neigiami padariniai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išsamaus individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimų gyventi išdavimo bei dėl uždraudimo atvykti, Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju neatliko, į Skundžiamus sprendimus buvo perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, tinkamai neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant sprendimų proporcingumo principo aspektu.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti. Todėl, Sprendimai naikintini kaip neteisėti dėl to, kad priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Migracijos departamentas įpareigojamas pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo. Tokiu būdu pareiškėjos skundas patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėja į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 1600,00 Eur išlaidų už skundo parengimą ir 45,00 Eur žyminio mokesčio apmokėjimą (už abu skundus).

Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai iš atsakovo priteistina 1600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pareiškėjos naudai iš atsakovo priteistina 45,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Todėl iš viso pareiškėjai iš atsakovo priteistina suma yra 1645,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos S. D. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 25S52561, kuriuo atsisakyta išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 25S65623, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką

Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjos 2024 m. rugsėjo 6 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2409-LLG-2136 išnagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjos S. D. naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1645,00 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt penki eurai ir 00 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.