- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-10
- Bylos Nr.
- I1-9102-414/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02155-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 4000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje maudantis duše nebuvo užtikrintas bent minimalus privatumas, nes dušo čiaupai (galvutės) neatskirti pertvaromis, todėl jis, kitiems matant, negalėdavo tinkamai nuplauti kūno, likdavo tinkamai nenusiprausęs, jausdavosi nešvarus, dažnai turėjo blogą kvapą, sulaukdavo pašaipų bei pažeminimų, kurios vėliau buvo išsakomos ir būryje, akcentavo, kad yra dirbantis, o po darbo visada reikėdavo nusiprausti. Dėl minimalaus privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo pareiškėjas nuolat jautė nepatogumus, diskomfortą, stresą, psichologines kančias, orumo pažeminimą, pašaipas, kurių sulaukdavo iš kitų nuteistųjų dėl reto dušo lankymo, pablogėjo tarpusavio bendravimas su kitais nuteistaisiais. Tvirtino, kad atsakovas net nesiruošė įrengti pertvarų, užtikrinančių privatumą. Nurodė, kad teisės aktuose reglamentuota, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės)- 1 vienetas 1 besiprausiančiajam asmeniui, tačiau sienelių įrengimas tarp dušo čiaupų nenumatytas. Atkreipė dėmesį į Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-7003-414/2020, prašė atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir pripažinti, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė diskomfortą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, psichologinę kančią, nurodydamas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma apie institucijų pareigą užtikrinti privatumą nuteistiesiems naudojantis dušu, kuris siejamas su pertvarų buvimu. Prašė skundą tenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ) su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 7-10) nurodė, kad dušo patalpos yra aprūpintos inventoriumi pagal galiojančius teisės aktus, įstaiga užtikrina dušų įrengimą pagal galiojančius teisės aktus, privalomo tokių pertvarų įrengimo teisės aktai nereglamentuoja, tačiau pripažino, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Akcentavo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų išgyvenimų, dvasinių kančių, fizinio skausmo nesikreipė, nepateikė į bylą duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ar kad sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinį sukrėtimą, skriaudą. Tvirtino, kad pareiškėjo aprašytoje situacijoje atsakovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, pareiškėjas nepateikė jokių žalos buvimo faktą pavirtinančių įrodymų, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė pareiškėjui žalos. Prašė skundą atmesti.
Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 19-24), pareiškėjas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b. l. 3), byla nagrinėta 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu (b. l. 27-31, dalyvaujant pareiškėjui, nedalyvaujant atsakovo atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. neužtikrinto privatumo naudojantis dušu atliekant bausmę laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d.
Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Dėl privatumo duše ir dušo patalpų įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu naudojosi dušu, kuriame dušų čiaupai (galvutės) nebuvo atskirtos pertvaromis, kartu maudėsi kiti nuteistieji, todėl nebuvo užtikrinamas jo privatumas.
Atsakovas pripažino, kad dušo patalpose pertvaros nebuvo įrengtos, pažymėjo, kad teisės aktai nenumato prievolės tokias pertvaras įrengti. Byloje dušo patalpų nuotraukos nepateiktos.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Dušų įrengimą reglamentuojančios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Normos), be kita ko, reglamentuojama, kad dušo patalpose turi būti dušo čiaupai (galvutės) 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui (Normų 13.1 p..). Detalesnio reglamentavimo (pvz., sienelių tarp dušų čiaupų privalomo įrengimo) pataisos įstaigose įrengtoms dušų patalpoms nei Normos, nei ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), nei kiti nacionaliniai teisės aktai nepateikia. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, ne kartą konstatuota, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis dušais (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018),pripažįstama, kad nors sienelių dušo patalpose neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo ir yra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).
Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas, į atsakovo įstaigą atvykęs 2020 m. gegužės 6 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus, nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. gegužės 12 d. bausmę atliko Pirmojo sektoriaus karantine, nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. birželio 19 d.- Pirmojo sektoriaus 10 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2020 m. birželio 19 iki 2020 m. rugpjūčio 5 d. – Pirmojo sektoriaus 10 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje (b. l. 11), nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. – Trečiojo sektoriaus 1 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje 3 miegamojoje vietoje (b .l. 12).
Nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius, jog tiek Pirmojo, tiek Trečiojo sektoriaus bendrose dušinėse laikotarpiu, kai šiame sektoriuje bausmę atliko pareiškėjas dušo čiaupai (galvutės) kaip atskiros dušo vietos buvo atskirtos sienelėmis, tačiau atsakovas jokių fotonuotraukų byloje nepateikė, jokiais įrodymais nepaneigė pareiškėjo ginčijamos aplinkybės, t. y., neįrodė jokiomis teisės aktų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kad pertvaros tarp dušo čiaupų (galvučių) įrengtos. Pareiškėjui nuosekliai tvirtinant, kad jo kalinimo aukščiau nurodytuose sektoriuose ginčo laikotarpiu pertvarų tarp dušo čiaupų (galvučių) nebuvo, laikytina, kad atsakovas šių konkrečių aplinkybių nepaneigė. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu galėjo būti pažeistas visą skunde nurodytą ginčui aktualų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. ir pareiškėjas galėjo patirti perteklinių nepatogumų naudojantis dušu.
Nagrinėjamoje byloje ypač prastos pareiškėjo teises pažeidžiančios kalinimo sąlygos nėra nustatytos, todėl nėra pagrindo pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau pripažintina, kad dėl pertvarų tarp dušo čiaupų (galvučių) nebuvimo pareiškėjo privatumas duše buvo pažeidžiamas visą skunde nurodytą ginčui aktualų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d., o tai galėjo sukelti pareiškėjas perteklinius nepatogumus naudojantis dušu.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo suteikiama galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę naudotis būryje esančiu dušu (Higienos normos HN 134:2015 44 punktas) ir ginčo dėl šios galimybės byloje nėra, vertintina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis dušu galėjo būti pažeistas 66 savaites (66 kartus). Toks teisės į privatumą naudojantis dušu vertinimas atitinka pareiškėjo nurodytoje LVAT administracinėje byloje Nr. A-1449-261/2020 (2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis), o taip pat LVAT administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019 (2019 m. gruodžio 4 d. nutartis) suformuotą praktiką.
LVAT jurisprudencijoje pažymima, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 56 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr., pvz., LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007)..
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo ir dušuose buvusio pelėsio jautė nepatogumus, diskomfortą, stresą, psichologines kančias, orumo pažeminimą, eidamas į dušą bijojo įkvėpti pelėsių, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovas į bylą pateikė Pravieniškių PN Resocializacijos skyriaus pažymas (b. l. 14-15), kuriose nurodoma, kad nuteistasis M. M. dėl išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti pertvarų dušuose neįrengimas, ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į LVAT formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1449-261/2020, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019) daro išvadą, kad dėl privatumo dušuose neužtikrinimo pareiškėjas galėjo patirti perteklinių neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su netinkamomis kalinimo sąlygomis.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Laikytina, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą laikant jį Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. atsakovui neužtikrinant privatumo duše. Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog yra dirbantis, todėl egzistuoja padidinta būtinybė naudotis dušu, o būryje esančiu dušu jam turėjo būti sudaryta galimybė naudotis kartą per savaitę (ginčo laikotarpis apima 66 savaites), įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nesant duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pareiškėjui nepateikus duomenų ir teismui nenustačius, jog būtų pakenkta sveikatai ar sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į LVAT suformuotą praktiką pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. A-1449-261/2020 ir administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 250 Eur suma.
Dėl palūkanų priteisimo
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neturtinės žalos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr. LVAT 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr. LVAT 2009-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010-12-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).
Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti M. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.