- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- e2-287-512/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05394-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- V. C., A. D.
- Atsakovas
- D. S., A. S., A. B., P. D. L., O. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
dalyvaujant ieškovams V. C., A. D., jų atstovui advokato padėjėjui M. M., atsakovių D. S., A. S. atstovui advokatui R. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. C., A. D. ieškinį (patikslintą) atsakovams D. S., A. S., A. B., P. D. L., O. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovių D. S. ir A. S. priešieškinį (patikslintą) ieškovams V. C., A. D. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), prašydami nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal ieškovų pateiktą UAB „Gistamos projektai“ parengtą planą: 1) V. C. paskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), 108 m² dalimi, plane pažymėta indeksu D; 2) bendram naudojimui (suteikiant teisę naudotis visiems sklypo bendrasavininkiams ir P. D. L.) paskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu E (133 m²), nustatant, kad: a) ši sklypo dalis yra skirta patekti į šalims priklausančias patalpas ir teritorijas; b) šioje sklypo dalyje yra draudžiama nuolat laikyti asmeninius daiktus, statyti laikinas ar pastovias konstrukcijas, statyti dviračius ir transporto priemones bei kitaip kliudyti kitiems bendrasavininkams naudotis šia sklypo dalimi; priteisti iš atsakovų ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus bylinėjimosi išlaidas įrodančius dokumentus.
Nurodė, kad ieškovai V. C. ir A. D. gyvena pastate esančiame (duomenys neskelbtini). Viso šiame name yra 4 gyvenamosios patalpos. Prie pagrindinio pastato yra suformuotas žemės sklypas, kuriuo naudojasi pastato (duomenys neskelbtini) gyventojai ir P. D. L., kuri nors nėra pastato (duomenys neskelbtini) gyventoja, tačiau ji yra ūkinio pastato esančio šiame sklype, dalies savininkė. Ieškovai, remiantis Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymais Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-109 ir 13VĮ-(14.13.2.)-111, nuomoja 0,0013 ha ir 0,0166 ha dydžio sklypo dalis. 2012 metais atsakovė D. S., atliko sklype greta gyvenamojo pastato stovinčio ūkinio pastato jai priklausančios dalies remontą ir jai priklausančioje ūkinio pastato dalyje įrengė gyvenamas patalpas, kurios yra nuolat nuomojamos kaip poilsio patalpos visiems pageidaujantiems asmenims. Nuomojami apartamentai ūkiniame pastate buvo įrengti neturint kitų bendrasavininkų sutikimo. Atsakovė D. S. ūkiniame pastate įrengtas patalpas nuomoja ištisus metus, ne tik vasarą, kai gyventojų skaičius būna itin didelis. Šių ūkiniame pastate įrengtų nuomojamų apartamentų gyventojai atvykę poilsio dažnai švenčia savo šventes, vartoja alkoholį, lauke kepa mėsą, triukšmauja iki vėlyvo paros meto ar net iki paryčių. Kadangi ūkinis pastatas yra labai arti gyvenamojo namo ir ieškovų miegamojo kambario langai tiesiogiai atkreipti į ūkinį pastatą, ieškovų ramybė ir poilsis yra trikdomi nuolat, taip pat ir vėlyvu paros metu bei naktimis. Taip pat siaurame gyvenamo namo sklype statomi atsakovės D. S. ūkiniame pastate-sandėlyje įrengtų apartamentų nuomininkų automobiliai, tad dėl automobilių gausos atsakovės apartamentų nuomininkų automobiliai nuolat apgadina ieškovo A. D. automobilį. Ūkiniame pastate - sandėlyje įrengtų kotedžų - apartamentų nuomininkai naudojasi gyvenamojo namo sklypu, nors ūkiniam pastatui nėra ir negali būti suformuota atskira žemės sklypo dalis, išskyrus dalį po pačiu sandėliu. Dėl to iš esmės pablogėja kitų gyvenamojo namo gyventojų ir jų nuomininkų gyvenimo sąlygos. Ieškovai yra ne kartą prašę atsakovės, kad ji pasirūpintų, kad jos gyventojai laikytųsi taisyklių, netriukšmautų ir nepažeidinėtų viešosios tvarkos, tačiau atsakovė yra nelinkusi drausminti savo gyventojų. Nuolatinis triukšmas, nuomininkų lėbavimai ir aiškinimaisi su kaimyne atsakove bei jos gyventojais sukuria nuolatinį stresą ir gyvenimo sąlygos (duomenys neskelbtini) name pasidarė neįmanomos. Ieškovai ir atsakovė D. S., siekdami bent iš dalies išspręsti probleminę situaciją, buvo pradėję derybas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu (duomenys neskelbtini) nustatymo. Atsakovė per savo atstovą buvo pateikus pasiūlymą dėl tvarkos nustatymo, tačiau pastaroji neatitiko ieškovų interesų ir nusistovėjusios naudojimosi tvarkos. Ieškovai pateikė atsakovės atstovui savo siūlomą naudojimosi tvarkos žemės sklypu variantą. Ieškovų parengtas planas atitiko nusistovėjusią naudojimosi tvarką ir buvo atsižvelgta į atsakovės pasiūlyto plano sprendinius. Atsakovė per savo atstovą pateikė atsakymą, kuriuo nesutiko su ieškovų pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Kaip pagrindinis nesutikimo motyvas, nurodyta aplinkybė, kad nesilaikyta proporcingumo principo nustatant bendro naudojimo sklypo dalį. Ieškovai iš naujo užsakė ir parengė naują naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, kuriame remiantis nusistovėjusia naudojimosi tvarka buvo išskirtos bendro naudojimosi teritorijos žemės sklype. Ieškovų parengtas naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) planas su prašymu išsakyti pastabas ir/arba pateikti savo siūlymus bei pageidavimus buvo registruotu paštu išsiųstas visiems žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojams. Atsakymą pateikė tik atsakovės D. S. atstovas, kurio teigimu suprojektuotos bendro naudojimo teritorijos (plane pažymėta E, raudona spalva) yra neracionaliai ir neatitinka D. S. (ir tikėtina, kitų bendraturčių) interesų, apsunkina (faktiškai eliminuoja) galimybę kitiems bendraturčiams nusistatyti sau atskirai naudojamas sklypo dalis, kuriomis būtų kiek įmanoma patogiau naudotis. Su tokiu atsakovės atstovo teiginiu negalima sutikti, kadangi jis yra spekuliatyvus, suformuluotas tendencingai ir klaidinančiai traktuojant situaciją. Ieškovai pažymėjo, kad tiek ieškovų parengtas planas, tiek ir pasiūlyme nurodyti sklypo dalių duomenys yra panaudoti remiantis VĮ „Registrų centras“ nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, o siūlomas planas parengtas remiantis nusistovėjusia naudojimosi tvarka, teikiamu planu ieškovai siekia įteisinti savo jau naudojamą sklypo dalį, ir planas visiškai neįtakoja kitų bendraturčių galimybių nusistatyti savo naudojamas sklypo dalis. Ieškovų siekiama nustatyti naudojimosi tvarka ir pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką. V. C. naudojama sklypo dalis yra nustatyta prie V. C. priklausančios gyvenamojo pastato dalies. Pageidaujamas ieškovei V. C. paskirti asmeniniam naudojimui plane pažymėtos D dalies plotas tiksliai atitinka VĮ „Registrų centras“ įregistruotus duomenis ir jos nuomojamą iš Lietuvos Respublikos sklypo plotą (atėmus ploto dalis, esančias po gyvenamuoju pastatu, sandėliu bei bendram naudojimui skirtą plotą) ir nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių interesų.
Atsiliepimas
Atsakovės D. S. ir A. S. pateikė priešieškinį (patikslintą), kuriuo prašo ieškovų reikalavimus atmesti; nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Vakarų valda“ 2019-12-03 parengtą planą: 1)V. C. paskirti atskirai naudotis 108 m² sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu E; 2) A. B. paskirti atskirai naudotis 128 m² sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu G; 3) A. S. paskirti atskirai naudotis 270 m² sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu F , ir 55 m² sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Fl; 4) D. S. paskirti atskirai naudotis 71 m² sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D, 19 m² sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D1, 13 m² sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D2, 8 m² sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu D3, ir 26 m² sklypo dalimi, pažymėta indeksu D4; 5) nustatyti, kad P.-D. L. suteikiama teisė naudotis D. S. priskirto atskirai naudotis sklypo D2 dalimi 13 m² ploto patekti į jai priklausančio pastato - sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį; 6) likusią statiniais neužstatytą sklypo dalį bendro 172 m² ploto, plane pažymėtą indeksu C, paskirti bendram V. C., A. D., A. B., A. S., D. S., P. D. L. naudojimui.
Nurodė, kad atsakovės D. S., A. S. , P. D. L. ir A. B., sutarė dėl joms visoms labiausiai priimtino naudojimosi žemės sklypu varianto ir atsakovės D. S. užsakymu UAB „Vakarų valda“ parengė planą naudojimosi tvarkai nustatyti, kurį pasirašė atsakovės. Šis planas, priešingai nei ieškovų su ieškiniu pateiktame UAB „Gistamos projektai“ parengtame plane, visiškai atitinka šio žemės sklypo formavimo metu nustatytus ir 2009-08-31 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 4- 5312-(1.3) patvirtintus bei NTR registre įregistruotus kadastro duomenis tiek dėl bendro sklypo ploto, tiek ir dėl plotų, esančių po gyvenamuoju namu bei ūkiniu pastatu. UAB „Vakarų valda“ parengtame plane visiems bendraturčiams (ieškovams ir atsakovėms) yra nustatytos atskirai naudojamų sklypo dalys, ko nėra ieškovų pateiktame plane, todėl, patvirtinus tokią atsakovių siūlomą naudojimosi sklypu tvarką, būtų galutinai išspręsti tarpusavio ginčai/nesutarimai tarp ieškovų ir atsakovų. UAB „Vakarų valda“ plane suprojektuoti atskirai naudojamų dalių plotai bei bendro naudojimo žemė yra, kiek tai leidžia sklypo dydis, jo konfigūracija bei statinių išsidėstymas jame, suprojektuoti racionalių ir patogių naudojimui formų, atitinka nusistovėjusį faktinį naudojimąsi. Pagal UAB „Vakarų valda“ planą iš atskirai naudotis priskiriamų dalių ir bendro naudojimo žemės yra užtikrinamas priėjimas prie bendraturčiams priklausančių statinių (jų dalių) buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kas leidžia daryti išvadą, jog, patvirtinus tokią naudojimosi tvarką, ateityje bus išvengta konfliktinių situacijų ir/ar ginčų.
Ieškovai pateikė atsiliepimą į priešieškinį (patikslintą), kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovių siūloma žemės sklypu naudojimosi tvarka, nes ji neatitinka nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, pažeidžia ieškovų interesus ir neatitinka VĮ „Registrų centras“ įregistruotų duomenų. Atsakovų siūlomame žemės sklypo naudojimosi plane yra nurodyta, kad gyvenamasis pastatas užima 190 m² ploto, o sandėlis – 119 m² ploto. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamo turto registro išraše 2.2 straipsnio „Pastatas – gyvenamasis namas“ eilutėje „Užstatytas plotas“ yra nurodyta, kad šis plotas yra 186 m². To paties išrašo 2.3. straipsnio „Priklausinys: Pastatas – Sandėlis“ eilutėje „Užstatytas plotas: 120 m²“. Neteisingai nurodžius atskirų dalių plotą, neteisingai yra paskaičiuoti ir visi kiti plotai, kadangi bendras žemės sklypo plotas yra baigtinis dydis ir sudaro 1179 m. Atsakovės pateiktame plane ieškovų dalį siūlo tokią, kad automobiliu įvažiuoti neįmanoma. Ieškovų prašomame patvirtinti plane minima jų dalies kraštinė iš įvažiavimo pusės nurodoma 4,86 m, o įvažiavimo dalis iki sklypo paaukštėjimo – 2,56 m. To užtenka ieškovams įvažiuoti ir pasistatyti putplasčio sienelę nuo automobilio daužymo. Atsakovių pateiktame plane siūloma kraštinė 4,12 m, o įvažiavimo daliai iki sklypo paaukštėjimo lieka – 1,82 m. Jų siūloma ieškovų sklypo dalies riba eina per įvažiavimo plyteles, todėl nei įvažiuoti, nei laikyti automobilio ieškovai negalės. Siūloma D. S. ploto dalis pažymėta D/71 m², savo atsikišimu einančiu išilgai dalies sandėlio trukdo patekti trims sandėlio bendraturčiams į savo sandėlio dalis, apsunkina praėjimą 11,35 m tarp prašomų V. C. ir D. S. dalių, taip pat apsunkina galimybę įvažiuoti į V. C. automobilio stovėjimo vietą. Ieškovų prašomame patvirtinti plane ši vieta siūloma kaip bendro naudojimo dalis, kas padėtų išvengti konfliktų, kylančių dėl apsunkintų praėjimo į sandėlius, pravažiavimo, automobilių parkavimo ir jų apgadinimo. A. S. dalyje šalia jos automobilių stovėjimo aikštelės F1/55 m² esanti A. S. gyvatvorė priskiriama bendro naudojimo daliai, nors tai nėra bendro naudojimo teritorija. Pažymėjo, kad ieškovų sklypo dalį ribojanti gyvatvorė – daugiau nei 60 vnt. tujų, yra ieškovų prašomos patvirtinti sklypo dalies viduje. Priešieškinyje bendro naudojimo daliai priskiriama sklypo dalis, esanti šalia namo po A. S. langais (plane ties skaičiais 11.6), kuri naudojama tik A. S., ten stovi A. S. suolai, jos gėlynas, apie 10 m, ilgio, 1 m pločio, 10 m². Šia dalimi ieškovai niekada nesinaudojo ir nepageidauja, kad ji būtų priskirta bendro naudojimo daliai. Ieškovai mano, kad atsakovių siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neracionali, nustato neefektyvų ir neekonomišką sklypo naudojimą bei įtvirtina prielaidas kilti konfliktams, plano duomenys neatitinka VĮ „Registrų centras“ įregistruotų duomenų, todėl prašo atsakovių patikslintą priešieškinį atmesti.
Atsakovė D. P. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovai teikdami ne vieną žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, nepateikė tokio, kuriame būtų išskirtos visiems žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys, taip pat numatytas visų sklypo naudotojų būtinoms bendrosioms reikmėms, prašė numatyti tokią naudojimosi tvarką, kuri neapribotų galimybės patekti į ūkiniame pastate esančią patalpą ir neapribotų galimybės naudotis šuliniu.
Atsakovė D. P. L. pateikė atsiliepimą į atsakovių priešieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovių siūloma žemės sklypu naudojimosi tvarka būtų apribota jos galimybė patekti į jai priklausančias patalpas ūkiniame pastate. Pateiktame plane D2 indeksu pažymėtas 13 m² plotas, kuriuo siekia naudotis atsakovė D. S., pagal iki šiol nusistovėjusią tvarką buvo naudojamas nuo viešojo kelio patekti į D. P. L. priklausantį sandėliuką. Šis perėjimas yra būtinas taip pat ir siekiant eksploatuoti statinį, atsinešti statybines medžiagas planuojamam remontui. Plane numatytu bendrojo naudojimo taku, pažymėtu C indeksu, patekimas į patalpas būtų apsunkintas, nes reiktų apeiti visą statinį, praeinant pro statomus automobilius, taip pat dėl pernelyg siaurų takų, statinio gale atsiradusios malkinės, pažymėtos plane, pastatytos neturint bendraturčių sutikimo. Nustačius atsakovių siūlomą naudojimosi tvarką, neturėtų galimybės patekti į patalpas nei iš gatvės pusės, nei einant iš savo namų (duomenys neskelbtini). Mano, jog pateiktas planas pažeidžia jos, kaip sklypo bendranaudotojos, teises ir teisėtus interesus, atima iš jos galimybę patogiai ir netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Atsakovė D. P. L. atsiliepimo į patikslintą priešieškinį nepateikė.
2020 m. kovo 10 d. ieškovai pateikė patikslintą planą (sudarytą 2020 m. kovo 2 d. UAB „Gistamos projektai“), siekiant, kad pateikti planai atitiktų faktinę situaciją ginčo sklype, ir prašo tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą remiantis šiais pateiktais sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos planais.
Atsiliepimas
Atsakovės D. S. ir A. S. pateikė raštiškus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškovų siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal patikslintus planus nesutinka. Nurodė, kad priėjimas prie šulinio būtų pavojingas, praėjimas tarp laiptų ir D. S. žemės būtų tik 90 cm, o tai riboja judėjimą. Plotas F (pavaizduotas nuotraukoje) turi likti bendro naudojimo, nes tik taip bus išvengta suvaržyto asmenų judėjimo, kitų nepatogumų.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį (patikslintą) ir priešieškinį (patikslintą), kuriame nurodė, kad žemės sklypas yra paženklintas ir nustatytos kiekvienam naudotojui išskirtos dalys pagal IĮ „Geometrica“ parengtą, ir 2009 m. rugsėjo 14 d. VĮ Registrų centre įregistruotą žemės sklypo planą. Pagal šį planą žemės sklype, kurio plotas sudaro 0,1179 ha, buvo nustatytos 6 atskiros dalys. Pirmą dalį sudaro 0,0492 ha ploto žemės sklypo dalis A(81/190), B(9/l 19),C(402/870). Plano tvirtinimo metu ši dalis nebuvo išnuomota, todėl naudotoju buvo nurodytas valstybinės žemės patikėtinis Klaipėdos apskrities viršininko administracija. 2016 m. birželio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu ši dalis buvo išnuomota atsakovei A. S.. Antrą dalį sudaro 0,0205 ha žemės sklypo dalis A(34/190), B( 13/119), C(158/870). Šios dalies naudotoja pagal sudarytą 2009 m. spalio 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartį buvo O. V., vėliau ši sutartis buvo pakeista 2019 m. sausio 25 d. susitarimu ir nuomininku tapo atsakovė A. B.. Trečią dalį sudaro 0,0291 ha žemės sklypo dalis A(48/190), B(61/l 19), C( 182/870). Šios dalies naudotoja pagal sudarytą 2009 m. spalio 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartį yra atsakovė D. S.. Ketvirtą dalį sudaro 0,0166 ha ploto žemės sklypo dalis A(27/l 90), B( 11/119),C(128/870). Plano tvirtinimo metu ši dalis nebuvo išnuomota, todėl naudotoju buvo nurodytas valstybinės žemės patikėtinis Klaipėdos apskrities viršininko administracija. 2012 m. kovo 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu ši dalis buvo išnuomota ieškovei V. C.. Penktą dalį sudaro 0,0012 ha ploto žemės sklypo dalis B( 12/119). Plano tvirtinimo metu ši dalis nebuvo išnuomota, todėl naudotoju buvo nurodytas valstybinės žemės patikėtinis Klaipėdos apskrities viršininko administracija. 2010 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu ši dalis buvo išnuomota atsakovei P. D. L.. Šeštą dalį sudaro 0,0013 ha ploto žemės sklypo dalis B(13/119). Plano tvirtinimo metu ši dalis nebuvo išnuomota, todėl naudotoju buvo nurodytas valstybinės žemės patikėtinis Klaipėdos apskrities viršininko administracija. 2012 m. kovo 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu ši dalis buvo išnuomota atsakovei P. D. L.. Trečiasis asmuo teigia, jog neprieštarauja, kad valstybiniame žemės sklype jo nuomininkai nusistatytų naudojimosi tvarką pagal kiekvienam nuomininkui išnuomotą sklypo dalį, todėl nesudarius byloje taikos sutarties, prašo priimti sprendimą teismo nuosžiūra, įvertinus byloje esančius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais ir suformuota teismine praktika. Trečiasis asmuo nurodė, jog neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Atsakovė O. V. atsiliepimo į ieškinį (patikslintą) ir priešieškinį (patikslintą) nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovai, jų atstovas ieškinį (patikslintą) palaikė, prašė tenkinti. Ieškovai paaiškino, kad sandėliai nuomojami poilsiautojams, užstatomi automobiliais praėjimas, įvažiavimas. Ieškovų atstovas paaiškino, kad ieškovų teikiamas planas atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką, plotai tiksliai atitinka išnuomotų plotų dydžiui, su ieškovų teikiamu planu iš esmės nesutinka atsakovė A. S., kiti asmenys aiškių nesutikimo priežasčių neišsakė. Ieškovai siekia išspręsti konfliktus ir užkirsti kelią jiems kilti ateityje. Atsakovių planas negali būti tvirtinamas, nes neatitinka VĮ Registrų centro duomenų, faktinės situacijos.
Teismo posėdžio metu atsakovių D. S., A. S. atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė priešieškinyje (patikslintame) išdėstytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad šiai dienai aplamai nėra nustatyta jokia naudojimosi tvarka, pagal nuomos sutartis išnuomoto žemės sklypo dalys sudarytos iš plotų po pastatais ir kitų sklypo dalių. Nėra pagrįsta teigti, kad vien D. S. nesutinka su ieškovų siūlomu variantu, nes A. S. taip pat pasisakė dėl ko nesutinka, taip pat ir P. L. atstovas pasisakė dėl teikiamų planų. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nedideli nukrypimai nuo tam tikrų dalių netrukdo teismui išspręsti klausimus iš esmės, tame tarpe ir naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovai savo siūlomu variantu iki minimumo mažina bendro naudojimo kiemą, lieka 133 kvadratinis metras ir tas bendro kiemo mažinimas yra susijęs su kiemo mažinimu ties ūkiniu pastatu. Ieškovų pateiktas alternatyvus planas yra nei racionalus, nei protingas. Mano, jog atsakovių siūlomas variantas yra labiau priimtinas.
Atsakovės O. V., A. B., P. D. L. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo informuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys (patikslintas) ir priešieškinis (patikslintas) netenkintini.
Byloje ieškovų, atsakovių, jų atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 0,1179 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos veikia kaip valstybei priklausančios žemės patikėtinis. Žemės sklype yra pastatas - gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendraturčiai yra ieškovė ir atsakovės D. S., A. S., A. B.. Pastate suformuoti keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai, t.y. gyvenamosios patalpos. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovei D. S. nuosavybės teise taip pat priklauso 49/100 pastato (sandėlio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei A. S. nuosavybės teise priklauso 7/100 pastato (sandėlio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. C. nuosavybės teise priklauso 9/100 pastato (sandėlio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei O. V. nuosavybės teise priklauso 1/10 pastato (sandėlio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi pastato (duomenys neskelbtini) gyventojai ir atsakovė P. D. L.. Pastarajai priklauso dalis pastato (sandėlio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo ir byloje pateiktų Valstybinės žemės nuomos sutarčių matyti, kad su šalimis yra sudarytos Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys. 2012 m. kovo 9 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 13SŽN-(14.13.62)-49 pagrindu ieškovei V. C. išnuomota 0,0166 ha ploto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2012 m. kovo 9 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 13SŽN-(14.13.62)-48 pagrindu ieškovui A. D. išnuomota 0,0013 ha ploto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2009 m. spalio 2 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23-2009-0028 pagrindu atsakovei D. S. išnuomota 0,0291 ha ploto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 13SŽN-(14.13.55) pagrindu atsakovei A. S. išnuomota 0,0492 ha ploto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2009 m. spalio 2 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.23/2009-0029, pakeistos 2019 m. sausio 25 d. susitarimu Nr. 13SŽN-31-(14.13.55), atsakovei A. B. išnuomota 0,0205 ha ploto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2010 m. vasario 19 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.23/2010-0003 pagrindu atsakovei P. D. L. išnuomota 0,0012 ha ploto dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu prie namo tvarkos nustatymo. Ieškovai reikalavo nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal 2020 m. kovo 2 d. UAB „Gistamos projektai“ parengtą naudojimosi žemės sklypu planą, o atsakovės pagal UAB „Vakarų valda“ 2019 m. gruodžio 3 d. parengtą naudojimosi žemės sklypu planą.
Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir šis įstatymas. Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir CK 6.547 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ne bendraturčiai, o nuomininkai. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nustatytos tik idealiosios kiekvienam iš žemės sklypo nuomininkų tenkančios žemės sklypo dalys, naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta. Iš byloje pateikto 2009 m. žemės sklypo plano matyti, kad 0,1179 ha (1179 m²) žemės sklypas pažymėtas indeksais A (plotas po gyvenamuoju pastatu), B (plotas po sandėliu), C (neužstatytas plotas); žemės sklypo plotas naudojamas bendrai. Žemės sklypo dalys kiekvienam asmeniui nustatytos, atsižvelgiant į nuosavybės teise priklausančio turto (gyvenamojo namo ir/ar sandėlio) dalis. Tiek ieškovai, tiek atsakovės pasiūlė žemės sklypo naudojimosi tvarką, pateikdamos parengtus žemės sklypo planus ir savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi CK 4.75 ir 4.81 straipsnių nuostatomis bei teismų praktika, suformuota bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos.
Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. CK 6.551 straipsnyje įtvirtinta valstybinės žemės išnuomojimo tvarka. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau - Taisyklės), 28 punkte nustatyta, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžinieriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji pastatai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal Taisyklių 3–6 punktų nuostatas. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti (Taisyklių 33 punktas).
Išnuomojamo valstybinio žemės sklypo dydį, kuris būtinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, nustato, o, jeigu žemės sklypas nuomojamas keliems vieno statinio bendraturčiams – jiems nuomojamas žemės sklypo dalis individualizuoja, atitinkama valstybės institucija, kuri atstovauja valstybei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis.
CK 4.75 straipsnis nustato bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teisę nusistatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – teismo tvarka. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės sklypų nuomą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teisės valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019 nurodė, kad CK 4.75 straipsnio norma pagal analogiją negali būti taikoma valstybinės žemės nuomos atveju keliems nuomininkams nustatant jų naudojimosi tvarką, nes toks aiškinimas neatitiktų viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principų. Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose; sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kasacinis teismas išaiškino, kad valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos, o jiems nesusitarus, tokia valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarka negali būti nustatoma ieškinio teisenos tvarka. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad esant valstybinės žemės nuomininkų ginčui dėl jiems asmeniniam naudojimui priskirtinos valstybinės žemės sklypo dalies, jie turėtų administracine tvarka kreiptis į valstybinę žemę nuomojančią instituciją dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties keitimo, tikslinimo (Lietuvos Aukščiausiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, 49 – 51 punktai).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei formuojamai praktikai, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo patvirtinti šalių, kaip valstybinės žemės nuomininkų, naudojimosi valstybinės žemės sklypu tvarkos, todėl ieškinys ir priešieškinis netenkintini.
Teismas papildomai pažymi, kad abiejų šalių pateikti projektai turi trūkumų ir pagal juos bet kokiu atveju negalėtų būti nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pažymėtina, kad nustatant naudojimosi tvarką turi būti priimtas abiems pusėms priimtiniausias sprendimas, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi ir racionali.
Minėta, kad ieškovai reikalavo nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal UAB „Gistamos projektai“ parengtą naudojimosi žemės sklypu planą, o atsakovės pagal UAB „Vakarų valda“ parengtą naudojimosi žemės sklypu planą.
Ieškovai prašė paskirti ieškovei V. C. naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 108 m² dalimi, plane pažymėta indeksu D, o bendram naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu E (133 m²). Teismo vertinimu tokia siūloma tvarka labiau atitinka pačių ieškovų interesus, siekiant, jog būtų jiems patogu statyti automobilį. Minėta, kad gyvenamajame pastate suformuoti keturi atskiri nekilnojamojo turto objektai- gyvenamosios patalpos. Ieškovai prašo patvirtinti tik savo dalį, neišskiriant atsakovėms naudojamosi dalių. Ieškovai pateikė alternatyvų planą, tačiau tokia naudojimosi tvarka taip pat nebūtų patogi, iš pateikto alternatyvaus plano matyti, kad kitiems asmenims naudotis priskirtos žemės sklypo dalys nėra vientisos, kai kur išskirti itin maži plotai (kaip pvz. G1 – 4 m²), nenumatyti tinkami praėjimai. Pažymėtina, kad bendratučiams priskirtinos žemės sklypo dalys turi būti tokios, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal paskirtį.
Atsakovės siūlė šalims žemės sklypu naudotis atitinkamomis dalimis, bendram naudojimui paliekant žemės sklypą po pastatais, pažymėtais indeksu A ir B, ir neužstytą žemės sklypo dalį pažymėta indeksu C (172 m²). Tačiau jų pateiktas planas taip pat nėra tinkamas. Atsakovių pateiktame plane nurodyta, jog naudojamas žemės sklypas yra privati nuosavybė, kai tuo tarpu ginčas kilo dėl valstybinio žemės sklypo. Plane nėra numatyti tinkamo ploto bendro naudojimo praėjimai. Prie sandėlio, pažymėtu indeksu B, žemės sklypo dalis, pažymėta indeksais D, D2, D3 siūloma priskirti D. S.. Pastato (sandėlio) gale yra pastatyta malkinė, kuri nėra įregistruota ir užstoja praėjimą į sandėlį (ieškovų plane malkinė apskritai nepažymėta). Todėl būtų apsunkintas sandėlio bendraturčių (naudotojų) patekimas į priklausančias sandėlio patalpas. Be to, kaip matyti atsakovių siūlomas planas (jame nurodyti pastatų plotai) turi neatitikimų su VĮ Registrų centro duomenimis.
Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010), o toks teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje pateikti duomenys, jog ieškovai už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, patyrė 2050 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 950 Eur kitų išlaidų. Už priešieškinį sumokėta 75 Eur žyminis mokestis; atsakovė D. S. prašė priteisti iš viso 766 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, o A. S. - 500 Eur. Duomenų apie atsakovių P. D. L., O. V. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
Ieškinį (patikslintą) ir priešieškinį (patikslintą) atmetus, šalys paliekamos prie savų bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinio (patikslinto) ir priešieškinio (patikslinto) netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.