Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-03-01 · Civilinė byla Nr. 2A-260-622/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-10-05Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-01
Bylos Nr.
2A-260-622/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15826-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audrius Saulėnas (pirm.), Alona Romanovienė, Erika Misiūnienė
Ieškovas
R. K., E. B., N. P., I. G.
Atsakovas
UAB „Lamberta“
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-260-622/2013Teisėjas P. Mineikis (Proceso Nr. 2-06-3-15826-2011-7)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 44.5.2.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovių R. K., E. B., N. P., I. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. K., E. B., N. P., I. G. ieškinį atsakovui UAB „Lamberta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos priteisti iš atsakovo 769,99 Lt nepagrįstą praturtėjimą: R. K. – 139 Lt, E. B. – 181 Lt, N. P. – 150 Lt, I. G. – 299,99 Lt, priteisti kiekvienai ieškovei po 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ieškovės tikslino ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo 769,99 Lt nuostolių atlyginimą. Ieškovės nurodo, kad iš atsakovo gavo informacinius – raginimo laiškus, kuriais atsakovas ragino atlikti butų šilumos apskaitos prietaisų patikrą, nurodydamas, jog minėtos patikros neatlikus, rodmenų pagal minėtus prietaisus priimti nebus galima. Nesutikdamos su atsakovo pasiūlyta šilumos apskaitos prietaisų patikros kaina, kreipėsi į UAB „Axis Industries“. Vėliau, nustačiusios, kad šilumos apskaitos prietaisų patikros savo lėšomis ieškovės atlikti neprivalėjo, o nei šilumos tiekėjas, nei gyvenamojo namo administratorius reikalauti atlikti minėtą patikrą neturi teisės, ieškovės kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti nuostolius, susijusius su šilumos apskaitos prietaisų patikra, tačiau atsakovas atlyginti ieškovių patirtus nuostolius atsisakė.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-05 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovių 968 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Teismas sprendė, jog atsakovas raginimus ir siūlymus ieškovėms atlikti šilumos skaitiklių metrologinę patikrą pateikė, vykdydamas 2011-06-23 Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akte duotus nurodymus, todėl padarė išvadą, kad, atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko. Teismas konstatavo, kad ieškovės neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų atsakovo veiksmų, kaltės, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Šalies argumentai

Ieškovės pateikė apeliacinį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas visiškai nepagrįstas, teismas taikė ne tas materialines teisės normas, nevertino liudytojų parodymų, oficialių specialias žinias turinčių institucijų išaiškinimų bei pažeidė įrodymų vertinimo principus. Teismo iniciatyva jos pakeitė ieškinio teisinį pagrindą, tačiau mano, kad pirminiame ieškinyje buvo nurodytas teisingas reikalavimo teisinis pagrindas. Atsakovas sutaupė ieškovių sąskaita, todėl turi atlyginti nepagrįsto praturtėjimo nuostolius. Atsakovo iniciatyva jos buvo įpareigotos atlikti apskaitos prietaisų patikrą, atsakovas pripažino, kad suklaidino ieškoves ir siuntė klaidinančius raginimus, be jokio teisinio pagrindo, o tai įrodo jo kaltę. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jos patyrė nuostolius, kurių dydis įrodytas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad niekada nepripažino pareikšto ieškinio. Ieškovės lėšas sumokėjo tretiesiems asmenimis už konkrečią jų prašymu suteiktą paslaugą. Ieškovės lėšų atsakovui nėra sumokėjusios, todėl atsakovas nepraturtėjo ieškovių sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Apeliantės teigia, kad teismo iniciatyva jos pakeitė ieškinio teisinį pagrindą, tačiau mano, kad pirminiame ieškinyje buvo nurodytas teisingas reikalavimo teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliančių argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad asmuo pats pasirenka, kokiu būdu teismas turėtų apginti jo pažeistas teises, t. y. pasirenka pažeistos teisės gynybos būdą (CPK 13 straipsnis). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą užtikrinti operatyvią bylos eigą, rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, todėl teismas, manydamas, kad asmens prašomas gynybos būdas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą (CPK 141 straipsnio 1 dalis, 158, 159 straipsniai, 225 straipsnio 6 punktas, 230 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, 2012-08-16 parengiamojo teismo posėdžio metu, teismas siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai šalių suformuluotų reikalavimų turinį, pagrįstai pasinaudojo teise pasiūlyti, ieškovėms pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą, ar patikslinti ieškinį, bet jų neįpareigojo keisti ieškinio dalyką ar pagrindą. Ieškovės parengiamojo teismo posėdžio metu atsisakė keisti ieškinio pagrindą bei patikslinti ieškinį (t. 1, b. l. 4-5), tačiau 2012-09-17 pateikė rašytinį pareiškimą teismui, kuriuo patikslinto ieškinio pagrindą ir prašė priteisti iš atsakovo 769,99 Lt nuostolių pagal CK 6.249 straipsnį (t. 2, b. l. 6). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tik išaiškino šalių procesines teises, tuo tarpu ieškovės pačios realizavo savo procesines teises pakeisdamos ieškinio pagrindą (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų nepažeidė ir pagrįstai išnagrinėjo bylą pagal ieškovių pateiktą ir teismo priimtą patikslintą ieškinį.

Tačiau, ieškovės apeliaciniame skunde vėl kelia klausimą, kad atsakovas praturtėjo ieškovių sąskaita, todėl turi atlyginti joms nepagrįsto praturtėjimo nuostolius. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra tikslinga pasisakyti ir dėl šių apeliacinio skundo argumentų. CK 6.237 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č. v. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. A. D., byla Nr. 3K-3-593/2008, 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. T. v. I. T., byla Nr. 3K-3-111/2009). Teisėjų kolegija įvertinusi ir ištyrusi byloje esančius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad šiuo atveju nėra būtinųjų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutui taikyti. Ieškovės už šilumos apskaitos prietaisų patikrinimą sumokėjo ne atsakovui, o UAB „Axis Industries“, kuris ieškovių prašymu atliko jų pateiktų šilumos apskaitos skaitiklių patikrą, todėl atsakovas nepraturtėjo ieškovių sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepagrįsto praturtėjimo teisiniai santykiai tarp ginčo šalių nesusiklostė, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ginčo teisiniams santykiams taikė bendrąją ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK 6.246-6.249, 6.263 straipsnių normas, todėl atmestini apeliančių argumentai, kad teismas taikė ne tas materialines teisės normas. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamas teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai įvertino ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidžiant bylos esmę, objektyviai ir teisingai vertino įrodymus, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis, civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“, A. D. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011-10-25 nutartis, civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių ir pareigų perėmėjas – AB „LESTO“) v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliančių argumentais, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo siuntė raginimus atlikti apskaitos prietaisų patikrą, todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jos patyrė nuostolius, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011-06-23 Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriaus specialistas atliko šilumos tiekėjo – atsakovo UAB „Lamberta“ gyventojų atsiskaitymams už šilumą naudojamus šilumos apskaitos skaitiklius, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) namų, kuriuose yra ieškovėms priklausantys butai, laiptinėse sumontuotose spintose, patikrinimą ir padarė išvadą, kad atsakovas, atsiskaitant su butų savininkais už sunaudotą šilumos kiekį, naudojo šilumos skaitiklių be galiojančių patikros žymenų ar tai patvirtinančių dokumentų, rodmenis, todėl pažeidė LR metrologijos įstatymo 17, 19 straipsnių reikalavimus ir griežtai nurodė atsiskaitymui naudoti šilumos skaitiklių su galiojančia metrologine patikra rodmenis, o apie nurodymų vykdymą informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyrių raštu iki 2011-07-10 (t. 1, b. l. 18). LR metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos pareigūnai, nustatę teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą, raštu apie tai įspėja tikrinamus ūkio subjektus ir įpareigoja juos per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą. Atsakovas būdamas šilumos tiekėju ir gavęs valstybinės įstaigos Lietuvos metrologijos inspekcijos, kurios paskirtis – atlikti teisinę metrologinę priežiūrą, nurodymus, kurie yra privalomi tikrinamam ūkio subjektui vykdyti (LR ūkio ministro įsakymas 2011-04-27 Nr. 4-264, dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų patvirtinimo, 11.5 punktas), pagrįstai ėmėsi aktyvių veiksmų ir išsiuntė siūlymus gyventojams, tarp jų ir ieškovėms atlikti šilumos skaitiklių metrologinę patikrą, taip pat atsakovas išaiškino, kad jei gyventojai pageidauja, atsakovas gali teikti šilumos apskaitos prietaisų patikrą, nes naudojant šilumos skaitiklių rodmenis išrašant sąskaitas, reikalinga minėtų prietaisų patikra. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, vykdydamas Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriaus vyresniosios valstybinės inspektorės nurodymus, dėl šilumos skaitiklių su galiojančia metrologine patikra naudojimo, ir siųsdamas PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas 2011-05-31 ir 2011-07-31, atitinkamai už 2011 m. gegužės mėn. ir už 2011 m. liepos mėn. tiektą šilumą, kitose pusėse ieškovėms pranešdamas, kad ieškovės pasirūpintų šilumos skaitiklių patikra bei nurodydamas, kad pastarosios minėtą skaitiklių patikrą gali atlikti individualia tvarka, tačiau neatlikus patikros bus skaičiuojamas mokestis už tiekiamą šilumą, kuris žymiai didesnis už vidutinį faktinį šilumos suvartojimą, neteisėtų veiksmų neatliko. Atsakovo siųsti raginimai – siūlymai, kuriuose buvo suformuluotas reikalavimas atlikti šilumos skaitiklių metrologinę patikrą tuo metu buvo teisėti, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo abejoti valstybinės institucijos įpareigojimų vykdymo teisėtumu ir pagrįstumu bei nereaguoti į jų nurodymus ir nesiimti jokių veiksmų. Valstybinės institucijos Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriaus nurodymų teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl šių valstybinės institucijos veiksmų teisėtumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų - atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nenagrinėjo kitų civilinės atsakomybės sąlygų ir atmetė ieškovių ieškinį.

Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasKolegijos teisėjai Erika MisiūnienėAlona Romanovienė