- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-05
- Bylos Nr.
- 2-3380-793/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15826-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- R. K., E. B., N. P., I. G.
- Atsakovas
- UAB „Lamberta“
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovėms R. K. ir E. B., atsakovės UAB „Lamberta“ atstovams direktoriaus padėjėjui V. S., advokatui A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių R. K., E. B., N. P., I. G. ieškinį atsakovei UAB „Lamberta“ dėl nepagrįsto praturtėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės R. K., E. B., N. P., I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti iš atsakovės UAB „Lamberta“ 769,99 Lt nepagrįsto praturtėjimo sumą ieškovėms: R. K. – 139,00 Lt, E. B. – 181,00 Lt, N. P. – 150,00 Lt, I. G. – 299,99 Lt, priteisti kiekvienai ieškovei po 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T I, b. l. 57-59). Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės tikslino ieškinį ir 2012-09-17 pateikė teismui prašymą dėl nepagrįsto praturtėjimo, kuriuo, tikslindamos ieškinio pagrindą, prašo priteisti iš atsakovės UAB „Lamberta“ 769,99 Lt nuostolių (T II, b. l. 6). Ieškovės nurodo, kad iš atsakovės gavo informacinius – raginimo laiškus, kuriais atsakovė ragino atlikti butų šilumos apskaitos prietaisų patikrą, nurodydama, jog minėtos patikros neatlikus, rodmenų pagal minėtus prietaisus priimti nebus galima. Nesutikdamos su atsakovės pasiūlyta prieš tai minėtų prietaisų patikros kaina, ieškovės kreipėsi į UAB „Axis Industries“ dėl minėtos patikros. Vėliau, nustačiusios, kad šilumos apskaitos prietaisų patikros savo lėšomis ieškovės atlikti neprivalo, o nei šilumos tiekėjas, nei gyvenamojo namo administratorius reikalauti atlikti minėtą patikrą neturi teisės, ieškovės kreipėsi į atsakovę su prašymu atlyginti nuostolius, susijusius su šilumos apskaitos prietaisų patikra, tačiau pastaroji atlyginti ieškovių patirtus nuostolius atsisakė (T I, b. l. 57-59).
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Lamberta“ atsiliepimu į pradinį ieškinį su pradiniu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad jokių piniginių lėšų ieškovės jai nemokėjo, todėl praturtėti ieškovių sąskaita atsakovė negalėjo. Pažymi, kad nėra būtinųjų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti. Prašo pradinį ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą (T I, b. l. 75-76).
Ieškovės R. K. ir E. B. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaiko.
Atsakovės UAB „Lamberta“ atstovai direktoriaus padėjėjas V. S. bei advokatas A. J. su patikslintu ieškiniu nesutinka.
Ieškovės N. P. ir I. G. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį ieškovėms pranešta tinkamai (T II, b. l. 3-4). 2012-09-17 teisme gautas ieškovės N. P. prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. 2012-09-17 teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarta bylą nagrinėti ieškovėms N. P. ir I. G. nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Ieškovė R. K. teismo posėdyje paaiškino, kad šilumos tiekimo vartojimo riba, šilumos pirkimo - pardavimo vieta yra katilinės patalpose esančio atsiskaitomojo apskaitos prietaiso įrenginio vieta. Pažymėjo, kad sunaudotas šilumos kiekis nustatomas remiantis buto šilumos prietaiso rodmenimis, tačiau šis prietaisas nėra valstybinės metrologijos matavimų prietaisų, priemonių kontrolės objektas ir nėra atsiskaitomasis prietaisas, todėl šis prietaisas naudojamas tik šilumos kiekiui nustatyti. Nurodė, kad atsakovė galimai neteisingai reikalavo apmokėti išlaidas už buto šilumos prietaiso metrologinę patikrą, nes tai nenumatyta tarp atsakovės ir vartotojų pasirašytose sutartyse. Pažymėjo, kad jos šilumos skaitiklis nėra atsiskaitomasis, todėl šilumos apskaitos prietaisų patikros atlikti ji neprivalėjo. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
Ieškovė E. B. teismo posėdyje paaiškino, kad šilumos apskaitos prietaisų patikrą atliko atsakovės raginimu, vėliau iš pačios atsakovės bei kaimynų sužinojo, kad patikros atlikti neprivalėjo. Pažymėjo, kad laiptinėje esantis šilumos skaitiklis yra jos nuosavybė. Apie tai ar laiptinėje esantis skaitiklis yra atsiskaitomasis ar ne, nežinojo. Teigė, kad dėl atsakovės kaltų veiksmų patyrė nuostolių, kurie turi būti atlyginti. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „Lamberta“ atstovas direktoriaus padėjėjas V. S. teismo posėdyje paaiškino, kad galiojant senoms Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėms metrologinė patikra buvo privaloma ir neatsiskaitomiesiems skaitikliams. Aiškindamiesi naujų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reglamentavimą, kreipėsi metrologijos inspekcijos Klaipėdos skyrių, kuris atsakovei išaiškino, kad jei gyventojai pageidauja, atsakovė gali teikti šilumos apskaitos prietaisų patikrą, nes naudojant šilumos skaitiklių rodmenis išrašant sąskaitas, reikalinga minėtų prietaisų patikra. Tuo pagrindu atsakovė pasiūlė namo gyventojams individualia tvarka pasitikrinti jų skaitiklius, nes tai jų nuosavybė. Tačiau prašė neskubėti savarankiškai atlikti skaitiklių patikrą. Pažymėjo, kad siūlė atlikti šilumos apskaitos prietaisų patikrą todėl, kad metrologijos tarnybos Klaipėdos skyrius atsakovei nurodė, jog pastaroji, atsiskaitydama su gyventojais už šildymą, naudoja šilumos atsiskaitomųjų skaitiklių be galiojančios patikros rodmenis. Nurodė, kad tik vėliau atsakovei buvo išaiškinta, kad prieš tai minėti skaitikliai nėra atsiskaitomieji, todėl atsakovė namo gyventojams nurodė, jog šilumos apskaitos prietaisų patikrą atlikti nereikia. Pažymėjo, kad šilumos skaitiklis ne jų, o namo gyventojų nuosavybė. Prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Atsakovės atstovas advokatas A. J. teismo posėdyje paaiškino, kad nėra visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Prašė atkreipti dėmesį į šioje byloje dalyvavusios liudytojos metrologijos specialistės paaiškinimus, kad skaitiklių patikra buvo privaloma, nes atsakovė naudoja sąskaitų išrašymui tuos rodmenis, kurie yra teisinės metrologinės patikros dalykas. Pažymėjo, kad raginimais ir siūlymais jokių neigiamų padarinių nesukėlė, todėl neprivalo ir atsakyti. Prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės R. K. ir E. B. gavo iš atsakovės UAB „Lamberta“ PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas 2011-05-31 ir 2011-07-31, atitinkamai už 2011 m. gegužės mėn. ir už 2011 m. liepos mėn. tiektą šilumą, kurių kitose pusėse ieškovėms buvo pranešta, kad atsakovė ruošiasi atlikti šilumos skaitiklių patikrą. Atsakovė ieškovėms nurodė, kad pastarosios minėtą skaitiklių patikrą gali atlikti individualia tvarka, tačiau neatlikus patikros bus skaičiuojamas mokestis už tiekiamą šilumą, kuris žymiai didesnis už vidutinį faktinį šilumos suvartojimą (T I, b. l. 14, 25, 27). AB „Vilniaus metrologijos centras“ išduoti patikros sertifikatai patvirtina, kad ieškovėms R. K., E. B., N. P., I. G. priklausantiems šilumos skaitikliams 2011 m. rugpjūčio mėn. buvo atlikta metrologinė patikra (T I, b. l. 12, 151, T II, b. l. 8-10). UAB „Axis Industries“ išduoti PVM sąskaitos – faktūros ir Pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad ieškovės už šilumos apskaitos prietaisų patikrą ir atitinkamų prietaisų įsigijimą, būtiną minėtų prietaisų veikimui, patyrė atitinkamas išlaidas (T I, b. l. 4-11). Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011-08-12 rašto Nr. 13SR-243 dėl butuose įrengtų šilumos skaitiklių matyti, kad šilumos apskaitos prietaiso patikra būtina tik tuo atveju, jei jis yra atsiskaitomasis. Be to, už minėtą patikrą atsakingu laikomas šilumos tiekėjas ir tokia šilumos tiekėjo atsakomybė turi būti aiškiai apibrėžta šilumos tiekėjo ir vartotojo šilumos pirkimo – pardavimo sutartyse. Pažymėta, kad šilumos tiekėjas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad gyventojai atliktų butuose įrengtų šilumos skaitiklių patikrą (T I, b. l. 15). Iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2011-08-18 rašto Nr. (3.11D1)-3-4374 dėl šilumos skaitiklių metrologinės patikros, iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011-08-17 rašto Nr. 13SR-244 dėl butuose įrengtų šilumos skaitiklių metrologinės patikros, iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011-09-27 rašto Nr. 13SR-287 dėl šilumos skaitiklių metrologinės patikros bei iš Valstybinės Energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012-05-15 rašto Nr. (09)2R-729 dėl prašymo nagrinėjimo matyti, kad gyventuojų butuose įrengti šilumos skaitikliai yra ne atsiskaitomieji, o paskirstomieji, todėl jiems neturi būti taikomi reikalavimai atlikti periodinę metrologinę patikrą. Šilumos tiekėjas gali atlikti gyventojų butuose įrengtų skaitiklių patikrą, tačiau savo lėšomis ir reikalauti atlyginti tokios patikros išlaidas neturi teisės (T I, b. l. 60, 61-62, 152-153, 154). Ieškovė E. B. kreipėsi į atsakovę su 2011-09-19 pretenzija dėl patirtų nuostolių atlyginimo už nereikalingą šilumos skaitiklių patikrą (T I, b. l. 26). Atsakovė UAB „Lamberta“, 2011-09-26 raštu Nr. 1-256 dėl šilumos skaitiklio patikros, atsakydama į prieš tai minėta ieškovės pretenziją nurodė, kad siųsdama ieškovėms pranešimus (kartu su PVM sąskaitomis – faktūromis) dėl šilumos skaitiklių privalomos patikros, vadovavosi Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriaus nurodymu išrašant sąskaitas faktūras naudoti tik patikrintų šilumos skaitiklių parodymus (T I, b. l. 17-21). Iš Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. Ž45-16Š, sudarytos tarp ieškovės E. B. (ankstesnis asmenvardis – L. (T I, b. l. 155)) ir atsakovės UAB „Lamberta“, matyti, kad šilumos tiekimo vartojimo riba, šilumos pirkimo - pardavimo vieta yra katilinės patalpose esančio atsiskaitomojo apskaitos prietaiso įrenginio vieta. Bute esantys šilumos skaitikliai nėra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektai ir nelaikomi atsiskaitomaisiais (T I, b. l. 135-139).
LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. LR CPK 185 str. 1 d. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (LR CPK 182 str.). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai reikalavimą atsakovei atlyginti padarytą turtinę žalą grindžia vadovaudamiesi LR CK 6.263 str. 1 ir 2 d. nuostatomis (toliau CK), kurios atitinkamai nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos ir, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (deliktinė civilinė atsakomybė).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, analizuodamas civilinės atsakomybės klausimus, savo nutartyse yra pasisakęs, jog Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatskiriamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos atlyginimo, teismas pirmiausia privalo išsiaiškinti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių atsakomybė iš viso neatsiranda. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniai santykiai pagal faktines bylos aplinkybes kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai nėra specialus civilinės atsakomybės atvejis, todėl tam, kad būtų konstatuota atsakovės UAB „Lamberta“ prievolė ieškovėms atlyginti žalą, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji civilinių teisinių santykių dalyvių pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, šios pareigos pažeidimas sukuria žalos, padarytos asmeniui, turtui atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Ieškovės reikalavimus atlyginti turtinę žalą grindžia tuo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – atsakovė neteisėtai ragino atlikti buto šilumos prietaiso metrologinę patikrą, todėl ieškovėms R. K., E. B., N. P., I. G. priklausantiems šilumos skaitikliams 2011 m. rugpjūčio mėn. atlikus metrologinę patikrą, ir UAB „Axis Industries“ sumokėjus už šilumos apskaitos prietaisų patikrą, kurios nereikėjo atlikti, nepagrįstai patyrė atitinkamas išlaidas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-06-23 Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriaus vyresnioji valstybinė inspektorė L. R. atliko šilumos tiekėjo – atsakovės UAB „Lamberta“ gyventojų atsiskaitymams už šilumą naudojamus šilumos apskaitos skaitiklius, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) namų, kuriuose yra ieškovėms priklausantys butai, laiptinėse sumontuotose spintose, padarė išvadą, kad atsakovė, atsiskaitant su butų savininkais už sunaudotą šilumos kiekį, naudojo šilumos skaitiklių be galiojančių patikros žymenų ar tai patvirtinančių dokumentų, rodmenis ir griežtai nurodė atsiskaitymui naudoti šilumos skaitiklių su galiojančia metrologine patikra rodmenis.
Tą aplinkybę, jog skaitiklių patikra buvo privaloma, nes atsakovė naudoja sąskaitų išrašymui tuos rodmenis, kurie yra teisinės metrologinės patikros dalykas, teismo posėdyje patvirtino liudytoja metrologijos specialistė L. R.. Liudytoja paaiškino, kad atsakovė naudoja sąskaitų gyventojams išrašymui duomenis pagal gyventojų deklaruojamus laiptinėse įrengtų atskirų butų šilumos apskaitos skaitiklių rodmenis, todėl skaitikliai turi būti su galiojančiais patikros žymenimis ar turėti tai patvirtinančius dokumentus. Todėl atmestinas ieškovių argumentas, kad Lietuvos metrologijos inspekcija nurodė, jog ieškovių šilumos skaitikliams metrologinė patikra nereikalinga. Pažymėtina tai, jog Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011-08-12 rašte Nr. 13SR-243 dėl butuose įrengtų šilumos skaitiklių nurodyta, kad šilumos apskaitos prietaiso patikra būtina tik tuo atveju, jei jis yra atsiskaitomasis. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovėms sąskaitos už patiektą šilumą išrašomos pagal jų deklaruojamus laiptinėse įrengtų atskirų butų šilumos apskaitos skaitiklių rodmenis, t.y. skaitiklių rodmenys naudojami atsiskaitymui už šilumą. Todėl laikytina, jog šiuo konkrečiu atveju Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostata, kad butuose įrengtų šilumos apskaitos prietaiso patikra nebūtina, šiuo konkrečiu atveju netaikytina.
Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovų paaiškinimais, jog raginimus ir siūlymus ieškovėms atlikti šilumos skaitiklių metrologinę patikrą PVM sąskaitų – faktūrų, išrašytų 2011-05-31 ir 2011-07-31, atitinkamai už 2011 m. gegužės mėn. ir 2011 m. liepos mėn. tiektą šilumą, kitose pusėse atsakovė pateikė išsiaiškinusi naujų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reglamentavimą, po kreipimosi į metrologijos inspekcijos Klaipėdos skyrių, kuris atsakovei išaiškino, kad jei gyventojai pageidauja, atsakovė gali teikti šilumos apskaitos prietaisų patikrą, nes naudojant šilumos skaitiklių rodmenis išrašant sąskaitas, reikalinga minėtų prietaisų patikra, bei vykdydama 2011-06-23 Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriaus vyresniosios valstybinės inspektorės Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akte duotų nurodymų.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovė raginimus ir siūlymus ieškovėms atlikti šilumos skaitiklių metrologinę patikrą pateikė, vykdydama 2011-06-23 Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akte duotus nurodymus, todėl darytina išvada, kad, vykdant Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriaus vyresniosios valstybinės inspektorės nurodymus dėl naudojimo atsiskaitymui rodmenis šilumos skaitiklių su galiojančia metrologine patikra, neteisėtų veiksmų neatliko.
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovės neįrodė ir nenustatyti atsakovės UAB „Lamberta“, neteisėti veiksmai dėl to, jog ji PVM sąskaitų – faktūrų, išrašytų 2011-05-31 ir 2011-07-31, atitinkamai už 2011 m. gegužės mėn. ir už 2011 m. liepos mėn. tiektą šilumą, kitose pusėse ieškovėms pranešė, kad ieškovės pasirūpintų šilumos skaitiklių patikra ir nurodė, kad pastarosios minėtą skaitiklių patikrą gali atlikti individualia tvarka, tačiau neatlikus patikros bus skaičiuojamas mokestis už tiekiamą šilumą, kuris žymiai didesnis už vidutinį faktinį šilumos suvartojimą.
Ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Konstatuotina, jog iš bylos medžiagos nenustatyta, ieškovės neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, t.y. neįrodė vienos iš būtinų civilinės sutartinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų atsakovės veiksmų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką savo nutartyse dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo yra pasisakęs, jeigu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtumo, nėra teisinės prasmės nagrinėti ir spręsti klausimą dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų – kaltės, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl klausimas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų - atsakovės kaltės, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos buvimo šiuo konkrečiu atveju nespręstinas ir išsamiau nepasisakytina.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems įrodymams, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovės neįrodė būtinų civilinės sutartinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų, kaltės, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas daro išvadą, kad nenustačius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų nėra įstatyminio pagrindo tenkinti ieškinio, todėl ieškinys dėl ieškovėms padarytos turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, iš ieškovių atsakovei lygiomis dalimis priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Nustatyta, kad atsakovė patyrė 968,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą (T I, b. l. 116-117). Esant prieš tai išdėstytoms aplinkybėms, iš ieškovių R. K., E. B., N. P., I. G. atsakovei UAB „Lamberta“ lygiomis dalimis priteistina 968,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 242,00 Lt iš kiekvienos ieškovės.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 968,00 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 242,00 Lt iš kiekvienos ieškovės, atsakovei UAB „Lamberta“, į. k. 163314481.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.