Vilniaus apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-17 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-40849-599/2020, kuria atsisakyta priimti atsakovės pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-20 sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019-10-10 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Versvila“ (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovei R. J. (toliau – atsakovė arba apeliantė) dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtų lėšų grąžinimo, kuriuo ieškovė prašė nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo dėl esminio sutarties pažeidimo bei priteisti iš atsakovės 600,00 Eur sumą, sumokėtą už nesuteiktas teisines paslaugas (1 t., b. l. 1-6). Minėtoje byloje 2020-02-20 buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas – nutrauktas tarp ieškovės bei atsakovės sudarytas žodinis susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo ir iš atsakovės ieškovės naudai priteista 600,00 Eur patirtų nuostolių (1 t., b. l. 58-60).

2. 2020-08-25 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės prašymas leisti jai susipažinti su civiline byla Nr. e2-1873-734/2020 ir joje priimtu sprendimu už akių, kadangi atsakovei šios bylos nepavyksta rasti elektroninėje teismų sistemoje (1 t., b. l. 73).

7. 2020-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teisme pakartotinai, t. y. kaip naujas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodant, jog atsakovė pašalino visus 2020-11-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytus trūkumus (1 t., b. l. 132-137).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-17 nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-20 sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vadovaujantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam teismui. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-21 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas).

13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo 2019-10-16 buvo siųsti ieškinyje nurodytu atsakovės adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 47-48), 2019-10-29 ir 2019-12-19 deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 49-50, 56-57), 2019-11-14 atsakovės darbovietės (duomenys neskelbtini) registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52-53), 2019-12-04 atsakovės darbovietės (duomenys neskelbtini) registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 54-55). Visais atvejais atsakovei siųsta teismo korespondencija įteikta nebuvo, todėl teismas vertino, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, t.y. laikė, kad atsakovė apie pradėtą teisminį procesą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, ir 2020-02-20 priėmė sprendimą už akių. 2020-02-20 sprendimas už akių 2020-02-21 buvo išsiųstas atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 61). 2020-08-25 atsakovė teismui pateikė prašymą susipažinti su civiline byla Nr. e2-1873-734/2020 ir joje priimtu sprendimu (1 t., b. l. 73). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2020-09-07 atsakovei buvo išsiųsta 2020-02-20 sprendimo už akių kopija (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2020-10-06 teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (1 t., b. l. 78-82), kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-34084-1064/2020 atsisakė priimti nurodydamas, jog atsakovė yra praleidusi įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurio atnaujinti teismas neturi teisės (1 t., b. l. 86-87). Vilniaus apygardos teismas 2020-11-12 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-12 nutartį bei atnaujino terminą atsakovei pateikti pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-20 sprendimo už akių peržiūrėjimo ir klausimą dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė nagrinėti iš naujo (1 t., b. l. 103-110). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-18 nutartimi atsakovei nustatė procesinį terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti (1 t., b. l. 113-114), o 2020-11-26 nutartimi atsakovės pareiškimą pripažino nepaduotu ir grąžino atsakovei, konstatuodamas, jog atsakovė per teismo nustatytą procesinį terminą nepašalino pareiškimo trūkumų (1 t., b. l. 122-123). 2020-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (1 t., b. l. 132-137).

14. Nagrinėjamu atveju 2020-10-06 teismui pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodė, kad 2020-02-20 sprendimas už akių jai buvo įteiktas tik 2020-09-26. Šią aplinkybę 2020-11-12 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1711-567/2020, patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas (1 t., b. l. 103-110). Dėl išdėstytų aplinkybių ir atsižvelgus į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką (žr., 12 punktą), konstatuotina, kad apie pradėtą teisminį procesą ir priimtą sprendimą už akių, apeliantei realiai tapo žinoma 2020-09-26, todėl būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas tiek CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, tiek ir trijų mėnesių naikinamasis terminas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė 2020-12-04 atsakovės pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas, todėl darytina išvada, kad minėtą pareiškimą atsakovė pateikė praleidusi dvidešimties dienų terminą, tačiau nepraleidusi trijų mėnesių naikinamojo termino, todėl plačiau pasisakytina dėl aplinkybių, sąlygojusių termino praleidimą bei jo atnaujinimo galimybę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjai nepašalinus trūkumų bei neapskundus nutarties, kuria buvo pareiškimas paliktas nenagrinėtu, turėtų būti iš naujo peržiūrimas klausimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo.

15. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Taigi, sprendžiant termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti.

16. Apeliantė, pasisakydama dėl termino praleidimo priežasčių, iš esmės nurodė, jog apie sprendimą už akių nebuvo asmeniškai informuota, o sužinojusi apie teisminį procesą bei gavusi nutartį dėl trūkumų pašalinimo ėmėsi veiksmų sumokėti žyminį mokestį, o būnant namie neturint net elementarių darbinių prieigų, nebuvo galimybės surinkti įrodymus, o teismas gavęs žyminio mokesčio sumokėjimą net nenurodė, kokių duomenų dar trūksta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

17. Pirma, teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes (žr., 13 punktą), iš dalies sutinka su apeliante, jog procesiniai dokumentai apeliantei nebuvo įteikti asmeniškai ir dėl šių aplinkybių buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2020-11-12 nutartyje. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšmingas yra apeliantės procesinis elgesys po to, kai jai tapo žinoma apie teisminį procesą. Byloje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismui grąžinus iš naujo nagrinėti pareiškimo už akių peržiūrėjimo klausimą, atsakovei buvo nustatytas terminas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, tačiau nepašalinus visų trūkumų, pareiškimas laikytas nepaduotu. Teismo nutartys įsiteisėjo ir jų vertinimas nėra šios apeliacijos dalykas. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino trūkumų, tačiau pakartotinai pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, spręstina, jog nesavalaikį pareiškimo pateikimą sąlygojo apeliantės nepakankamas procesinis rūpestingumas ir atidumas, o tai negali būti pripažįstama objektyviai pateisinama priežastimi atnaujinti terminą pareiškimui pateikti. Pažymėtina tai, kad tiek ieškovei, tiek ir kitiems asmenims siųstuose elektroniniuose laiškuose apeliantė prisistatė kaip juristė/teismo mediatorė (1 t., b. l. 9, 13-14, 33-40, 74-75, 117-121), be to, iš pateikto pareiškimo bei atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė yra susipažinusi su teisiniu reguliavimu, formuojamą teismų praktiką, o tai papildomai įrodo, jog jai neabejotinai buvo (turėjo būti) žinomi procesiniai terminai bei jų neįvykdymo procesinės pasekmės, todėl turėjo galimybę savalaikiai pateikti procesinius dokumentus. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingą išvadą, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

18. Antra, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, jog 2020-12-04 pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ji ištaisė anksčiau teismo nustatytus trūkumus tokiam pareiškimui pateikti bei neturėjo pakankamai laiko ir galimybių trūkumams pašalinti. Minėta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo nustatyti trūkumai, nėra šios apeliacijos dalykas, o aplinkybė, jog jie nebuvo pašalinti konstatuota įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria pareiškimas laikytas nepaduotu (žr., 13 punktą).

19. Trečia, atskirajame skunde apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, nevertino žyminio mokesčio sumokėjimo aplinkybės. Ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą teismo nutartį, kadangi nurodytos aplinkybės nėra šios apeliacijos nagrinėjimo dalykas, o aplinkybę, jog buvo sumokėtas žyminis mokestis buvo įvertinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-26 nutartyje. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad pareiškimas laikytas nepaduotu ne dėl to, kad nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, bet dėl to, kad nebuvo pašalinti visi teismo nurodyti trūkumai, o vertinant žyminio mokesčio sumokėjimą faktą nagrinėjamos bylos kontekste, pastaroji aplinkybė savaime nesudaro pagrindo atnaujinti terminą ar spręsti, jog praleidimo priežastys yra objektyviai pateisinamos.

20. Ketvirta, pasisakydamas dėl apeliantės skunde nurodytų argumentų, jog ginčo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-40849-599/2020, nors pareiškimas buvo teiktas civilinėje byloje Nr. e2-1873-734/2020, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantei neapskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-26 nutarties, kuria buvo nutarta pareiškimą laikyti nepaduotu, ir jai įsiteisėjus, byla buvo užbaigta. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantei 2020-12-04 pateikus pareiškimą dėl 2020-02-20 sprendimo už akių peržiūrėjimo, jis buvo užregistruotas į naujai užvestą civilinę bylą. Taigi, esant įsiteisėjusiai nutarčiai, kuria atsakovės pareiškimas laikytas nepaduotu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai vertino apeliantės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kaip naujai pateiktą procesinį dokumentą.

21. Penkta, vertinti apeliantės procesinį elgesį šalinant teismo nustatytus procesinius trūkumus, pažymėtina ir tai, kad susipažinus su 2020-12-04 pateiktu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nustatyta, kad minėtame pareiškime nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su nurodytomis 2020-10-06 pareiškime, o kartu su pareiškimu nėra pridėti įrodymai, pagrindžiantys nurodytas aplinkybes. Todėl esant procesiniai situacijai, kuomet nėra pašalinami teismo nustatyti trūkumai, o teikiamas naujas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurio turinys iš esmės sutampa su pirminiu pareiškimu, kuris buvo laikytas nepaduotu dėl nepašalintų trūkumų, sudaro prielaidas įžvelgti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius.

22. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta bei įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog apeliantė iš esmės nenurodė reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog nesavalaikį pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimą sąlygojo objektyviai pateisinamos priežastys, priešingai, byloje esantys duomenys įrodo, jog procesinio termino praleidimą nulėmė pačios apeliantės nepateisinamai pasyvus procesinis elgesys.

23. Apeliantė skunde taip pat pasisakė dėl sprendimo už akių panaikinimo sąlygų (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Viena vertus, teismui konstatavus, jog pareiškėja praleido terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, savaime yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą, nevertinant sprendimo už akių panaikinimo sąlygų. Kita vertus, siekiant įsitikinti, ar termino pareiškimui dėl sprendimo už akių atnaujinimo neatnaujinimas nesudaro prielaidų spręsti, jog priimant sprendimą už akių buvo padaryti akivaizdūs materialinės ar procesinė teisės normų pažeidimai, papildomai pasisakytina dėl apeliantės nurodytų aplinkybių, kurios, jos vertinimu, turėjo įtakos neteisingam ginčo išsprendimui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nustatė, jog ieškovas ir atsakovė žodžiu sudarė susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo bei tarp šalių buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai. 2018-02-08 atsakovė išrašė ieškovui sąskaitą – faktūrą Serija RJ-VER 002 600 Eur sumai už bylos dėl žalos atlyginimo medijavimą, procesinių dokumentų ruošimą teismui, kurią ieškovas 2018-02-13 pavedimu apmokėjo. Byloje esantis šalių rašytinis susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2018-02-13 iki 2019-04-10 patvirtina, jog ieškovas elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę prašydamas pateikti ataskaitą apie atliktus darbus, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, jog parengė teismui ieškinį, už kurio parengimą ieškovas apmokėjo.

25. Apeliantės atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad skola priteista pagal ieškovės ir atsakovės žodinę sutartį, kurios turinį ieškovas pateikė taip, kaip jam buvo patogu, tačiau ginčą buvo siekiama taikiai išspręsti, bet trūko įrodymų, kurių nepateikė ieškovas, be to, atsakovas net nedeklaravo išlaidų, ieškovas galėjo pareikalauti panaikinti sąskaitą faktūrą ir taip išsispręsti ginčą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti subjektyvūs samprotavimai neturi jokio objektyvaus pagrindimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog teismas, priimdamas sprendimą už akių, neteisingai kvalifikavo teisinius santykius, neteisingai vertino byloje esančius duomenis bei atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių pagrindu būtų priimtas kitoks sprendimas.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės 2020-12-04 pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo, iš esmės teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinius terminus ir jų atnaujinimą, irodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui netenkinus atsakovės atskirojo skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Apeliantės atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-17 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.