Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja R. V. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Versvila“ ieškinį atsakovei R. J. dėl susitarimo nutraukimo ir sumokėtų lėšų grąžinimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad ieškovas UAB „Versvila“ ir atsakovė R. J. žodžiu sudarė susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo. 2018 m. vasario 8 d. atsakovė išrašė ieškovui sąskaitą – faktūrą Serija RJ-VER 002 600 Eur sumai už bylos dėl žalos atlyginimo mediavimą, procesinių dokumentų ruošimą teismui, kurią ieškovas 2018 m. vasario 13 d. pavedimu apmokėjo. Byloje esantis šalių rašytinis susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. patvirtina, jog ieškovas elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę prašydamas pateikti ataskaitą apie atliktus darbus, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, jog parengė teismui ieškinį, už kurio parengimą ieškovas apmokėjo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pažymėtina, jog nors bylos šalys jokios rašytinės sutarties nesudarinėjo ir dėl teiktinų paslaugų bei jų pobūdžio tarėsi tik žodžiu, tačiau tai, kad tarp šalių buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai patvirtina faktinių aplinkybių visuma.

CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis straipsnio sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, apmokėjęs už paslaugas, iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš žodinio susitarimo su atsakove, atsakovė nepateikė įrodymų, kad procesiniai dokumentai teismui buvo paruošti (CPK 178 straipsnis), todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas ir nutrauktinas ieškovo ir atsakovės sudarytas žodinis susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas, apmokėjęs už paslaugas, bet nesulaukęs jokio rezultato, patyrė nuostolius, kurių nebūtų buvę, jei nebūtų atsakovės neteisėto neveikimo. Atsakovė ieškovui teisinių paslaugų nesuteikė, nors žodžiu įsipareigojo tokias paslaugas suteikti ir už tai gavo 600 Eur atlyginimą. Teismas daro išvadą, jog dėl tokio elgesio yra atsakovės kaltė bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios ieškovui žalos. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 600 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui praleidus terminą piniginėms prievolėms įvykdyti, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 465 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 165 Eur žyminis mokestis, 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą.

Pagal įstatymą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Remiantis tuo, nustačius, kad susidarė 9,30 Eur pašto išlaidų, jos pagal LR CPK 96 str. nuostatas priteistinos iš atsakovės valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo UAB „Versvila“ ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo UAB „Versvila“, į. k. 300154407, ir atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą žodinį susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo dėl esminio sutarties pažeidimo.

Priteisti ieškovui UAB „Versvila“, į. k. 300154407, iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) nuostolių, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 600 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 14 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 465 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,30 Eur (devynis eurus 30 ct) pašto išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.