- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-24
- Bylos Nr.
- eI-3372-596/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01313-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Jolita Rasiukevičienė, Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos
- Pareiškėjas
- V. V.
- Advokatai
- Rytis Martinkėnas
- Kategorijos
- 10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
atsakovo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovėms Audronei Čerskytei ir Indrei Pukanasytei, tuo pačiu atstovaujančiai ir trečiąjį suinteresuotą asmenį Pilietybės reikalų komisiją,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Pilietybės reikalų komisijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės reikalų komisijos 2017 m. kovo 23 d. aktą Nr. 2D-1454 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės reikalų komisiją priimti naują aktą dėl pareiškėjo prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, nurodant sprendimą dėl pilietybės suteikimo (arba nesuteikimo) pagrindžiančius motyvus.
Paaiškina, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, kuris su šeima nuo 2004 m. nuolat teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje, turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje, yra išlaikęs valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Pareiškėjas yra pasauliniu mastu veikiančios bendrovės W1 padalinio Lietuvos Respublikoje UAB „L1“ (toliau – ir Įmonė) vadovas. Įmonė yra pelningai veikianti, didelius mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokanti bei socialiai atsakinga bendrovė. Įmonėje šiuo metu yra įdarbinti 12 jaunų (21–31 m. amžiaus) darbuotojų, kuriems yra mokamas beveik dvigubai didesnis nei vidutinis darbo užmokestis. 2013 m. Įmonė gavo nacionalinį atsakingo verslo apdovanojimą kaip bendrovė, padedanti integruotis į visuomenę asmenims iš socialinės rizikos grupių, taip pat prisidedanti prie jaunimo emigracijos prevencijos.
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje susikūrė savo asmeninį gyvenimą (turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje), yra įsigijęs nekilnojamąjį turtą, yra pasiruošęs atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės, jau seniai dirba Lietuvos įmonėse (nuo 2011 m. liepos mėn. dirba generaliniu direktoriumi Įmonėje), yra visiškai integravęsis į Lietuvos visuomenę ir siekia tapti visateisiu Lietuvos Respublikos nariu (piliečiu), pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi su prašymu į Lietuvos Respublikos Prezidentę dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka.
2015 m. birželio 30 d. Pilietybės reikalų komisijos aktu Nr. 2D-3507 pareiškėjas buvo informuotas, kad jo prašymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę yra netenkinamas. Pilietybės reikalų komisija savo sprendimo nemotyvavo, tik įvardino aplinkybę, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai bei pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Prezidentas turi plačią diskreciją spręsti, ar suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę jos prašančiam asmeniui.
2016 m. birželio 6 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka. Kartu su pakartotiniu prašymu pateikė papildomą informaciją apie save, savo ryšius su Lietuvos Respublika bei pateikė paaiškinimus apie jo atžvilgiu taikytą baudžiamąją atsakomybę (priimtus baudžiamuosius įsakymus) už mokesčių nesumokėjimą, t. y. pareiškėjas paaiškino, jog dėl 2008–2010 m. finansinės krizės buvo priverstas rinktis, ar laiku sumokėti mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, ar sumokėti mokesčius 2–3 mėn. vėliau, tačiau tokiu būdu išsaugoti verslą bei darbo vietas savo darbuotojams. Pareiškėjas pasirinko antrąjį variantą, todėl jo atžvilgiu buvo priimti baudžiamieji įsakymai už mokesčių nesumokėjimą.
Pilietybės reikalų komisija 2017 m. kovo 23 d. priėmė skundžiamą aktą, kuriuo informavo pareiškėją, jog jo 2016 m. birželio 6 d. prašymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę yra netenkinamas, motyvuodama tuo, kad, vadovaujantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir įtariamųjų registro duomenimis, 2011–2013 m. laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu buvo priimti du baudžiamieji įsakymai, be to, Lietuvos Respublikos Prezidentei priimant sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, kompetentingos valstybės institucijos pateikė informaciją apie pareiškėją, kurios pagal galiojančius teisės aktus negalima atskleisti. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamas aktas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes iš jo nėra įmanoma nustatyti, kokie tiksliai duomenys (informacija) apie pareiškėją sudarė pagrindą atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pilietybės suteikimo. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija (toliau – Prezidento kanceliarija), priimdama nepagrįstą (be jokio teisinio pagrindo) ir nemotyvuotą individualų administracinį aktą, pažeidė pareiškėjo teises.
Nurodo, jog skundžiamu aktu nenustatyta jokių objektyvių, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, dėl kurių pareiškėjui negalėtų būti suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka visus minėtame įstatyme įtvirtintus formalius reikalavimus Lietuvos Respublikos pilietybei gauti, nekelia jokios grėsmės Lietuvos Respublikos interesams bei saugumui, yra pilietiškas bei socialiai atsakingas visuomenės narys. Kartu su 2014 m. rugpjūčio 18 d. prašymu Prezidento kanceliarijai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pareiškėjas pateikė visus būtinus įrodymus, pagrindžiančius Pilietybės įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintų sąlygų išpildymą, su 2016 m. birželio 6 d. prašymu pateikė papildomą informaciją apie save, savo glaudų ryšį su Lietuvos Respublika, pilietiškumą bei socialinę atsakomybę.
Pažymi, kad Pilietybės reikalų komisija neginčija fakto, jog pareiškėjas atitinka visus formalius Pilietybės įstatymo reikalavimus Lietuvos Respublikos pilietybei gauti. Taip pat nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių Pilietybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų išimtinių aplinkybių, kurioms esant Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka nėra teikiama. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas buvo teisiamas už veikas, kurios yra kvalifikuotinos kaip nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.). Tuo tarpu Pilietybės įstatymo 22 straipsnis expressis verbis įtvirtina, jog vienas iš pagrindų, kuomet asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė nėra teikiama, yra faktas, jog asmuo buvo teistas už labai sunkų nusikaltimą. Pareiškėjo nuomone, Prezidento kanceliarija skundžiamame akte nurodydama, kad pareiškėjui pilietybė nėra suteikta dėl to, jog pareiškėjas yra įrašytas į teistų asmenų registrą, nemotyvavo savo sprendimo ir jo nepagrindė, t. y. nepateikė jokio paaiškinimo, dėl kokios priežasties teistumas už nesunkų nusikaltimą užkerta pareiškėjui teisę gauti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Nurodo, jog skundžiamas aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, t. y. aktas nėra grindžiamas objektyviais duomenimis (faktais), jame iš esmės tik konstatuojamas faktas, jog dėl pareiškėjo nuteisimo bei tam tikrų duomenų (kurių turinys pareiškėjui net nėra atskleidžiamas), gautų iš kompetentingos valstybės institucijos, pareiškėjo prašymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę yra netenkinamas. Pareiškėjo įsitikinimu, sisteminė Pilietybės įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog asmenims, atitinkantiems visus šio įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintus formalius reikalavimus, Lietuvos Respublikos pilietybė nėra teikiama tik tuomet, kai tokie asmenys kelia rimtą grėsmę Lietuvos valstybės interesams bei saugumui. Tačiau pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kokią tariamą grėsmę Lietuvos valstybės interesams bei saugumui jis kelia, nenurodyta, kokios valstybės institucijos bei kokio pobūdžio informacija buvo gauta ir vertinama, kokią įtaką gauta informacija turėjo sprendžiant Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pareiškėjui klausimą. Daro išvadą, jog negali susidaryti tokia situacija, jog asmuo net nežino, dėl ko tiksliai jam nebuvo suteikta pilietybė, nes tai užkirstų galimybę asmeniui keisti savo elgesį, imtis priemonių pašalinti galimai grėsmę Lietuvos Respublikai keliančias aplinkybes ar apskritai paneigti, jog tokios aplinkybės egzistuoja.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą, prašydamas tenkinti skunde išdėstytais argumentais, o tiek žodiniuose, tiek pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 70-71) išsakė poziciją, jog ginčo atveju Prezidento kanceliarija yra tinkamas atsakovas šioje byloje.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti.
Nurodo, jog pareiškėjas skunde atsakovu patraukė juridinį asmenį – Prezidento kanceliariją, kuris nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimu pareiškėjui. Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pareiškėjo atžvilgiu priėmė Lietuvos Respublikos Prezidentas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento veiklos.
Nurodo, kad Konstitucijos 84 straipsnio 21 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Prezidentas įstatymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietybę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime konstatavo, kad ši nuostata reiškia, jog Lietuvos Respublikos pilietybės negali teikti joks kitas subjektas. Iš Pilietybės įstatymo 30 straipsnio, kuriame nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Prezidentas suteikia Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka, įtvirtinto visuminio teisinio reguliavimo matyti, kad joks kitas subjektas negali priimti sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka.
Pilietybės įstatymo 31 straipsnis nustato, kad Pilietybės reikalų komisiją sudaro ir jos reglamentą tvirtina Lietuvos Respublikos Prezidentas; Pilietybės reikalų komisija yra Lietuvos Respublikos Prezidento patariamoji institucija, padedanti jam spręsti pilietybės klausimus; ši komisija, inter alia, preliminariai nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka ir teikia Lietuvos Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais; raštu praneša pareiškėjams, kurių prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo netenkinami, ir nurodo atsisakymo tenkinti prašymą motyvus; Pilietybės reikalų komisijos siūlymai Lietuvos Respublikos Prezidento nesaisto.
Nurodo, kad Pilietybės reikalų komisija nėra viešojo administravimo subjektas, jai nėra suteikti įgaliojimai priimti individualius ar norminius administracinius aktus. Pilietybės reikalų komisija yra patariamoji, o ne privalomus (saistančius) sprendimus Lietuvos Respublikos Prezidentui teikianti institucija. Pilietybės reikalų komisijai Pilietybės įstatymas suteikia įgaliojimus preliminariai svarstyti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (grąžinimo, išsaugojimo) ir teikti šiais klausimais Lietuvos Respublikos Prezidentui pasiūlymus, kurie, kaip minėta, Lietuvos Respublikos Prezidento nesaisto. Sprendimą suteikti ar nesuteikti Lietuvos Respublikos pilietybę turi teisę priimti tik Lietuvos Respublikos Prezidentas. Todėl pagal Įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punktą pranešdama pareiškėjams apie sprendimą nesuteikti Lietuvos Respublikos pilietybės (ir tokio sprendimo motyvus), Pilietybės reikalų komisija tik informuoja apie Lietuvos Respublikos Prezidento (bet ne savo) priimtą sprendimą ir jo motyvus, tačiau savarankiškų sprendimų neformuluoja. Būtent Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimas suteikti ar nesuteikti asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybę sukuria teisines pasekmes, o Pilietybės reikalų komisija tik informuoja pareiškėją apie Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimą. Pilietybės reikalų komisijos siūlymai Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl preliminariai apsvarstytų pareiškėjų prašymų savaime nesukelia teisinių pasekmių asmenims (pareiškėjams), kurių prašymus ji preliminariai apsvarstė, šios komisijos siūlymai nenustato, nepanaikina, nepakeičia jokių asmenų (pareiškėjų) teisių ir pareigų, jų apimties, nenustato asmenims (pareiškėjams) jokių elgesio taisyklių; Pilietybės reikalų komisijai nesuteikti įgaliojimai priimti tokius sprendimus, kurie patys savaime sukeltų asmenims (pareiškėjams) kokias nors teisines pasekmes. Pilietybės reikalų komisija teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Prezidentui, bet nepriima teisines pasekmes asmenims (pareiškėjams) sukeliančių sprendimų.
Motyvuojamoji dalis
Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija yra viešasis juridinis asmuo, valstybės įstaiga, padedanti Lietuvos Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Lietuvos Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą. Nei Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas, nei Pilietybės įstatymas ar kiti Lietuvos Respublikos pilietybės klausimų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia Prezidento kanceliarijai jokių įgaliojimų, sprendžiant Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo klausimus.
Dėl pareiškėjo atžvilgiu priimto sprendimo Lietuvos Respublikos pilietybės klausimu paaiškina, kad 2016 m. liepos 11 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka pagal Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir su šiuo prašymu susiję dokumentai. Šie dokumentai buvo pateikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2016 m. birželio 30 d. raštu Nr. 10-S-142515 (9.3-10-27) „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo V. V. natūralizacijos tvarka“. Pareiškėjo prašymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, valstybės institucijų, jų įgaliotų atstovų pateikta informacija apie pareiškėją buvo nagrinėjami 2016 m. gruodžio 16 d. vykusiame Pilietybės reikalų komisijos posėdyje, kuriame komisija, įvertinusi turimus dokumentus, informaciją apie pareiškėją, pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentei siūlymą nesuteikti pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybės natūralizacijos tvarka. Lietuvos Respublikos Prezidentė, susipažinusi su pareiškėjo prašymu, prie jo pridėtais dokumentais, kita informacija, apibūdinančia pareiškėją, priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo. Pagal Įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punktą, jeigu Lietuvos Respublikos Prezidentas netenkina pareiškėjo prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, apie tai informuoja ir atsisakymo tenkinti prašymą motyvus raštu pareiškėjui praneša Pilietybės reikalų komisija. Taigi apie pareiškėjo atžvilgiu priimtą Lietuvos Respublikos Prezidentės sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės bei jo motyvus, vadovaudamasi Įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punktą., pareiškėją Pilietybės reikalų komisija informavo 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. 2D-1454 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“.
Pažymi, jog tai, kad asmuo atitinka Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius kriterijus, kaip kad skunde nurodo pareiškėjas, nėra ir negali savaime reikšti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigos suteikti tokiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybę. Lietuvos Respublikos Prezidentas turi teisę ir pareigą vertinti, ar asmuo, prašantis suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka, atitinka Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, vertinti faktus, turimus duomenis apie tokio asmens sąmoningai atliktus priešingus teisei veiksmus, kitą asmenį apibūdinančią informaciją. Lietuvos Respublikos Prezidentas turi įvertinti visas asmenį apibūdinančias aplinkybes pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu visų aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pagal Konstituciją Lietuvos Respublikos Prezidentas, vertindamas asmenį, prašantį suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka, nėra ir negali būti priklausomas ar saistomas kitų institucijų, asmenų nuomonių ar pozicijų dėl to, kaip jis turi vertinti Valstybės saugumo departamento, kitų valstybės institucijų pateiktą informaciją apie tokį asmenį.
Pabrėžia, jog, įvertinus ir atsižvelgiant į kompetentingos valstybės institucijos pateiktą informaciją apie pareiškėją, taip pat informaciją apie pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas buvo priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę. Skundžiamame Pilietybės reikalų komisijos 2017 m. kovo 23 d. rašte Nr. 2D-1454 nurodyta, kad kompetentinga valstybės institucija yra Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Valstybės saugumo departamentas 2017 m. gegužės 16 d. raštu informavo, kad sutinka, jog pareiškėjui būtų atskleista, kad įslaptinta informacija, kuri buvo svarbi priimant sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pareiškėjo atžvilgiu, buvo pateikta Valstybės saugumo departamento 2017 m. sausio 24 d. raštu Nr. 19-99 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“. Šio Valstybės saugumo departamento rašto turinio Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija neturi teisės atkleisti pareiškėjui ir jo įgaliotiems atstovams.
Nurodo, jog asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, todėl Lietuvos Respublikos Prezidentas, nagrinėdamas ir spręsdamas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo asmeniui klausimą, turi teisę vertinti ir atsižvelgti į asmens nuteisimo faktus, tokie faktai gali turėti įtakos sprendimui.
Pabrėžia, jog Valstybės saugumo departamento pateiktos informacijos apie pareiškėją vertinimas, taip pat valstybės institucijų pateiktos informacijos apie pareiškėjo sąmoningai atliktus priešingus teisei veiksmus vertinimas yra Lietuvos Respublikos Prezidento diskrecija.
Atsakovo atstovės teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, remdamosi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti.
Nurodo, kad pagal Pilietybės įstatymo 29 straipsnį Pilietybės reikalų komisija yra tik vienas iš subjektų pagal jam suteiktą kompetenciją nagrinėjančių Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, o pagal Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 2, 3 ir 4 dalies nuostatas ji yra Respublikos Prezidento patariamoji institucija tik preliminariai nagrinėjanti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, išsaugojimo ir grąžinimo, teikianti Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais bei raštu pranešanti pareiškėjams, kurių prašymai netenkinami, nurodydama atsisakymo tenkinti prašymą motyvus, jos siūlymai Respublikos Prezidento nesaisto. Pilietybės reikalų komisija nėra viešojo administravimo subjektas, jai nėra suteikti įgaliojimai priimti individualius ar norminius administracinius aktus. Pilietybės reikalų komisijos siūlymai Respublikos Prezidentui dėl preliminariai apsvarstytų pareiškėjų prašymų pilietybės klausimais asmenims savaime teisinių pasekmių nesukelia, o teisines pasekmes sukelia būtent Respublikos Prezidento sprendimas suteikti ar nesuteikti asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybę. Pilietybės reikalų komisija tik informuoja pareiškėją apie Respublikos Prezidento sprendimą.
Lietuvos Respublikos Prezidento 2011 m. rugsėjo 6 d. dekretu Nr. 1K-812 yra sudaryta Pilietybės reikalų komisija ir patvirtintas jos reglamentas (toliau – ir Komijos reglamentas). Pilietybės reikalų komisiją sudaro 10 narių, o pagal Komisijos reglamento 13 punktą jos posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių, o Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovo dalyvavimas yra būtinas. Komisijos reglamento 14 punktas nustato, kad komisijos sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta visų jos narių balsų dauguma, o balsams, kurių kiekvienas narys turi po vieną, pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko, o jam nesant – jo funkcijas atliekančio pirmininko balsas. Visų posėdyje dalyvavusių komisijos narių pasirašytas protokolas su siūlymu dėl preliminariai išnagrinėtų prašymų pilietybės klausimais teikiamas Respublikos Prezidentui, kuris priima galutinį sprendimą: tenkinus asmens prašymą priimamas dekretas, o prašymo netenkinus apie tai pareiškėjui praneša Pilietybės reikalų komisija, nurodydama atsisakymo tenkinti prašymą motyvus.
Pareiškėjo prašymas ir surinkta medžiaga Pilietybės reikalų komisijoje buvo preliminariai nagrinėjamas 2016 m. gruodžio 16 d. vykusiame posėdyje, kuriame dalyvavo aštuoni nariai. Jame nedalyvavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas ir Lietuvos Respublikos teisingumo viceministras. Pastarojo nario nedalyvavimo priežastys, susijusios su naujos (17-tos) Lietuvos Respublikos Vyriausybės formavimu, buvo nurodytos atsakovės 2017 m. rugpjūčio 30 d. rašte, iš kurio matyti, kad paskutinis teisingumo viceministras iš pareigų buvo atleistas 2016 m. gruodžio 13 d., todėl 2016 m. gruodžio 16 d. nebuvo asmenų, einančių Lietuvos Respublikos viceministro pareigas. Minėtame Pilietybės reikalų komisijoje preliminariai išnagrinėjus pareiškėjo V. V. prašymą, turimus dokumentus ir informaciją, jos nariai balsavo dėl to, ar rekomenduoti Lietuvos Respublikos Prezidentei suteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka pagal Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. „Už“ šį pasiūlymą balsavo vienas komisijos narys, „prieš“ – trys nariai, o keturi komisijos nariai susilaikė, todėl Respublikos Prezidentei nebuvo rekomenduota suteikti pareiškėjui pilietybę minėtu pagrindu. Pilietybės reikalų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Valstybės saugumo departamento pateiktą įslaptintą informaciją bei informaciją apie pareiškėjo baustumą. Respublikos Prezidentė, susipažinusi su pareiškėjo prašymu, prie jo pridėtais dokumentais, kita jį apibūdinančia informacija, Pilietybės reikalų komisijos sprendimu, priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, apie ką jis buvo informuotas ginčijamu 2017 m. kovo 23 d. raštu. Daro išvadą, kad Pilietybės reikalų komisija nepriėmė jokio sprendimo, sukeliančio pareiškėjui teisines pasekmes, nes teisines pasekmes sukeliantį sprendimą nesuteikti Lietuvos Respublikos pilietybės priėmė Lietuvos Respublikos Prezidentė, o Pilietybės reikalų komisija tik informavo pareiškėją apie tokį sprendimą ir jo motyvus.
Pažymėjo, kad sutinka ir pritaria visiems Prezidento kanceliarijos atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytiems argumentams ir motyvams.
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Pilietybės reikalų komisijos 2017 m. kovo 23 d. akto Nr. 2D-1454 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“ pagrįstumo ir atsakovės šioje byloje tinkamumo.
Proceso dalyvių paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis ir nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, kuriam 2016 m. birželio 10 d. išduotas iki 2021 m. birželio 10 d. galiojantis leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje LT7391344, siekiantis įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka. Pagal pirmąjį pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo Pilietybės reikalų komisija 2015 m. birželio 30 d. raštu 2D-3507 informavo jį, kad prašymas dėl pilietybės suteikimo netenkinamas iš esmės remiantis tuo, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis buvo pripažintas kaltu dėl padarytų nusikaltimų, todėl Lietuvos Respublikos Prezidentui sprendžiant, ar suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka, turi būti įvertintos ne tik tos aplinkybės, dėl kurių pagal įstatymą suteikti pilietybę draudžiama, bet ir visos prašantį suteikti pilietybę asmenį apibūdinančios aplinkybės (b. l. 36-37).
Pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pakartotinai pateikė prašymą su priedais (pažymėjimais apie išlaikytus valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus, padėkos raštais ir kt.), adresuotą Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka (b. l. 10-12). Prašymas ir kiti dokumentai 2016 m. birželio 30 d. raštu Nr. 10-S-142515(9.3-10-27) buvo persiųsti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai, kurioje gauti 2016 m. liepos 11 d. (b. l. 8-9).
Iš teismui pateikto Pilietybės reikalų komisijos 2016 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 4K-12 matyti, jog svarstant pareiškėjo ir kitų asmenų prašymus pilietybės klausimais dalyvavo aštuoni jos nariai (b. l. 60). Atsakovės prie atsiliepimo pateikti dokumentai patvirtina, jog Pilietybės reikalų komisijai be pareiškėjo prašymo ir jo priedų buvo pateikti ir papildomai surinkti reikšmingi prašymo nagrinėjimui duomenys ir informacija (asmens informacijos išrašas apie pareiškėją; Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie jį; pažyma apie pareiškėjo teistumą Rusijos Federacijoje; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, valstybės įmonės Registrų centro, Valstybės saugumo departamento pažymos ir kt. (b. l. 10-52, 55, 57-58). Iš Pilietybės reikalų komisijos posėdžio protokolo matyti, jog posėdžio metu buvo pateikta ir įslaptinta informacija apie pareiškėją. Atsižvelgiant į šią informaciją, taip pat į informaciją apie asmens baustumą, Pilietybės reikalų komisijos nuomonės dėl to, ar pareiškėjas atitinka Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka, išsiskyrė, todėl vyko balsavimas. Balsavimui buvo pateikta formuluotė „rekomenduoti Lietuvos Respublikos Prezidentei suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka pagal LRPĮ 18 straipsnio 1 dalį V. V.“, dėl kurios Pilietybės reikalų komisijos nariai balsavo sekančiai: „už“ – vienas balsas, „prieš“ – trys balsai, „susilaiko“ – 4 balsai. Atsižvelgiant į balsavimo rezultatus ir nustatytu teisiniu reglamentavimu, buvo nutarta nerekomenduoti Lietuvos Respublikos Prezidentei suteikti V. V. Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka pagal Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį.
Po Pilietybės reikalų komisijos posėdžio buvo gauta papildoma informacija: 2017 m. sausio 12 d. – Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie pareiškėją ir 2017 m. kovo 2 d. – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas Nr. (27.1-40-4 E) R- (b. l. 53-54, 56).
Pilietybės reikalų komisijos 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. 2D-1454 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“ pareiškėjas buvo informuotas, jog jo prašymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį išnagrinėtas. Jis buvo informuotas, kad išnagrinėjus ir įvertinus kompetentingos valstybės institucijos pateiktą informaciją apie jį, taip pat Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie padarytas veikas, prašymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę netenkinamas.
Dėl atsakovo tinkamumo
Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės reikalų komisijos 2017 m. kovo 23 d. aktą Nr. 2D-1454 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės“; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės reikalų komisiją priimti naują aktą dėl pareiškėjo prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, nurodant sprendimą dėl pilietybės suteikimo (arba nesuteikimo) pagrindžiančius motyvus. Pareiškėjas skunde atsakovu nurodo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją. Pateiktame atsiliepime į skundą Prezidento kanceliarija nesutinka, jog šioje byloje ji laikytina atsakovu.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 1 dalį administracinio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus yra skundžiami. ABTĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu skunde pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Netinkamos šalies pakeitimo tinkama procedūrą reglamentuojančiame ABTĮ 53 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jei teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. LVAT taip pat yra išaiškinęs, jog pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2016 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-555-822/2016, 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2362-502/2016 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje 2017 m. rugsėjo 6 d. vykusio teismo posėdžio, kuriame dalyvavo pareiškėjas ir jį atstovaujantis advokatas bei atsakove byloje įtrauktos Prezidento kanceliarijos atstovės, metu pareiškėjui buvo pasiūlyta pakeisti netinkamą atsakovą Prezidento kanceliariją į Pilietybės reikalų komisiją. Pareiškėją atstovaujantis advokatas su teismo siūlymu dėl netinkamo atsakovo pakeitimu tinkamu nesutiko, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, įtraukiant Pilietybės reikalų komisiją trečiuoju suinteresuotu asmeniu (2017 m. rugsėjo 6 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašas nuo 14 val. 31 min. iki 14 val. 34 min.).
Atitinkamai vertintina, jog netinkamu atsakovu administraciniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą reikalavimą (skundą, prašymą, pareiškimą). Teisėjų kolegija pažymi, jog tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą reikalavimą (skundą, prašymą, pareiškimą), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje.
Tam, kad nagrinėjamu atveju būtų nustatytas tinkamas atsakovas byloje, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą pareiškėjo skundą.
Sprendžiant ginčą dėl atsakovo šioje byloje tinkamumo, yra aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme, Pilietybės reikalų komisijos reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos Prezidento 2011 m. rugsėjo 6 d. dekretu Nr. 1K-812 (toliau – ir Komisijos reglamentas), Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. birželio 18 d. potvarkiu Nr. 2K-490 (aktuali redakcija, patvirtinta 2009 m. sausio 14 d. potvarkiu) (toliau - Prezidento kanceliarijos nuostatai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktas įtvirtina, jog Lietuvos Respublikos pilietybę įstatymo nustatyta tvarka teikia Respublikos Prezidentas. Pilietybės įstatymo 29 straipsnyje yra nurodytas baigtinis sąrašas institucijų, kurios rengia pilietybės dokumentus bei pagal joms nustatytą kompetenciją nagrinėja ir sprendžia pilietybės klausimus. Šio įstatymo 31 straipsnis nustato, kad: Pilietybės reikalų komisiją sudaro ir jos reglamentą tvirtina Respublikos Prezidentas (1 dalis); Pilietybės reikalų komisija yra Respublikos Prezidento patariamoji institucija, padedanti jam spręsti pilietybės klausimus (2 dalis). Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 3 dalis apibrėžia Pilietybės reikalų komisijos kompetenciją: 1) preliminariai nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka, supaprastinta tvarka ir išimties tvarka ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais; 2) preliminariai nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir grąžinimo ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais; 3) raštu praneša pareiškėjams, kurių prašymai dėl pilietybės suteikimo, grąžinimo ar išsaugojimo netenkinami, ir nurodo atsisakymo tenkinti prašymą motyvus. Pilietybės reikalų komisijos siūlymai Respublikos Prezidento nesaisto (Pilietybės įstatymo 31 str. 4 d.). Pilietybės reikalų komisijos reglamentas nustato jos funkcijas, teises ir darbo organizavimą. Komisijos reglamento 2, 4, 6 ir 21 punktai apibrėžia, kad Pilietybės reikalų komisija yra Respublikos Prezidento sudaryta kolegiali, patariamoji institucija, padedanti spręsti jam pilietybės klausimus, preliminariai nagrinėjanti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, grąžinimo, išsaugojimo ir teikianti Respublikos Prezidentui siūlymus šiais klausimais; Pilietybės reikalų komisijos siūlymai Respublikos Prezidento nesaisto; sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, grąžinimo ir išsaugojimo prašymą pateikusiam asmeniui priima Respublikos Prezidentas. Komisijos reglamentas, be kita ko, nustato, kad Pilietybės reikalų komisiją techniškai aptarnauja Prezidento kanceliarija, o medžiagą komisijos posėdžiui rengia ir jos nariams teikia Prezidento kanceliarijos kanclerio biuro vyriausieji specialistai pilietybės klausimais (Komisijos reglamento 4, 11 punktai). Komisijos reglamento 22 punktas įpareigoja Pilietybės reikalų komisiją raštu pranešti asmenims, kurių prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, grąžinimo ar išsaugojimo netenkinami, nurodant atsisakymo tenkinti motyvus.
Šioje byloje atsakovu įtraukto Prezidento kanceliarijos teisinis veiklos, funkcijų, uždavinių, kompetencijos ir struktūros reglamentavimas iš esmės skiriasi ir yra įtvirtintas kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 13 straipsnio 1–4 dalyse yra įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą. Prezidento kanceliarija yra viešasis juridinis asmuo, kuriai vadovauja Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, kurį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka konkurso būdu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas; Prezidento kanceliarijos nuostatus ir struktūrą tvirtina Respublikos Prezidentas. Pagal Prezidento kanceliarijos nuostatų 10 punktą Prezidento kanceliarijos organizacinę valdymo struktūrą sudaro: Prezidento kanceliarijos kancleris, Prezidento kanceliarijos kanclerio pavaduotojai, struktūriniai padaliniai, Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, o 14 punktas nustato, jog kai kuriems Prezidento kanceliarijos uždaviniams įgyvendinti, projektams valdyti, atitinkamų sričių veiklai organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti gali būti sudaromos komisijos, tačiau sudaryti Pilietybės reikalų komisiją Prezidento kanceliarijai teisė nesuteikta.
Teisėjų kolegija pritaria atsakovo atsiliepime nurodytiems argumentams, jog nagrinėjamu atveju Prezidento kanceliarija nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimu / nesuteikimu pareiškėjui, kadangi iš skundžiamo 2017 m. kovo 23 d. akto Nr. 2D-1454 įforminimo, jo turinio, taip pat į bylą pateikto Pilietybės reikalų komisijos 2016 m. gruodžio 16 d. protokolo akivaizdu, jog klausimas dėl pilietybės suteikimo pareiškėjui buvo preliminariai nagrinėjamas ne Prezidento kanceliarijoje, o Pilietybės reikalų komisijoje, kuri, Respublikos Prezidentei priėmus sprendimą nesuteikti pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybės, apie tai jam pranešė, nurodydama šio sprendimo motyvus. Vėl gi pažymėtina, jog Prezidento kanceliarija jokių pranešimų, susijusių su pareiškėjo prašymu dėl pilietybės suteikimo, jam neteikė. Pagal Prezidento kanceliarijos nuostatų 6. 1 punktą Prezidento kanceliarija, vykdydama jai pavestus uždavinius (padėti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas) Respublikos Prezidento pavedimu šaukia Pilietybės ir Malonės komisijų posėdžius ir rengia jiems medžiagą, o pagal 6.4 punktą, be kita ko, vykdo ūkinį ir materialinį Respublikos Prezidento sudarytų komisijų, darbo grupių aptarnavimą Prezidento kanceliarijos darbo reglamento numatytais atvejais. Tai, kad pagal Komisijos reglamento nuostatas Prezidento kanceliarijai pavesta Respublikos Prezidento pavedimu šaukti Pilietybės komisijos posėdžius ir rengti jiems medžiagą, techniškai aptarnauti Pilietybės reikalų komisiją bei vykdyti jos ūkinį ir materialinį aprūpinimą, nagrinėjamu atveju sprendžiant atsakovo tinkamumo klausimą esmės nekeičia, nes Respublikos Prezidento kanceliarijai tai nesuteikia kompetencijos atlikti tuos veiksmus, kurie pagal Pilietybės įstatymą ir Pilietybės reikalų komisijos reglamentą suteikti išimtinai tik Pilietybės reikalų komisijai.
Nors pareiškėjas, formuluodamas skundo reikalavimus ir prašydamas naikinti skundžiamą aktą bei reikalaudamas įpareigoti atlikti veiksmus, Pilietybės reikalų komisiją įvardija kaip Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Pilietybės reikalų komisiją, taip pat nėra teisiškai reikšminga, nes pareiškėjas savaip interpretuoja jokiais teisės aktais nereglamentuotą dviejų skirtingų institucijų (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Pilietybės reikalų komisijos), kurios nėra viena kitai nei pavaldžios, nei atskaitingos ir kurių sudarymą, struktūrą, uždavinius, funkcijas apibrėžia skirtingi teisės aktai, priskyrimą Prezidento kanceliarijai.
Pareiškėjo atstovas tiek teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus teismui, tiek pateikdamas rašytinius paaiškinimus (b. l. 70-71), be kita ko, akcentavo, jog atsakovo tinkamumą nagrinėjamo ginčo atveju patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1439/2012), kurioje sprendžiant panašų ginčą atsakovu buvo įvardinta Prezidento kanceliarija ir teismas dėl to, kad būtų parinktas netinkamas atsakovas, nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovautis paminėta LVAT praktika nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, kadangi iš paminėtos nutarties turinio matyti, jog ginčo nagrinėjimo dalykas byloje buvo ne Pilietybės reikalų komisijos, o Prezidento kanceliarijos 2010 m. balandžio 1 d. ir 2010 m. gegužės 1 d. raštai, kuriuose pareiškėjui buvo nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės jam nesuteikimo motyvai, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjui ginčijamą pranešimą teikė ne Prezidento kanceliarija, o Pilietybės reikalų komisija, kuriai ši pareiga yra nustatyta Pilietybės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir Komisijos reglamento 22 punkte.
Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, jog Pilietybės reikalų komisija neturi savarankiško juridinio asmens statuso, pati savaime nelaikytina kliūtimi atsakovu laikyti Pilietybės reikalų komisiją, kuri pagal teisės aktus turi atlikti ir atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, nustatyta tvarka pranešdama pareiškėjui apie Respublikos Prezidentės sprendimą nesuteikti jam Lietuvos Respublikos pilietybės.
Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, todėl visais atvejais svarbu išsiaiškinti atsakovo tinkamumo klausimą. Netinkamu atsakovu laikytinas asmuo, kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą skundą. Taigi pareiškėjui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms. Nustačius, kad konkretus subjektas nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą skundą, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Būtent pareiškėjas, teikdamas teismui skundą, pasirenka subjektą, kuriam reiškia skundą (atsakovą), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Nagrinėjamu atveju teismui priėjus išvados, kad Prezidento kanceliarija yra netinkamas atsakovas, tai yra negali atsakyti pagal pareikštą skundą, o pareiškėjui nesutikus netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, tai sudaro savarankišką pagrindą skundą, pareikštą tokiam atsakovui, atmesti. Atmesdamas pareiškėjo skundą, kaip pareikštą netinkamam atsakovui, teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų argumentų, susijusių su trečiojo suinteresuoto asmens priimto ginčijamo akto pagrįstumu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. (V. V.) skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.