Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-08-08 · Administracinė byla Nr. eA-2362-502/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-08-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-08
Bylos Nr.
eA-2362-502/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04980-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Finansų ministerijos
Pareiškėjas
A. V.
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eA-2362-502/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04980-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 963,52 Eur (3 326,84 Lt) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. įskaitytinai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2011 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1P-362 jam nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. paskirta pareigūno valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2011 m. lapkričio 2 d. jis pradėjo dirbti ir gauti darbo užmokestį, todėl nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. jam buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas 2014 m. spalio 27 d. pateikė Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) prašymą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies paskaičiavimo ir išmokėjimo. Muitinės departamentas 2014 m. lapkričio 4 d. raštu informavo pareiškėją, kad jam paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuojama laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl susidarė 963,52 Eur (3 326,84 Lt) valstybinės pensijos nepriemoka. Muitinės departamentas minėtame rašte nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo bei grąžinimo klausimų jis nesprendžia.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, nurodė, kad jam paskirta valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo mažinama neteisėtai, todėl jam turi būti išmokėta susidariusios 963,52 Eur (3 326,84 Lt) valstybinės pensijos nepriemokos suma. Pareiškėjas pažymėjo, kad pirmąją sumažintą pensiją, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, gavo 2012 m. sausio 13 d., todėl 3 metų kreipimosi į teismą dėl neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos procesinio termino nepraleido.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1P–362 pareiškėjui nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. neterminuotai paskirta pareigūno valstybinė pensija už tarnybą. Muitinės departamentas 2011 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. (7.14)3B-7539 informavo pareiškėją apie jam paskirtą pensiją ir apie tai, kad paskirta pareigūno pensija bus perskaičiuojama remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 3 dalimi, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjui paskirta valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo mažinama taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Muitinės departamentas akcentavo, kad jis negalėjo nevykdyti tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo nuostatų, todėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus sprendimas apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui pareigūno valstybinę pensiją taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Įsiteisėjus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimui, pareiškėjui paskirta valstybinė pensija nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kuris pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), nebuvo perskaičiuojama.

Muitinės departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatas, Muitinės departamento paskirtas pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) įgaliotos administravimo įstaigos. Pagal VSDFV direktoriaus 2013 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. V-53 „Dėl papildomų funkcijų priskyrimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui“, Muitinės departamento paskirtų pareigūnų valstybinių pensijų mokėjimo funkcija pavesta vykdyti VSDFV Vilniaus skyriui, o 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-464 „Dėl papildomų funkcijų priskyrimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui“ nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. šią funkciją vykdys VSDFV Utenos skyrius, todėl tinkamu atsakovu ir Lietuvos valstybės atstovu šioje byloje turėtų būti tik VSDFV Vilniaus skyrius, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – VSDFV Utenos skyrius. Būtent šios institucijos yra atsakingos už valstybinių pensijų mokėjimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir mokama laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis. Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas pripažino neprieštaraujančiomis Konstitucijai, taip pat nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog asmenų, patenkančių į tą pačią kategoriją, kaip ir pareiškėjas, situacijos buvo vertinamos kitaip nei pareiškėjo, todėl sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui buvo mokama teisėtai ir pagrįstai, o tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnį neišmokėtos valstybinės pensijos dalį nėra pagrindo.

VSDFV Utenos skyrius pabrėžė, kad neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalių priteisimas sukeltų papildomą finansinę naštą Lietuvos valstybės biudžetui, todėl, priteisus neišmokėtas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas valstybinių pensijų dalies sumas, gali kilti grėsmė, kad Lietuvos valstybės finansiniai įsipareigojimai negalės būti tinkamai vykdomi visiems išmokų gavėjams ir tokiu būdu būtų pažeistos kitos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės ir jų pusiausvyra. Be to, teismo sprendimo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įvykdymas pareikalautų papildomų piniginių lėšų, o, įvertinus Lietuvos valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką bei procedūras, iškiltų būtinybė atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2016 m. gruodžio 31 d.

VSDFV Utenos skyrius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme yra nustatyta ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo tvarka.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą tenkino ir priteisė A. V. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, 963,52 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2011 m. sausio d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Teismas nustatė, kad Muitinės departamento pareiškėjui paskirta valstybinė pensija nuo jos paskyrimo, t. y. nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas su prašymu išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką kreipėsi į Muitinės departamentą, kuris 2014 m. lapkričio 4 d. sprendime Nr. (7.61)3B-11942 pareiškėją informavo, kad išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką neturi pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, padarė išvadą, jog tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Teismas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, pareiškėjui priteisė 963,52 Eur (3 326,84 Lt) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Teismas pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotasis asmuo VSDFV Utenos skyrius prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, dėl kurių sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas, todėl teismas prašymo netenkino.

III.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Muitinės departamento, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui priteista pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., tačiau valstybinė pensija pareiškėjui buvo paskirta tik nuo 2011 m. rugsėjo 6 d., todėl sprendime neteisingai nurodytas laikotarpis, kuriuo susidarė valstybinės pensijos nepriemoka.

Muitinės departamento teigimu, tinkamu atsakovu ir Lietuvos valstybės atstovu šioje byloje turėtų būti VSDFV Utenos skyrius, kadangi jam nuo 2015 m. sausio 1 d. yra pavestas paskirtų valstybinių pensijų Muitinės departamento pareigūnams mokėjimas. Šį teiginį iš esmės grindžia atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytais argumentais. Pažymi, kad paprašius teismą pakeisti netinkamą šalį (Muitinės departamentą) tinkama (VSDFV Utenos skyriumi), teismas nesprendė atsakovo šioje byloje pakeitimo klausimo, todėl nepagrįstai pareiškėjui iš Muitinės departamento priteisė pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką. Pareiškėjo skundas Muitinės departamento atžvilgiu turėjo būti atmestas. Tokio teismo sprendimo vykdymas yra nepagrįsta finansinė našta Muitinės departamentui, nes ši pareiga priklauso VSDFV įstaigoms.

Atsiliepimas

Pareiškėjas A. V. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pažymi, kad skunde atsakovės atstovu buvo nurodęs VSDFV Vilniaus skyrių, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsakovės atstovą pakeitė į Muitinės departamentą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo laikotarpis, t. y. nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., nurodytas klaidingai ir neatitinka sprendime konstatuotų faktinių aplinkybių, tačiau tai vertina kaip rašymo apsirikimą, kuris nekeičia priimto sprendimo esmės.

Pareiškėjo teigimu, net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog atsakovo atstovas yra netinkamas, tai nesudarytų pagrindo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi skundžiamame sprendime visos aplinkybės nustatytos tinkamai, proceso dalyviai iš esmės jų neginčija, visi proceso dalyviai į bylą buvo įtraukti, byla išspręsta teisingai.

Atsiliepimas

Trečias suinteresuotas asmuo VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime VSDFV Utenos skyrius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teisingai nurodė, kad pareiškėjui priteistina 963,52 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka, tačiau per klaidą nurodė neteisingą laikotarpį, kuriuo susidarė valstybinės pensijos nepriemoka, t. y. nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., nes pagal byloje pateiktus duomenis valstybinės pensijos nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė galėjo pateikti teismui prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, kadangi sprendimo esmė nesikeičia, susidariusios nepriemokos suma nurodyta teisingai.

VSDFV Utenos skyrius pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pareiškėjui mokėjo ne VSDFV Utenos skyrius, todėl ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalis pareiškėjui neturėtų būti priteista iš VSDFV Utenos skyriaus, kuris tik nuo 2015 m. sausio 1 d. perėmė pareiškėjo pensijos mokėjimo funkciją, o pareiškėjas prašo jam priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. VSDFV Utenos skyrius pabrėžia, kad jam, vadovaujantis VSDFV direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-464, nustatyta pareigūnų ir karių valstybinių pensijų išmokų mokėjimo prievolė, tačiau sprendimus dėl šių valstybinių pensijų skyrimo/neskyrimo priima Muitinės departamentas. VSDFV Utenos skyrius perėmė iš Muitinės departamento įsiteisėjusiais teismų sprendimais pagal Laikinojo įstatymo nuostatas priteistų neišmokėtų valstybinių pensijų dalių vykdymą (mokėjimo funkciją), todėl jis byloje galėtų būti tik trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui A. V. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo skundą patenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento, neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (laikotarpis taip nurodytas sprendime) – 963,52 Eur.

Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė laikotarpį, kuriuo susidarė valstybinės pensijos nepriemoka, kadangi valstybinė pensija pareiškėjui paskirta tik 2011 m. rugsėjo 6 d., o pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį buvo perskaičiuojama nuo 2011 m. gruodžio 1 d. Taip pat teigia, kad nagrinėjamoje byloje jis nėra tinkamas Lietuvos valstybės atstovas, juo turėtų būti VSDFV Utenos skyrius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, todėl šiuo laikotarpiu susidarė 963,52 Eur valstybinės pensijos nepriemoka. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš sprendimo, nurodydamas laikotarpį, kuriuo susidarė pareiškėjo prašoma priteisti valstybinės pensijos nepriemoka, neteisingai nurodė, kad pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d., kadangi valstybinė pensija pareiškėjui buvo paskirta tik nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. Atsižvelgiant į tai, kad susidariusi valstybinės nepriemokos suma nurodyta teisingai, o byloje esanti pažyma apie pareiškėjui apskaičiuotos ir mokėtos valstybinės pensijos dydį patvirtina, kad pareiškėjo prašoma priteisti valstybinės pensijos nepriemokos suma, kurią teismas ir priteisė pareiškėjui, susidarė laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas laikotarpį, kuriuo priteisė susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, sprendime padarė rašymo apsirikimą.

Teisėjų kolegija, atsakydama į atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl Lietuvos valstybės atstovo tinkamumo šioje byloje, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Muitinės departamentas <...>. Pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-86 redakcija), Muitinės departamento pareigūnui paskirtas pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Pareiškėjui Muitinės departamento paskirtos pensijos mokėjimo funkcija (nuo 2013 m. vasario 2 d.) buvo priskirta VSDFV Vilniaus skyriui (VSDFV 2013 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-54), o nuo 2015 m. sausio 1 d. valstybinių pensijų mokėjimo funkciją vykdo VSDFV Utenos skyrius (VSDFV 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. V-464). Nurodytų teisės normų nustatytas naujas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo administravimas reiškia, kad šių pensijų mokėjimo administravimo funkcija perėjo VSDFV Vilniaus skyriui, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – VSDFV Utenos skyriui. Teisėjų kolegijos vertinimu aplinkybė, kad valstybinių pensijų mokėjimo funkcija nuo 2015 m. sausio 1 d. perduota VSDFV Utenos skyriui, nereiškia, jog reikalavimas šiuo atveju pareikštas netinkamam atsakovui (atstovui), juolab, kad valstybinę pensiją pareiškėjui paskyrė ir ginčo laikotarpiu apskaičiavo bei mokėjo Muitinės departamentas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Muitinės departamentas yra netinkamas atsakovas šioje byloje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo nurodytą netinkamą atsakovą pakeitė tinkamu (galutinai dėl atsakovo nusprendė teismo posėdyje, t. y. atsakovu byloje laikė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Muitinės departamento, o VSDFV Vilniaus ir Utenos skyrius - trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, tačiau sprendime neteisingai nurodė laikotarpį, už kurį priteistina pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, nekeičiant jo esmės, tikslintinas nurodant, kad pareiškėjui iš atsakovės priteista 963,52 Eur valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti šį sprendimą nurodant, kad pareiškėjui A. V. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, priteistina 963,52 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasDalia Višinskienė