- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-15
- Bylos Nr.
- e2YT-12963-545/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07873-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Pareiškėjas
- T. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- L. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – L. J. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio misterijos (toliau – NŽT), –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė T. Š. faktiniu valdymu priėmė palikimą.
1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos T. Š. sutuoktinis J. Š. Su sutuoktiniu J. Š. pareiškėja bendroje jungtinėje nuosavybėje turėjo dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurią įgijo 2000-12-05 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu;
1.2. pareiškėja, būdama sutuoktinį pergyvenusia sutuoktinio turto paveldėtoja, pagal įstatymą paveldinčia kartu su pirmos eilės įpėdiniais, įstatymo nustatytu terminu – trijų mėnesių laike po palikėjo mirties į notarą nesikreipė, pareiškimo apie palikimo priėmimą nepadavė, tačiau faktiniu valdymu palikimą priėmė, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ji faktiškai pradėjo turtą valdyti, užtikrindama faktiškai perimto turto – žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), pastovią ir tinkamą priežiūrą. T. Š. iki šiol tebegyvena šalia minėto žemės sklypo esančio namo dalyje, priklausančioje jai nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties, balandžio, gegužės mėnesiais žemės sklypą kultyvavo, sodino daržoves, kitus augalus. Būdama pensininke, pareiškėja yra atleista nuo žemės mokesčio mokėjimo;
1.3. pareiškėja be žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), iškart po J. Š. mirties perėmė ir mirusio sutuoktinio daiktus, iš kurių senus ir sudėvėtus sunaikino, rūbus perdavė kitiems, pasilikdama jo auksinį žiedą. Taigi, kaip savo, taip ir mirusio sutuoktinio turtu pareiškėja naudojasi kaip savo asmenine nuosavybe nuo pat palikimo atsiradimo dienos, nuo palikimo atsiradimo dienos ji faktiškai pradėjo turtą valdyti. Šį faktą gali paliudyti pareiškėjos anūkas, jo žmona ir pareiškėjos kaimynė;
1.4. pareiškėja su mirusiu sutuoktiniu turi du vaikus: dukterį L. J. ir sūnų V. Š., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. J. Š. duktė L. J. į palikimą nepretenduoja. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad ji po J. Š. mirties dėl turto paveldėjimo į vietos notarą nesikreipė;
1.5. kadangi pareiškėja po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu į notarą nesikreipė, esant ketinimui įteisinti faktinį palikimo priėmimą nuo palikimo atsiradimo dienos, būtina kreiptis dėl to į teismą juridinio fakto nustatymui. Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti palikimo priėmimą patvirtinančius dokumentus;
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą, prašė dėl pareiškimo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus faktus.
Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, jog „visi nekilnojamo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka“. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2020 m. kovo 30 d. išrašas) konstatuotina, kad 0,2381 ha žemės; sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso: 1080/2381 dalis Žemės sklypo – D. Z.-Z. ir A. Z.; 729/2381 dalis Žemės sklypo – T. Š.; 572/2381 dalis Žemės sklypo – Lietuvos Respublikai. Žemės sklypo paskirtis, naudojimosi būdas – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos;
2.2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Atsižvelgiant į prie pareiškimo pridėtą santuokos liudijimą, galima būtų teigti, kad turtas (729/2381 dalis Žemės sklypo) yra įgytas santuokos metu ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė T. Š. ir J. Š.;
Šalies argumentai
2.3. pareiškėja nurodo, kad „iškart po J. Š. mirties perėmė ir mirusiojo sutuoktinio daiktus, iš kurių senus ir sudėvėtus sunaikino, rūbus perdavė kitiems, pasilikdama auksinį žiedą. Taigi, kaip savo, taip ir mirusiojo sutuoktinio turtu pareiškėja; naudojasi kaip savo asmenine nuosavybe nuo pat palikimo atsiradimo dienos <...>“. Taip pat pareiškėja pažymi, kad „iki šiol tebegyvena šalia minėto žemės sklypo esančio namo dalyje, priklausančioje jai nuosavybės teise, adresu (duomenys neskelbtini)“. Manytina, kad aplinkybė, jog pareiškėja gyvena ginčo vietoje, galimai įrodo aplinkybę, kad 729/2381 dalis Žemės sklypo yra faktiškai naudojama.
3. Suinteresuotas asmuo L. J. nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, informuota tinkamai.
Tesimo posėdyje pareiškėja nurodė, kad palaiko pareiškimą, prašo teismo tenkinti pareiškimą.
Teismo posėdyje liudytojais apklausti V. G., A. J. ir D. J. patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes dėl žemės sklypo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir J. Š. sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. J. (duomenys neskelbtini) gimė V. Š., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui būnant santuokoje nuosavybės teisė į 2000-12-05 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigytą 729/2381 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruota pareiškėjos vardu. J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Po J. Š. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Be pareiškėjos galimas J. Š. įpėdinis yra jo dukra L. J.. Byloje nėra duomenų, kad L. J. pretenduotų į J. Š. palikimą. Pareiškėjos deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), t. y. šalia pareiškėjos gyvenamosios patalpos yra dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pareiškėja minėtu žemės sklypu rūpinasi ir po sutuoktinio mirties, žemės sklypą kultyvavo, sodino daržoves ir kitus augalus.
Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.
5. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad T. Š., po sutuoktinio J. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
7. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
8. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėja T. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po J. Š. mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad T. Š. po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nes rūpinosi sutuoktiniui priklausiusiu turtu, be kita ko, prižiūrėjo žemės sklypą, sodino daržoves ir kitus augalus, šiuo turtu nuolat ir nepertraukiamai naudojosi. Byloje nėra duomenų, kad po J. Š. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.
9. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po J. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjusi valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
10. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja priėmė J. Š., palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
11. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
12. Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį, įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.
Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinio, teises ir pareigas.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo (sprendimo) kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.