Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-4-487/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-04-22
Bylos Nr.: 1A-4-487/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-20-9-00056-2013-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Aiva Survilienė
Nuteistasis: K. A., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Nukentėjusysis: G. R.
Advokatai: Kristupas Ašmys, Edmundas Kisielius

Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-487/2016Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00056-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.2.2.; 1.1.4.5.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.2.; 1.1.8.7.3.; 1.2.6.1.; 1.2.14.3.2.6.; 1.2.27.4.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Gintaro Dzedulionio ir Aivos Survilienės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui,nuteistajam K. A.,jo gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,nukentėjusiojo G. R. atstovui advokatui Edmundui Kisieliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 str. 3 d., 146 str. 2 d., 25 str. 3 d., 180 str. 2 d., 25 str. 3 d., 289 str. laisvės atėmimu 4 metams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 str. 1 d., 9 d. pagrindu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

G. R. naudai iš K. A. priteista 1 188,91 Lt (kas atitinka 344,33 Eur) turtinei žalai, 50 000 Lt (kas atitinka 14481 Eur) neturtinei žalai ir 10 005 Lt (kas atitinka 2897,56 Eur) advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

Lietuvos valstybės naudai iš K. A. priteista 4 955,75 Lt (kas atitinka1435,28 Eur) proceso išlaidų atlyginimo.

Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su dviem kitais asmenimis, neteisėtai, panaudojant fizinį smurtą ir sukeliant pavojų G. R. gyvybei ir sveikatai, atėmė šiam nukentėjusiajam laisvę, pasisavinant užsienio valstybės tarnautojo vardą, bei pagrobė šiam nukentėjusiajam priklausantį 1 188,91 Lt vertės turtą:

vykdydamas trečiojo asmens užsakymą už piniginį atlygį pagrobti G. R., K. A. susitarė su dviem asmenimis neteisėtai sulaikyti pastarąjį, aptarė su jais nusikalstamų veiksmų planą ir pasiskirstė vaidmenimis. 2011-06-01 apie 21.20 val. ties pastatu Nr. 11, esančiu Obolonskajos krantinėje, Kijeve, Ukrainos Respublikoje, vienas nuteistojo bendrininkų nukentėjusiajam prisistatė Ukrainos saugumo tarnybos darbuotoju, pateikė jam tarnybinį pažymėjimą ir tokiu būdu įviliojo G. R. į netoliese stovėjusį automobilį „Renault“ su mėlynos spalvos švyturėliu, atsisėdęs į vairuotojo vietą. K. A. su kitu bendrininku atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės iš abiejų nukentėjusiojo pusių ir taip jį blokavo. Vienas nuteistojo bendrininkų uždėjo nukentėjusiajam ant rankų antrankius ir pagrasino peiliu, K. A. pagrasino nukentėjusiajam į pistoletą panašiu daiktu, ranka smogė jam į veidą ir sužalojo nosį, kartu su kitu bendrininku plastikine juosta surišo nukentėjusiajam kojas, uždėjo jam ant galvos striukę. Tarp 21.40 val. ir 22 val. važiuojant Kijevo gatvėmis, K. A. ištraukė iš G. R. kelnių kišenės ir pasiėmė 601,98 Lt vertės mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia 6700“ ir 1 950 Ukrainos grivinų (586,93 Lt) grynais. Po to K. A. su minėtais dviem organizuotos grupės nariais nurodytu automobiliu nuvežė nukentėjusįjį Gostomelio miesto link. Už Kijevo ribų nakties metu jie sustojo miške, kur G. R. pamėgino pabėgti, tačiau K. A. pasivijo jį ir pargriovė ant žemės, kartu su vienu su juo buvusiu bendrininku sumušė nukentėjusįjį kumščiais ir jį suspardė, dėl ko nukentėjusysis neteko sąmonės. G. R. atsigavus, K. A. su bendrininkais įtempė nukentėjusįjį atgal į automobilį, paguldė ant grindų ir apie 30 min. vežė jį tokioje padėtyje. Vėliau jį pasodino ant galinės automobilio sėdynės, vėl uždėjo antrankius ir plastikine juosta surišo kojas. Tarp 3 val. ir 4.45 val. K. A. su savo bendrininkais atgabeno nukentėjusįjį į aptartą susitikimo vietą prie upės Lva, 6 val. uždėjo nukentėjusiajam ant galvos medžiaginį maišą, suveržė jį plastikiniu fiksatoriumi ir perdavė nukentėjusįjį tretiesiems asmenims. Šie pernešė G. R. į automobilį „Hunday Sonata“, paguldė jį bagažinėje ir vežė toliau, kol 2011 m. birželio 2 d. apie 8 val. iš Rovensko sr., Zdolbunovo r., Mizoč gyvenvietės, B. Chmelnickio g. G. R. pavyko pabėgti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. A. prašo išnagrinėti baudžiamąją bylą iš naujo, nes mano, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo vienašališkai, nevertinant bylos faktinių aplinkybių. Nurodo, jog Ukrainoje jis yra buvęs daug kartų tiek prieš 2011 birželio 1 d., tiek po šios datos. Minėtoje valstybėje jis lankosi nuolat, joje turi daug draugų. Neneigia, jog pažįsta V. M., su kuriuo draugavo keletą metų ir kartu sportuodavo. Kodėl V. M. davė jį kaltinančius parodymus - negali paaiškinti. Anot apelianto, jis nėra pažįstamas nei su nukentėjusiuoju, nei su kitais šioje byloje įvardintais asmenimis – O.V. G., V. J. ir B. K., jų nėra nei matęs, nei su jais turėjęs ką bendro. Teigia, jog yra nekaltas. Apelianto manymu, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir K. A. atžvilgiu priimti naują nuosprendį: pripažinti jį kaltu pagal BK 5 str., 25 str. 3 d., 146 str. 2 d.; BK 5 str., 25 str. 3 d., 289 str. ir BK 5 str., 180 str. 3 d. Prašo: už nusikaltimo, numatyto BK 5 str., 180 str. 3 d. padarymą paskirti laisvės atėmimo 5 metams bausmę; prašo už nusikaltimų, numatytų BK 5 str., 25 str. 3 d., 146 str. 2 d. ir BK 5 str., 25 str. 3 d., 289 str., padarymą pirmosios instancijos teismo paskirtą ir subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinti su už BK 5 str., 180 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo 5 metams bausme ir K. A. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams. Prašo šią subendrintą bausmę BK 63 str. 1 d., 9 d., bendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 6 metams ir 10 MGL dydžio (1300 Lt, kas atitinka 376 Eur) baudą. Taip pat prašo pripažinti K. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe neteisėto laisvės atėmimo ir valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo epizode tai, kad veiką padarė organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.), taip pat jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe neteisėto laisvės atėmimo epizode tai, kad veika padaryta iš savanaudiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p.). Kitos nuosprendžio dalies K. A. atžvilgiu prašo nekeisti.

Nurodo, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir keistinas, kadangi jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė.

Anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nemotyvuodamas nepagrįstai susiaurino nuteistajam K. A. pateikto kaltinimo apimtis, neatskleidė visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios svarbios, nustatant nusikalstamos veikos vietą, laiką ir būdą, o nuosprendžio nustatomojoje dalyje nepagrįstai visas nustatytas veikas aprašė vieną kartą, bendrai.

Žemesnės instancijos teismas

Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisėto laisvės atėmimo epizode nepagrįstai iš kaltinimo pašalino tokias bylos įrodymais nustatytas aplinkybes, kad K. A. veikė organizuota grupe, jos sudėtį be jo sudarė trys asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir ne mažiau kaip du tyrimo metu nenustatyti asmenys. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino ir aplinkybes, kad K. A. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2011 m. gegužės 28 d., Ukrainoje kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, vykdydamas V. J. užsakymą už piniginį atlygį pagrobti žmogų, susitarė neteisėtai sulaikyti G. R., aptarė nusikalstamų veikų planą ir pasiskirstė vaidmenimis tarp organizuotos grupės dalyvių bei tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 28 d. iki birželio 1 d. kartu su asmenimis, kuriu atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, stebėjo nukentėjusiojo gyvenamąją vietą; bei tai, kad, nukentėjusiajam atgavus sąmonę, K. A. su nusikalstamos veikos bendrininkais grasino nukentėjusįjį prigirdyti degtine su klofelinu. Minėtas aplinkybes patvirtina tiek byloje esantys, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Taip pat, anot prokuroro, pirmosios instancijos teismas plėšimo epizode nepagrįstai iš kaltinimo pašalino tokias bylos įrodymais nustatytas aplinkybes, kad K. A. iš G. R. kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6700 2000 Ukrainos grivinų vertės (kas atitinka 601,98 Lt), ir 1950 Ukrainos grivinų (kas atitinka 586,93 Lt), kuriuos perdavė V. M.. Valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo epizode pirmosios instancijos teismas, prokuroro manymu, nepagrįstai iš kaltinimo pašalino bylos įrodymais nustatytas aplinkybes, kad K. A., pasisavindamas Ukrainos Respublikos saugumo tarnybos pareigūno vardą, demonstravo nukentėjusiajam automobilį „Renault“ su mėlynos spalvos švyturėliu, antrankius, šaunamąjį ginklą, radijo ryšio stotelę.

Be to, įvertinus tiek byloje surinktus, tiek teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, nustatyta, kad ne tik V. M., kaip teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pasisavino Ukrainos saugumo tarnybos pareigūno vardą, bet tai padarė ir visi šios nusikalstamos veikos bendrininkai, tame tarpe ir K. A.. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kiekvienas nusikalstamos veikos bendrininkas atliko veiksmus, kuriuos nukentėjusysis vertino kaip pareigūnų atliekamus veiksmus. Pats K. A. nukentėjusiojo sulaikymo metu save identifikavo kaip Ukrainos saugumo tarnybos pareigūną. Todėl, pasak prokuroro, BK 289 str. numatyto nusikaltimo požymių visuma turi aiškiai ir nuosekliai atsispindėti nuosprendžio nustatomojoje dalyje.

Prokuroras taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad visos kaltinamajame akte K. A. inkriminuotos veikos papildomai buvo kvalifikuojamos ir pagal BK 5 str. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tokį veikų kvalifikavimą įvertino kaip perteklinį, neįtakojantį kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo, dėl to veikų kvalifikavimą pagal BK 5 str. pašalino. Prokuroras mano, kad tokia Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Anot prokuroro, ši teismo išvada yra nepagrįsta, o iš pateiktos formuluotės yra neaišku, kodėl teismas kaltinamajame akte įvardintas kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes vertina kaip nepagrįstas ir jas atmeta. Atkreipė dėmesį į tai, kad ištirtais bylos įrodymais yra nustatyta, jog nuteistasis K. A. nusikalstamą veiką padarė dėl piniginio atlygio ir gavęs tokį pasiūlymą. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas, pagrįstai pripažindamas K. A. padarytas nusikalstamas veikas organizuota grupe, nepagrįstai neteisėto laisvės atėmimo ir valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo epizoduose atmetė kaltinamajame akte nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė organizuota grupe.

Taip pat pažymėjo, kad kaltinamajame akte K. A. veika pagal BK 180 str. 3 d. buvo kvalifikuojama dviem plėšimo požymiais: šaunamojo ginklo panaudojimu ir plėšimo padarymu organizuota grupe. Vilniaus miesto apylinkės teismas šaunamojo ginklo naudojimą iš kaltinimo pašalino, motyvuodamas tuo, kad ginklas nerastas, neapžiūrėtas, neištirtas, todėl negalima teigti, kad ginklas buvo šaunamasis ir nuteistojo K. A. nusikalstamą veiką perkvalifikavo pagal BK 25 str. 3 d., 180 str. 2 d. Mano, kad aplinkybę, jog plėšimo metu buvo panaudotas šaunamasis ginklas, patvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma, taip pat nukentėjusiojo parodymai, nukentėjusiojo sulaikymo aplinkybės, nusikaltimo mechanizmas, nuteistojo ir nustatytų bendrininkų asmenybės. Be to, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad K. A. plėšimą padarė veikdamas organizuota grupe, o tai yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, numatyta BK 180 str. 3 d. Kvalifikavus K. A. veiksmus pagal BK 180 str. 3 d., nuoroda į BK 25 str. 3 d. yra perteklinė ir iš kaltinimo šalintina. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, K. A. atžvilgiu be pagrindo pritaikęs BK 180 str. 2 d., atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, neteisingai pritaikė ir šios normos sankciją, taip paskirdamas per švelnią bausmę.

Be to, anot apelianto, teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės nemotyvavo bausmės skyrimo K. A., apsiribodamas padarytų nusikalstamų veikų išvardinimu ir daliniu nuteistojo asmenybės įvertinimu, atsižvelgdamas į teistumą už viešosios tvarkos pažeidimą, į padarytų nusikaltimų skaičių ir tai, kad padaryta sunki, smurtinio pobūdžio veika.

Mano, kad šių aplinkybių pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės bei dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

Teismo posėdžio metu nuteistasis K. A. prašė, nagrinėjant apeliacinius skundus, atsižvelgti į tai, kad jis pripažįsta kaltę ir dėl savo veiksmų gailisi.

Nuteistojo gynėjas advokatas prašė, nagrinėjant apeliacinius skundus, atsižvelgti į nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o taip pat prašė teismo įvertinti, ar K. A. veiksmai, iš nukentėjusiojo paimant mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus, gali būti kvalifikuoti kaip plėšimas.

Prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro apeliacinį skundą dalyje dėl atskirų nuosprendžio motyvų tenkinti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo K. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str., tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais, baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o taip pat apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautų įrodymų visuma, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas minėtų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nesilaikė ir, apelianto atžvilgiu priimdamas pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, jame iš dalies netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendis dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai K. A. paskirtos bausmės (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.).

Nuteistasis K. A. apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neginčijamą išvadą, jog jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būtent jis. Su šiuo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Pats apeliantas K. A. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, atliekant dalinį įrodymų tyrimą, pakeitė savo poziciją ir pripažino, kad jis dalyvavo, neteisėtai suvaržant nukentėjusiojo laisvę, važiuodamas automobiliu kartu su nukentėjusiuoju ir asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ir jie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais pagal Ukrainos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Nuteistasis neigė, kad jis pasisavino valstybės tarnautojo vardą, taip pat kad nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus pasisavino savanaudiškais tikslais, t.y. vykdant plėšimą, o taip pat, kad jie turėjo šaunamąjį ginklą. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu jis paaiškino, kad prisipažįsta, jog V. M. prašomas, jis kartu su V. M. nuvažiavo į Ukrainą, kartu su juo įsodino žmogų į automobilį ir vežė kažkokiam V. M. pažįstamam. V. M. jį buvo paėmęs dėl „jėgos“. Savo elgesį jis vertina blogai, gailisi. Jie ginklų ir antrankių neturėjo, automobilyje sėdėjo šalia nukentėjusiojo, tačiau į jį įremto peilio ir uždėtų antrankių nematė, jokio ginklo neturėjo. K. A. nurodė, kad į automobilį, kuris buvo su švyturėliais, nukentėjusįjį pasodino V. M.. Jis tuo metu stovėjo prie laiptinės ir stebėjo, kad niekas neužkluptų, bei į automobilį įlipo tik po to. K. A. teigė, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį nebuvo panaudotas, pavojus jo sveikatai negrėsė. Jis pripažino, kad buvo neteisėtai atėmęs nukentėjusiajam laisvę, tačiau neigė valstybės tarnautojo vardo pasisavinimą. Jis iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė pinigus ir atidavė V. M., iš kur paėmė nukentėjusiojo telefoną - neprisimena, gal iš nukentėjusiojo rankų. Mano, kad nukentėjusysis telefoną atidavė savanoriškai. Pinigus ir telefoną paėmė, kad nukentėjusysis neturėtų pabėgti. Nukentėjusiajam pabėgus iš automobilio, jo nemušė ir nespardė. Pažymėjo, kad visų aplinkybių detaliai negali prisiminti dėl praėjusio ilgo laiko tarpo. Sakydamas paskutinį žodį, K. A. iš esmės pakeitė savo poziciją, nurodė, jog gailisi, padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, ir su prokuroro apeliaciniu skundu sutinka.

K. A. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y. plėšimą, neteisėtą asmens laisvės atėmimą ir valstybės tarnautojo vardo pasisavinimą, padarant neteisėtus veiksmus organizuotoje grupėje, patvirtina byloje ištirtais įrodymais nustatyti faktiniai duomenys.

Nukentėjusysis G. R., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad K. A. su bendrininkais jį pagrobė. 2011-06-01 atvažiavęs iš darbo prie namų ir palikęs automobilį garaže, išėjęs iš garažo pamatė šalia stovėjusį lengvąjį automobilį su švyturėliu ant stogo. Prie jo priėjo anksčiau jam nepažįstamas V. M., prisistatęs Ukrainos saugumo tarnybos darbuotoju, apkaltino jį nužudymu, liepė sėsti į automobilį ir vykti su juo neva į valdybą. V. M. sėdo prie vairo, jis ir V. M. lydėjęs anksčiau jam nepažįstamas B. K. – ant galinės automobilio sėdynės. Tuo momentu jam iš kitos pusės staigiai atsisėdo vėlgi anksčiau jam nepažįstamas K. A.. Pastarasis turėjo radijo stotį, per kurią pasakė: „Nuimame aparatūrą ir važiuojame“. B. K. uždėjo nukentėjusiajam antrankius ir jie nuvažiavo. G. R. pradėjo klausinėti jį vežusiųjų viršininko pavardės, į ką K. A. įrėmė jam į dešinį smilkinį pistoletą, o B. K. – peilį į kairį šoną. V. M. jam pasakė, kad nukentėjusysis yra „užsakytas“, liepė mažiau šnekėti, pažadėjęs už tai ilgesnį gyvenimą. Tuo metu G. R. suprato, kad tai yra banditai, vykdantys kažkieno užsakymą. Automobilį vairavo V. M., K. A. sėdėjo jam iš dešinės, o B. K. – iš kairės. Kažkas plastikine juosta su fiksatoriumi surišo jam kojas. Toliau K. A. ir B. K. iškraustė jo kišenes, K. A. surado ir pasiėmė 1 950 grivinų grynais pinigais ir mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 6 700“, kainuojantį 2 000 grivinų, kuriuos po to perdavė V. M.. Toliau jam ant galvos uždėjo maišą ir ilgai kažkur vežė. Maždaug po valandos K. A. netikėtai sudavė jam kumščiu į veidą, iš nosies jam pasipylė kraujas. Netrukus G. R. prašymu automobilis sustojo. G. R. išlipo ir pasileido bėgti, tačiau K. A. ir V. M. jį pasivijo, pargriovė ir gulintį sumušė - daužė kumščiais ir spardė. Jis neteko sąmonės. Atsigavo gulintis ant žemės prie mašinos. Pagrobėjai rengėsi prigirdyti jį degtine su klofelinu, tačiau jis pasakė, kad jis nuo to gali mirti. Tuomet pagrobėjai vėl įkėlė jį į mašiną, paguldė jį ant grindų tarp priekinės ir galinės sėdynių ir padėjo ant jo kojas. Jie pradėjo važiuoti Lucko link. Netrukus kažkas uždėjo jam ant galvos maišą. Jam pasidarė bloga, todėl pagrobėjai jį vėl pasodino. K. A. ir B. K. plastikine juosta su fiksatoriumi vėl surišo jam kojas, užsegė ant rankų antrankius. Apie 3 val. nakties jie nusuko nuo kelio ir važiavo dar apie valandą, po to sustojo prie upės Lva. Netrukus K. A. nuėjo sutikti kitą mašiną. V. M. ir B. K. vėl uždėjo jam ant galvos maišą, užrišo jį, ant rankų uždėjo antrankius. Atvažiavo automobilis „Hundai Sonata“, iš jo išlipo žmogus su kauke, pernešė jį į atvažiavusio automobilio bagažinę. Apie 8 val. jie pradėjo važiuoti kažkokios gyvenvietės gatvėmis. Tuo metu jis išsilaisvino kojas, atidarė bagažinę ir iškrito iš jos, atsidūręs prie kaimo Mizoč autobusų stotelės. Vėliau sužinojo, kad jo pagrobimą užsakė jo geras pažįstamas V. J., siekdamas atimti iš jo verslą. Visus tris pagrobėjus jis ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino.

Pagal apeliacinės instancijos teismo teiktą teisinės pagalbos prašymą Ukrainos Respublikai Ukrainos Respublikos Kijevo miesto Obolonės rajono teismo apklaustas nukentėjusysis G. R. patvirtino, jog pinigus iš jo paėmė K. A., banditai paimtus telefoną ir pinigus pasiliko sau, motociklo raktą ir įvažiavimo vartų pultelį jam grąžino. Nukentėjusysis nurodė, kad jį turėjo pristatyti į kankinimų vietą. K. A. siūlė „užversti“ jį tiesiog vietoj po pabėgimo. V. M. pasakė - ne, nes reikia jį nuvežti užsakovui. Pinigus ir telefoną iš jo paėmė pakeliui tyčia. Telefoną iš jo paėmė tikslu apiplėšti, nes galėjo išimti kortelę ir telefoną grąžinti, bet to nepadarė. Jį vežant, jis iš V. M. sužinojo, kad jo pagrobimą užsakė V. J.. V. M. jam pasakė, kad, jei jis (G. R.) sumokės daugiau, tai jį paleis ir pareikalavo iš jo po 100 tūkstančių dolerių kiekvienam, t.y. 300 tūkstančių dolerių. Jis jiems pasiūlė 45 tūkstančius dolerių, tačiau V. M. pasakė, kad jiems už jį sumokėjo daugiau. Nukentėjusysis K. A. gyvai atpažino Lietuvoje vykusiame teismo posėdyje (t.10 b.l.67-84, 107-111).

Nukentėjusysis G. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, atpažino jo atžvilgiu nusikaltimus padariusius asmenis bei patvirtino savo parodymus akistatų su kaltintais asmenimis metu. Savo parodymus G. R. patvirtino ir įvykių aplinkos ir aplinkybių atkūrimo metu.

V. M., apklaustas pagal Teisinės pagalbos prašymą Ukrainos prokuratūroje, iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir nukentėjusysis G. R., ir nurodė, jog jis 2010 m. lapkritį ar gruodį, būdamas Ukrainos teritorijoje, susitiko su V. J., kuris paprašė pagrobti Kijeve jo partnerį ir atvežti jį į Rovno sritį. V. M. sutiko tai padaryti už 70 000 JAV dolerių, kuriuos, kaip atlygį, pažadėjo V. J.. 2010 m. gruodį Lietuvoje jis savo pažįstamam K. A. pasiūlė už 20 000 JAV dolerių dalyvauti minėtame žmogaus pagrobime. K. A. sutiko. 2011 m. kovą ar balandį jis su K. A. buvo Ukrainoje, pasiūlė pažįstamam O. G. dalyvauti V. J. užsakymo vykdyme. Tas sutiko. Prie Rovno m. jis ir K. A. susitiko su anksčiau nepažįstamu Aleksandru. Kartu su pastaruoju nuvažiavo apie 20-25 km nuo miesto ir miške susitiko su V. J. bei dar vienu nepažįstamu vyriškiu. Aleksandras paaiškino, kad būtent šioje vietoje vėliau turi būti perduotas pagrobtas G. R.. V. J. pasakė, kad automobilį jo užsakymui vykdyti pateiks tas pats Aleksandras, davė V. M. 10 000 JAV dolerių G. R. pagrobimo išlaidoms, liepė tolesnius veiksmus dėl G. R. pagrobimo koordinuoti su A.. 2011 m. gegužę A. prašymu jis su K. A. savo automobiliu „Toyota Land Cruiser“ nuvažiavo į Ukrainą. Atvažiavęs su K. A. ir O. G. susitiko su A. ir nuvažiavo į Kijevą. Ten A. parodė, kur gyvena ir dirba G. R., išnuomojo jiems butą, perdavė jiems „Renault“ markės lengvąjį automobilį, kuriame buvo mėlynos spalvos švyturėlis, butelis degtinės, klofelinas ir dvi radijo stotys, davė Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojo pažymėjimą su jo, V. M., nuotrauka ir, palikęs savo mobiliojo ryšio telefono numerį, išvažiavo, pasakęs, kad lauks pranešimo apie G. R. pagrobimą. Kijeve jis su K. A. pradėjo sekti G. R.. Ruošdamiesi jo pagrobimui, nusipirko 2 tikroviškai atrodančius plastmasinius pistoletų muliažus su dėklais, vizualiai stebėjo G. R. gyvenamąjį namą. 2011-06-01 vakare prie G. R. namo pamatė, kaip pastarasis atvažiavo savo motociklu, paliko jį aikštelėje. Jis, V. M., laukė G. R. prie automobilio, o K. A. blokavo nukentėjusiajam įėjimą į namą. Netrukus jis pamatė einantį G. R., priėjo prie jo, parodė Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojo pažymėjimą ir pasiūlė G. R. vykti su juo dėl neva nužudymo. G. R. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, šalia jo atsisėdo O. G. ir K. A.. Po to jie nuvažiavo Puščios-Vodicos gyvenvietės link. V. M. prašymu G. R. atidavė savo mobiliojo ryšio telefono aparatą. G. R. pradėjo klausinėti, kur jis vežamas. V. M. pasakė, kad su juo nori pasikalbėti viršininkas. Netrukus G. R. paprašė sustabdyti automobilį, nes neva užsinorėjo į tualetą. Sustojimo metu G. R. bandė pasprukti, tačiau V. M. su bendrininkais nukentėjusįjį pasivijo, pargriovė ir sumušė. Po to G. R. buvo vėl įsodintas į automobilį, ir jie nuvažiavo Zdolbunovo m. link. Ryte jie įvažiavo į mišką prie Lvos upės ir apie 5-6 val. automobiliu „Hyundai Sonata“ prie jų privažiavo K. A. prie kelio pasitiktas A. su nepažįstamu vyriškiu (vėliau paaiškėjo, kad tai buvo Z. K.). A. vizualiai įsitikino, kad jų parvežtas vyriškis yra G. R.. Pastarasis buvo nuneštas į A. automobilį. A. perdavė jam žadėtus 60 000 JAV dolerių ir išvažiavo. 2011-06-03 jis su K. A. grįžo į Lietuvą.

Pagal apeliacinės instancijos teismo pateiktą teisinės pagalbos prašymą Ukrainos Respublikai Ukrainos Respublikos Kijevo miesto Obolonės rajono teismo apklaustas V. M. nurodė, kad jis iki pagrobimo nukentėjusiojo G. R. nepažinojo. V. M. patvirtino, kad pažįsta K. A., jų santykiai normalūs, draugiški, jie ilgai draugavo, jis sumokėjo už G. R. pagrobimą. Jis patvirtino, kad 2011 m. birželio 1 d. dalyvavo G. R. sulaikyme. Privažiavo pilkos spalvos automobiliu Renault, ant stogo buvo mėlynos spalvos švyturėlis, kaip spec. automobilio. Švyturėlis nebuvo įjungtas. K. A. nuėjo prie skydinės ar kažkokio kito mažo pastato, iš automobilio išlipo B. K. ir atsistojo šalia jo (V. M.). Iš garažo išėjo G. R., jis nuėjo jo pasitikti, ištraukė iš kišenės Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojo pažymėjimą ir jį pateikė, prisistatė, pasakė, kad G. R. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir kad vyktų su kais. Visa tai vyko Kijeve, Naberežnaja gatvėje prie G. R. namo. G. R. atsisėdo į automobilį, šalia atsisėdo B. K.. Po to iš kitos pusės prie G. R. atsisėdo K. A.. V. M. vairavo automobilį ir vežė nukentėjusįjį pas užsakovą V. J. prašymu. Šiame etape jie buvo trise. Po to G. R. perdavė užsakovo žmonėms, vienas iš jų buvo Z. K.. V. M. turėjo už diržo prikabintą žaislinį ginklą, jis jo nebuvo paėmęs. Ginklas buvo panašus į blizgantį žaislą, paprastas plastmasinis pistoletas. Iš išvaizdos jis buvo panašus į pistoletą, tačiau bet kuris žmogus įsižiūrėjęs suprastų, kad tai žaislas. Pistoletą V. M. buvo pasikabinęs imituoti UST darbuotoją, kad G. R. nekiltų jokių abejonių, kad ne banditai atvažiavo jo pasiimti. Dėl nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefono ir pinigų paėmimo fakto jis nurodė, kad smulkmenų jis neprisimena, bet žino, kad jis vairavo, žiūrėjo į kelią, jam buvo paduotas telefonas, kurį jis padėjo ant prietaisų skydelio, kad nukentėjusysis negalėtų paskambinti. Vežė nukentėjusįjį į Rovno sritį, į kaimą. 2011 m. birželio 2 d. apie 5 val. jie atvažiavo į miško aikštelę, susiskambino su V. J. nurodytais asmenimis, kurie turėjo paimti G. R.. Jie atvažiavo į mišką, padavė pinigus, pasiėmė nukentėjusįjį ir jo daiktus, telefoną, batus ir išvažiavo. Nukentėjusįjį perdavė Z. K., o antro asmens nepažįsta. Buvo atvažiavęs vyšninės spalvos automobilis Hyundai Sonata. Visa tai įvyko labai greitai, atvažiavo, paėmė, nukentėjusįjį surišo, įkišo į bagažinę. V. M. nurodė, kad jis nukentėjusįjį vežė civilizuotai, t.y. ant automobilio sėdynės. Jis neigė naudojęs prieš nukentėjusįjį fizinį ar psichinį smurtą. Jis mano, kad nukentėjusiojo telefoną paėmė K. A. ir padavė jam, jis (V. M.) nebuvo atsisukęs, nes vairavo. Kas iš nukentėjusiojo atėmė telefoną, jis nematė. Dėl iš nukentėjusiojo pagrobtų 1950 grivinų jis nieko negalėjo nurodyti, nes pats neatiminėjo. Nukentėjusiojo telefoną perdavė asmenims, kurie atvažiavo paimti G. R.. Su kitais nusikaltime dalyvavusiais asmenimis jis iš anksto nesitarė užvaldyti nukentėjusiojo turto ar kitų materialinių vertybių. Jis patvirtino, kad 2011 m. gegužės 29 d. – birželio 1 d. laikotarpiu Kijevo mieste buvo išnuomotas butas, šalia G. R. namo. Bute gyveno jis kartu su B. K. ir K. A.. Patvirtino, kad 2011 m. gegužės 29 d. – birželio 3 d. laikotarpiu važiavo į Ukrainą aplankyti mamos, gyvenančios Lucko mieste. Važiavo su K. A. automobiliu Toyota Land Cruiser v.n. (duomenys neskelbtini) V. M. patvirtino, kad nukentėjusįjį G. R. mušė K. A. (t.10 b.l.69-77, 97-105).

Pagal apeliacinės instancijos teismo pateiktą teisinės pagalbos prašymą Ukrainos Respublikai Ukrainos Respublikos Kijevo miesto Obolonės rajono teismo apklaustas B. K. kaltu prisipažino ir patvirtino, jog buvo Kijeve ir padarė visus inkriminuojamus veiksmus (t.10 b.l.78- 80, 105-107).

Iš Ukrainos Respublikos Kijevo miesto Obolonės rajono teismo 2015 m. spalio 15 d. nuosprendžio matyti, kad B. K. patvirtino, kad padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nurodė, kad V. M. pasiūlė jam už piniginį atlygį pagrobti žmogų, su kuo B. K. sutiko. 2011-06-01 jis kartu su V. M. ir K. A. pagrobė G. R. būtent tokiomis aplinkybėmis, kurias pranešė V. M.. B. K. patvirtino, kad jis, grasindamas daiktu, panašiu į ginklą, būdamas automobilio salone kartu su K. A., atėmė iš nukentėjusiojo G. R. mobilųjį telefoną ir pinigų sumą, nurodytą kaltinime (t.10 b.l.118-157). Minėtas nuosprendis įsiteisėjęs (t.10 b.l.158-181).

Pagal apeliacinės instancijos teismo pateiktą teisinės pagalbos prašymą Ukrainos Respublikai Ukrainos Respublikos Kijevo miesto Obolonės rajono teismo apklausta liudytoja T. T. nurodė, kad ji 2011 m. gegužės 29 d. išnuomojo butą adresu (duomenys neskelbtini), keturiems vyrams. Nuomos sutartis sudaryta nebuvo. Bendravo su vienu vyru, jo pavardės neprisimena. Nuoma truko 2 ar 3 dienas. Pirmą kartą ji su jais susitiko, jai davė pinigus, po to dar kartą susitiko su Vladimiru (V. M.) ir dar vienu aukštu vyru kreiva nosimi (užsiiminėjančiu imtynėmis ir pan.), jie buvo dviese ir pratęsė nuomą dar dviem dienom. Ji paėmė pinigus iš pagrindinio ir daugiau jų nematė. Ji turėjo Vladimiro telefono numerį. Liudytoja iš nuotraukų atpažino V. M., Z. K. ir K. A., kaip buto nuomininkus, poveikis jai nebuvo daromas. Iki atpažinimo iš nuotraukų jai nebuvo rodomos kokios nors atskiros tų pačių asmenų nuotraukos (t.10 b.l.85-91, 112-117).

Iš Ukrainos Respublikos Kijevo miesto Obolonės rajono teismo 2015 m. spalio 15 d. nuosprendžio matyti, kad liudytoja T. T. patvirtino, jog ji išnuomojo jai priklausantį butą keturiems asmenims, detaliai apibūdino jų išvaizdą. Jai pateikus fotonuotraukas atpažinimui, ji atpažino K. A., paaiškinusi, jog būtent šis asmuo 2011 m. gegužės pabaigoje – birželio pradžioje išsinuomojo iš jos butą.

Be to, bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad K. A. ir V. M. automobiliu Toyota Land Cruiser v.n. (duomenys neskelbtini) kirsdami Lietuvos ir Lenkijos valstybinę sieną, 2011-05-28 išvyko iš Lietuvos ir 2011-06-03 grįžo į Lietuvą, kas patvirtina, jog jie nusikaltimų darymo metu buvo išvykę iš Lietuvos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos tyrimo (apžiūros) aktu Nr.3117 nustatyta, kad G. R. buvo padaryti šie sužalojimai: dešiniosios akies voke (mėlynė); kairiosios akies voke (mėlynė); krūtinės ląstos viduriniojo trečdalio projekcijoje (mėlynė); užpakaliniame išoriniame dešiniosios alkūnės sąnario paviršiuje (nubrozdinimas); užpakaliniame dešinioje peties paviršiuje apatiniame trečdalyje (nubrozdinimas); priekiniame dešinioje blauzdinio pėdos sąnario paviršiuje (nubrozdinimas); užpakalinėje dešiniosios pėdos V piršto pėdos ir pirštakaulio sąnario pusėje (nubrozdinimas); pagrindinio pirštikaulio (nubrozdinimas); vidiniame kairiojo blauzdinio pėdos sąnario paviršiuje (nubrozdinimas); kairiosios pėdos vidiniame krašte viduriniame trečdalyje (nubrozdinimas); I piršto pėdos ir pirštakaulio sąnario (nubrozdinimas); tarppirštakaulinio sąnario (nubrozdinimas); priekinio dešiniojo stipininio riešo sąnario (nubrozdinimas); priekinio vidinio kairiojo dilbio krašto (nubrozdinimas). Nurodyti sužalojimai - mėlynės ir nubrozdinimai padaryti buku aštriu daiktu (-ais), atitinka nurodytą laikotarpį t.y. 2011-06-01, ir priskiriami prie lengvų kūno sužalojimų.

Tokiu būdu, medicininio tyrimo duomenimis neabejotinai nustatyta, kad nusikaltimų padarymo metu G. R. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, iš padarytų sužalojimų pobūdžio ir lokalizacijos kyla neabejotina išvada, kad šiuos sužalojimus nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis bendrais veiksmais kartu su kitais organizuotos grupės nariais nukentėjusiajam padarė K. A..

Byloje ištirtuose rašytiniuose įrodymuose (kratos protokoluose, automobilių apžiūros protokoluose) užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtina, kad K. A. nusikaltimų padarymo metu tikrai buvo Ukrainos Respublikoje ir padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai visumos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurių dalį patikrino ir apeliacinės instancijos teismas dalinio įrodymų tyrimo metu, pagrindu K. A. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jo kaltė yra neabejotinai įrodyta byloje ištirtuose įrodymuose užfiksuotais faktiniais duomenimis. Vienok, teisėjų kolegija sutinka su apelianto - prokuroro argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai susiaurino K. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtis, neatskleisdamas visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, svarbių, nustatant nusikalstamų veikų padarymo vietą, laiką ir būdą.

Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo nepagrįstai pašalino įrodymais nustatytą aplinkybę, jog K. A. veikė organizuota grupe kartu su penkiais kitais organizuotos grupės nariais, kurių sudėtį sudarė trys asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas ir ne mažiau kaip du kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Taip pat teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino, kaip nenustatytą, aplinkybę, jog K. A. tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 28 d. Ukrainoje kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, vykdydamas V. J. užsakymą už piniginį atlygį pagrobti žmogų, susitarė neteisėtai sulaikyti G. R., su organizuotos grupės nariais aptarė nusikalstamų veikų planą ir pasiskirstė vaidmenimis tarp organizuotos grupės dalyvių, bei, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 28 d. iki birželio 1 d. kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, stebėjo nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, o taip pat kad, nukentėjusiajam G. R. atgavus sąmonę, K. A. su nusikalstamos veikos bendrininkais grasino nukentėjusįjį prigirdyti degtine su klofelinu. Aplinkybės dėl išankstinio bendrininkų susitarimo, pasiskirstymo vaidmenimis, nukentėjusiojo stebėjimo neabejotinai nustatytos V. M., B. K., liudytojos T. T. parodymais. Apeliacinės instancijos teismo atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu susitarimo su kitais asmenimis faktą pripažino ir pats K. A..

Tai, kad K. A. su nusikalstamos veikos bendrininkais grasino nukentėjusįjį prigirdyti degtine su kolfelinu, patvirtino nuoseklūs nukentėjusiojo G. R. parodymai, kad po mėginimo pabėgti jis buvo sumuštas ir, atgavęs sąmonę, girdėjo pagrobėjų ketinimą prigirdyti jį klofelinu su degtine. Be to, G. R. patvirtino, jog ketinimas jį nugirdyti buvo realus, nes jis matė ant žemės šalia automobilio padėtus butelį degtinės ir plastikinį butelį su kažkokiu skysčiu. Tokie nukentėjusiojo parodymai patvirtinti ir V. M. parodymais, kuriais jis nurodė, jog, kaip priemonę nukentėjusiojo pagrobimui, tyrimo metu nenustatytas asmuo vardu Aleksandras perdavė degtinės butelį ir medicininį preparatą Klofeliną. Taigi, neteisėtai atimant nukentėjusiajam G. R. laisvę, buvo panaudotas tiek fizinis, tiek ir psichinis smurtas - nukentėjusysis buvo K. A. mušamas, jam buvo grasinama tiek peiliu, tiek daiktu, panašiu į pistoletą, be to, nukentėjusiajam buvo iškilusi grėsmė jį apsvaiginti degtinės su Klofelinu.

Teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįstu prokuroro skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, kaip nenustatytą, pašalino aplinkybę, jog K. A. iš nukentėjusiojo G. R. kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną Nokia 6700 – 2000 Ukrainos grivinų (601,98 Lt) vertės ir pinigus – 1950 Ukrainos grivinų (586,93 Lt), kuriuos perdavė V. M.. Tai, kad būtent K. A. pagrobė nurodytas materialines vertybes iš nukentėjusiojo, patvirtino nukentėjusysis G. R., parodęs, jog K. A. ir B. K. iškraustė jo kišenes, K. A. surado ir pasiėmė 1 950 grivinų grynais pinigais ir mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 6 700“, kainuojantį 2 000 grivinų, kuriuos po to perdavė V. M.. Taigi, nukentėjusysis negalėjo pats atiduoti K. A. savo mobilaus ryšio telefono ir pinigų, kadangi B. K. jam ant rankų buvo uždėjęs antrankius, todėl nukentėjusiojo parodymai, kad jam priklausantis telefonas ir pinigai buvo iš jo paimti prievarta, laikytini teisingais. Nors K. A. neigia, paėmęs šiuos daiktus iš savanaudiškų paskatų, o dėl to, kad G. R. negalėtų pabėgti, teisėjų kolegija laiko šią nuteistojo poziciją pasirinktu gynybos būdu ir atmeta, kaip paneigtą byloje surinktų faktinių duomenų visuma. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis automobilyje buvo pasodintas tarp dviejų bendrininkų, jam uždėti antrankiai, grasinta daiktu, panašiu į ginklą, ir peiliu, todėl jis fiziškai negalėjo iš automobilio pasišalinti be jo laisvę neteisėtai apribojusių asmenų valios, todėl nebuvo būtinybės paimti iš jo dar ir telefoną bei pinigus. Todėl konstatuotina, kad nukentėjusiojo daiktai buvo pasisavinti iš savanaudiškų paskatų ir K. A. veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas organizuotoje grupėje. Atitinkamas K. A. bendrininkų veiksmų kvalifikavimas buvo pateiktas ir įsiteisėjusiu Ukrainos Respublikos Kijevo miesto Obolonės rajono teismo 2015 m. spalio 15 d. nuosprendžiu.

Pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu motyvuodamas, kad organizuotos grupės narys V. M. pasisavino valstybės tarnautojo vardą, todėl už tokius vieno organizuotos grupės nario veiksmus kyla atsakomybė visiems bendrininkams, nepagrįstai pašalino, kaip nenustatytą, aplinkybę, jog K. A. savo veiksmais, kai jis demonstravo nukentėjusiajam automobilį Renault su mėlynos spalvos švyturėliu, antrankius, daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, radijo ryšio stotelę, pasisavino valstybės tarnautojo vardą. Pažymėtina, kad, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, K. A. veikė organizuotoje asmenų grupėje, vienas iš kurių - V. M. parodė nukentėjusiajam tarnybinį pažymėjimą ir liepė sėstis į automobilį su mėlynos spalvos švyturėliu ant stogo, kartu į automobilį su nukentėjusiuoju atsisėdo ir kiti du nusikaltimo bendrininkai - B. K. ir K. A.. Taigi, nukentėjusysis, sėsdamas į automobilį, kitaip ir negalėjo suprasti, kad visi trys asmenys, iš kurių vienas (V. M.) įsodino jį į automobilį su mėlynos spalvos švyturėliais ant stogo, o kiti du (B. K. ir K. A.) atsisėdo greta nukentėjusiojo iš abiejų pusių, nėra Ukrainos valstybės saugumo pareigūnai. Jis tik vėliau iš pokalbių automobilyje suprato, kad asmenys vykdo jo pagrobimą. Nustatyta, kad K. A. turėjo raciją, ja davė nurodymą nuimti aparatūrą ir važiuoti. Kaip nurodė V. M., jis su nusikalstamos veikos bendrininkais nusipirko du plastmasinius pistoletų muliažus, kurie atrodė kaip tikri ginklai, taip pat nusipirko odinius dėklus, vienas iš jų buvo operatyvinis. Taigi, konstatuotina, kad organizuotos grupės nariai koordinuotais veiksmais, kiekvienas iš jų atlikdamas savo vaidmenį (vienas dėdamas antrankius, kitas - rodydamas tarnybinį pažymėjimą, K. A. - demonstruodamas raciją ir daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą) turėjo tikslą sudaryti nukentėjusiajam įspūdį, kad jis yra sulaikomas Ukrainos valstybės saugumo pareigūnų ir pastarasis nesipriešindamas sėstų į jų automobilį. Visų šių organizuotos grupės narių veiksmų visumos nukentėjusysis, sėsdamas į automobilį, kitaip ir negalėjo vertinti, kaip tik valstybės saugumo darbuotojų veiksmų, jį sulaikant. Todėl laikytina, kad ne tik V. M., kuris tiesiogiai parodė pareigūno pažymėjimą, bet ir K. A. pasisavino Ukrainos saugumo tarnybos pareigūno vardą, nes veikė kartu su visais bendrininkais, akivaizdu, kad K. A. nukentėjusiojo sulaikymo metu nukentėjusiajam save identifikavo kaip Ukrainos saugumo tarnybos pareigūną. Kaip matyti iš Ukrainos generalinės prokuratūros pateiktos informacijos, nusikalstama veika - savavališkas valdžios įgaliojimų ar pareigūno vardo pasisavinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso nuostatas, konkrečiai jo 353 str. (t.9 b.l.75-78).

Pirmosios instancijos teismas nusikalstamų K. A. veiksmų kvalifikavimą kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5 str. laikė pertekliniu ir pašalino. Apeliantas prokuroras su šia teismo nuostata nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prokuroro skundo argumentas nepagrįstas.

Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už užsienyje padarytus nusikaltimus sąlygos yra įtvirtintos BK 8 straipsnyje, kurio 1 dalyje pasakyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys, padarę užsienyje nusikaltimus, atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Taigi, minėtų asmenų baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje už užsienyje padarytas veikas galimas tik tada, kai veika, kurios padarymu šie asmenys kaltinami, laikoma nusikaltimu tiek pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, tiek pagal veikos padarymo vietos valstybės baudžiamuosius įstatymus ir pagal šių abiejų valstybių įstatymus yra baudžiama. Minėta BK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta abipusio veikos baudžiamumo sąlyga nereiškia, kad tiek BK, tiek veikos padarymo vietos valstybės baudžiamajame įstatyme esančios normos, įtvirtinančios nusikaltimų požymius, turi būti tapačios. Gali skirtis šių normų pavadinimai, jose nustatytų nusikaltimo požymių apimtis, turinys, tačiau esminę reikšmę, sprendžiant minėtų asmenų baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytas veikas klausimą, turi tai, ar ta veika, kurios padarymu jie kaltinami, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal abiejų valstybių baudžiamuosius įstatymus.

Tokiu būdu, BK 5 str. ir 8 str. taikymas svarbus tiek dėl veikos kvalifikavimo, tiek dėl bausmės paskyrimo kaltininkui ir negali būti laikomas pertekliniu. Todėl teismas, kvalifikuodamas K. A. nusikalstamas veikas pagal atitinkamus BK straipsnius, turėjo dėl kiekvienos iš jų vertinti BK 5 str. sąlygų atitiktį ir jas kvalifikuoti kartu su BK 5 str. Taip pat, skiriant K. A. bausmes, buvo būtina nustatyti, ar jam skiriamos bausmės neviršija Ukrainos baudžiamajame kodekse už atitinkamas nusikalstamas veikas numatytų maksimalių bausmių. Nagrinėjamu atveju teismo K. A. paskirtos bausmės neviršijo Ukrainos BK atitinkamų straipsnių numatytų maksimalių bausmių, tačiau K. A. nusikalstamų veikų nekvalifikavimas ir pagal BK 5 str. laikytinas netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstas prokuroro skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas perkvalifikuoti K. A. veiksmus svetimo nukentėjusiojo turto pasisavinimo epizode iš BK 180 str. 3 d. į 180 str. 2 d., 25 str. 3 d. yra neteisingas. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad K. A. nusikalstamą veiką – plėšimą padarė organizuotoje grupėje. Plėšimas organizuota grupe yra šią veiką kvalifikuojantis požymis, numatytas LR BK 180 str. 3 d., todėl K. A. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 3 d., sudėtį ir turėjo būti kvalifikuojama be atskiros nuorodos dėl organizuotos grupės (BK 25 str. 3 d.), kuri šiuo atveju yra perteklinė norma.

Šaunamojo ginklo panaudojimas pagal BK 180 str. 3 d. kaltininkui inkriminuojamas tik tada, kai: 1) plėšimo metu panaudotas ginklas yra priskirtas šaunamųjų ginklų kategorijai ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; 2) šaunamasis ginklas nusikaltimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2007, 2K-254/2008, 2K-172/2006). Tokio ginklo panaudojimu teismų praktikoje laikomas ne tik šaunamojo ginklo kovinių savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas plėšimo metu turimu ginklu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti ginklą (Lietuvos Aukščiausiojo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86/2009).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo turto pasisavinimo epizode iš nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių pašalino veiką kvalifikuojantį požymį - šaunamojo ginklo panaudojimą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog šaunamasis ginklas buvo naudojamas - šaunamuoju ginklu nebuvo iššauta, jis nebuvo rastas, nukentėjusiajam buvo grasinama daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, K. A. paneigė aplinkybę, kad buvo naudojamas šaunamasis ginklas, V. M. nurodė, kad, ruošdamiesi nusikalstamos veikos vykdymui, jie įsigijo šaunamojo ginklo muliažą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta, reali grėsmė nukentėjusiojo sveikatai ar gyvybei, grasinant daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, nebuvo sukelta, organizuotos grupės nariai, tame tarpe K. A. neturėjo tikslo sužeisti ar nužudyti nukentėjusįjį, o jį įbauginti ir perduoti kitiems organizuotos grupės nariams, spręstina, kad nukentėjusiojo įbauginimui pakako daikto, atrodančio kaip šaunamasis ginklas. Nukentėjusysis, atsižvelgiant į esamą situaciją, galėjo sąžiningai klysti, teigdamas kad jam buvo grasinta šaunamuoju ginklu. Todėl nesant jokių objektyvių duomenų, paneigiančių bendrininkų poziciją dėl daikto, panašaus į šaunamąjį ginklą, panaudojimo ir patvirtinančių, kad K. A. plėšimo metu naudojo būtent šaunamąjį ginklą, abejonės vertinamos kaltinamo asmens naudai ir konstatuotina nėra jokio pagrindo plėšimo kvalifikuojančiu požymiu pripažinti tai, jog plėšimas buvo padarytas panaudojant (grasinant) panaudoti šaunamąjį ginklą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma yra neabejotinai įrodyta, jog K. A. organizuotoje grupėje padarė plėšimą, neteisėtą asmens laisvės atėmimą ir pasisavino valstybės tarnautojo vardą, padarant neteisėtus veiksmus šiomis aplinkybėmis:

K. A. tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 28 d. Ukrainoje kartu su kitais trimis asmenimis, kurių nusikalstamos veikos išskirtos į atskirą tyrimą (V. M., Z. K., B. K.) bei kitais dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydamas V. J. užsakymą už piniginį atlygį pagrobti žmogų, susitarė neteisėtai sulaikyti G. R., aptarė nusikalstamų veikų planą ir pasiskirstė vaidmenimis tarp organizuotos grupės dalyvių. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 28 d. iki birželio 1 d. kartu su V. M. ir B. K. stebėjo nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, po ko 2011-06-01 apie 21 val. 20 min. Obolonskaja krantinėje 11, Kijevo mieste, Ukrainos Respublikoje, apgaulės būdu, V. M. parodžius tarnybinį pažymėjimą su užrašu „Ukrainos saugumo tarnyba“ ir prisistačius šios tarnybos darbuotoju, veikdamas organizuotoje grupėje su V. M. ir B. K., turėdamas tikslą neteisėtai sulaikyti G. R., pasisavino Ukrainos Respublikos saugumo tarnybos pareigūno vardą - demonstravo nukentėjusiajam automobilį „Renault“ su mėlynos spalvos švyturėliu, antrankius, ginklą, panašų į šaunamąjį, radijo ryšio stotelę, o V. M. prisistatė Ukrainos Respublikos saugumo tarnybos pareigūnu ir parodė pažymėjimą su užrašu „Ukrainos saugumo tarnyba“. K. A., pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai sulaikė G. R., t. y. įviliojo G. R. į netoliese stovintį tam tikslui įsigytą automobilį „Renault“ su mėlynos spalvos švyturėliu, po ko pagal iš anksto tarp organizuotos grupės narių aptartą planą, V. M. atsisėdus už automobilio vairo, o jam ir B. K. įsėdus į automobilį ant galinės sėdynės ir užspaudus nukentėjusįjį G. R. iš abiejų pusių, suvaržė G. R. laisvę pasirinkti buvimo vietą. Suvaržęs ir atėmęs G. R. laisvę, turėdamas tikslą nukentėjusįjį perduoti Z. K. ir tyrimo metu nenustatytiems bendrininkams, vežė nukentėjusįjį automobiliu į susitikimo vietą. Jis, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su V. M. ir B. K., B. K. uždėjus antrankius ir įrėmus nukentėjusiajam į šoną peilį, jam, t. y. K. A., grasinant daiktu, panašiu į pistoletą, po ko jam ir B. K. plastikine juosta surišus nukentėjusiojo kojas ir taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, tęsiant judėjimą automobiliu Kijevo gatvėmis apie 21.40 - 22 val. jis iš G. R. kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6700“ 2000 Ukrainos grivinų (601,98 Lt) vertės ir pinigus - 1950 Ukrainos grivinų (586,93 Lt), kuriuos perdavė V. M., t.y. veikdamas organizuotoje grupėje pagrobė svetimą turtą bendrai 1188,91 Lt sumai. Toliau veždamas nukentėjusįjį automobiliu jis bendrais veiksmais su V. M. ir B. K. nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo psichinį ir fizinį smurtą, t.y. prieš tai B. K. uždėjus nukentėjusiajam antrankius, grasinus peiliu, jam, t.y. K. A. grasinus daiktu, panašiu į pistoletą, prieš tai surišus B. K. plastikine juosta nukentėjusiajam kojas, kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais nukentėjusiajam ant galvos uždėjo striukę, jis sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą ir sužalojo nosį. Išvažiavus iš Kijevo miesto, važiavo Gostomelio miesto link, ir nakties metu sustojus miške nukentėjusysis G. R. mėgino pabėgti, tačiau jis, t. y. K. A., pirmas pasivijo ir pargriovė G. R. ant žemės, o pribėgus V. M., jis ir V. M. mušė nukentėjusįjį kumščiais bei spardė kojomis, kol pastarasis prarado sąmonę. G. R. atgavus sąmonę, jis kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais grasino nukentėjusįjį prigirdyti degtine su klofelinu, po to įtempė G. R. atgal į automobilį, paguldė ant grindų ir apie 30 minučių tokioje padėtyje gabeno, po ko pasodino ant galinės automobilio sėdynės, uždėjo antrankius ir plastikine juosta surišo kojas. Nakties metu tarp 3 val. ir 4.45 val. jis su V. M. ir B. K. atgabeno nukentėjusįjį į susitikimo vietą, esančią prie upės Lva, po ko 6 valandą nukentėjusiajam kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais V. M. ir B. K. uždėjo ant galvos medžiaginį maišą, kurį suveržė plastikiniu fiksatoriumi ir nukentėjusįjį perdavė Z. K. ir tyrimo metu nenustatytiems bendrininkams, kurie pernešė nukentėjusįjį į automobilį „Hunday Sonata“ ir paguldė šio automobilio bagažinėje. Toliau G. R. buvo vežamas automobilio „Hyunday Sonata“ bagažinėje, kol pasitaikius tinkamai progai, 2011-06-02 apie 08.00 val. ryto, Rovensko srities Zdolbunovo r., Mizoč gyvenvietėje, B.Chmelnickio g. nukentėjusysis G. R. iš automobilio pabėgo.

Šiais savo veiksmais K. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 5 str., 25 str. 3 d., 146 str. 2 d.; 5 str., 25 str. 3 d., 289 str. ir 5 str., 180 str. 3 d.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d. ir 2 d.). Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, teismas skirdamas bausmę, privalo įvertinti visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, kurios turi vienodą teisinę reikšmę. Ne mažiau svarbu, paskiriant bausmę kaltininkui, yra ir teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d. 5 p.), kuris neatskiriamas nuo konkrečios nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimo. Pagal teismų praktiką tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007).

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi, todėl bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. O tam būtina įvertinti kaltininko asmenybės pavojingumą, kaltininko nusikalstamo elgesio priežastis ir motyvus, asmenybės ypatumus, užsiėmimą, ankstesnį elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas K. A. paskirtos bausmės tinkamai nemotyvavo, apsiribojo padarytų nusikalstamų veikų išvardinimu ir daliniu K. A. asmenybės įvertinimu. Nebuvo nustatyta K. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tai, kad apeliacinės instancijos teisme K. A. nurodė, jog labai gailisi ir prašo tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytina, kadangi K. A. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų davė neišsamius parodymus, motyvuodamas praėjusiu ilgu laiko tarpu, savaip interpretuodamas nusikaltimo dienos. Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad teismas, nors ir konstatavęs, kad K. A. padarė nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje, nepagrįstai neteisėto laisvės atėmimo epizode ir valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo epizode šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 2 p.), o taip pat nepagrįstai neteisėto laisvės atėmimo epizode nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta iš savanaudiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p.). Kaip nustatyta byloje esančiais įrodymais, K. A. ir kitiems jo bendrininkams buvo pažadėtas piniginis atlygis už neteisėtą nukentėjusiojo laisvės atėmimą. Todėl savanaudiškos paskatos, darant šią nusikalstamą veiką, yra akivaizdžios.

Sprendžiant klausimą dėl K. A. paskirtos bausmės, atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos organizuotoje grupėje, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų skaičių, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). K. A. organizuotoje grupėje padarė tris nusikalstamas veikas: nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimą. Viena nusikalstama veika (neteisėtas asmens laisvės atėmimas) buvo padaryta iš savanaudiškų paskatų. Visos nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia ir yra baigtos. Jis iki nusikalstamų veikų padarymo dirbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, išsituokęs. Teistas du kartus, paskutinį kartą 2012-04-13 Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta 10 MGL dydžio bauda.

Atsižvelgtina į K. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nustatytos K. A. baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės - neteisėto asmens laisvės atėmimo epizode dvi - nusikalstamos veikos padarymas organizuotoje grupėje (BK 60 str. 1 d. 2 p.) ir veika padaryta iš savanaudiškų paskatų (BK 60 str. 1 d. 3 p.), epizode dėl valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo viena - nusikalstama veika padaryta organizuotoje grupėje (BK 60 str. 1 d. 2 p.), K. A. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, didesnės nei straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu teismo nuosprendžiu K. A. už valstybės tarnautojo vardo pasisavinimą ir neteisėtą asmens laisvės atėmimą paskirtos teisingos bausmės, kurios pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.), paskiriant subendrintą laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmę.

Atsižvelgiant nusikalstamos veikos - plėšimo padarymo aplinkybes, K. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 3 d., padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Paskirtosios bausmės tarpusavyje bei su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme bendrintinos LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai ir, atsižvelgęs į nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą bei dvasinius išgyvenimus, pagrįstai iš K. A. nukentėjusiojo G. R. naudai priteisė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos dydis nelaikytinas per dideliu, adekvatus nukentėjusiojo dvasiniams išgyvenimams, patirtam stresui, fiziniam skausmui, nesaugumo ir baimės jausmui bei patirtiems nepatogumams. Teisėjų kolegija laiko, kad teismas pagrįstai iš K. A. nukentėjusiajam priteisė advokato pagalbos išlaidas ir Lietuvos valstybės naudai proceso išlaidas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendis dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai K. A. paskirtos bausmės. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendė:

Nuteistojo K. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendį:

K. A., pripažinto kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 146 str. 2 d. ir 25 str. 3 d., 289 str., šias veikas papildomai kvalifikuoti pagal BK 5 str.

Perkvalifikuoti K. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 180 str. 2 d., pagal BK 5 str., 180 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu už BK 25 str. 3 d., 146 str. 2 d. ir 25 str. 3 d., 289 str. numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes ir apėmimo būdu subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, BK 63 str. 1 d., 4 d. dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos BK 5 str., 180 str. 3 d., padarymą ir paskirti K. A. subendrintą laisvės atėmimo 6 (šešeriems) metams bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., paskirtą laisvės atėmimo 6 (šešeriems) metams bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti K. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams ir 10 MGL (376 Eur) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Jolanta ČepukėnienėGintaras DzedulionisAiva Survilienė