Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

K.A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), 2012-04-13 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. nuteistas 10 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 5 str., 25 str. 3 d. ir 146 str. 2 d., 5 str., 25 str. 3 d. ir 180 str. 3 d., 5 str. , 25 str. 3 d. ir 289 str., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A., veikdamas organizuota grupe su 2 kitais asmenimis, neteisėtai, panaudojant fizinį smurtą ir sukeliant pavojų G. R. gyvybei ir sveikatai, atėmė šiam nukentėjusiajam laisvę pasisavinant užsienio valstybės tarnautojo vardą bei pagrobė šiam nukentėjusiajam priklausantį 1 188,91 Lt vertės turtą:

vykdydamas trečiojo asmens užsakymą už piniginį atlygį pagrobti G. R., K. A. susitarė su 2 asmenimis neteisėtai sulaikyti pastarąjį, aptarė su jais nusikalstamų veiksmų planą ir pasiskirstė vaidmenimis. 2011-06-01 apie 21 val. 20 min. ties pastatu Nr. 11, esančiu Obolonskajos krantinėje, Kijeve, Ukrainos Respublikoje, vienas kaltinamojo bendrininkų prisistatė nukentėjusiajam Ukrainos saugumo tarnybos darbuotoju, pateikė jam tarnybinį pažymėjimą ir tokiu būdu įviliojo G. R. į netoli stovėjusį automobilį „Renault“ su mėlynos spalvos švyturėliu, atsisėdęs į vairuotojo vietą. K. A. su kitu bendrininku atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės iš abiejų nukentėjusiojo pusių ir taip jį blokavo. Vienas kaltinamojo bendrininkų uždėjo nukentėjusiajam ant rankų antrankius ir pagrasino peiliu, K. A. pagrasino nukentėjusiajam į pistoletą panašiu daiktu, ranka smogė jam į veidą ir sužalojo nosį, kartu kitu bendrininku plastikine juosta surišo nukentėjusiajam kojas, uždėjo jam ant galvos striukę. Tarp 21 val. 40 min. ir 22 val. važiuojant Kijevo gatvėmis K. A. ištraukė iš G. R. kelnių kišenės ir pasiėmė 601,98 Lt vertės mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia 6700“ ir 1 950 Ukrainos grivinų (586,93 Lt) grynais. Po to K. A. su minėtais 2 organizuotos grupės nariais nurodytu automobiliu nuvežė nukentėjusįjį Gostomelio m. link. Už Kijevo ribų nakties metu jie sustojo miške, kur G. R. pamėgino pabėgti, tačiau K. A. pasivijo ir pargriovė jį ant žemės, kartu su vienu su juo buvusiu bendrininku sumušė nukentėjusįjį kumščiais ir jį suspardė, dėl ko nukentėjusysis neteko sąmonės. G. R. atsigavus K. A. su bendrininkais įtempė nukentėjusįjį atgal į automobilį, paguldė ant grindų ir apie 30 min. vežė jį tokioje padėtyje. Vėliau jį pasodino ant galinės automobilio sėdynės, vėl uždėjo antrankius ir plastikine juosta surišo kojas. Tarp 3 val. ir 4 val. 45 min. K. A. su savo bendrininkais atgabeno nukentėjusįjį į aptartą susitikimo vietą prie upės Lva, 6 val. uždėjo nukentėjusiajam ant galvos medžiaginį maišą, suveržė jį plastikiniu fiksatoriumi ir perdavė nukentėjusįjį tretiesiems asmenims. Šie pernešė G. R. į automobilį „Hunday Sonata“, paguldė jį bagažinėje ir vežė toliau, kol 2011-06-02 apie 8 val. Mizoč gyvenvietės, esančios Rovensko sr., Zdolbunovo raj., B.Chmelnickio g. G. R. pavyko pabėgti.

Kaltinamasis K. A. kaltu neprisipažino, pareiškė, kad jam inkriminuotų nusikaltimų nėra padaręs, nors kaltinamajame akte minimu laiku tikrai buvo Ukrainoje. Toliau duoti parodymus jis atsisakė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, kad Ukrainos Respublikoje yra buvęs daugybę kartų, tačiau konkrečių datų nepamena. 2011 m. Ukrainoje buvo ir prieš gegužę, ir po birželio, tačiau jokių nuskalstamų veikų ten nebuvo padaręs.

Nukentėjusysis G. R., priešingai kaltinamajam, parodė, kad K. A. su bendrininkais jį pagrobė ir tai padarė tokiomis aplinkybėmis. Gyvendamas Kijeve, 2011-06-01 atvažiavo namo iš darbo, paliko mašiną garaže. Kai išėjo iš garažo, pamatė šalia stovėjusį lengvąjį automobilį su švyturėliu ant stogo. Prie jo priėjo anksčiau jam nepažįstamas V. M., prisistatęs Ukrainos saugumo tarnybos darbuotoju, apkaltino jį nužudymu, liepė sėsti į automobilį ir vykti su juo neva į valdybą. V. M. sėdo prie vairo, jis ir V. M. lydėjęs anksčiau jam nepažįstamas B. K. – ant galinės automobilio sėdynės. Tuo momentu jam iš kitos pusės staigiai atsisėdo vėl gi anksčiau jam nepažįstamas K. A.. Pastarasis turėjo radijo stotį, per kurią pasakė: „Nuimame aparatūrą ir važiuojame“. B. K. uždėjo jam, nukentėjusiajam, antrankius ir jie nuvažiavo. Jis, G. R., pradėjo klausinėti jį vežusių viršininko pavardės, į ką K. A. įrėmė jam į dešinį smilkinį pistoletą, o B. K. – peilį į kairį šoną. V. M. pasakė jam, kad jis, nukentėjusysis, yra „užsakytas“, liepė mažiau šnekėti, pažadėjęs už tai ilgesnį gyvenimą. Tuomet jis, G. R., suprato, kad tai yra banditai, vykdantys kažkieno užsakymą. Taigi automobilį vairavo V. M., K. A. sėdėjo jam iš dešinės, o B. K. – iš kairės. Kažkas plastikine juosta su fiksatoriumi surišo jam kojas. Toliau K. A. ir B. K. iškraustė jo kišenes, K. A. surado ir pasiėmė 1 950 grivinų grynais pinigais ir mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 6 700“, kainuojantį 2 000 grivinų, kuriuos po to perdavė V. M.. Toliau jam ant galvos uždėjo maišą ir ilgai kažkur vežė. Maždaug po valandos K. A. netikėtai sudavė jam kumščiu į veidą, iš nosies jam pasipylė kraujas. Netrukus jo, nukentėjusiojo, prašymu automobilis sustojo. Jis, G. R., išlipo ir pasileido bėgti, tačiau K. A. ir V. M. jį pasivijo, pargriovė ir gulinti sumušė: daužė kumščiais ir spardė. Jis, nukentėjusysis, neteko sąmonės. Atsigavo gulintis ant žemės prie mašinos. Pagrobėjai rengėsi prigirdyti jį degtine su klofelinu, tačiau jis pasakė, kad jis nuo to gali mirti. Tuomet pagrobėjai vėl įkėlė jį į mašiną, paguldė jį ant grindų tarp priekinės ir galinės sėdynių ir padėjo ant jo kojas. Jie pradėjo važiuoti Lucko link. Netrukus kažkas uždėjo jam ant galvos maišą. Jam pasidarė bloga, todėl pagrobėjai jį vėl pasodino. K. A. ir B. K. plastikine juosta su fiksatoriumi vėl surišo jam kojas, užsegė ant rankų antrankius. Apie 3 val. nakties jie nusuko nuo kelio ir važiavo dar apie valandą, po to sustojo prie upės Lva. Netrukus K. A. nuėjo sutikti kitą mašiną. V. M. ir B. K. vėl uždėjo jam ant galvos maišą, užrišo jį, ant rankų uždėjo antrankius. Atvažiavo antra „Hundai Sonata“ mašina, iš jos išlipo žmogus su kauke, pernešė jį į atvažiavusio automobilio bagažinę. Apie 8 val. jie pradėjo važiuoti kažkokios gyvenvietės gatvėmis. Tuo metu jis išsilaisvino kojas, atidarė bagažinę ir iškrito iš jos, atsidūręs prie kaimo Mizoč autobusų stotelės. Vėliau sužinojo, kad jo pagrobimą užsakė jo geras pažįstamas V. J., siekdamas atimti iš jo verslą. Visus 3 pagrobėjus jis ikiteisminio tyrimo metu atpažino (t. 7, b.l. 156-162).

G. R. atpažino V. M., B. K. ir K. A. kaip jį 2011-06-01 Kijeve pagrobusius asmenis, pažymėjo, kad B. K. pagrobimo metu grasino peiliu (t. 1, b.l. 21-23, 24-26, 170-174, t. 2, b.l. 129-131, t. 3, b.l. 19-20, 21-22, 150-152, t. 4, b.l. 122-123, t. 5, b.l. 23-24, 25-26, 159-161, t. 6, b.l. 114-115).

Tokius nukentėjusiojo G. R. parodymus patvirtina liudytojo V. M. parodymai (t. 7, b.l. 111-137), pagal kuriuos 2010 m. lapkritį ar gruodį, kai jis buvo Ukrainos teritorijoje, jis susitiko su V. J., kuris paprašė pagrobti Kijeve jo partnerį ir atvežti jį į Rovno sritį. Jis, V. M., sutiko tai padaryti už 70 000 JAV dolerių. V. J. tokį atlygį pažadėjo. 2010 m. gruodį Lietuvoje jis savo pažįstamam K. A. pasiūlė už 20 000 JAV dolerių dalyvauti minėtame žmogaus pagrobime. K. A. sutiko. 2011 m. kovą ar balandį jis su K. A. buvo Ukrainoje, pasiūlė pažįstamam O.V. G. dalyvauti V. J. užsakymo vykdyme. Tas sutiko. Prie Rovno m. jis ir K. A. susitiko su anksčiau nepažįstamu Aleksandru. Kartu su pastaruoju nuvažiavo apie 20-25 km nuo miesto ir miške susitiko su V. J. bei dar vienu nepažįstamu vyriškiu. A. paaiškino, kad būtent šioje vietoje vėliau turi būti perduotas pagrobtas G. R.. V. J. pasakė, kad automobilį jo užsakymui vykdyti pateiks tas pats A., davė jam, V. M., 10 000 JAV dolerių G. R. pagrobimo išlaidoms, liepė tolesnius veiksmus dėl G. R. pagrobimo koordinuoti su Aleksandru. 2011 m. gegužę Aleksandro prašymu jis su K. A. savo automobiliu „Toyota Land Cruiser“ nuvažiavo į Ukrainą. Atvažiavęs, su K. A. ir O.V. G. susitiko su Aleksandru ir nuvažiavo į Kijevą. T. A. parodė, kur gyvena ir dirba G. R., išnuomojo jiems butą, perdavė jiems „Renault“ markės lengvąjį automobilį, kuriame buvo mėlynos spalvos švyturėlis, butelis degtinės, klofelinas ir 2 radijo stotys, davė Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojo pažymėjimą su jo, V. M., nuotrauka ir, palikęs savo mobiliojo ryšio telefono numerį, išvažiavo, pasakęs, kad lauks pranešimo apie G. R. pagrobimą. Kijeve jis su K. A. pradėjo sekti G. R.. Ruošdamiesi jo pagrobimui, nusipirko 2 realistiškai atrodančius plastmasinius pistoletų muliažus su dėklais, vizualiai stebėjo G. R. gyvenamąjį namą. 2011-06-01 vakare prie G. R. namo pamatė, kaip pastarasis atvažiavo savo motociklu, paliko jį aikštelėje. Jis, V. M., laukė G. R. prie automobilio, o K. A. blokavo nukentėjusiajai įėjimą į namą. Netrukus jis pamatė einantį G. R., priėjo prie jo, parodė Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojo pažymėjimą ir pasiūlė G. R. vykti su juo dėl neva nužudymo. G. R. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, šalia jo atsisėdo O.V. G. ir K. A.. Po to jie nuvažiavo Puščios-Vodicos gyvenvietės link. Jo, V. M., prašymu G. R. atidavė savo mobiliojo ryšio telefono aparatą. G. R. pradėjo klausinėti, kur jis vežamas. Jis, V. M., pasakė, kad su juo nori pasikalbėti viršininkas. Netrukus G. R. paprašė sustabdyti automobilį, nes neva užsinorėjo į tualetą. Sustojimo metu G. R. bandė pasprukti, tačiau jis, V. M., su bendrininkais nukentėjusįjį pasivijo, pargriovė ir sumušė. Po to G. R. buvo vėl įsodintas į automobilį, ir jie nuvažiavo Zdolbunovo m. link. Ryte jie įvažiavo į mišką prie Lvos upės ir apie 5-6 val. automobiliu „Hyundai Sonata“ prie jų privažiavo K. A. prie kelio pasitiktas A. su nepažįstamu vyriškiu (vėliau paaiškėjo, kad tai buvo Z. K.). A. vizualiai įsitikino, kad jų parvežtas vyriškis yra G. R.. Pastarasis buvo nuneštas į Aleksandro automobilį. A. perdavė jam žadėtus 60 000 JAV dolerių ir išvažiavo. 2011-06-03 jis su K. A. grįžo į Lietuvą.

Komentuodamas tokius liudytojo V. M. parodymus, K. A. pareiškė, kad V. M. jį šmeižia, tačiau tokio šmeižimo kokio nors pagrindo, motyvų nurodyti negalėjo, prisipažinęs, kad ne vienerius metus jis draugavo su V. M. ir jų tarpusavio santykiai buvo geri. teismo nuomone tokie kaltinamojo pareiškimai sudaro jo gynybinės pozicijos pagrindą, tačiau tikrovės jie neatitinka.

Tuo tarpu VSAT prie LR VRM duomenimis K. A. ir V. M. automobiliu „Toyota“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) kirsdami Lietuvos ir Lenkijos valstybinę sieną, 2011-04-03 buvo išvykę iš Lietuvos, 2011-04-07 atvyko į Lietuvą, 2011-04-20 išvyko iš Lietuvos, 2011-04-23 atvyko į Lietuvą, 2011-05-28 išvyko iš Lietuvos ir 2011-06-03 grįžo į Lietuvą (t. 8, b.l. 39-40).

Tokie duomenys sutampa su V. M. pateikta informacija apie jo ir K. A. kelionių į Ukrainą 2011 m. laiką, būdą ir rodo, kad kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu jis tikrai buvo išvykęs iš Lietuvos.

2011-09-07 Lucko m. Kovelskajos g. buvo aptiktas juodas automobilis ,,Toyota Land Cruiser“, valstybinės registracijos numeris „(duomenys neskelbtini) Jame buvo rasti ir paimti 6 mobilaus ryšio telefonų aparatai, 2 peiliai, dokumento viršelis su užrašu „Ukrainos saugumo tarnyba“ (t. 2, b.l. 10-12, t. 4, b.l. 6-7, t. 6, b.l. 6-7).

Apžiūrint Chmelnickio gatvės, esančios Mizoč gyvenvietėje, Zdolbunovo raj., Rovno sr., ruožą priešais „Smak“ parduotuvę buvo aptikti ir paimti tamsiai mėlynas maišas, ryšulys su balta polimerine virve. Kartu buvo apžiūrėtas ir nukentėjusysis paimant iš jo marškinėlius, mikrodaleles nuo jų ir kojinių, o taip pat džinsinių kelnių audinio pavyzdžius (t. 2, b.l. 1-9, t. 4, b.l. 1-5).

Kratos Z. K. gyvenamojoje vietoje buvo paimtas automobilio „Hyundai Sonata“, valstybinės registracijos numeris „VK 28 41 VV“, galinės sėdynės atlošas (t. 2, b.l. 13-18, t. 4, b.l. 8-13, t. 6, b.l. 8-13).

B. K. name buvo paimtos 3 vyriškų batų poros (t. 2, b.l. 22-27, t. 4, b.l. 17-21, t. 6, b.l. 17-20).

Teismo ekspertai nustatė (t. 1, b.l. 72-77, t. 2, b.l. 38-43, 50-58, 89-95, t. 3, b.l. 57-62, t. 4, b.l. 60-65, 72-76, 77-83, 104-112, t. 5, b.l. 64-69, t. 6, b.l. 57-61, 67-71, 72-78), kad ant rastų polimerinės virvės, maišo, rastų Mizoč gyvenvietės B.Chmelnickio gatvės važiuojamojoje kelio dalyje, nukentėjusiojo marškinių, Z. K. automobilio sėdynės atlošo aptikti žmogaus kraujo ir ląstelių genetiniai pėdsakai, kraujo pėdsakai ant vienos B. K. paimtų batų poros priklauso G. R..

Tokia informacija vėl gi patvirtina nukentėjusiojo bei liudytojo V. M. parodymus apie G. R. pagrobime dalyvavusius asmenis, pagrobimo vykdymo būdo aplinkybes.

Ištirtų faktinių duomenų visuma leidžia teismo nuomone įtikinamai paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl teismas šiuos kaltinamojo parodymus atmeta kaip melagingus. Šių duomenų visetas leidžia tvirtai teigti, kad K. A. užsienio valstybėje veikė grupe su kitais asmenimis. Šiam veikimui buvo būdingi išankstinis susitarimas padaryti kelis nusikaltimus, t.y. bendra nusikalstama tyčia, išankstinis tarpusavio vaidmenų pasiskirstymas, grupės narių veiksmų koordinavimas V. M.. Tai reiškia, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko organizuota grupe (Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 26 str. 1 d. nuostatas bendrininkai atsako už visus vykdytojo veiksmus, kuriuos apima jų bendra nusikalstama tyčia. Taigi panaudojant fizinį smurtą ir sukeliant realų pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ir sveikatai, K. A. organizuota grupe neteisėtai atėmė G. R. laisvę. Tuo jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 146 str. 2 d.

Panaudodamas G. R. atžvilgiu fizinį smurtą, pasireiškusį smūgio į galvą sudavimu, grasindamas tuoj pat jį panaudoti demonstruojant daiktą, panašų į pistoletą (šis daiktas nerastas, neapžiūrėtas, neištirtas, todėl teigti, kaip tai daroma kaltinamajame akte, kad tai buvo šaunamasis ginklas, negalima), jo bendrininkui įremiant nukentėjusiajam į šoną peilį, atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis (nukentėjusysis jėga buvo laikomas suspaustas kaltinamojo ir jo bendrininko tuo fiziškai ribojant jam galimybę judėti) K. A. pagrobė nukentėjusiojo turtą, kurio vertė pagal Lietuvos Respublikos BK 190 str. 1 d. viršija nedidelės turto vertės ribą, bet nesiekia didelės jo vertės ribos. Tuo jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 180 str. 2 d.

Neteisėtai atimant nukentėjusiajam laisvę, V. M. pasisavino Ukrainos saugumo tarnybos pareigūno vardą. Iš V. M. parodymų, kuriais abejoti teismas pagrindo nemato, išplaukia, kad toks nusikaltimo darymo būdas buvo aptartas ir suderintas su visais organizuotos grupės nariais, t.y. su K. A. ir B. K.. Pagal minėtas Lietuvos Respublikos BK 26 str. 1 d. nuostatas už tokius V. M. neteisėtus veiksmus atsako visi organizuotos grupės nariai. Taigi šiuo atveju K. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 289 str.

Kaltinamajame akte visi K. A. veiksmai papildomai kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos BK 5 str. Ši norma nustato principą, pagal kurį Lietuvos piliečiai ir nuolat joje gyvenantys asmenys atsako už užsienyje padarytus nusikaltimus. Teismo nuomone tokia nuoroda yra perteklinė, neįtakojanti kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo, todėl ją iš kaltinimo pašalina.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Jis padarė tris tyčinius nusikaltimus, vienas kurių yra sunki smurtinio pobūdžio veika. Nors šių nusikaltimų padarymo metu jis nebuvo teistas, vėliau gavo teistumą už viešosios tvarkos pažeidimą. Tokios aplinkybės rodo didesnį jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį

Ikiteisminio tyrimo metu G. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 188,91 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str., Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 1 d. turi teisę į žalos atlyginimą. Pareiga atlyginti šios rūšies žalą kyla esant šioms prielaidoms:

asmens veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str.),asmens veiksmai buvo kalti (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str.),šie veiksmai sukėlė realią žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str.), tarp žalingų pasekmių ir asmens kaltų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšis (Lietuvos Respublikos CK 6.247 str.).

Turtinę žalą nukentėjusiajam sudaro mobiliojo ryšio telefono aparato „Nokia 6700“, kainuojančio 2 000 Ukrainos grivinų arba 601,98 Lt pagal oficialų grivinos ir lito kursų santykį, ir 1 950 Ukrainos grivinų (586,93 Lt) netektis. K. A. yra kaltas dėl šio nusikaltimo padarymo, todėl privalo atlyginti šią žalą. Taigi jos piniginis ekvivalentas priteistinas nukentėjusiajam iš K. A. tenkinant nukentėjusiojo reikalavimą.

Svarstydamas nukentėjusiojo reikalavimą priteisti jam padarytos neturtinės žalos atlyginimą, teismas atsižvelgia į sekančias aplinkybes. Visų pirma, toks reikalavimas yra teisėtas: Lietuvos Respublikos BPK 109 str., Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numato, kad nusikaltimo padarytoji neturtinė žala turi būti atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais:

1) neturtinės žalos pasekmės;

2) žalą padariusio asmens kaltė;

3) jo turtinę padėtis;

4) padarytos turtinės žalos dydis;

5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės;

6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Nekelia jokių abejonių ta aplinkybė, kad pagrobtas, apiplėštas ir sumuštas, ilgą laiką vežiojamas surištomis kojomis su antrankiai, maišu uždengta galva ant automobilio grindų, po to – bagažinėje, nukentėjusysis dėl tokių kaltinamojo ir jo bendrininkų nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, baimę dėl savo gyvybės, nepatogumus, akivaizdų pažeminimą. K. A. kartu su savo bendrininkais veikė tiesiogine tyčia ir brutaliai pažeidė Lietuvos Konstitucijos 20, 21 str. garantuojamą prigimtinę asmens ir jo laisvės neliečiamumo principus. Nukentėjusiajam padarytos turinės žalos dydis nėra aukštas, nukentėjusiajam taikytas fizinis smurtas nesukėlė jam sunkių pasekmių. Taikant sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą teismas įvertina 50 000 Lt. Šioje dalyje jo reikalavimas tenkintinas, likusioje – atmestinas.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atlygino nukentėjusiojo G. R. patirtas kelionės į Vilnių apklausai bei apgyvendinimo išlaidas, sudarančias 4 955,75 Lt (t. 7, b.l. 172-183). Šios išlaidos pagal Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 p. yra proceso išlaidos. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo. Atsižvelgiant į šias nuostatas valstybei iš K. A. priteistinas 4 955,75 Lt proceso išlaidų atlyginimas.

Nukentėjusysis paprašė atlyginti jam išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Pagal pateiktą sąskaitą faktūrą (t. 9, b.l. 24) jos sudaro 2 900 eurų, t.y. 10 005 Lt (2 900 eurų x 3,45 litų už 1 eurą). Tokios išlaidos be abejonių yra didelės, tačiau teismo nuomone jos yra realios: Ukrainoje gyvenančiam nukentėjusiajam teko palaikyti ryšius su advokatu Lietuvoje, kas savaime yra susiję ir su informacijos tarptautinio siuntimo išlaidomis, advokato kelionėmis susitikimams su nukentėjusiuoju ir pan. Taigi šis prašymas Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. pagrindu tenkintinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė

K.A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK:

25 str. 3 d. ir 289 str., ir paskirti jam laisvės atėmimo vieneriems metams bausmę.

Bausmes, paskirtas K. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 146 str. 2 d. bei 25 str. 3 d. ir 289 str., Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą laisvės atėmimo trejiems metams bausmę.

Šią subendrintą bausmę Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu iš dalies sudėti su bausme, paskirta K. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 180 str. 2 d., ir paskirti jam subendrintą laisvės atėmimo ketveriems metams bausmę.

Šią subendrintą bausmę Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 9 d. pagrindu subendrinti su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-04-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti K. A. galutinę subendrintą laisvės atėmimo ketveriems metams ir dešimties minimalių gyvenimo lygių, t.y. vieno tūkstančio trijų šimtų litų, dydžio baudos bausmę.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti nuteistojo kardomojo kalinimo laiką nuo 2013-01-15 iki 2013-02-01.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirtas K. A., palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. R. pareikštą civilinį ieškinį patenkintini iš dalies ir priteisti jam iš K. A. vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis litus 91 ct turtinei žalai atlyginti ir penkiasdešimt tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje šį civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti G. R. iš K. A. dešimt tūkstančių penkis litus advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš K. A. Lietuvos valstybei keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt penkis litus ir 75 ct proceso išlaidų atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.