- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-23
- Bylos Nr.
- 2-1055/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Eivina“
- Ieškovas
- "Inkaso Lietuva" Padėklų centras
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Eivina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekopark“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-1961-823/2012).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Ekopark“ bankroto bylą ir paskyrė BUAB „Ekopark“ bankroto administratoriumi UAB „Idėjų rinka“. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi teismas patvirtino BUAB „Ekopark“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į jį įtraukdamas kreditorių UAB „Eivina“ su 24 783,30 Lt finansiniu reikalavimu.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Eivina“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, prašydamas patikslinti kreditorinį reikalavimą – įtraukti UAB „Eivina“ į privilegijuotų kreditorių sąrašą su 283 229,84 Lt kreditoriniu reikalavimu, užtikrintu įkeitimu, ir padidinti trečios eilės reikalavimą iki 106 445,43 Lt. Nurodė, kad 283 229,84 Lt reikalavimas kyla iš kreditoriaus ir pradinio kreditoriaus D. Ž. 2011 m. balandžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties. 106 445,43 Lt reikalavimas kyla iš kreditoriaus ir pradinio kreditoriaus UAB „Grasta“ 2011 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties. Nurodė, kad reikalavimai bankroto byloje gali būti tvirtinami dviem būdais – paduodant prašymą bankroto administratoriui arba bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Atsiliepimas
BUAB „Ekopark“ bankroto administratorius UAB „Idėjų rinka“ atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad administratoriui pateiktu 2011 m. lapkričio 9 d. prašymu UAB „Eivina“ prašė įtraukti jį kreditoriumi su 283 229,84 Lt reikalavimu. Administratorius su prašymu iš dalies sutiko, ir teismas patvirtino dalį pareikšto kreditoriaus reikalavimo, o dėl likusios dalies administratorius pareiškė ieškinį teisme. Be to, kreditoriaus reikalavimai turi būti reiškiami administratoriui, o ne tiesiogiai teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 28 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Eivina“ pareiškimą dalyje dėl 106 445,43 Lt reikalavimo, kylančio iš UAB „Eivina“ ir UAB „Grasta“ 2011 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties, patvirtinimo paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika yra ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų, todėl kreditorius nepagrįstai mano, kad kreditorių reikalavimai gali būti teikiami jo pasirinkimu arba administratoriui, arba teismui. Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju kreditorius nesilaikė kreditorinio reikalavimo pareiškimo procedūros – nesikreipė į bankroto administratorių dėl 106 445,43 Lt reikalavimo, kylančio iš UAB „Eivina“ ir pradinio kreditoriaus UAB „Grasta“ 2011 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties, patvirtinimo. Pareiškimas dėl šio reikalavimo patvirtinimo nelaikytinas prašymu patikslinti teismo jau patvirtintą kreditorinį reikalavimą, nes kreditoriaus 2011 m. lapkričio 9 d. prašyme, pareikštame administratoriui, prašyta patvirtinti tik 283 229,84 Lt reikalavimą, kylantį iš kreditoriaus ir pradinio kreditoriaus D. Ž. 2011 m. balandžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalį, teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis, tačiau kreditorius teismui nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus teismo nustatytam jiems paduoti terminui, grąžinami padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad pareiškimas dalyje dėl 106 445,43 Lt kreditorinio reikalavimo, kylančio iš UAB „Eivina“ ir UAB „Grasta“ 2011 m. birželio 28 d. reikalavimo perleidimo sutarties, patvirtinimo, paduotas pasibaigus teismo nustatytam terminui ir nesilaikant ĮBĮ nustatytos specialios kreditorinio reikalavimo pareiškimo procedūros, nebuvo grąžintas pareiškėjui, todėl, vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, 296 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktais, pareiškimas šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu, o pareiškimas likusioje dalyje – dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo (t. y. dėl bendro 283 229,84 Lt reikalavimo, kylančio iš UAB „Eivina“ ir D. Ž. 2011 m. balandžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutarties, patvirtinimo ir kreditoriaus įtraukimo į privilegijuotų kreditorių sąrašą), vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalimi, nagrinėtinas teismo posėdyje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorius UAB ,,Eivina“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti šį klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodo, kad kreditorius kreipdamasis tiesiogiai į teismą nepiktnaudžiavo savo teisėmis, o siekė patenkinti savo kreditorinius reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto. Kreditorius savo reikalavimą į 106 445,43 Lt grindė leistinais rašytiniais įrodymais – 2011 m. birželio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta su UAB ,,Eivina“ ir UAB ,,Grasta“. Atsakovas atsiliepime į kreditoriaus prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo neginčijo kreditoriaus pateiktų įrodymų tik nurodė, kad kreditoriaus reikalavimai turi būti pateikiami administratoriui, o ne tiesiogiai teismui. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovas net ir gavęs tokį prašymą nebūtų jo tenkinęs, kas reiškia, kad ginčas būtų persikėlęs į teismą. Todėl teismo išvada, kad kreditorius nesilaikė ĮBĮ nustatytos tvarkos dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, prieštarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintam ekonomiškumo principui. Teismas ex officio turėjo atsižvelgti į įmonių bankroto proceso paskirtį ir tikslus ir atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti bei vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalimi paskirti šį klausimą nagrinėti teismo posėdyje. Teikdamas pareiškimą administratoriui dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, kreditorius nebuvo nurodęs, kad turi reikalavimą į bankrutuojančią įmonę ir pagal 2011 m. birželio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį sudarytą su UAB ,,Eivina“ ir UAB ,,Grasta“ tik dėl neapsižiūrėjimo, dėl ko buvo pateiktas toks prašymas teismui tiesiogiai.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB ,,Ekopark“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skunde nurodytais argumentais. Taip pat pažymi, kad BUAB ,,Ekopark“ 2012-03-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl reikalavimo teisės perleidimo sandorio tarp UAB ,,Eivina“ ir D. Ž. pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo. Todėl UAB ,,Eivia“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas neturėtų būti sprendžiamas, kol nebus baigta nagrinėti civilinė byla dėl 2011-06-06 reikalavimo perleidimo sutarties tarp UAB ,,Eivina“ ir D. Ž. pripažinimo niekine, kadangi tokiu atveju būtų ginčijama ir 2011-06-28 reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB ,,Grasta“ ir UAB ,,Eivina“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
ĮBĮ nustato kreditorių reikalavimų pareiškimo, jų tvirtinimo, eiliškumo, tenkinimo tvarką ir terminus. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas nustato laikotarpį ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.). Bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ bei CPK normas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Autokausta“ v. UAB ,,Norekso nekilnojamasis turtas“ bylos Nr. 3K-3-188/2011).
Byloje nustatyta, kad kreditorius UAB ,,Eivina“ dėl 106 445,43 Lt reikalavimo, grindžiamo UAB „Eivina“ ir UAB „Grasta“ 2011 m. birželio 28 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi, patvirtinimo kreipėsi tiesiogiai į teismą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kreditorius UAB ,,Eivina“ nesilaikė kreditorinio reikalavimo pareiškimo procedūros – nesikreipė į bankroto administratorių dėl kreditorinio reikalavimo bei praleido teismo nustatytą terminą tokiam reikalavimui pareikšti, todėl prašymą dėl 106 445,43 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Ekopark“ bankroto byloje paliko nenagrinėtą.
Atmestini apelianto argumentai, jog teismas ex officio turėjo atsižvelgti į įmonių bankroto proceso paskirtį ir tikslus ir atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Nors teismas bankroto byloje ex officio privalo būti aktyvus, tačiau ši teismo pareiga negali būti absoliutinama. Teismai, aiškindami ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje išdėstytą teisės normą, yra pažymėję, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį ir CPK 78 straipsnį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2-1404/2009, 2010 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-236/2010, 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2632/2011 ir kt.). Taigi sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taikytinos ir CPK 78 straipsnio nuostatos, pagal kurias asmuo, praleidęs įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą, teismui pateikia motyvuotą pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Nesant kreditoriaus prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas savo iniciatyva atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti negali.
Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius UAB ,,Eivina“ pirmosios instancijos teismui nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Tuo tarpu apeliacinio proceso metu nauji argumentai, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, negali būti keliami (CPK 306 str. 2 d., 338 str.).
Remdamasi nurodytomis aplinkybėms ir argumentas, bei nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.