Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė

1. pareiškėjas G. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio vyro G. L. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo G. L. motina J. L.. Nuolatinė ir paskutinė motinos gyvenamoji vieta buvo butas (duomenys neskelbtini), kuris pagal 1994 m. gegužės 20 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 31 buvo registruotas jos vardu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokoje su G. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, butas tėvams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šis turtas ir yra paveldėjimo objektas, kito turto tėvų vardu nebuvo registruota. Po motinos J. L. mirties dėl palikimo priėmimo pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto 12-ąjį notaro biurą ir priėmė mamos palikimą, kuris buvo paliktas testamentu. Tačiau paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas pareiškėjui nebuvo išduotas, kadangi nėra duomenų, kad po sutuoktinio G. L. (pareiškėjo tėvo) mirties J. L. oficialiai pas notarą būtų priėmusi jo palikimą. Pareiškėjas po tėvo mirties palikimo pas notarą taip pat nepriėmė. Taigi, palikimo priėmimas pas notarą nebuvo įformintas ir paveldėjimo teisės liudijimas į G. L. palikimo dalį niekam nebuvo išduotas. Tačiau pareiškėjo mama ir toliau gyveno tame pačiame bute, mokėjo mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo butą, naudojosi abiems sutuoktiniams priklausiusiais namų apyvokos reikmenimis. Taigi, nors dėl palikimo priėmimo ji pas notarą nesikreipė, bet tėvo palikimą, t. y. jam priklausiusią nekilnojamojo turto (buto) dalį, priėmė faktiškai pradėdama tą turtą valdyti. Pareiškėjas taip pat tiek iki tėvo mirties, tiek po jo mirties gyveno ir iki šiol gyvena tame pačiame bute. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą mamos palikimo dalį (visa butą), kad butas būtų įregistruotas, kaip pareiškėjo asmeninė nuosavybė ir vėliau niekam nekiltų problemų šį turtą paveldint ir / ar jį perleidžiant. Nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjo asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas.

3. Valstybės įmonė (toliau – VĮ) ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Papildomai nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo G. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. L. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

4. Teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. birželio 11 d. 13:30 val.; šalims pasiūlyta iki 2024 m. birželio 4 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo G. L. motina J. L.. Gyvendami santuokoje su vyru G. L. (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)), kuris mirė (duomenys neskelbtini), J. L. įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (nuosavybės įregistravimo pagrindas 1994 m. gegužės 20 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 31). 2004 m. vasario 26 d. pareiškėjo motina sudarė testamentą ir paliko visą savo turtą priimti sūnui (pareiškėjui). Pareiškėjas turtą pagal testamentą priėmė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti 1/2 dalis buto po jo mirties nebuvo tinkamai priimta J. L.. Taigi pareiškėjas priėmė ne visą motinos turtą po jos mirties (tik motinos buto dalį). Remiantis išdėstytu, pareiškėjas kreipiasi į teismą prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jo motina priėmė minėtą turtą faktiniu valdymu po G. L. mirties.

6. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas dėl fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo aktyviai naudojosi pareiškėjo motina J. L. (mirusi (duomenys neskelbtini)), po sutuoktinio G. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Anot pareiškėjo, šiame bute pareiškėjas gyvena iki šiol.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

9. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

10. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

11. Pareiškėjo bei suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo motina J. L. (mirusi (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinio G. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą – dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti, kadangi tiek prieš G. L. mirtį, tiek po to J. L. aktyviai naudojosi minėtu turtu, rūpinosi, tokiu būdu išreikšdama valią jį priimti.

12. Kaip jau minėta, remiantis bylos duomenimis, po G. L. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notaro biurą dėl dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), nebuvo kreiptasi. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po G. L. mirties palikimą – dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į minėtą turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad J. L. po G. L. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo valdyti paveldimą turtą – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ji laikoma priėmusi minėtą palikimą (CK 5.51 straipsnis).

13. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po G. L. mirties mirusio asmens palikimą priėmė valdyti J. L. faktiškai pradedama turtą – sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuotų paveldėjimo teises (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

15. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)) mirties mirusio asmens palikimą priėmė valdyti J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)) faktiškai pradedama turtą – sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) valdyti.

Juridinis faktas pareiškėjui G. L. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.