- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-21
- Bylos Nr.
- e2YT-8453-1146/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02423-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aivaras Naujalis
- Pareiškėjas
- K. R.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė ,,Turto bankas“, A. R., K. R., A. G.
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė ,,Turto bankas“, A. R., K. R., A. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R. mirties (duomenys neskelbtini), brolis K. R. faktiniu valdymu priėmė palikimą.
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad mirus jo motinai J. S. R., jis bei jo brolis A. R., kaip pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą, priėmė palikimą, pateikdami palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo, o jų tėvas A. R. atsisakė palikimo. Brolis A. R. nors ir priėmė motinos palikimą, tačiau jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kadangi dėl onkologinės ligos jis neturėjo galimybių nuvykti pas notarę į Marijampolę, nes po to, kai 2018 m. kovo 14 d. pas notarę pateikė pareiškimą dėl motinos palikimo priėmimo, praktiškai visą likusį laiką iki mirties ((duomenys neskelbtini)) buvo gydomas Kauno klinikose. Todėl ir jam priklausančio turto dalis (1/4) iki šiol įregistruota Nekilnojamojo turto registre mirusios motinos vardu. Brolis A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išraše nurodoma, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Iki motinos J. S. R. mirties pareiškėjas tam tikrą laiką gyveno ir dirbau (duomenys neskelbtini). Taip pat su pareiškėju gyveno jo tėvas A. R.. Po motinos mirties pareiškėjas su tėvu grįžo gyventi į Lietuvą ir iki šiol gyvena pareiškėjui, tėvui bei mirusiam broliui A. R. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas palikėjo A. R. palikimą priėmė per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties jo turėtu turtu pareiškėjas disponuoja, prižiūri, visada tik jis mokėjo/moka mokesčius. Be to, pareiškėjo ir tėvo A. lėšomis palikėjas buvo palaidotas, o taip pat už pareiškėjo ir tėvo lėšas buvo tvarkomas ir palikėjo kapas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. R. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys A. R., K. R., A. G. atsiliepimų nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas K. R. nurodė, kad mirus mamai J. S. R., jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini), susirgo brolis A. R., numirė (duomenys neskelbtini). Palaidojo brolį, išvažiavo su tėčiu į (duomenys neskelbtini), tada grįžo į Lietuvą prižiūrėti tėtį. Tėvai turėjo butą ir sodą. Tėvai turėjo tik jį ir brolį. Tėtis priėmė palikimą po mamos mirties ir liko jiems su broliu. A. turėjo du vaikus – K. R. ir A. B.. Jie nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po tėčio mirties. ¼ turto dalis priklausė broliui. Į notarą nesikreipė, nes nesuprato. Butas – (duomenys neskelbtini). Jis šiuo turtu rūpinosi ir po mamos, ir po brolio mirties. Sodu jis taip pat rūpinosi. K. ir A. nesirūpino turtu po tėvo mirties, jie tik atvykdavo aplankyti tėčio. Mokėjo mokesčius, grįžęs iš užsienio po mėnesio po brolio mirties, (duomenys neskelbtini) sodo sklype pradėjo namo statybas, šiuo metu baigia. Bute remontas atliktas (perdažė sienas, pakeitė grindis) 2023 m., pakeitė baldus. Visi mokesčiai sumokėti. Kalbėjo ir vakar su K. ir A., jie sakė, kad jokių pretenzijų neturi. Nors bute gyveno ir tėtis, bet turtu po brolio mirties rūpinosi jis daugiau.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Arūnas Sakalauskas nurodė, jog pareiškimas įrodytas, todėl tenkintinas. A. R. sunkiai sirgo, todėl galutinai pas notarą nebuvo sutvarkęs dokumentų, bet buvo išreiškęs valią priimti palikimą po mamos mirties, tik nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjas turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, kas patvirtina, kad jis turtą priėmė valdyti po brolio mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pažįsta K., yra sodo sklypo kaimynai. Pažįsta seniai, apie 14 metų. Kol nebuvo grįžęs K., ten vasarodavo tėvai. Kai neteko mamos, sugrįžo K. tėčiu rūpintis, jie kartu ten praleisdavo laiką. Grįžęs K. pradėjo sodo sklype statyti namelį, tvarkytis aplinką. A. po mamos mirties nedirbo, sirgo. Po A. mirties toliau turtu rūpinosi K..
Liudytoja J. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėją pažįsta, yra sutuoktiniai. Jie yra kartu 5 metai. Ji nepažinojo A. R.. Sode yra statomas namas, gerinamas gerbūvis. Namą pareiškėjas pradėjo sode statyti dar iki jiems susipažįstant. Bute keitė langus, darė remontus 2023 m. Bute kartu apsigyveno 2020 m. Tuo metu ir niekada anksčiau nebuvo įsiskolinimo už butui teikiamas paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. R.. Iš 2025 m. rugsėjo 15 d. testamentų registro išrašo matyti, kad Po J. S. R. mirties palikimą priėmė A. R. ir K. R.. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: ¼ dalis K. R., ¼ dalis J. S. R., ½ dalis A. R.. 2025 m. liepos 24 d. pareiškimu apie palikimo nepriėmimą K. R. pareiškė, kad palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui A. R., nepriėmė ir nevaldo. 2025 m. liepos 24 d. pareiškimu apie palikimo nepriėmimą A. G. pareiškė, kad palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui A. R., nepriėmė ir nevaldo. 2025 m. liepos 28 d. pareiškimu apie palikimo nepriėmimą A. R. pareiškė, kad palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui A. R., nepriėmė ir nevaldo.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.
Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuoti asmenys A. R., K. R., A. G. atsiliepimų nepateikė, tačiau bylos duomenimis, jie yra atsisakę A. R. palikimo. Taigi, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeis kitų asmenų interesų.
Teismui nurodomas aplinkybes, kad po A. R. mirties likusį turtą tvarkė ir naudojosi kaip savo jo brolis K. R. patvirtina byloje pateikti ir aukščiau aptarti įrodymai bei byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų parodymai.
Tokiu būdu K. R. išreiškė valią priimti palikimą faktiškai turtą pradedant valdyti, todėl nesant interesų konflikto dėl palikimo priėmimo, teismas sprendžia, jog pareiškėjas įrodė, kad jis priėmė palikimą po brolio A. R. mirties, pradėdamas faktiškai jį valdyti bei, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jam sukels teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).
Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po brolio A. R. mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 10 Eur, t. y. didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo brolio A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti jam priklausantį turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti iš pareiškėjo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 10 Eur (dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.