Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės Gabijos Večerinskienės apeliacinį skundą ir nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK):

- 260 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- 260 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- 259 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė;

- 253 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo ir apėmimo būdais, bausmes, paskirtas už BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytų nusikalstamų veikų padarymą, iš dalies sudedant ir subendrinta bausme apimant bausmes, paskirtas už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą ir R. B. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. B. sulaikymo dienos, po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti R. B. priklausančius 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų), gautus iš nusikalstamos veikos.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

J. G. A. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK:

- 260 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 54 straipsniu, jai paskirta – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

- 260 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 54 straipsniu, jai paskirta – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. 10.00 val. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. 18.57 val.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti J. G. A. priklausančius 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų), gautus iš nusikalstamos veikos.

J. G. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

E. R. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant E. R. intensyvios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, išskyrus, jei tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nuspręsta nepriteisti.

Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimais paskirtus laikinus nuosavybės teisės apribojimus R. B. piniginėms lėšoms – 395 Eur (trims šimtams devyniasdešimt penkiems eurams), nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, po konfiskavimo įvykdymo.

Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. G. A. akcinės bendrovės „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms piniginėms lėšoms – 140 Eur (vienam šimtui keturiasdešimt eurų), nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, po konfiskavimo įvykdymo.

Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2021 m. spalio 11 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. R. piniginėms lėšoms – 20 Eur (dvidešimt eurų), nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

6. Be to, J. G. A. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje kartu su R. B., turėdama tikslą gauti neteisėtas pajamas, R. B. 2021 m. rugpjūčio 14 d. prie prekybos centro „Depo“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, iš tyrimo metu nustatinėjamo asmens, neteisėtai, turint tikslą platinti, skolon už – 550 eurų įgijus ne mažiau kaip 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, ji kartu su R. B. šias medžiagas neteisėtai, turėdama tikslą platinti, gabeno į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur R. B. šią medžiagą sumaišius su kitomis nedraudžiamomis apyvartoje medžiagomis ir supakavus į ne mažiau kaip 13 vnt. maišelių, ji, veikdama kartu su R. B., 2021 m. rugpjūčio 17 d. neteisėtai, turėdama tikslą platinti, R. B. vairuojamu automobiliu „Audi A2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno šias medžiagas iki savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune. Kai R. B. dalį šios medžiagos, 2 vnt. maišelių su baltos spalvos milteliais, su jų sudėtyje esančia 0,272 g narkotinės medžiagos – kokaino, neteisėtai, turint tikslą platinti, 2021 m. rugpjūčio 18 d. apie 09.30 val. automobiliu „Audi A2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atgabenus iki prekybos centro ,,Senukai“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Prienai, kur automobilyje „Audi A2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apie 09.35 val. neteisėtai, už ne mažiau kaip 140 eurų, pardavus E. R. šiuos baltos spalvos miltelius su jų sudėtyje esančia narkotine medžiaga – kokainu, kurio masė yra 0,272 g, ji, veikdama kartu su R. B., likusią dalį, 11 vnt. maišelių su baltos spalvos milteliais, su jų sudėtyje esančia narkotine medžiaga – kokainu, kurio masė 1,556 g, neteisėtai, turėdama tikslą platinti, laikė gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. 10.35 val. kai šiuos baltos spalvos miltelius su jų sudėtyje esančia narkotine medžiaga – kokainu, kurio masė yra 1,556 g, jos asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

7. E. R. nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d., apie 09.35 val. prie prekybos centro „Senukai“, esančio (duomenys neskelbtini), Prienuose, važiuodama automobiliu „Audi A2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. B., iš R. B. neteisėtai, neturėdama tikslo platinti, už ne mažiau kaip 140 eurų, įgijo dviejuose plastikiniuose užspaudžiamuose maišeliuose supakuotus baltos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė yra 0,272 g, po ko neteisėtai, neturėdama tikslo platinti, laikė šias medžiagas savo drabužiuose ir gabeno su savimi, kol 09.37 val. prie prekybos centro ,,Senukai“, esančio (duomenys neskelbtini), Prienuose, buvo sulaikyta policijos pareigūnų bei ši medžiaga jos asmens kratos metu rasta ir paimta.

8. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

8.1. Ištyrus byloje surinktus įrodymus kaltinamųjų kaltė pasitvirtino net tik kaltinamųjų prisipažinimu, bet ir kita surinkta ir ištirta bylos medžiaga. Kaltinamojo R. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 259 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotos teisingai. Kaltinamosios J. G. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) kvalifikuotos teisingai. E. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuota teisingai.

8.2. Teismas, skirdamas R. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. B. padarė du sunkius nusikaltimus, vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, yra teistas, bausmė atlikta, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir už kiekvieną iš nusikalstamų veikų R. B. paskyrė su laisvės atėmimu susijusias bausmes.

8.3. Skirdamas bausmę J. G. A. teismas atsižvelgė į tai, kad J. G. A. padarė du sunkius nusikaltimus, yra neteista, administracine tvarka bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo metu ji yra pensininkė. Teismas taip pat įvertino, kad J. G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir, vadovaudamasis BK 54 straipsniu, J. G. A. paskyrė švelnesnę nei padaryto nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rūšį – laisvės apribojimą, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą.

8.4. Skirdamas bausmę E. R., teismas atsižvelgė į tai, kad E. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ji yra teista, tačiau bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, bausta administracine tvarka. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, todėl E. R. paskyrė arešto bausmę. Atsižvelgęs į tai, kad E. R. pirmą kartą teisiama arešto bausme, teismas nusprendė atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 3 mėnesiams, E. R. paskiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įpareigojant E. R. intensyviosios priežiūros taikymo metu, laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, išskyrus, jei tai susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

9. Apeliaciniu skundu prokurorė Gabija Večerinskienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo R. B. – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. B. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą ir R. B. paskirti galutinę subendrintą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Dalyje dėl J. G. A. paskirtos bausmės – tiek nuosprendžio aprašomojoje tiek ir rezoliucinėje dalyse patikslinti, kad skiriant bausmę J. G. A. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Ištaisyti rašymo apsirikimą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad E. R. arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

9.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai subendrino R. B. paskirtas bausmes. Vadovaudamasi BK 63 straipsnio 4 dalimi ir BK 50 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė nei minimalus tos bausmės dydis, o minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra trys mėnesiai. Bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu prie paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, apylinkės teismas pridėjo tik du mėnesius – mažesnę bausmės dalį nei numatytas minimalus tos bausmės rūšies dydis. Siūloma R. B. už BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) numatytų nusikalstamų veikų padarymą, paskirti subendrintą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, ir paskirti galutinę 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

9.3. Skunde taip pat nurodoma, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodant E. R. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pradžią neteisingai nurodyta, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, tačiau E. R. atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl rašymo apsirikimas turėtų būti ištaisytas, nurodant, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžios terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

10.1. Apelianto įsitikinimu, bausmė jam buvo paskirta pažeidžiant bausmės skyrimo reikalavimus ir principus bei tinkamai neįvertinant visų teisingam bausmės paskyrimui reikšmingų aplinkybių. Nebuvo įvertinta R. B. asmenybė, nebuvo įvertintos išimtinės aplinkybės, susiję su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu ir apeliantui buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė.

10.3. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju byloje egzistuoja akivaizdžios aplinkybės, sudarančios pagrindą jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu prokurorė Gabija Večerinskienė prašė tenkinti jos skundą ir atmesti R. B. apeliacinį skundą. Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas Gintaras Andrijauskas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nuteistosios J. G. A. gynėjas advokatas Bronius Varsackis ir nuteistosios E. R. gynėjas advokatas Jaroslavas Los sutiko su prokurorės skunde nurodytais prašymais, susijusiais su jų ginamosiomis.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės Gabijos Večerinskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

12. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikų kvalifikavimas. Prokurorės apeliaciniame skunde yra ginčijamas R. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bendrinimas, BK straipsnio dalies, kuria vadovaujantis J. G. A. buvo paskirta švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, nenurodymas, bei prašoma ištaisyti rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą dėl E. R.. R. B. savo skunde ginčija jam paskirtos galutinės bausmės rūšį ir dydį.

13. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas R. B. paskirtas bausmes, tai padarė pažeisdamas imperatyvias įstatymo nuostatas, neišsamiai nurodė švelnesnės, nei įstatymo numatytos bausmės skyrimo J. G. A., skyrimo pagrindus, taip pat rezoliucinėje dalyje, nurodydamas arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią, padarė rašymo apsirikimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendis dėl šių priežasčių dalyje keistinas.

Dėl švelnesnės bausmės skyrimo R. B.

15. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

16. Pagal baudžiamuosius įstatymus ir galiojančią teisminę praktiką bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad paskirdamas R. B. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Nuteistasis R. B. yra pripažintas kaltu padaręs du sunkius nusikaltimus (BK 260 straipsnio 1 dalis (2 veikos), vieną nesunkų nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 253 straipsnio 1 dalį). Už sunkiausias iš R. B. padarytų nusikalstamų veikų, kurios yra numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, straipsnio sankcijoje yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmių nuteistajam skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmių nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad nusikalstamas veikas apeliantas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas įvertino, kad R. B. padarė du sunkius, vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau yra teistas ir nors paskirtą bausmę atlikęs, tačiau vėl nusikalto teistumui neišnykus. Nors pirmosios instancijos teismas ir nepripažino šios aplinkybės, nusikaltimų recidyvo, R. B. atsakomybę sunkinančia, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad į šią aplinkybę buvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad R. B. yra baustas administracine tvarka, pakaltinamas ir nusprendė jam paskirti laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų dviejų nusikalstamų veikų padarymą R. B. buvo paskirtos minimalios sankcijoje nustatytos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 40 parų arešto bausmė, o už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 20 parų arešto bausmė.

18. Kaip matyti, iš pirmosios instancijos teismo nurodytų bausmės skyrimo motyvų, teismas apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, kad R. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, bendradarbiavo su policijos pareigūnais ir geranoriškai atidavė turimas narkotines medžiagas bei kitus draudžiamus daiktus, įvertino, nustatydamas R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o skundo argumentas, kad R. B. visą laiką buvo įstatymus gerbiantis žmogus, yra paneigta byloje esančių duomenų visuma - teistumais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. B. anksčiau yra teistas, paskutinis teistumas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 24 parų arešto bausmė.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir dėsto aplinkybes, į kurias, jo nuomone, turėtų būti atsižvelgiama, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui, jo veiksmais nėra padaryta turtinės žalos. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. B. bausmės rūšį ir dydį, jau atsižvelgė į visas šias nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes.

20. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų visumos, suteikiančios pagrindą svarstyti apie švelnesnės, nei įstatyme nustatyta, bausmės paskyrimą taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė bausmė nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje paprastai gali būti skiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-150-511/2022). Taigi, nagrinėjamu atveju prieš aptariant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nuteistajam R. B. taikymo galimybę, būtina nustatyti, ar yra pagrindas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.

21. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-697/2015). Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė bausmė, negu numatyta įstatyme, gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinųjų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-289/2011).

22. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinųjų BK 62 straipsnio nuostatų taikymo sąlygų. Nors ir nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat R. B. padarytomis nusikalstamomis veikomis nebuvo sukelta turtinė žala, kuri galėtų būti pašalinta ar atlyginta, tačiau kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, nuteistasis savo noru neatvyko pas teisėsaugos institucijas ir nepranešė apie padarytas nusikalstamas veikas. Priešingai, apie R. B. padarytas nusikalstamas veikas buvo sužinota nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų metu, o apie laikomą pirotechnikos gaminį buvo sužinota tuomet, kai pareigūnai atvyko atlikti kratą R. B. gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių. Taip pat, kaip jau ir minėta, pirmosios instancijos teismui nustačius tik vieną nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, nagrinėjamu atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą, taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo.

23. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 62 straipsnio taikymo pagrindų, R. B. prašant paskirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, vertintina galimybė nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-125-689/2021). Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos bylose tada, kai vadovaujantis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021).

24. Kaip jau buvo nurodyta, nuteistasis R. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl dviejų sunkių nusikaltimų, vieno apysunkio ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymu. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo gailėjosi, tačiau pažymėtina, jog tai buvo įvertinta kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, skiriant bausmes, dėl to nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Baudžiamoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių R. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą vertinti, kaip mažesnį nei įprastą tokių nusikalstamų veikų rūšinį pavojingumą. Be to, nors nuteistasis ir teigia, jog padėjo ikiteisminiam tyrimui, pagal bylos medžiagą nuteistojo padėjimas ikiteisminiam tyrimui pasireiškė jo prisipažinimu dėl nusikalstamų veikų padarymo.

25. Kartu apeliaciniame skunde teigiama, kad situacijos išimtinumą bei R. B. asmenybę skiriant švelnesnę bausmę turi lemti tai, kad jis nėra teistas. Tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. B. paskutinį kartą yra teistas 2019 m. liepos 16 d. už analogiško pobūdžio nusikaltimą, nors paskirtą bausmę ir nusikalstamos veikos padarymo metu ir buvo atlikęs, tačiau nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės liudija, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo spontaniškos, R. B. priešingas teisei elgesys tinkama linkme nesikeičia, jis nusikalsta pakartotini.

26. Jokių kitų aplinkybių, kurios leistų nuteistojo R. B. asmenybę arba jo padarytas nusikalstamas veikas vertinti kaip išimtinio pobūdžio, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. B. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės atitinka teisingumo principą ir yra proporcingos nuteistojo asmenybei bei nusikalstamų veiksmų pavojingumui. Neigiamos pasekmės yra laikytinos adekvačiais padariniais padarytoms nusikalstamoms veikoms ir vien tai, kad paskirtos bausmės yra nepriimtinos R. B., nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, savaime nėra pagrindas teigti, jog nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

27. Prokurorė savo skunde prašo pakeisti R. B. paskirtą subendrintą bausmę, nes bendrinant laisvės atėmimo bausmes, paskirtas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, bausmės buvo subendrintos netinkamai. Taip pat prašo ištaisyti rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant E. R. bausmės vykdymo atidėjimo pradžią ir patikslinti nuosprendį, nurodant konkrečią BK 54 straipsnio dalį, kuria vadovaujantis J. G. A. buvo paskirta švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė.

28. BK 50 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvidešimties metų. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas R. B. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (2 veikos, už kurias paskirta po 2 metus laisvės atėmimo) paskirtas bausmes, prie vienos dviejų metų bausmės pridėjo dalį kitos dviejų metų bausmės (2 mėnesius). Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai, o bendrinant bausmes negalima pridėti mažesnės nei minimalios bausmės dalies. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino R. B. paskirtas bausmes ir tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

29. Prokurorė savo skunde prie vienos iš R. B. paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės prašo pridėti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę iš 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į R. B. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, nuteistojo asmenybę ir jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, tai, kad nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, vertina, kad prokurorės prašymas yra pagrįstas, todėl jis yra tenkinamas.

30. Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat prašo ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant, kad E. R. arešto bausmės vykdymo atidėjimas yra skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

31. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią E. R. nurodė du pradžios terminus: nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. BPK 339 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai atidėtas visos bausmės vykdymas, atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taigi, vadovaujantis teisiniu reguliavimu ir pritariant prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, šis rašymo apsirikimas ištaisytinas, nurodant, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžia E. R. skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

32. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat prašo patikslinti, kad bausmė J. G. A. yra paskirta vadovaujantis ne BK 54 straipsniu, o BK 54 straipsnio 3 dalimi. BK 54 straipsnyje yra numatyti bendrieji bausmės paskyrimo pagrindai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos rezoliucinės nuosprendžio dalies, teismas, skirdamas J. G. A. švelnesnę nei numatyta straipsnio sankcijoje bausmę už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, vadovavosi 54 straipsniu, o ne konkrečia jo dalimi. Patikslintina, kad bausmė skirta vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Nors prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl J. G. A. yra skiriama švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas nėra ginčijamas, todėl kolegija dėl tokio apylinkės teismo sprendimo motyvų plačiau nepasisako.

33. Nors prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl J. G. A. yra skiriama švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad J. G. A. anksčiau neteista, yra garbaus amžiaus pensininkė, įvertino jos sveikatos būklę ir tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas. Taigi, pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl yra skiriama švelnesnė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, bausmė.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

34. Kauno apygardos teismui buvo pateikta 2023 m. lapkričio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslinta pažyma Nr. APD-2023-16035 dėl 403,33 eurų išieškojimo iš nuteistojo R. B. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, 2023 m. gruodžio 1 d. buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslinta pažyma Nr. APD-2023-16417 dėl 400 eurų išieškojimo iš J. G. A. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, 2023 m. rugsėjo 28 d. buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslinta pažyma Nr. APD-2023-14180 dėl 426,67 eurų išieškojimo iš nuteistosios E. R. dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

35. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, taigi, siekiant įgyvendinti apeliantų teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjų dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apeliantų valios. Taip pat nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog apeliacinis procesas buvo pradėtas ne tik nuteistojo R. B. iniciatyva, bet ir valstybinio kaltintojo. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad R. B. yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, apeliacinis procesas buvo pradėtas ne J. G. A. ir E. R. iniciatyva. Esant nurodytoms aplinkybėms valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistųjų neišieškotinos.

36. Kauno apygardos teisme 2023 m. gruodžio 19 d., teisėjų kolegijai išėjus priimti galutinio procesinio sprendimo, buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Nr. APD-2023-17110 pažyma dėl 426,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų susidariusių gynėjui advokatui Gintarui Andrijauskui teikiant teisinę pagalbą R. B.. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku. Įvertinus šias aplinkybes, prašymas dėl papildomų proceso išlaidų (23,34 Eur) paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo R. B. skundą atmesti, Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Gabijos Večerinskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už du nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirtas dvi 2 metų laisvės atėmimo bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 1 dalyje, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Patikslinti, kad bausmės J. G. A. paskirtos vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

Ištaisyti rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad E. R. arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžia yra skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžio nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų R. B., J. G. A. ir E. R. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.