- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- e2YT-11902-1124/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02300-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, V. B. K., R. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, V. B. K., R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po jo sutuoktinės K. G. mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėjas nurodo, kad jo sutuoktinė K. G. mirė (duomenys neskelbtini).. Santuokoje su K. G. jie susilaukė dviejų dukterų – V. B. K., R. K.. Po sutuoktinės mirties nei pareiškėjas, nei jų dukros – V. B. K., R. K., nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Sutuoktinės K. G. vardu Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas joks nekilnojamas turtas, tačiau santuokoje įgytas turtas, kuris yra registruotas pareiškėjo vardu: namų valdos žemės sklypas, jame esantis gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, esantys adresu – (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis adresu – (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjo, po sutuoktinės mirties jos palikimą pareiškėjas priėmė, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti – jis ir toliau liko gyventi tame pačiame name, mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį, atliekų išvežimą, rūpinosi jų bendrais namais. Namų valdoje yra sodas, daržas – jis dirbo žemę, augino bulves, daržoves, tvarkė aplinką.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjos K. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat suinteresuotas asmuo neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes apie faktinį jos paliktojo turto priėmimą valdyti.
4. Suinteresuoti asmenys byloje – V. B. K., R. K., atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pateiktu pareiškimu sutinka, prašo teismo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
9. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
10. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po K. G. mirties nei pareiškėjas, nei jos dukros, t. y. suinteresuoti asmenys – V. B. K. ir R. K., nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo – Testamentų registre nėra įregistruotų K. G. testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas savo sutuoktinės palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjas nurodė, kad, mirus sutuoktinei, rūpinosi minėtu turtu kaip savo – jis ir toliau liko gyventi tame pačiame name, mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį, atliekų išvežimą, rūpinosi jų bendrais namais. Namų valdoje yra sodas, daržas, taigi, jis dirbo žemę, augino bulves, daržoves, tvarkė aplinką. Pastarąsias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai (apie mokėtus mokesčius už elektrą, vandenį, komunalinių atliekų tvarkymą ir kt.). Minėti pareiškėjo paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.
11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį mirus jo sutuoktinei, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui A. G. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.