Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2020-06-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-4723-1005/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
e2YT-4723-1005/2020
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00292-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Pareiškėjas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
N. J., Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4723-1005/2020Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00292-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. 3.2.6.5. 3.4.5.1. 3.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Kupiškis
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant pareiškėjos R. S. atstovui advokato padėjėjui Juozui Talalui,

nedalyvaujant pareiškėjai R. S., suinteresuotam asmeniui N. J. ir suinteresuotų asmenų Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gauti prašymai nagrinėti bylą nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje N. J., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje N. J., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas P. Z. priėmė palikimą atsiradusį po savo sutuoktinės G. Z. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu. Pareiškėja nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas jai siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškime aiškinama, kad P. Z. po sutuoktinės mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau savo sutuoktinės palikimą priėmė faktiniu valdymu, kadangi iki savo mirties valdė sutuoktinei priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Šalies argumentai

Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad prašo pareiškėjos R. S. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo N. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu.

Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 1986 metų yra G. ir P. Z. kaimynė, ir ten nuolat gyvena. Tarp jų namų gal 10 metrų atstumas. Kada tiksliai mirė G. dabar nepamena, bet patvirtina, kad tai galėjo būti (duomenys neskelbtini) metais. Po žmonos mirties P. Z. toliau gyveno savo namuose gal 20 metų. Po G. Z. mirties ji su P. Z. pradėjo labai dažnai bendrauti, kas dieną lankydavosi po kelis kartus jo namuose ir jam padėjo tvarkytis buityje. P. Z. iš savo pinigų mokėdavo mokesčius už elektrą, ūkiniame pastate laikydavo savo įrankius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. Z. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis P. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po G. Z. mirties palikimas nebuvo priimtas, o po P. Z. mirties palikimą priėmė dukros R. S. ir N. J. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad P. Z. nuosavybės teise priklauso pastatų dalys, esančios Kupiškio mieste.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Z. po savo sutuoktinės G. Z. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal G. Z. mirties metu (mirė (duomenys neskelbtini)) galiojusį 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po G. Z. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat, nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Teismas, išklausęs liudytojo ir pareiškėjos atstovo paaiškinimus, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus laiko įrodytą aplinkybę, jog G. Z. palikimą sudarantys pastatai visą laiką buvo prižiūrėti būtent P. Z. ir jam padėjusios R. M. pastangomis. Taigi, teismo įsitikinimu, P. Z. atlikti veiksmai rodo, kad jis išreiškė valią valdyti paveldimą turtą, todėl konstatuotina, jog P. Z. po savo sutuoktinės G. Z. mirties (duomenys neskelbtini) per šešis mėnesius priėmė G. Z. palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su P. Z. įpėdinių subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą per šešių mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po P. Z. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.

Teisėjas Raimundas Rakauskas