- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- e2YT-537-1150/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-002454-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Suinteresuotas asmuo
- I. R., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. R. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. S. R. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad pareiškėjos ir mirusiojo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)., santuokoje gimė vienas vaikas – I. R.. Nei sūnūs, nei pareiškėja po palikėjo mirties įstatymų nustatyta tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau mirusiojo palikimu (kurį sudaro: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) naudojosi ir rūpinosi bei iki šios dienos naudojasi pareiškėja.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo I. R. atsiliepimu sutinka su pareiškėjos pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
6. Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
7. Pažymėtina ir tai,kad pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
8. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
9. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjos mirusio sutuoktinio, t. y. J. R., vardu. Įvertinus aplinkybę, kad nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, spręstina, kad jis priklausė pareiškėjai ir jos mirusiam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Teismas taip pat nustatė, kad po pareiškėjos sutuoktinio mirties nei ji, nei mirusiojo sūnus nesikreipė į notarą dėl palikimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.
11. Pareiškėja paaiškino, kad mirus sutuoktiniui, ji liko gyventi bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjos teigimu, ji naudojasi tiek savo, tiek mirusiojo turtu, jį prižiūri – pareiškėja gyvena bute, jį prižiūri – moka komunalinius mokesčius, atliko buto einamąjį remontą, naudojosi rūsiu bei prižiūrėjo garažą. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – kvitų nuorašai apie atsiskaitymą už komunalines paslaugas (kvitai iš UAB „Ignitis“, UAB „Trakų energija“, UAB „Trakų šilumos tinklai“, mokėjimo pranešimas iš UAB „Init“). Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir suinteresuotas asmuo – pareiškėjos vaikas, nurodęs, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka.
12. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjami pareiškėjos paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, o aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, byloje nenustatytos. Tad konstatuotina, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo šių pareiškėjos paaiškinimų laikyti nepatikimais ar jais nesivadovauti. Dėl šių priežasičių teismas daro išvadą, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio J. R. palikimą, o konkrečiai – ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pradėjusi jį faktiškai valdyti.
13. Teismas pažymi, kad, kaip minėta, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą (kaip kad šiuo atveju – turtą nurodytą šios nutarties 12 punkte), laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja po savo sutuoktinio J. R. mirties priėmė visą jo palikimą sudarantį turtą, įskaitant, ½ dalį garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgadamas į tai, teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. R. po savo sutuoktinio J. R. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas S. R. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.