- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- eB2-1834-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01418-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
Civilinės bylos Nr. eB2-1834-340/2024 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01418-2023-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2 (S)
2024 m. gegužės 28 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės „Jorausta“ nemokumo administratorės Jurgitos Dilės prieštaravimus dėl uždarosios akcinės bendrovės „Jorausta“ kreditorinio reikalavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jorausta“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskirta Jurgita Dilė. Nutartis įsiteisėjo 2024-01-22.
2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2024 m. balandžio 24 d. ir 2024 m. gegužės 2 d. nutartimis.
3. Nemokumo administratorė prašo netvirtinti V. K. 1 827,10 Eur dydžio reikalavimo UAB „Jorausta“ bankroto byloje. Prieštaravimuose nemokumo administratorė nurodo, kad kreditorės prašomos atlyginti statybos trūkumų šalinimo išlaidos yra neįrodytos.
Atsiliepimas
4. V. K. atsiliepime į nemokumo administratorės prieštaravimus nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutarties 10.7 punktas teigia, kad „pardavėjas įsipareigoja savo sąskaita pašalinti atsiradusius garantinio termino metu statybos darbo trūkumus“. Buvo pasirašytas turto perdavimo aktas, kuriame buvo nurodytas trūkumų šalinimo terminas iki 2023-05-10. Iki šios dienos neįvykdžius privalomų darbų, 2023-05-15 buvo gautas el. laiškas dėl terminų atnaujinimo. Darbai turėjo prasidėti 2023-06-12. Deja, po šios dienos darbai taip pat neprasidėjo. Kreditorės visuose pasiūlymuose kainos yra pateiktos, be PVM, tai buvo aptarta telefonu su galimais darbų vykdytojais.
Žemesnės instancijos teismas
5. V. K., vykdydama teismo 2024-05-16 įpareigojimą, 2024-05-23 teismui pateiktame dokumente nurodo, kad ji surado naują drenažo įrengimo darbų vykdytoją, kuris pasiūlė racionalesnį ir pigesnį sprendimą, drenažo įrengimui sklype. UAB „Tinkluva“ pasiūlymas yra 1149,50 Eur. Prašo įtraukti šią darbų sąmatą vietoje 2024-02-29 A. B. siųstos sąmatos.
Nemokumo administratorės prieštaravimai tenkinami iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
7. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Iš pradžių kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, kuriam įstatymo leidėjas įtvirtino pareigą teismui teikti tvirtinti kaip neginčijamus tik tokius reikalavimus, kurie atitinka įmonės apskaitos dokumentus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Jorausta“ ir V. K. ir S. K. sudarė 2022-12-05 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Jorausta“ pardavė, o V. K. ir S. K. įsigijo nekilnojamąjį turtą (butą ir žemės sklypo dalis), esantį Vilniaus r. sav. Klevinės vs. (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas 2022-10-19 šalių sudarytas turto priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo UAB „Mircon“ (UAB „Jorausta“ statybos vadovas) ir V. K. susitarė, kad objekte nėra matomų trūkumų/defektų, išskyrus: 1) virtuvės lango stiklo paketo keitimas; 2) atšokusio cokolio dekoro atstatymas; 3) vandens prie terasos nudrenavimas; 4) žolės sėklų užsėjimas. Šiame akte nurodyta, kad darbai turėjo būti atlikti iki 2023-05-15.
10. V. K., prašydama patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą 1149,50 Eur sumai, pateikė UAB „Tinkluva“ 2024-05-17 parengtą darbų pasiūlymą-sąmatą, kurioje nurodyta darbų kaina 950 Eur su PVM. Sąmatoje nurodyti darbai: 1) PVC N klasės D110 nuotekų vamzdžiai su sujungimo ir tvirtinimo detalėmis įskaitant žemės darbus; 2) D700 lietaus surinkimo šulinys (h=1m) su ketinėmis grotelėmis; 3) Pajungimas į esamus tinklus.
11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019 21 punktą).
12. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019 23 punktą). Šios taisyklės taikomos ir tuo atveju, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą (CK 6.399 straipsnis).
13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kreditoriui parduotas nekilnojamasis turtas turi trūkumų. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad 2022-10-19 šalių sudarytame turto priėmimo-perdavimo akte šalių numatytu terminu trūkumai nebuvo pašalinti.
14. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, būsimos žalos dydžiui keliamas realaus tikėtinumo kriterijus. Taigi šių normų pagrindinis tikslas – atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą žalą, atsižvelgiant į protingus bei įmanomus būdus jos dydžiui apskaičiuoti ir įvertinti. Sisteminis CK 6.249 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų teisės normų aiškinimas suteikia nukentėjusiam asmeniui teisę reikalauti su parduoto daikto trūkumu susijusių būsimų išlaidų atlyginimo (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-574-230/2019). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
15. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti, pirkėja pasirinko teisių gynimo būdą, susijusį su būsimų nuostolių atlyginimu. Kreditorės pasirinktas teisių gynimo būdas laikytinas tinkamu ir pagrįstu, kadangi kreditorės, įsigydama nuosavybės teise butą, turėjo lūkesčių įgytą tinkamą ir sutarties reikalavimus atitinkantį būstą, todėl reikalavimas atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidas yra adekvatus ir proporcingas pardavėjo prievolių dėl daikto kokybės užtikrinimo pažeidimo mastui.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K., prašydama patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą, nemokumo administratorei pateikė prašymą įtraukti V. K. į kreditorių sąrašą ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą, kuris UAB „Jorausta“ bankroto bylos iškėlimo dienai sudaro: pagrindinė skola – 2 000,00 Eur.“ Administratorė 2024-03-05 el. paštu išsiuntė kreditorei prašymą pateikti informaciją/dokumentus, pagrindžiančius pagal ką yra apskaičiuotas reikalavimo dydis bendrai 2 000,00 Eur sumai. Administratorė 2024-03-12 gavo papildomus dokumentus, kuriuose V. K. nurodo, kad bendra reikalavimo suma – 1 827,10 Eur.
17. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad kreditorė, siekdama įrodyti 1 827,10 Eur nuostolius pateikė jai 2024-02-29 A. B. ir A. S. atsiųstus el. laiškus, kuriuose nurodyta, kad šie asmenys paskaičiavo kainą už statybos darbus. Tačiau iš šio elektroninio laiško nėra galimybės nustatyti elektroninių laiškų siuntusių asmenų tapatybės, ar tie asmenys turi tinkamą kvalifikaciją įvertinti įsigyto turto nuostolių dydį. Taip pat nėra nurodyta, ar sumos, reikalingos statybos trūkumų šalinimo išlaidoms kompensuoti, yra su PVM, be PVM, ar prie šių sumų bus dar pridedamas PVM. Teismas atidėjo posėdžio datą ir V. K. pasiūlė pateikti rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų jos prašomą patvirtinti 1 827,10 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą UAB „Jorausta“ bankroto byloje.
18. V. K. 2024-05-23 pateikė duomenis apie tai, kad reikalinga suma žalai kompensuoti sudaro 1149,50 Eur ir pateikė UAB „Tinkluva“ 2024-05-17 parengtą darbų pasiūlymą-sąmatą, kurioje nurodyta darbų kaina 950 Eur su PVM. Iš pateiktos sąmatos matyti, kad įtraukti darbai yra susiję su kreditorės iš UAB „Jorausta“ įsigytu nekilnojamuoju turtu (paviršinių lietaus nuotekų tinklai) ir šalių patvirtintu priėmimo perdavimo aktu, kuriame nurodyti reikalingi darbai (vandens prie terasos nudrenavimas) trūkumams pašalinti. Teismo vertinimu, kreditorės pateikti įrodymai, pagrindžiantys jos būsimų nuostolių dydį 950 Eur sumai yra pakankami. Tačiau kreditorė nepaaiškino, kodėl teismas turėtų patvirtinti 199,50 Eur sumą (1149,50-950). Taip pat kreditorė nepateikė teismui tinkamų įrodymų, patvirtinančių jos nuostolius, susijusius su virtuvės lango stiklo paketo keitimu ir atšokusio cokolio dekoro atstatymu. Kaip minėta, siuntėjo A. S. el. laiškas išsiųstas kreditorei, kuriame nurodyta, kad cokolio remonto darbai kainuos 97,68 Eur medžiagos ir darbai 210 Eur + PVM nelaikytinas tinkamu įrodymu, nes neaiški atsiuntusio asmens tapatybė ir ar jis turi specialių žinių tokiems darbams įvertinti. Kitaip tariant teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus, susijusius su cokolio darbais kreditorė nepateikė. Darytina išvada, kad šių nuostolių ji neįrodė.
19. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad V. K. kreditorinis reikalavimas pagrįstas iš dalies, todėl prašymas tenkinamas iš dalies ir kreditorė įtrauktina į kreditorių sąrašą su 950 Eur reikalavimo suma.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nemokumo administratorės Jurgitos Dilės prieštaravimus tenkinti iš dalies.
V. K. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkinti iš dalies.
Įtraukti V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), su 950 Eur dydžio suma į bankrutuojančios UAB „Jorausta“ antros eilės kreditorių sąrašą.
Nutarties kopiją išsiųsti V. K. ir nemokumo administratorei.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.