Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto ir valdymo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. Š., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kretingos rajono savivaldybės administracija, N. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklauso statinys – ¾ siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Kretingos r. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas statinio teisinei registracijai ir žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti;

nustatyti, kad 1/4 siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Kretingos r., valdymo faktą.

Nurodė, kad likviduojama (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė pareiškėjui ir A. L. kaip pajininkams turto perdavimo - priėmimo aktu 1994 m. perdavė siloso tranšėją. Pareiškėjui perduotos 3/4 dalys statinio, o A. L. 1/4. Perdavus tranšėją, pareiškėjas 1998 m. kreipėsi su prašymu į Kretingos žemėtvarkos skyrių gauti žemę po pastatu neatlygintinai, kas pareiškėjo manymu patvirtina, jog jau tada jis viešai nuosavybės teise valdė siloso tranšėją. 2012-03-20 pareiškėjas ir A. L. pasirašė susitarimą dėl 1/4 tranšėjos dalies perleidimo A. N. (pareiškėjui). Nuo tada pareiškėjas valdo visą siloso tranšėją. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl daiktinių teisių į statinį įregistravimo, tačiau tai nebuvo padaryta, kadangi tenkinant suinteresuoto asmens M. Š. prašymą, teismine tvarka (2013-10-07 Kretingos r. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1049-325/2013) buvo nustatytas faktas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu į tą pačią siloso tranšėją. Tik atnaujinus bylos nagrinėjimą, 2015-06-29 Palangos m. teismo sprendimu buvo nustatyta, kad statinys pareiškėjui buvo perduotas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos, kad siloso tranšėją pareiškėjas įgijo turto perdavimo - priėmimo metu, kad suinteresuotas asmuo M. Š. neturėjo pagrindo manyti esantis ginčo objekto savininkas ir 2013 m. spalio 7 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1049-325/2013 panaikintas. Pareiškėjui kreipusis į VĮ Registrų centrą dėl daiktinių teisių įregistravimo buvo nurodyta, kad viena iš sąlygų įregistruoti daiktines teises - kartu su prašymu pateikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. nurodytą dokumentą (valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimą; teismo sprendimą, nutartį, nutarimą ar nuosprendį; rašytinį sandorį; kitų valstybės registrų ar kadastrų dokumentus; kitus įstatymų ar Vyriausybės nustatytus dokumentus). Pareiškėjas VĮ Registrų centrui be kitų dokumentų turi pateikti nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo akto dokumento originalą, kuris nėra išlikęs (išlikusi tik dokumento kopija), todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą.

Pareiškėjui statinį perdavė perdavimo metu buvęs statinio savininkas –(duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė. Statinys pareiškėjui buvo perduotas likvidacinės komisijos, o perdavimo-priėmimo akte pasirašė likvidacinės komisijos nariai ir perėmėjai: A. N. ir A. L.. Pareiškėjui A. N. statinys buvo perduotas kaip pajus, nes A. N. dirbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje ir buvo bendrovės narys – pajininkas. Nustatyta, jog prašymas įrašyti siloso tranšėjos duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo netenkintas. . Pareiškėjas nuosavybės teisę pastatą įgijo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (šiuo atveju pagal sandorį); nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra visos sąlygos, numatytos CPK 444 str. 2 d. 5 p. pastato valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti. Tik teismui priėmus sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, pareiškėjas galės registruoti Nekilnojamojo turto registre siloso tranšėją ir tik tuomet galės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo formavimo prie statinio ir į kadastro duomenų vykdytoją dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo darbų,. Pagal Kretingos žemėtvarkos skyriaus specialistų informaciją, tik nustačius, jog statinio nuosavybės teise valdymo faktą, bus formuojamas žemės sklypas po statiniu.

Prašydamas patvirtinti valdymo faktą, kad pareiškėjui priklauso ir likusi 1/4 siloso tranšėjos dalis, nurodė, jog šią statinio dalį pareiškėjas valdo pagal 2012 m. kovo 20 d. pareiškėjo ir A. L. susitarimą. A. L., įgijęs nekilnojamąjį daiktą – 1/4 siloso tranšėjos pagal Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1994 m. turto perdavimo – priėmimo aktą, 2012 m. kovo 20 d. pasirašė susitarimą, kad A. L. perduoda 1/4 siloso tranšėjos A. N.. Pareiškėjas nesuspėjo įregistruoti šio sandorio notarine tvarka, nes A. L. mirė. Be to, pareiškėjas negalėjo laiku įregistruoti sandorio notarine tvarka, kadangi siloso tranšėja buvo neįregistruota ir notaras negalėjo patvirtinti šio sandorio. Tai padaryti negalėjo ir dėl suinteresuoto asmens M. Š. piktybiškumo ir nesąžiningumo. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuolat naudojosi siloso tranšėja, iš pradžių ¾ siloso tranšėjos, o po 2012 m. susitarimo su A. L., pradėjo naudotis visa siloso tranšėja. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti ¼ siloso tranšėjos valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, remdamasis CPK 526 str. 3 d., prašo patvirtinti valdymo faktą į ¼ siloso tranšėjos dalį.

Pareiškėjo argumentas, jog nuosavybės teisės ir su jomis susijusios pareigos atsiran­da nuo nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, o VĮ Registrų centre registruojama nuosavybė nei atsiranda, nei panaikina­ma taikytina tik tiems santykiams, kurie susiformavo po 2001- 07 01, t.y., įsigaliojus naujajam, dabar galiojančiam Civiliniam kodeksui. Pagal teismų praktikoje suformuotą privalomą sąlygą, kuriai esant asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio– statinio valdymo nuosavybės teise – fakto nustatymo, yra ta, kad pareiškėjas turi būti jau įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu. Pareiškėjas savo nuosavybės teisės į statinį įgijimo momentą su daikto perdavimu sieja, remdamasis šiuo metu galiojančio CK 4.49 str. nuostatomis, tačiau CK 4.49 str. normos dėl nuosavybės teisės į daiktą (turtą) įgijimo momento taikytini, kai sandoriai dėl daikto (turto) įgijimo sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui, t.y., po 2001- 07- 01.

Be to, būtina nustatyti patį nuosavybės teisės įgijimo faktą, šis įgijimas turi būti įvykęs įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu. LR Vyriausybės 1991- 07- 25 nutarimu Nr.297 patvirtintos "Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos" (toliau – Instrukcijos) nuostatos numatė privalomą nekilnojamojo turto registravimą, tame tarpe ir tuo atveju, kai pasikeičia turto savininkas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teigimu, statinys nuosavybės teise jam buvo perduotas 1994 metais, o tai reiškia, kad statinio savininkas turėjo pasikeisti, kas sukėlė pareigą pareiškėjui ir A. L. registruoti į nuosavybės teisių pasikeitimą. Jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų tai atlikęs, nėra.

1964 m. CK 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti patvirtinta notariškai ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto įregistravimo įstaigoje. Pareiškėjas statinį įgijo po 1994 06 10, kai nekilnojamojo turto perleidimo sandoriams buvo keliamas privalomas notarinės formos reikalavimas, todėl pareiškėjo nurodomas aktas neatitinka teisės aktuose įtvirtinto nuosavybę patvirtinančio dokumento sąvokos, tokio nuosavybės įgijimo pagrindo tuo metu galioję teisės aktai nenumatė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas aktu buvo įgijęs nuosavybės teisę į statinį. Pareiškėjas nurodo, kad aktu jam statinys buvo perduotas kaip darbuotojui už neišmokėtą darbo užmokestį, patikslintu pareiškimu nurodė, jog turtas perduotas kaip pajininkui, tačiau ŽŪBĮ 32 str. 5 ir 6 d. nuostatos, galiojusios 1994 m., nenumatė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto perdavimo pajininkams. Nekilnojamojo turto perdavimas pajininkams likviduojant bendrovę nebuvo reglamentuotas.

Prašyti nustatyti statinio valdymo nuosavybės teise faktą galima reikalauti tik tuo atveju, jei nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę. Tačiau pareiškėjo nurodomas nuosavybės į statinį įgijimo dokumentas (aktas) neatitinka teisės aktuose įtvirtinto nuosavybę patvirtinančio dokumento sąvokos. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl juridinę reikšmę turinčio – statinio valdymo nuosavybės teise – fakto nustatymo, neturi kompetencijos suteikti aktui teisinę reikšmę, kurios tuo metu galioję teisės aktai šiam dokumentui nesuteikė, taip pat teismas neturi teisės sukurti nuosavybės teisės perleidimo santykius vien tik todėl, kad pareiškėjas, pats to iki galo neatlikęs to prašo. Pareiškėjas nepateikia jokių paaiškinimų, kokie dar dokumentai, patvirtinantys jo nuosavybės teisę į statinį buvo, tačiau yra dingę, kas suinteresuoto asmens nuomone reiškia, jog jokių kitų papildomų dokumentų, tiesiog nėra. Jeigu vienintelis pareiškėjo nuosavybės teisę į statinį patvirtinantis dokumentas yra aktas, kuris yra pateiktas byloje, tai pareiškėjas šio dokumento pagrindu turi įsiregistruoti savo nuosavybės teisę ir nesikreipdamas į teismą. Jeigu kompetentingos institucijos pareiškėjo turimo dokumento (akto) nepripažįsta kaip pareiškėjo nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento, tai pareiškėjas turėtų ginčytis su konkrečiomis kompetentingomis institucijomis.

Pažymėjo, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turinis faktas nesukels jokių padarinių. Pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas ir todėl, kad daiktas, į kurį prašoma pripažinti valdomu nuosavybės teise, nėra sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Pirmiausia pareiškėjas turėtų inicijuoti žemės sklypo statiniui suformavimą.

Nesutiko su patikslintu pareiškimu dėl pastato valdymo fakto nustatymo, kadangi A. L. nuosavybės į statinį nebuvo įgijęs. Pareiškėjo nurodomas 2012-03-20 susitarimas dėl A. L. dalies perleidimo pareiškėjui neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje, ir toks, kad ir tariamos, teisės į statinį perleidimas, laikytinas negaliojančiu. Pareiškėjas statiniu susidomėjo ir pradėjo atlikti kokius nors veiksmus su juo tik nuo 2011 m., kai M. Š. atlikinėjo savo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Iki tol pareiškėjas šio statinio nevaldė, nesinaudojo, nesirūpino jokiais su šiuo statiniu susijusiais klausimais, ir jį visada valdė ir naudojo M. Š. ir jo tėvas. Todėl pareiškėjo aktyvūs ir deklaratyvūs veiksmai jau po 2011 metų nerodo, kad jis laikė save šio statinio savininku ar valdė statinį, kaip savininkas. Tai, kad M. Š. pirma pradėjo nuosavybės teisių į statinį įteisinimo procedūrą ir netgi įregistravo statinį nekilnojamojo turto registre, patvirtina, kad ne pareiškėjas, o M. Š. atliko su šiuo statiniu teisnius ir faktinius valdymo veiksmus, todėl nėra pagrindo pripažinti pareiškėjui statinio valdymo nuosavybės teise faktą.

Suinteresuoto asmens M. Š. atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškimą atmesti, kadangi nėra faktų nustatymui keliamų sąlygų, o faktų nustatymas nesukels jokių teisinių padarinių pareiškėjui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog dalis statinio – siloso tranšėjos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į žemės sklypą, nuosavybės teise valdomą M. Š., kita dalis patenka į gretimybėje esančią valstybinę žemę. Žemės sklypas prie statinio nesuformuotas. Teismo prašė sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto priimti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje atstovė pareiškimo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, jog kol statinys nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, Nacionalinė žemės tarnyba neturi juridinio pagrindo formuoti žemės sklypo prie statinio.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklauso statinys – 3/4 siloso tranšėjos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Kretingos r. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas statinio teisinei registracijai ir žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

Pareiškėjas kaip nuosavybės atsiradimo pagrindą nurodo Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės turto perdavimo-priėmimo aktą.

Pareiškėjas A. N. nurodė, kad likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę 1994 m. turto perdavimo-priėmimo aktu jam ir A. L. kaip bendrovės pajininkams buvo perduota siloso tranšėja, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Kretingos r. Pareiškėjas statinį karu su A. L. priėmė, jį valdė, tačiau neišsaugojo statinio priėmimo-perdavimo akto originalo, todėl negali atlikti statinio teisinės registracijos.

Iš pareiškėjo pateikto turto perdavimo-priėmimo akto kopijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija, susidedanti iš penkių narių, perdavė, o A. N. ir A. L. priėmė siloso tranšėją, kurios inventorinis Nr. 202. Kad pareiškėjas A. N. statinį – siloso tranšėją perėmė iš likviduojamos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės liudytojų A. P. ir P. J. (buvusių ŽŪB likvidacinės komisijos narių) parodymais nustatyta įsiteisėjusiu 2015-06-29 Palangos m. apylinkės teismo sprendimu. Aplinkybės, jog pareiškėjas A. N. ginčo statinį perėmė teisėtai, konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-17 nutartyje, nagrinėdamas suinteresuoto asmens M. Š. skundą dėl 2015-06-29 Palangos m. apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas M. Š. pareiškimas dėl jo nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį į ginčo pastatą įgijimo.

Galiojusioje 1992-10-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 759 “Dėl žemės ūkio bendrovių atsiskaitymo su pajininkais tvarkos ir sąlygų” patvirtintoje atsiskaitymo su pajininkais tvarkoje buvo numatyta, jog žemės ūkio bendrovės narys turi teisę gauti, o žemės ūkio bendrovė privalo grąžinti natūra jam priklausantį pajų, kai bendrovės įstatuose numatyta pajų grąžinti natūra.

Duomenys apie privatizuotos žemės ūkio įmonės turto aukcione įsigytą turtą ir atsiskaitymą patvirtina, kad pareiškėjas kartu su kartu su kitais fiziniais asmenimis pasirašė fizinių asmenų grupės steigimo sutartį ir įsigijo (duomenys neskelbtini) gamybinį technologinį kompleksą (civ. byla eA2-116-588/2015, l. 114, 110, eil. 112), tokiu būdu tapo steigiamos (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininku.

Pagal turto perdavimo-priėmimo akto sudarymo laikotarpiu galiojusio Žemės ūkio bendrovių įstatymo 32 str. 5 ir 6 d. patenkinus kreditorių reikalavimus, likvidatoriai užbaigia visus bendrovės einamuosius reikalus: narių susirinkimo nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoda bendrovės turtą, ir paskirsto likutį buvusiems pajininkams. Pagal šiuo metu galiojančio Žemės ūkio bendrovių įstatymo 31 str. 5 d. 5. likviduojamos bendrovės turto perdavimas kiekvienam nariui ir pajininkui įforminamas likvidacinės komisijos protokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu. Taigi, nei turto perdavimo-priėmimo metu, nei šiuo metu galiojantis įstatymas nenumatė kitos turto perdavimo tvarkos kaip tik turto perdavimo aktu, dėl ko teismas nesutinka su suinteresuoto asmens M. Š. atsiliepime nurodytais argumentais, jog pareiškėjo nurodomas aktas neatitinka teisės aktuose įtvirtinto nuosavybę patvirtinančio dokumento sąvokos dėl privalomos notarinės formos reikalavimo nesilaikymo, kad galiojusios ŽŪBĮ nuostatos nenumatė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto perdavimo pajininkams.

Argumentai dėl pastato teisinės registracijos taip pat nėra reikšmingi, kadangi turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisės į pastatus atsiradimo, pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė, kaip po tokia, atsiranda kitais teisės aktais nurodytais pagrindais. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Paprastai žemės ūkio bendrovių pastatų inventorizacija ir teisinė registracija nebuvo atliekama dėl piniginių lėšų stygiaus. Byloje nėra duomenų, jog ginčo statiniui – siloso tranšėjai buvo atlikta teisinė registracija ir šis statinys būtų buvę teisiškai registruotas (duomenys neskelbtini) ŽŪB vardu, tačiau ginčo dėl to, kad pareiškėjui perduota siloso tranšėja teisėtai priklausė buvusiai (duomenys neskelbtini) ŽŪB byloje nėra. Byloje esantis turto perdavimo aktas patvirtina, kad siloso tranšėja, kurios inventorinis Nr. 202 sutampa su pareiškėjui perduotos, buvo perimta iš buvusio Kretingos r. „(duomenys neskelbtini)” kolūkio (civ. byla eA2-116-588/2015, l. 111 antra pusė, eil. 3). Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) ŽŪB nuo pastato perdavimo jai momento teisėtai valdė šį pastatą.

Pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės turto perdavimo – priėmimo aktas yra patvirtintas likvidacinės komisijos, ir nors šiame turto perdavimo-priėmimo akte turto perdavimo data nenurodyta, Kretingos r. valdybos potvarkiu Nr. 208v likviduojamos įmonės statusas (duomenys neskelbtini) ŽŪB suteiktas 1994-06-16, kas leidžia daryti išvadą, kad statinys perduotas po 1994-06-16.

Faktą, kad pareiškėjas A. N. valdo negyvenamąją patalpą – siloso tranšėją, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km., Kretingos r., patvirtina byloje esanti kadastro duomenų byla, Kretingos r. savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos 2011-90-22 įsakymas dėl adreso suteikimo (civ. byla eA2-116-588/2015).

CK 4.47 straipsnio 1 punktas numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. Daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo (CK 4.49 str. 1, 2 d.).

Aukščiau nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas A. N. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – siloso tranšėją įgijo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu pagal sandorį, t. y. priėmimo-perdavimo aktą, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų neišsaugojo (CK 4. 47 str. 1 p.). Aplinkybę, kad nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka patvirtina Klaipėdos apskrities archyvo 2015-02-05 raštas (civ. byla eA2-116-588/2015), kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai Klaipėdos apskrities archyvui saugoti neperduoti, duomenų apie (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidavimą, bendrovei priklausiusio turto padalinimą, atsiskaitymą ar planavimą atsiskaityti duomenų nėra.

Pareiškėjas, siekdamas įregistruoti nuosavybės teise į statinį kreipėsi VĮ Registrų centras, tačiau pareiškėjas buvo informuotas, kad viena iš būtinų sąlygų įregistruoti nuosavybės teises - pateikti nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento originalą - Kretingos rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės turto perdavimo-priėmimo aktą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo “Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” 38 str. numatyta, jog asmuo prašydamas VĮ Registrų centro įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, kartu su prašymu turi pateikti “dokumento, patvirtinančio nekilnojamojo daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą <…> originalą arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašą”. Nustačius, jog priėmimo - perdavimo akto originalas nėra išlikęs, pareiškėjas negali įregistruoti daiktinių teisių į pastatą VĮ Registrų centre. Taigi, juridinis faktas nėra akivaizdus dėl patvirtinančio dokumento neišlikimo, dėl ko pareiškėjas negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, o tai yra pagrindas pareiškėjui prašyti pastato valdymo nuosavybės teise faktą nustatyti teismine tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad siloso tranšėja kaip statinys buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, remiantis suinteresuoto asmens M. Š. prašymu. Pagal 2016 m. lapkričio 24 d. VĮ Registrų centras rašte nurodomą informaciją nekilnojamasis daiktas – siloso tranšėja (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre išregistruotas Palangos miesto apylinkės teismo 2015-06-29 sprendimo Nr. eA2-116-588/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-17 nutarties Nr. e2A16-479/2016 pagrindu. Ši informacija patvirtina, kad statinys kaip nekilnojamojo turto objektas yra, atlikti kadastriniai matavimai, todėl teismas sutinka su pareiškėjo nuomone, kad šiuo konkrečiu atveju VĮ Registrų centras turėjo nekilnojamojo turto registro įraše tik padaryti žymą dėl suinteresuoto asmens šioje byloje M. Š. daiktinių teisių išregistravimo, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registrų nuostatų 92 punktu, numatančiu, jog žymos apie įsiteisėjusius teismo sprendimus ir nutartis, turinčius įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, daromos gavus konkrečius teismo sprendimus ar nutartis, o ne visiškai išregistruoti nekilnojamąjį daiktą - siloso tranšėją iš nekilnojamojo turto registro. Kaip jau nustatyta siloso tranšėja yra, jai suteiktas unikalus numeris, atlikti kadastriniai matavimai, todėl nustačius pastato valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjui nebeturėtų kliūčių įregistruoti daiktines teises į statinį (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str.).

Vadovaujantis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo A. N. prašomas nustatyti faktas, turės juridinę reikšmę, pareiškėjas neturi ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą ir yra visos sąlygos nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą (CPK 444 str. 2 d. 5 p.).

Pareiškėjas pateikė 2012-03-20 susitarimą su A. L., kuriuo A. N. A. L. susitarė dėl siloso tranšėjos, kurios plotas 575,04 kv.m. pasidalinimo. Šiuo susitarimu A. N. atiteko 431,28 kv. m. ploto tranšėjos, o A. L. -143,76 kv.m., arba atitinkamai ¾ dalys ir ¼ dalis. Šio susitarimo turinys leidžia daryti išvadą, jog 1994 m., turto perdavimo aktu pareiškėjui buvo perduota 3/4 siloso tranšėjos, suinteresuoto asmens N. S. (kaip A. L. teisių perėmėjos) šios aplinkybės nėra ginčijamos, įvertinus pateiktus įrodymus, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo 3/4 siloso tranšėjos, es. (duomenys neskelbtini) g. 50A, (duomenys neskelbtini) km., Kretingos r.

Dėl pastato valdymo fakto

Pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašo nustatyti ¼ siloso tranšėjos, es. (duomenys neskelbtini) g. 50A, (duomenys neskelbtini) km., Kretingos r., valdymo faktą, remdamasis Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriaus nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 526-529 str.).

Asmuo, teisėtai valdantis daiktą, bet neturintis valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, turi galimybę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl valdymo fakto patvirtinimo (Civilinio proceso kodekso 526 str. 3 d.). Teismas valdymo faktą gali patvirtinti tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 526 str. 3 d.).

Pagal VĮ Registrų centro informaciją ginčo siloso tranšėja ir nuosavybės teisės į ją nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, tame tarpe ir valdymas, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įst. 13 str. 1 d.). Siloso tranšėjai nesant įregistruotai nekilnojamojo turto registre, negali ir negalėjo būti įregistruota daiktinė teisė į jį – valdymas. Kartu darytina išvada, jog pareiškėjas negali kitokia, ne teismo, tvarka gauti siloso tranšėjos valdymo faktą patvirtinančių dokumentų, suteikiančių teisę jam visa apimtimi pasinaudoti teisėmis, kurias, esant tam tikroms įstatyme nustatytoms sąlygoms, suteikia daikto valdymas, pvz. įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį. Teismas konstatuoja, esant Civilinio proceso kodekso 526 str. 3 d. numatytą sąlygą dalies siloso tranšėjos valdymo fakto patvirtinimui teismo sprendimu.

Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (Civilinio kodekso 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). Tačiau valdymas gali atsirasti ir užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę. Valdymas visais atvejais atsiranda kai daiktas yra fiziškai užvaldomas, ir kuomet tik užvaldęs daiktą asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią bei išreiškia valią tą daiktą turėti kaip savą (Civilinio kodekso 4.25 str. 1, 2 d.). Be to, nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti (Civilinio kodekso 4.27 str. 1 d.).

Pareiškėjas nurodo, kad A. L., įgijęs dalį siloso tranšėjos iš (duomenys neskelbtini) ŽŪB, 2012 m. perleido savo teises į siloso tranšėjos ¼ dalį pareiškėjui.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad siloso tranšėja A. L. buvo perduota tuo pačiu perdavimo-priėmimo aktu kaip ir pareiškėjui, dėl kurio reikšmės teismas jau pasisakė. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog A. L. perėmęs iš (duomenys neskelbtini) ŽŪB dalį siloso tranšėjos buvo teisėtas valdytojas ir galėjo šią teisę perleisti pareiškėjui. Siloso tranšėjos perleidimo pareiškėjui sandoris buvo sudarytas 2012 metais. Kaip jau nustatyta, nei pareiškėjas, nei A. L., perėmę statinį iš (duomenys neskelbtini) ŽŪB, nuosavybės teisės į statinį nebuvo įregistravę. Pareiškėjo, suinteresuoto asmens N. S. paaiškinimais nustatyta, kad sandoris nebuvo patvirtintas nustatyta forma (notariškai), kadangi tik 2011-12-24 buvo atlikti kadastriniai matavimai, o teisinė registracija nėra atlikta iki šiol, todėl yra pagrindo manyti, jog sandorio neįforminimo notariškai priežastimi ir buvo tai, kad daiktas nebuvo suformuotas kaip nekilnojamas objektas, o šios aplinkybės buvo priklausomos ne tik nuo pareiškėjo, bet ir nuo A. L. valios ir veiksmų. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad 2012 m. susitarimu A. L. neperleido nuosavybės teisę, bet pareiškėjui faktiškai perdavė daikto valdymą. Asmuo, valdantis pastatus neįregistruoto sandorio pagrindu, turi teisę kreiptis į teismą dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 526-529 str.), todėl pareiškėjas turi teisinį pagrindą savo civilinę teisę įgyvendinti, prašydamas patvirtinti šio nekilnojamojo daikto valdymo faktą, kaip savarankišką daiktinę teisę. Teismas atmeta kaip nepagrįstus suinteresuoto asmens M. Š. argumentus, kad toks sandoris yra absoliučiai negaliojantis ir jokių teisinių pasekmių nesukėlė.

Kad dalis statinio buvo perduota pareiškėjo žinion, patvirtina byloje esantys įrodymai.

Pareiškėjas pateikė 2012-03-20 susitarimą, kuriuo A. N. atiteko 431,28 kv. m.ploto tranšėjos, o A. L. -143,76 kv. m., arba atitinkamai ¾ dalys ir ¼ dalis. Pagal suinteresuoto asmens N. S. paaiškinimus, išdėstytus atsiliepime, pateikta tokia sutartis tarp A. L. ir A. N. egzistavo, nurodė pamenanti, jog dar esant gyvam A. L., A. N. nuolat naudojosi siloso tranšėja savo dalyje, o po pirkimo - priėmimo rašto sudarymo su A. L., A. N. naudojosi jau visa siloso tranšėja. Šie suinteresuoto asmens paaiškinimai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas po susitarimo su A. L. sudarymo naudojosi visa siloso tranšėja.

2012-03-23 pareiškėjas A. N. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas įregistruoti jam priklausančios siloso tranšėjos kadastro duomenis. 2012-04-17 pareiškėjas, patikslinęs kadastro duomenis, dar kartą kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl tranšėjos įregistravimo. 2012-06-17 pareiškėjo užsakymu buvo atvežtos ir išpiltos žemės prie siloso tranšėjos. Tiriant įvykio aplinkybes pagal suinteresuoto asmens M. Š. skundą, pareiškėjas nurodė, jog žemės išpiltos prie jam priklausančios siloso tranšėjos. Šie įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas siloso tranšėja naudojosi ir valdė ją kaip savą.

Įsiteisėjusiu Palangos teismo 2015-06-29 sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo2016-02-17 nutartimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo M. Š. neturėjo pagrindo būti įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į ginčo objektą, nei pareiškėjas. Duomenų, jog kiti tretieji asmenys būtų turėję teisių į ginčo pastatą, byloje nėra. Civilinio kodekso 4.26 str. 2 d. numatyta valdymo sąžiningumo prezumpcija nėra paneigta, todėl laikytina, jog valdymas atsiradęs sąžiningai (Civilinio kodekso 4.26 str. 3 d.).

Ginčo pastato nuosavybės klausimas į ¼ dalį nesprendžiamas, suinteresuotas asmuo M. Š. daugiau teisių nei pareiškėjas į šią ginčo pastato dalį neturi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra įstatyme numatytų kliūčių pareiškėjo prašomam valdymo fakto patvirtinimui Civilinio proceso kodekso 526-529 str. nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo pareiškimas šioje dalyje tenkintinas, patvirtinant faktą, jog pareiškėjas nuo 2012-03-20 valdo ¼ siloso tranšėjos, es. (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus pareiškėjo pareiškimą, iš suinteresuoto asmens priteistinos pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kadangi pareiškėjo ir suinteresuoto asmens M. Š. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas (CPK 93, 443 str. 6 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas patyrė 62 Eur žyminio mokesčio išlaidų paduodant pareiškimą, taip pat 1265 Eur advokato išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (8. 2, 8.18, 8.19 punktai) ir yra pagrįstos pateiktais įrodymais (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448, 529 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo 3/4 siloso tranšėjos, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r.

Juridinis faktas nustatytas statinio teisinei registracijai atlikti.

Patvirtinti faktą, jog A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2012-03-20 valdo 1/4 siloso tranšėjos, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kretingos r.

Priteisti iš M. Š. 1327 Eur bylinėjimosi išlaidų A. N.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.