- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-727-785-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00303-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ramūnas Antanavičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. M., K. I., I. B.
- Advokatai
- Rolandas Mištautas
Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-727-785-2014;
Teisėja Inga Liubinienė Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00303-2010-4;
2014 m. gruodžio 17 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Gyčio Večersko, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui, nuteistųjų D. M., K. I., I. B. gynėjui advokatui Rolandui Mištautui, Kauno teritorinės muitinės atstovui Gediminui Ramanauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. M., K. I. ir I. B. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
I. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį ir nubausta 40 MGL dydžio, t.y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų bauda.
I. B. baudžiamasis procesas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
K. I. pripažinta kalta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, ir nubausta 40 MGL dydžio, t.y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų bauda.
K. I. baudžiamasis procesas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
D. M. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. spalio 16 d. veikos), ir nubaustas 40 MGL dydžio, t.y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų bauda.
D. M. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. spalio 23 d. veikos), ir nubaustas 40 MGL dydžio, t.y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų bauda.
D. M. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. lapkričio 19 d. veikos), ir nubaustas 40 MGL dydžio, t.y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų bauda.
D. M. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. sausio 16 d. veikos), ir nubaustas 40 MGL dydžio, t.y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų bauda.
D. M. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl 2008 m. sausio 21 d. veikos), ir nubausti 40 MGL dydžio, t.y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta D. M. galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL dydžio, t.y. 13000 (trylikos tūkstančių) litų baudą.
D. M. baudžiamasis procesas dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodai) nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Kauno teritorinės muitinės civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš I. B. 20327 (dvidešimt tūkstančių trys šimtai dvidešimt septyni) litai, iš K. I. 3618 (trys tūkstančiai šeši šimtai aštuoniolika) litų, iš D. M. 53305 (penkiasdešimt trys tūkstančiai trys šimtai penki) litai padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji I. B., dirbdama Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vyresniojo inspektoriaus pareigose, būdama valstybės tarnautoja bei pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.3p patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 35.5 punktą turėdama pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, 2008 m. sausio 21 d. Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, prisistačiusiam UAB (duomenys neskelbtini) atstovu D. V., pateikus importo rinkinį Nr. 8KR10401179, pavedė sau patikrinti tariamai apgadintą transporto priemonę Chevrolet Express, identifikavimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nepatikrino transporto priemonės identifikacinio numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su turto vertintojų pažymoje nurodytais defektais nesulygino, tačiau deklaracijoje padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje Nr. 8KR10401179 pateiktiems Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 2757 duomenims, dėl to sudarė sąlygas UAB (duomenys neskelbtini) išvengti 20327 litų mokesčių, tokiu būdu, neatlikdama savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą bei diskreditavo muitinės pareigūno vardą, tai yra padarė didelę žalą valstybės interesams.
Kaltinamoji K. I., dirbdama Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigose, būdama valstybės tarnautoja bei Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.5p patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punktą turėdama pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, 2007 m. lapkričio 22 d. Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) atstovui E. B. pateikus importo rinkinį Nr. 7KR10414535, o Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vyresniajai inspektorei I. B. pavedus patikrinti tariamai apgadintą transporto priemonę Mitsubishi Montero, identifikavimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nepatikrino transporto priemonės identifikacinio numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su turto vertintojų pažymoje nurodytais defektais nesulygino, tačiau deklaracijoje padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje Nr. 7KR10414535 pateiktiems Automobilio Mitsubishi Montero Sport vertinimo ataskaitos Nr. 20071119-2-2 duomenims, dėl to sudarė sąlygas UAB (duomenys neskelbtini) išvengti 3618 litų mokesčių, tokiu būdu, neatlikdama savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą bei diskreditavo muitinės pareigūno vardą, tai yra padarė didelę žalą valstybės interesams.
Kaltinamasis D. M., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigose bei pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.5p patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punktą turėdamas pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, 2007 m. spalio 16 d. Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) atstovui E. B. pateikus importo rinkinį Nr. 7KR10412113, o Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vyresniajai inspektorei I. B. pavedus patikrinti tariamai apgadintą transporto priemonę Mitsubishi Eclipse, identifikavimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nepatikrino transporto priemonės identifikacinio numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su turto vertintojų pažymoje nurodytais defektais nesulygino, tačiau deklaracijoje padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje Nr. 7KR10412113 pateiktiems Automobilio Mitsubishi Eclipse vertinimo ataskaitos Nr. 20071012-6-2 duomenims, dėl to sudarė sąlygas UAB (duomenys neskelbtini) išvengti mokesčių 11574 litų sumoje, tokiu būdu, neatlikdamas savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą, bei diskreditavo muitinės pareigūno vardą tai yra padarė didelę žalą valstybės interesams.
Be to, kaltinamasis D. M., dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigose, būdamas valstybės tarnautoju bei pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.5p patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punktą turėdamas pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, 2007 m. spalio 23 d. Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, prisistačiusiam UAB (duomenys neskelbtini) atstovu D. V., pateikus importo rinkinį Nr. 7KR10412581, o Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vyresniajai inspektorei I. B. pavedus patikrinti tariamai apgadintą transporto priemonę Suzuki Grand Vitara, identifikavimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nepatikrino transporto priemonės identifikacinio numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su turto vertintojų pažymoje nurodytais defektais nesulygino, tačiau deklaracijoje padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje Nr. 7KR10412581 pateiktiems Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 2494 duomenims, dėl to sudarė sąlygas UAB (duomenys neskelbtini) išvengti 5559 litų mokesčių, tokiu būdu, neatlikdamas savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą bei diskreditavo muitinės pareigūno vardą, tai yra padarė didelę žalą valstybės interesams.
Be to, kaltinamasis D. M., dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigose, būdamas valstybės tarnautoju bei pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.5p patvirtinto “Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo“ 34.5 punktą turėdamas pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, 2007 m. lapkričio 19 d. Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, prisistačiusiam UAB (duomenys neskelbtini)atstovu D. V., pateikus importo rinkinį Nr. 7KR10414203, o Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vyresniajai inspektorei I. B. pavedus patikrinti, tariamai apgadintą transporto priemonę Mazda CX-7, identifikavimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nepatikrino transporto priemonės identifikacinio numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su turto vertintojų pažymoje nurodytais defektais nesulygino, tačiau deklaracijoje padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje Nr. 7KR10414203 pateiktiems Automobilio Mazda CX-7 vertinimo ataskaitos Nr. 20071115-4-4 duomenims, dėl to sudarė sąlygas UAB (duomenys neskelbtini) išvengti 14817 litų mokesčių, tokiu būdu, neatlikdamas savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą bei diskreditavo muitinės pareigūno vardą, tai yra padarė didelę žalą valstybės interesams.
Be to, kaltinamasis D. M., dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigose, būdamas valstybės tarnautoju bei pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.5p patvirtinto “Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo“ 34.5 punktą turėdamas pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, 2008 m. sausio 16 d. Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, prisistačiusiam UAB (duomenys neskelbtini) atstovu D. V., pateikus importo rinkinį Nr. 8KR10400861, o Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vyresniajai inspektorei I. B. pavedus patikrinti tariamai apgadintą transporto priemonę BMW X5, identifikavimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nepatikrino transporto priemonės identifikacinio numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su turto vertintojų pažymoje nurodytais defektais nesulygino, tačiau deklaracijoje padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje Nr. 8KR10400861 pateiktiems ,Transporto priemonės BMW X5 vertinimo ataskaitos Nr. AK-08/01/064 duomenims, dėl to sudarė sąlygas UAB (duomenys neskelbtini) išvengti 10250 litų mokesčių, tokiu būdu, neatlikdamas savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą bei diskreditavo muitinės pareigūno vardą, tai yra padarė didelę žalą valstybės interesams.
Be to, kaltinamasis D. M., dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Kauno “Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigose, būdamas valstybės tarnautoju bei pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.5p patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punktą turėdamas pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, 2008 m. sausio 21 d. Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, prisistačiusiam UAB (duomenys neskelbtini)atstovu D. V., pateikus importo rinkinį Nr. 8KR10401178, o Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vyresniajai inspektorei I. B. pavedus patikrinti tariamai apgadintą transporto priemonę Chevrolet Express, identifikavimo numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nepatikrino transporto priemonės identifikacinio numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su turto vertintojų pažymoje nurodytais defektais nesulygino, tačiau deklaracijoje padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje Nr. 8KR10401178 pateiktiems Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 2758 duomenims, dėl to sudarė sąlygas UAB (duomenys neskelbtini) išvengti 21355 litų mokesčių, tokiu būdu, neatlikdamas savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei, tokiais veiksmais sumenkino Lietuvos muitinės prestižą, autoritetą bei diskreditavo muitinės pareigūno vardą, tai yra padarė didelę žalą valstybės interesams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti 2014-06-20 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas padarė materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, todėl buvo priimtas neteisingas bei nepagrįstas nuosprendis. Prienų rajono apylinkės teismas buvo nenuoseklus, neadekvačiai ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai ir neteisėtai buvo suvaržyta nuteistojo gynybos teisė. Pareiškėjas daro išvadą, jog teismas buvo šališkas ir priėmė nemotyvuotą nuosprendį. Pažymėtina, jog nors nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas yra fakultatyviniai subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės požymiai, tačiau toks skirstymas yra reikšmingas tik teorijai. Motyvas ir tikslas atlieka svarbų pagalbinį vaidmenį, visi nusikaltimo sudėties požymiai yra privalomi ir visus juos būtina įrodyti ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme tirtų aplinkybių, šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti ir nebuvo jokio motyvo ir tikslo pareiškėjui piktnaudžiaujant tarnyba bei klastojant dokumentus, sudaryti sąlygas automobilius importuojantiems asmenims išvengti pagal faktinei automobilio būklei atitinkančią jų muitinę vertę papildomai priskaičiuotinų mokesčių. Tokius nusikalstamus tikslus ir motyvus galėjo turėti tik faktiškai automobilius importuojantys asmenys, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu tokie asmenys nebuvo nustatyti. Tirdamas visas šias aplinkybes teismas nepašalino prieštaravimų liudytojų E. B., A. Z. ir R. Š. parodymuose. Apeliantas daro išvadą, jog nesant savarankiškam motyvui nusikalsti jis nebuvau sukurstytas daryti nusikalstamas veikas, kadangi priešingu atveju ir kiti asmenys būtų kaltinami bei nuteisti už bendrininkavimą.
Skunde atkreiptinas dėmesys į tai, kad muitiniam įforminimui buvo pateikta deklaracija Nr. MRN 07LTLU900006629141, kurios 31 grafoje įrašo, jog įvežtas automobilis Suzuki Grand Vitara yra daužtas, nėra. Taip pat ir deklaracija Nr. MRN 07LTLU900006579856, kurios 31 grafoje įrašo, kad įvežtas automobilis Mitsubishi Eclipse yra daužtas, nėra. Tačiau pažymėtina, jog minėtose deklaracijose nebuvo nurodyta ir tai, jog šie automobiliai yra sveiki. Deklaracijose Nr. MRN 07LTLU900006815432, MRN 08LTLU900007219483, MRN 08LTLU900007170142 buvo įrašyta, jog automobiliai yra po avarijos ar autoįvykio. Atkreiptinas dėmesys, jog nepateikus teismui duomenų apie tai, kad transporto priemonės faktiškai nebuvo daužtos nuo pat muitinės procedūros pradžios, pareikšti kaltinimai tampa ne tik, kad nepagrįsti, bet ir nelogiški.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne vieną kartą akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei. Apylinkės teismas neįvertino to, jog inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl sprendžiant kaltės klausimą būtina nustatyti, ar asmens elgesys buvo valingas, kokie siekiami ar pageidaujami jo padariniai. Neaišku, ar apeliantas buvo kaltinamas ir yra nuteistas už veikas, padarytas tiesiogine tyčia ar netiesiogine tyčia.
Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog muitiniam tikrinimui, kurį apeliantas atliko 2007 m. lapkričio 22 d., buvo pateiktas tas pats automobilis, kuris buvo parduotas Latvijoje. Nuosprendyje Teismas nurodė, jog atmestinas kaltinamųjų argumentas dėl to, jog muitiniam įforminimui pateiktų automobilių kėbulo identifikavimo numeris galėjo būti suklastotas. Mano, jog priešingai nei nurodė teismas, eilė faktinių bylos aplinkybių patvirtina tai, jog buvo atlikta tokių automobilių apžiūra, kokie buvo pateikti su galimai pakeistais VIN numeriais, kurių fotonuotraukos buvo pateiktos ir vertinimo atlikimui. Vertinant teismo išvadas nėra paneigta versija, kad muitiniam tikrinimui galėjo būti pateikti tos pačios markės ir modelio apgadinti automobiliai, kuriuose buvo pakeisti VIN numeriai.
Skunde pažymima, kad vertinimo ataskaitos atitiko pagrindinius reikalavimus, o tai, kad nebuvo tinkamų parašų, galėjo būti įsivėlusi klaida dėl didelio darbo krūvio ir nepakankamo atidumo. Liudytojai K. L. ir R. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog muitinės pareigūnų krūvis Prienuose buvo didelis. Liudytojas A. Z. nurodė, jog yra variantų, kai mokestiniam vertinimui pateikia tik aktus, mašinų neapžiūri, automobilio vertinimą atlieka pagal deklaruotą aktą, aprašymą, nuotraukas. Visada tas pats šablonas, tik keičiasi skaičiavimo forma. D. M. mano, jog byloje nėra jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, paneigiančių, jog muitinės tikrinimui buvo pateikti automobiliai galimai su pakeistais (perklijuotais) VIN numeriais , kurių fotonuotraukos buvo pateiktos ir vertintojams.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pripažinimo didele. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didelė, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų laisvių bei teisių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo (LAT nutartis Nr. 2K-529/2008). Įvertinus visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gautus duomenis, ištirtus įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl apelianto veikimo ar neveikimo būtų padaryta ne bet kokia, o didelė žala. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad: 1) nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas; 2) byloje nėra nukentėjusiųjų; 3) mano, kaip kaltinamojo, veiksmai nesukėlė rezonanso visuomenėje; 4) veikomis kažkaip ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui; 5) negali būti konstatuota, jog veiksmai truko ilgą laiką, buvo sistemingi, nes inkriminuotos veikos, susijusios tik su keleto automobilių muitiniu patikrinimu; 6) dėl veikų nekilo kiti esmingai žalingi padariniai.
Be to, pažymėtina, jog nusikalstamos veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo – būtina nustatyti nusikalstamais veiksmais sukeltų padarinių kokybinį atspindį kaltininko sąmonėje (LAT nutartis Nr. 2K-512/2004).
Apelianto manymu, siekiant atskleisti subjektyvųjį BK 300 straipsnyje nustatytos veikos požymį nepakanka nustatyti, jog dokumente nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Būtina nustatyti, pagrindžiant tai įrodymais, jog į kaltinime nurodytus dokumentus – bendruosius administracinius dokumentus įrašydami duomenis kaltinamieji suprato, kad juose užfiksuoja tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokių padarinių siekė (LAT nutartis Nr. Nr. 2K-114/2008). Asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn nepakanka vien to, kad jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 2 str. 1 d.), nes kiekvienas asmuo atsako ne apskritai už padarytą nusikalstamą veiką, bet už kaltai padarytą veiką. Duomenų, pagrindžiančių apelianto tyčia suklastotus tikrus dokumentus, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Apeliantas nurodo, kad nesant nei pavojingos, nei teisei priešingos veikos, nei kaltės, nei padarinių, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padarytos nebuvo.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, jog kaltinimo ribų susiaurinimas tik iki muitinės pareigūnų veiksmų, atliekant muitinį tikrinimą, gavus tuos dokumentus, kurie jiems buvo pateikti, ikiteisminio tyrimo atskyrimas muitinės pareigūnų atžvilgiu, sąlygojo tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, nebuvo nustatyti ir įvardinti asmenys atsakingi už valstybei padaryta žalą, o būtent asmenys, kurie apgaule savo ar kitų naudai išvengė turtinės prievolės – mokesčių, atitinkančių faktinę automobilio vertę
Apeliaciniu skundu nuteistoji K. I. prašo panaikinti 2014-06-20 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. K. I. nurodomi motyvai yra analogiški D. M. ir I. B. apeliaciniuose skunduose nurodytiems motyvams.
K. I. papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad muitiniam įforminimui buvo pateikta tranzito deklaracija Nr. MRN 07LTLU900006849614, kurios 31 grafoje įrašyta, kad įvežtas automobilis Mitsubishi Montero yra daužtas, nėra, tačiau nebuvo nurodyta ir tai, jog šis automobilis yra sveikas. Mano, kad tik nustačius ir apklausus Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnus, kurie tiesiogiai buvo susiję su automobilio Chevrolet Express identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) tranzito procedūros įforminimu, būtų gauti duomenys apie tai, ar realiai ši transporto priemonė buvo daužta, ar ji faktiškai buvo patikrinta Klaipėdos teritorinės muitinės atitinkamų pareigūnų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji I. B. prašo panaikinti 2014-06-20 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. I. B. nurodomi motyvai yra analogiški D. M. ir K. I. apeliaciniuose skunduose nurodytiems motyvams.
I. B. papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad muitiniam įforminimui buvo pateikta tranzito deklaracija Nr. MRN 08LTLU900007219523, kurios 31 grafoje įrašyta, kad įvežtas automobilis Chevrolet Express yra daužtas, nėra, tačiau nebuvo nurodyta ir tai, jog šis automobilis yra sveikas. Mano, kad tik nustačius ir apklausus Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnus, kurie tiesiogiai buvo susiję su automobilio Chevrolet Express identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) tranzito procedūros įforminimu, būtų gauti duomenys apie tai, ar realiai ši transporto priemonė buvo daužta, ar ji faktiškai buvo patikrinta Klaipėdos teritorinės muitinės atitinkamų pareigūnų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno teritorinės muitinės viršininkė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Kauno teritorinės muitinės nuomone, negalima vadovautis analogija bei tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimu šioje aktualioje baudžiamojoje byloje. Nurodo, kad nors apeliaciniuose skunduose teigiama, jog kaltinimo ribos susiaurintos tik iki muitinės pareigūnų veiksmų, ikiteisminio tyrimo atskirimas muitinės pareigūnų atžvilgiu galėjo turėti įtakos nevisapusiškam ir neišsamiam ikiteisminiam tyrimui, tačiau šiuo atveju priešingai, vertinant apeliacinius skundus tokios motyvacijos aspektu, reikia pažymėti, kad kaip matyti iš priimtų procesinių sprendimų, ikiteisminis tyrimas (neišskiriant ikiteisminių tyrimų) tyrimo medžiagoje Nr. 20-2-00303-10 buvo atliekamas tiek, šiuo atveju, nuteistųjų pareigūnų atžvilgiu, tiek turto vertintojų atžvilgių, tiek asmenų, kurie pateikė duomenis muitinės deklaracijose atžvilgiu.
Skunduose nuteistieji nurodo, kad aktualiose tranzito deklaracijose įrašo, kad įvežti automobiliai yra daužti, nėra, kaip pažymi apeliantai, jog jose nebuvo nurodyta ir tai, jog šie automobiliai yra sveiki. Tačiau prekės turi būti aprašytos taip, kad pakaktų duomenų jas vienareikšmiškai suklasifikuoti pagal kombinuotąją nomenklatūrą, prekių tranzito draudimams bei apribojimams taikyti, pateikiamos garantijos dydžiui apskaičiuoti.
Kauno teritorinės muitinės viršininkė nesutinka, jog nebuvo padaryta didelė žala ir mano, kad dėl apeliantų kaltės visais atvejais buvo patirta didelė žala valstybei. Be to, galima teigti, kad buvo sumenkintas Kauno teritorinės muitinės kaip valstybinės institucijos autoritetas.
Nors apeliaciniuose skunduose minima, kad įtakos turėjo didelis darbo krūvis, bet kaip teismas konstatavo iš Kauno teritorinės muitinės Centro posto viršininko parodymų, iš pareigūnų raštiškų nusiskundimų dėl darbo krūvio nebuvo bei nebuvo reglamentavimo, kad tikrinimus privaloma atlikti per vieną dieną.
Taip pat nesutinkama su apeliantu teigimu, jog muitinės pareigūnas neturi, jokių techninių galimybių tiksliai identifikuoti jam pateiktą vertinti transporto priemonę. Teisinis reglamentavimas numato eilę priemonių tinkamai atlikti muitinio tikrinimo veiksmus. Duomenų byloje apie tai, kad pareigūnai būtų kėlę klausimą ar kreipęsi į Kauno teritorinę muitinę, tiesioginę vadovybę, dėl techninių ar organizacinių priemonių netinkamumo, nenustatyta.
Atsiliepimas
Atsiliepime pritariama pirmos instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, jog apeliantai neteisėtus mutininio tikrinimo ir įforminimo veiksmus atliko realiai faktiškai deklaruojamoms prekėms (automobiliams) neesant nei daužtiems ir (ar) sudegusiems, be to, remiantis įrodymų visetu, padarius pakankamai pagrįstą išvadą, kad du automobiliai Chevrolet Express, automobilis Suzuki Grand Vitara, BMW X5, Mitsubisci Eclipse, Mitsubishi Montero, Mazda CX-7 nebuvo realiai atgabenti į muitinio tikrinimo vietą Prienuose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas, advokatas Rolandas Mištautas, prašė apeliacinius skundus patenkinti, priimti naują sprendimą ir jo ginamuosius išteisinti, o prokuroras Haroldas Mulevičius prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.
Kadangi D. M., K. I. ir I. B. pripažinti kaltais dėl tų pačių nusikalstamų veikų padarymo, o jų apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tais pačiais motyvais, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pasisako bendrai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš D. M., K. I. ir I. B. apeliacinių skundų turinio, jie savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo neigia ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, baudžiamosios bylos medžiagą, dar kartą išanalizavusi bylos įrodymus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl D. M., K. I. ir I. B. kaltės ir jų padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo.
Pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šioje byloje teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Priešingai, negu teigiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo vertinami nepalankiai nuteistiesiems, nesudaro pagrindo išvadai, kad įrodymai buvo vertinama pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintus įrodymų vertinimo principus. Teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus.
Apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad pirmos instancijos teismas netinkamai kvalifikavo veiką pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, D. M., K. I. ir I. B. nuteisti nepagrįstai, kadangi byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių nuteistųjų tyčios. Nenustačius tyčios, apeliantų vertinimu, negali kilti ir baudžiamoji atsakomybė. Su tokiais skundo motyvais apygardos teismas sutikti neturi pagrindo, nes pirmos instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius duomenis ir teisingai nustatė nuteistųjų veiksmuose tyčios elementą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistieji neįsitikino, kad du automobiliai Chevrolet Express, automobilis Suzuki Grand Vitara, BMW X5, Mitsubishi Eclipse, Mitsubishi Montero, Mazda CX-7 – buvo pristatyti į muitinio patikrinimo vietą. Nuteistieji priėmė dokumentus, tačiau pačių automobilių fiziškai neapžiūrėjo, sąmoningai ir tyčia kompiuterinėje sistemoje atliko atžymėjimus, kad tranzito procedūra tinkamai užbaigta ir įformino išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą.
D. M. neatliko Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.5 punkte patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punkte nustatytos pareigos atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą. D. M. Kauno „Centro“ krovinių posto muitinio tikrinimo vietoje (duomenys neskelbtini) 2007-10-16, 2007-10-23, 2007-11-19, 2008-01-16, 2008-01-21 pavedus patikrinti tariamai apgadintas transporto priemones, nepatikrino jų identifikacinio numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su turto vertintojų pažymoje nurodytais defektais nesulygino, tačiau deklaracijose padarė įrašą „62“, reiškiantį, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkiniuose pateiktiems automobilių vertinimo ataskaitų duomenims. Tokiu būdu, neatlikdamas savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei.
K. I. neatliko Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.5 punkte patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.5 punkte nustatytos pareigos atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą. K. I. 2007-11-22 pavedus patikrinti tariamai apgadintą transporto priemonę, nepatikrino jos identifikacinio numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su turto vertintojų pažymoje nurodytais defektais nesulygino, tačiau deklaracijoje padarė įrašą „62“, reiškiantį, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje pateiktiems vertinimo ataskaitos duomenims. Tokiu būdu, neatlikdama savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei.
I. B. neatliko Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.3p patvirtinto Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 35.5 punkte nustatytos pareigos atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą. I. B. 2008-01-21 d. sau pavedusi patikrinti juo deklaruojamą tariamai apgadintą transporto priemonę, nepatikrino jos identifikacinio numerio, transporto priemonės vizualiai neapžiūrėjo, defektų su turto vertintojų pažymoje nurodytais defektais nesulygino, tačiau deklaracijoje padarė įrašą „62“, reiškiantį, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje pateiktiems vertinimo ataskaitos duomenims. Tokiu būdu, neatlikdama savo pareigų, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to nebuvo užtikrinta, kad būtų teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai valstybei.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, pritaria Prienų rajono apylinkės teismo išvadai, jog D. M., K. I. ir I. B. atlikdami veiksmus, priešingus jų kaip muitinės inspektorių pareigas reglamentuojantiems teisės aktams, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą, suprato, kad pažeidžia jų tarnybą muitinėje reglamentuojančius teisės aktus, kad tokiu būdu, pasinaudodami tarnybine padėtimi, veikia priešingai tarnybos interesams, ir numatė, kad dėl to yra reali galimybė atsirasti didelei žalai valstybei, kad valstybei faktiškai buvo padaryta žala, nes importo procedūrą inicijavusiems ir automobilius į Lietuvos Respubliką gabenusiems asmenims sudarė galimybę išvengti teisės aktų reikalavimus atitinkančio muitinio tikrinimo ir išvengti teisingo dydžio mokesčių. Jie, žinodami, kad privalo atlikti fizinį sugadinto (sužaloto) automobilio tikrinimą, patikrinti realiai esamus jo defektus, bet to nepadarydami, ir faktiškai sveikų automobilių importą įformindami kaip sugadintų (sužalotų), t.y. žymiai mažesnės muitinės vertės nei jie buvo iš tikrųjų, nors žinojo, kad privalo nustatyti tikrąją importuojamų automobilių vertę ir teisingai apskaičiuoti mokesčius, darė tai tyčia, suprasdami, kad tokiais savo veiksmais leis kitiems asmenims tokių mokesčių išvengti.
Atmestinas nuteistųjų teiginys, jog nors nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas yra fakultatyviniai subjektyviosios nusikaltimo sudėties pusės požymiai, tačiau toks skirstymas yra reikšmingas tik teorijai. Motyvas ir tikslas atlieka svarbų pagalbinį vaidmenį, visi nusikaltimo sudėties požymiai yra privalomi ir visus juos būtina įrodyti ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota, kad tai, jog nėra nustatytas tikslas ir motyvas, dar nereiškia, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Tikslas ir motyvas nėra įvardyti BK 228 straipsnio dispozicijoje, taigi jie nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Veiksmų, kuriais piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi, atlikimo tikslai ir motyvai gali būti įvairūs ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-253/2012, Nr. 2K-76/2007).
Apeliaciniuose skunduose taip pat nesutinkama su nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pripažinimu didele. Apeliantų manymu, įvertinus visus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gautus duomenis, ištirtus įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl jų veikimo ar neveikimo būtų padaryta ne bet kokia, o didelė žala. Be to, turtinė žala dėl atskirų veikų nesiekė 250 MGL, taip pat nėra nurodytos Konstitucinės vertybės, kurios buvo pažeistos.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, nuo kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala pripažįstama fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio turinio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.).
Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-169/2014, 2K-P-1/2014). Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2011, 2K-98/2014). Didelės žalos požymis, rodantis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-125/2014).
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir pagal šioje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nuteistieji D. M., I. B. ir K. I. būdami valstybės tarnautojais padarė didelės žalos BK 228 straipsnio 1 dalies prasme. Nuteistieji ignoravo savo tiesioginę pareigą ir veikė prieš savo institucijos tikslus – apsaugoti Lietuvos visuomenę, rinką, aplinką ir finansinius interesus nuo neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui. Jie tokiu būdu sudarė įspūdį, kad valstybės institucijos nevykdo savo funkcijų, t. y. sumenkino Lietuvos Respublikos muitinės autoritetą, iškraipė jos funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo muitinės tarnautojo vardą. Tokiais veiksmais buvo pamintos Konstitucinės vertybės. Nuteistieji D. M., I. B. ir K. I. pamynė Konstitucijos 5 straipsnį, kuriame numatyta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Taip pat, nesilaikydami įstatymo nuostatų, pažeidė Konstitucijos 7 straipsnį.
Nors nuteistieji teigia, kad muitiniam įforminimui pateiktose deklaracijose įrašo, kad įvežti automobiliai daužti, nebuvo, tačiau nebuvo ir įrašo, jog automobiliai sveiki, visa tai nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos nesudaro.
D. M. ir K. I. pasirašytinai supažindinti su Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.5 p patvirtintu Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto inspektoriaus pareigybės aprašymu (2 t., 151-155 b. l.), kurio 34.1 punkte nustatyta inspektoriaus pareiga laiku ir tinkamai vykdyti Kauno teritorinės muitinės viršininko, jo pavaduotojų, Kauno „Centro” krovinių posto viršininko, jo pavaduotojo arba pareigūno, turinčio posto viršininko pavedimą organizuoti darbą, pavedimus, 34.5 punkte nustatyta pareiga atlikti per postą ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, 34.6 punkte nustatyta pareiga vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, užtikrinančias įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas, 34.10 punkte nustatyta pareiga atlikti muitinei pateiktų dokumentų rizikos vertinimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, 34.11 punkte nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, 34.14 punkte nustatyta pareiga nustatyta tvarka ir laiku tvarkyti muitiniam įforminimui pateiktus ir įformintus dokumentus.
I. B. pasirašytinai supažindinta su Kauno teritorinės muitinės viršininko 2007 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3B-60 1.3 p patvirtintu Kauno teritorinės muitinės Kauno „Centro“ krovinių posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymu (3 t., 49-54 b. l.), kurio 35.1 punkte nustatyta vyresniojo inspektoriaus pareiga laiku ir tinkamai vykdyti Kauno teritorinės muitinės viršininko, jo pavaduotojų, Kauno “Centro” krovinių posto viršininko, jo pavaduotojo arba pareigūno, turinčio posto viršininko pavedimą organizuoti darbą, pavedimą, 35.5 punkte nustatyta pareiga atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, 35.7 punkte nustatyta pareiga vadovaujantis teisės aktais klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, užtikrinančias įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas, 35.11 punkte nustatyta pareiga atlikti muitinei pateiktų dokumentų rizikos vertinimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, 35.12 punkte nustatyta pareiga vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, 35.15 punkte nustatyta pareiga nustatyta tvarka ir laiku tvarkyti muitiniam įforminimui pateiktus ir įformintus dokumentus.
Kadangi D. M., K. I. ir I. B. buvo pasirašytinai supažindinti su pareigybės aprašymais ir privalėjo deklaracijas užpildyti tinkamai. Tai, kad nebuvo įrašyta, jog automobiliai yra sveiki, nepaneigia fakto, kad neteisingai užpildant deklaracijas buvo sudarytos sąlygos automobilius importuojantiems asmenims išvengti papildomai priskaičiuotinų mokesčių sumokėjimo. Deklaracijose padarant įrašą „62“, kuris reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje pateiktiems ataskaitos duomenims, buvo piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji buvo pasirašytinai supažindinti su pareigybės aprašymu, nusistovėjusią darbo tvarką puikiai žinojo, todėl apeliacinių skundų teiginys, kad vertinimo ataskaitos atitiko pagrindinius reikalavimus, o tai, kad nebuvo tinkamų parašų, galėjo būti įsivėlusi klaida dėl didelio darbo krūvio ir nepakankamo atidumo, atmetamas. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatyta, jog turto vertinimo ataskaitą pasirašo ją sudaręs turto vertintojas ir turtą vertinančios įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Didelis darbo krūvis ir nepakankamas atidumas negali būti vertinami kaip aplinkybė, kuri leistų nesilaikyti aukščiau paminėtame įstatyme nustatytų taisyklių ir netinkamai atlikti darbines funkcijas. Be to, raštiškų nusiskundimų dėl darbo krūvio nebuvo bei nebuvo reglamentavimo, kad tikrinimus privaloma atlikti per vieną dieną.
Iš bylos duomenų matyti, jog versija, kad muitiniam tikrinimui galėjo būti pateikti tos pačios markės ir modelio apgadinti automobiliai, kuriuose buvo pakeisti VIN numeriai, atmesta pagrįstai. Atmesdamas minėtą versiją Prienų rajono apylinkės teismas įvertino liudytojų A. Z., T. M., E. N. ir A. R. duotus parodymus. A. Z. nurodė, kad VIN kodas būna skirtingose vietose (po stiklu, ant kairio ir centrinio statramsčio, po kapotu). Ant statramsčio būna lipdukas, po stiklu būna skardinė lentelė, po kapotu ant kėbulo būna įmuštas numeris. Liudytojo teigimu, norint pakeisti VIN kodą, reikia sudaužyti ar pakeisti stiklą. A. R. patvirtino, kad numerį galima įspausti išėmus automobilio stiklą ir panelę. T. M. nurodė, kad jo praktikoje nepasitaikė, jog naujam automobiliui būtų pakeista VIN kodo plokštelė. E. N. duodamas parodymus nurodė, kad siekiant identifikuoti kėbulo numerį ir mašiną, buvo filmuojamas automobilis iš visų pusių. Identifikacijos numeriai būna lentelėje už vairuotojo stiklo, panelėje yra langelis, kuriame įspaustas kėbulo numeris. Įvertinęs liudytojų parodymus, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra jokių duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti kaltinamųjų versiją dėl VIN kodų suklastojimo jiems pateiktuose automobiliuose.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje Prienų rajono apylinkės teismas pagrįstai I. B., K. I. ir D. M., dėl visų jiems pareikštų byloje kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Pažymėtina, jog su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatimi susijusius klausimus reglamentuoja BK 95 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis BK 95 straipsnio prasme – tai tokia teisinė situacija, kai suėjus baudžiamajame įstatyme nustatytam terminui ir esant kitoms baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 str. 2 d.), jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (BK 95 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.).
Pirmos instancijos teismas nustatė, jog kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Penkerių metų senaties terminas buvo suėjęs jau iki perduodant šią baudžiamąją bylą 2013 m. vasario 13 d. teismui.
Apeliacinio skundo motyvai, jog nuteistųjų veiksmuose nebuvo tyčios suklastoti dokumentus, atmetami. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistieji turėdami pareigą atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, pašto siuntų ir keleivių bagažo muitinį tikrinimą ir įforminimą, nepatikrino transporto priemonių. Neatlikę patikrinimo deklaracijose padarė įrašą „62“, kuris pagal Muitinio tikrinimo būdų klasifikatorių reiškia, kad muitinio tikrinimo rezultatai atitinka importo rinkinyje pateiktiems Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos duomenims. Taip į deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis bei suklastojo tikrus dokumentus.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skirdamas bausmes apylinkės teismas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistųjų asmenybę, tiek ir jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Nuosprendyje atsižvelgta į tai, jog visi trys nuteistieji teisiami pirmą kartą, charakterizuojami teigiamai, todėl jiems skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. D. M. paskirtos bausmės subendrintos taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo pagrindinius prašymus ar esminius argumentus. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nėra jokių esminių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus iš naujo vertinti kitaip nei tai padarė apylinkės teismas, ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams ir jų dar kartą nekartoja.
Atkreiptinas dėmesys, jog Prienų rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nuosprendžio 19, 20 puslapiuose yra nurodytas 2006-04-25 įsakymas Nr. 1B-376, tačiau yra padaryta klaida, kuri taisytina, kadangi ji nekeičia nuosprendžio esmės, nes įsakymo pavadinimas ir jo punktai nurodyti teisingi. Nuosprendyje turi būti nurodytas Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005-04-25 įsakymas Nr. 1B-298. Nurodyta klaida nėra esminė ir Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. M., K. I. ir I. B. kaltais, padarius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, o baudžiamuosius procesus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukdamas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, atitinka faktines byloje nustatytas aplinkybes, bausmės paskirtos tinkamai. Skundžiamas nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų D. M., K. I. ir I. B. apeliacinius skundus atmesti.
Ištaisyti Prienų rajono apylinkės teismo 2014-06-20 nuosprendžio aprašomojoje dalyje esančią klaidą, vietoj 2006-04-25 įsakymo Nr. 1B-376, nurodant 2005-04-25 įsakymą Nr. 1B-298.