- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-1266-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19187-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Rūta Veniulytė Jankūnienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto (pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Veniulytės Jankūnienės ir Jelenos Šiškinos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės (apeliantės) V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl priimto įsakymo dėl laikinosios globos nustatymo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 30-1920/18(2.1.1E-TD2), išnykus priežastims, dėl kurių ieškovės sūnui D. M. buvo nustatyta laikinoji globa; 2) panaikinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 30-1920/18(2.1.1E-TD2), grąžinti ieškovės sūnų D. M. į ieškovės šeimą.
2. Ieškinyje nurodė, kad jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminį tyrimą 2018 m. kovo 12 d. nutraukus, vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai sūnaus ieškovei negrąžino. Pažymėjo, kad vaikas laikinai nenorėjo su ja bendrauti, nes buvo nuteiktas senelio. Ieškovės teigimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo ginčijamu įsakymu nustatyti vaiko laikinąją globą VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, nes ieškovė iki tol jau buvo įvykdžiusi visus socialinių darbuotojų nurodytus reikalavimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškinio reikalavimais, nes skundžiamas įsakymas yra teisėtas, priimtas pagrįstai ir jo naikinti nėra pagrindo. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių apie pasikeitusias aplinkybes ieškovės šeimoje, nėra pakankamų įrodymų apie ieškovės ir jos sūnaus santykių pagerėjimą.
4. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad vaikas pas juos atvyko 2018 m. gegužės 21 d. ir elgdavosi agresyviai, nevaldė emocijų, tačiau šiuo metu elgesys yra labai pagerėjęs.
5. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, jog ieškovės šeima nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Socialinė darbuotoja 2018 m. vasario 26 d. pranešimu informavo Skyrių, jog ieškovės šeimos situacija pablogėjo – nepilnametis su ieškove negyvena, nenori su ja bendrauti, lankytis jos namuose, atsisako su ieškove kalbėtis telefonu. Pati ieškovė su socialine darbuotoja nebendradarbiauja, įsipareigojimų nevykdo. Darbo su ieškovės šeima metu pastebėta, kad ieškovės bendravimas dažnai yra nemandagus, konfliktiškas, dėmesys sutelktas ne į problemų sprendimą, o į skundų įvairioms institucijoms teikimą, grasinimą pakenkti su ja dirbantiems specialistams. Nustačius, kad nepilnametis su ieškove negyvena jau pusę metų, kad jį auklėja ir išlaiko prosenelė, priimtas sprendimas nustatyti vaikui laikinąją globą ir jo prosenelę paskirti jo laikinąja globėja. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 30-1067 D. M. nustatyta laikinoji globa jo prosenelės Z. N. šeimoje. 2018 m. balandžio 10 d. socialinė darbuotoja pranešė Skyriui, jog ieškovės šeimoje situacija nepasikeitė – ieškovė nesistengia gerinti ryšio su sūnumi, nebendradarbiauja su socialine darbuotoja, nesiekia teigiamų pokyčių šeimoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1920 D. M. laikinoji globa nustatyta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog neturi duomenų, įrodančių, jog pagrindai, dėl kurių ieškovės sūnui buvo nustatyta laikinoji globa, išnyko ir geriausius D. M. interesus atitiktų gyvenimas kartu su ieškove; skundžiamas įsakymas buvo priimtas pagrįstai, išimtinai veikiant vaiko interesais, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
6. Liudytoja Z. N. per teismo posėdį paaiškino, kad berniukas su ja gyveno nuo 2017 m. birželio iki 2018 m. birželio mėn. Vaikas nenorėjo gyventi su motina (ieškove), prašė liudytojos jį pasiimti pas save. Per tą laiką, kai vaikas gyveno pas liudytoją, ieškovė vaiką aplankė du kartus; jie su vaiku bendraudavo telefonu; būdavo, kad vaikas važiuodavo pas ieškovę; jie nuolat bardavosi.
7. Liudytoja I. P. per teismo posėdį paaiškino, kad yra vaiko teta. Ieškovė ir jos tėvas nuolat bardavosi, kviesdavo policiją, todėl ieškovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Kai vaikas gyveno pas ieškovės senelę, liudytoja nematė, kad ieškovė vaiką būtų aplankiusi. Jie kalbėdavosi telefonu, tačiau nuolat bardavosi, vaikas dažnai padėdavo ragelį, nebaigęs pokalbio. Pas gydytoją paskutiniuoju metu vaiką visada vesdavo liudytoja; senelė įkalbinėdavo vaiką, kad jis susitiktų su ieškove; ieškovė dabar bendrauja su vaiku sekmadieniais (4 val.), vaikas pas ją nenakvoja, nes ieškovė nėra sudariusi vaiko apsilankymo namuose plano; vaikas, paklaustas, su kuo norėtų gyventi, pirmiausia nurodo, kad norėtų gyventi su senele, o paskui – su liudytoja; liudytoja turi laikinojo svečiavimosi planą ir vaikas pas ją gali apsilankyti nuo penktadienio iki sekmadienio; vaiko agresijos priepuolių būdavo ir jam gyvenant pas senelę, tačiau vaikas buvo ramesnis. Vaikui gyvenant pas senelę, jo ir ieškovės ryšys negerėjo, vaikas nenorėjo grįžti gyventi pas ją gyventi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko tėvai yra ieškovė ir A. M.. Tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku ir jo priežiūros, vaikas jo nepažįsta; vaikas gyveno su ieškove; 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1067/18 vaikui nustatyta laikinoji globa, jo laikinąja globėja paskirta prosenelė Z. N.; 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1920/18 (2.1.1E-TD2) laikinasis globėjas pakeistas ir vaiko laikinąja globėja paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.
Šalies argumentai
10. Ieškovė byloje prašė panaikinti atsakovės 2018 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 30-1920/18 bei vaiką grąžinti į jos šeimą. Jos teigimu, ginčijamu įsakymu laikinoji globa vaikui buvo nustatyta neteisėtai, nes: jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas; ieškovė įvykdė visus socialinių darbuotojų jai nurodytus įpareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo vertinimu, byloje ginčijamo atsakovės 2018 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 30-1920/18 priėmimo metu nebuvo išnykęs laikinosios globos vaikui nustatymo pagrindas - kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (CK 3.254 straipsnis).
12. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. rašte nurodyta, kad situacija ieškovės šeimoje nepasikeitė – ieškovės ir jos sūnaus santykiai nepagerėjo, vaikas ir toliau atsisako gyventi su ieškove. 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusiame vaiko laikinos globos peržiūros metu sudarytame Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte nurodyta, kad vaikas ir toliau atsisako gyventi su motina.
13. Teismas pažymėjo, kad tiek iki laikinosios globos nustatymo (2018 m. balandžio 5 d.), tiek ir jos peržiūros metu (2018 m. gegužės 9 d.) vaikas išreiškė nuomonę, kad nenori gyventi su ieškove. Esminės nepilnamečio vaiko nurodomos nenoro gyventi su ieškove priežastys – nuolatiniai barniai su ieškove, kalbėjimas su vaiku pakeltu tonu, barimas, necenzūrinių žodžių prieš vaiką vartojimas. Ieškovės teigimu, vaikas yra prieš ją nuteiktas kitų giminaičių – prosenelės ir sesers. Teismas pažymėjo, kad byloje apklaustos liudytojos vaiko prosenelė ir ieškovės sesuo nurodė, jog prosenelė niekada nedraudė vaikui lankyti ieškovės, priešingai – skatino, nes vaikas nenorėdavo vykti susitikti su ieškove; taip pat patvirtino, kad ieškovė retai atvykdavo aplankyti berniuko, kalbėdavosi su juo telefonu ir nuolat bardavosi. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad jos sūnaus nuomonė dažnai keičiasi, o jo nenoras gyventi su ieškove yra tik niekuo nepagrįsta emocija, brendimo metu atsiradęs užsispyrimas ar pyktis. Teismas pažymėjo, kad byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma, liudytojų paaiškinimai, sudaro pagrindą spręsti, jog daugiau kaip metus laiko vaiko nuomonė dėl gyvenimo su ieškove nesikeitė. Taigi vaiko išreikštas nenoras gyventi su ieškove nebuvo spontaniškas veiksmas, o nulemtas ilgą laiką besitęsiančios konfliktinės atmosferos namuose. Teismas pažymėjo, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina reikalavimą, jog vaiko nuomonė turi būti išklausoma ir į ją atsižvelgiama visais su vaiku susijusiais klausimais, nebent ji visiškai neatitiktų vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016). Teismas nurodė, kad neturi pagrindo daryti išvados, kad vaiko išreikštas (ne)noras (ne)gyventi su ieškove neatitinka jo interesų. Remiantis byloje surinktais įrodymais, teismas sprendė, kad tiek vaikui gyvenant su prosenele, tiek vėliau globos institucijoje jo emocinė būklė gerėjo, rečiau pasireikšdavo pykčio priepuoliai, pagerėjo mokymosi rezultatai. Teismas pabrėžė, kad vaikui nustatytas vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, specialiųjų ugdymosi poreikių grupė – kompleksinis sutrikimas: dėmesio, emocijų (nerimo spektro) ir specifiniai mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos) sutrikimai. Tačiau ieškovė nedėjo pakankamai pastangų atkurti su vaiku ryšį ir išmokti su juo bendrauti atsižvelgiant į specialius vaiko poreikius.
14. SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos 2018 m. gegužės 21 d. išvadoje dėl prosenelės pasirengimo globoti vaiką nurodyta, kad jai nerekomenduojama tapti nepilnamečio vaiko nuolatine globėja dėl savo amžiaus ir gebėjimų stokos tinkamai užtikrinti vaiko emocinių ir saviraiškos poreikių tenkinimą. Teismo posėdyje vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė nurodė, kad laikinosios globos peržiūros metu vaikui buvo paaiškinta, jog jis nebegalės gyventi su prosenele, juo rūpintis gali VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ ir vaikas sutiko gyventi nurodytoje globos įstaigoje, o ne pareiškė norą grįžti pas ieškovę. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įsakymu nepilnamečio vaiko globėja paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.
15. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2018 m. kovo 12 d. nutarimu buvo nutrauktas ieškovei pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32180-17, kuriame ieškovei buvo pareikšti įtarimai pagal BPK 140 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji mušdama ar kitaip smurtaudama sukėlė mažamečiam šeimos nariui fizinį skausmą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas savaime nesudarė pagrindo Vaiko teisių skyriui spręsti, jog išnyko laikinosios globos nustatymo aplinkybės.
16. Teismo vertinimu, ginčijamo įsakymo priėmimo metu egzistavo laikinosios globos nustatymo pagrindas (CK 3.254 straipsnis), jį priimant nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, todėl padarė išvadą, kad jį naikinti nėra pagrindo. Kartu netenkino reikalavimo grąžinti nepilnametį į ieškovės šeimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.
17. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo argumentai:
17.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčijamo įsakymo metu nebuvo išnykę laikinosios globos numatyti pagrindai. Ieškovės tvirtinimu, jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, be to, buvo nelikę CK 3.254 straipsnyje nustatytų globos nustatymo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Teismas nurodė, kad vaikas nenori gyventi su motina dėl nuolatinių konfliktų ir kad motina nededa pakankamai pastangų atkurti su vaiku ryšį. Tačiau vaikas teisme nebuvo apklaustas, o pasikliauta tik vaiko teisių apsaugos specialistų ir giminaičių, kurios yra suinteresuotos byloje, parodymais. Todėl teismo sprendimas yra neobjektyvus.
17.3. 2018-11-27 buvo kreiptasi pagalbos į LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrą. 2018-12-11 buvo priimtas sprendimas grąžinti sūnų motinai.
Atsiliepimas
18. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija padavė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo: nutraukti apeliacinį procesą; netenkinus pirmojo prašymo, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
18.1. Pradėtas ikiteisminis tyrimas nebuvo pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo nustatyta vaiko laikinoji globa. Laikinoji globa nustatyta ir dėl susilpnėjusio motinos ir vaiko ryšio, vaiko nenoro bendrauti su motina (remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-04-04 priimtu aiškinamuoju raštu, 2018-02-28 ir 2018-05-09 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktais). Be to, nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau buvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytas galimas motinos piktnaudžiavimas savo teisėmis sūnaus atžvilgiu.
18.2. Remiantis socialinių darbuotojų teikta informacija buvo nustatyta, kad apeliantė nesistengė atkurti ryšio su sūnumi, nepriėmė atsakomybės už jo auklėjimą ir auginimą, nebendradarbiauja su socialine darbuotoja, dėl ko buvo siūloma nustatyti vaikui laikinąją globą. Apeliantės buvusį nepakankamą norą bendrauti su vaiku pagrindžia ir liudytojų paaiškinimai, kuriais remiantis apeliantė, priešingai nei jos sesuo (vaiko teta), nebuvo parengusi ir gavusi leidimo dėl laikino svečiavimosi procedūros, kurį gavus, yra leidžiama vaiką iš VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ pasiimti nakvynei dviem paroms. Apeliantė nėra pateikusi įrodymų, kad vaikas norėjo su ja gyventi.
18.3. Ginčijamas įsakymas priimtas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir atsižvelgiant į įsakymo priėmimo metu buvusią faktinę situaciją. Todėl apeliantės nurodyti argumentai dėl vėlesnių Tarnybos sprendimo grąžinti vaiką motinai nėra susiję su ginčo dalyku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
Dėl prašymo nutraukti apeliacinį procesą
20. Atsakovė pateikė teismui prašymą apeliacinį procesą nutraukti, nelikus ginčo objekto, nes šiuo metu ginčijamas įsakymas yra panaikintas, vaikas grąžintas ieškovei. Teismui pateikė duomenis, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 30-3793/18(2.1.1E-TD2) Dėl administracijos direktoriaus 2018-05-31 įsakymo Nr.30-1920/18(2.1.1E-TD2) „Dėl laikinosios globos D. M. nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios bei vaiko grąžinimo į šeimą.
21. Ieškovė su atsakovės prašymu dėl proceso nutraukimo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą nagrinėti iš esmės.
22. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą bei siekiant užtikrinti ieškovės teisę į bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka, teismas bylą nagrinėja iš esmės ir vertina apeliacinio skundo argumentus. Toks procesinis sprendimas atitinka kasacinio teismo išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 30-1920/18(2.1.1E-TD2) teisėtumo
23. Byloje nustatyta, kad vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku ir jo priežiūros, vaikas gyveno su ieškove. Ieškovės šeima nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1067/18 vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, jo laikinąja globėja paskiriant vaiko prosenelę; 2018 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 30-1920/18 (2.1.1E-TD2) laikinoji globėja pakeista ir vaiko laikinąja globėja paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.
24. Bylos nagrinėjimo dalykas – atsakovės 2018 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 30-1920/18 (2.1.1E-TD2) teisėtumas.
25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisiniai pagrindai vaiko laikinosios globos nustatymui įtvirtinti CK 3.254 straipsnyje: 1) kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų).
26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad priimant ginčijamą įsakymą egzistavo (buvo neišnykęs) CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas - kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų).
27. Ieškovė tvirtina, kad laikinoji globa vaikui buvo nustatyta (pratęsta) neteisėtai, nes: jos atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, ieškovė buvo įvykdžiusi visus socialinių darbuotojų jai nurodytus įpareigojimus, buvo nelikę CK 3.254 straipsnyje nustatytų pagrindų laikinajai globai nustatyti.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2018 m. kovo 12 d. nutarimu buvo nutrauktas ieškovei pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovei buvo pareikšti įtarimai pagal BPK 140 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji mušdama ar kitaip smurtaudama sukėlė mažamečiam šeimos nariui fizinį skausmą, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog išnyko laikinosios globos nustatymo aplinkybės, nes laikinoji globa buvo paskirta ne tik dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Pažymėtina ir tai, kad pranešime apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytas galimas ieškovės piktnaudžiavimas savo teisėmis sūnui, dėl ko prašoma Vaiko teisių apsaugos skyrių atkreipti dėmesį į ieškovės elgesį ir imtis priemonių, kad tokie atvejai nesikartotų.
29. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 30-1067/18 vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, jo laikinąja globėja paskirta prosenelė. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į socialinių darbuotojų pateiktą informaciją, kad situacija ieškovės šeimoje blogėja: ieškovė naudoja psichologinį smurtą prieš vaiką, nesistengia atkurti ryšio su sūnumi, kuris jau ilgą laiką gyvena ne su motina; ieškovė neprisiima atsakomybės už jo auklėjimą ir auginimą, nebendradarbiauja su socialine darbuotoja; vaikas išsakė norą gyventi ne su motina, o su prosenele.
30. Nors ieškovė tvirtina, kad, atsakovei peržiūrint laikinosios globos nustatymo poreikį ir priimant šioje byloje ginčijamą 2018 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 30-1920/18 (2.1.1E-TD2), jau buvo pasikeitusi faktinė situacija, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių duomenų (CPK 178 straipsnis).
31. Ginčijamo įsakymo priėmimo metu vaikui buvo daugiau kaip dešimt metų. Vaiko nuomonė dėl gyvenimo su motina buvo nuosekli ir ginčijamo įsakymo priėmimo metu nepasikeitusi – vaikas ir toliau atsisakė gyventi su motina. Tai patvirtina tiek Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. rašte, tiek 2018 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusiame vaiko laikinos globos peržiūros metu sudarytame Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte išdėstyta informacija. Nors ieškovė tvirtina, kad teismo sprendimas neobjektyvus, nes teismas byloje neišklausė vaiko pozicijos, o rėmėsi vien šališkų giminaičių parodymais, tačiau šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Vaikas buvo išklausytas ne tik vaiko teisių apsaugos specialistų, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kur vaikas išreiškė tokią pačią poziciją dėl nenoro gyventi su motina. Taigi teismas vadovavosi ne tik vaiko giminaičių parodymais, bet rėmėsi ir institucijų teikta informacija.
32. Kaip matyti iš bylos duomenų, vaikui nustatytas vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, specialiųjų ugdymosi poreikių grupė – kompleksinis sutrikimas: dėmesio, emocijų (nerimo spektro) ir specifiniai mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos) sutrikimai. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bendrauti su tokiu vaiku reikia ne tik žinių, bet ir dėti nemažai pastangų. Nors ieškovė lankė psichologo konsultacijas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės dėtų pastangų nepakako, kad su vaiku būtų atkurtas emocinis ryšys, kad su juo būtų bendraujama ramiai, konstruktyviai, nekeliant vaikui baimės, streso ir ieškovės kaip motinos atstūmimo. Pats vaikas patvirtino, kad ant jo dažnai šaukiama, baramasi. Priimant ginčijamą įsakymą vaikui buvo išaiškinta, kad jis nebegalės gyventi su prosenele, buvo išklausyta vaiko nuomonė ir vaikas sutiko geriau gyventi globos įstaigoje negu su motina. Pažymėtina ir tai, kad iš globos įstaigos darbuotojų žodinių paaiškinimų matyti, kad gyvenant ne su motina, vaiko emocinė būklė pagerėjo. Aptartų duomenų visuma leidžia sutikti su pirmosios instancijos išvada, kad priimant ginčijamą įsakymą egzistavo CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas laikinosios globos nustatymo pagrindas, o priimtas atsakovės sprendimas atitiko tuometinius vaiko interesus.
33. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia ir tuo, kad atsakovė 2018-12-11 priėmė sprendimą grąžinti sūnų ieškovei bei panaikino šioje byloje ginčijamą atsakovės priimtą administracinį aktą tik po ieškovės aktyvių veiksmų, jai kreipusis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė neturi įtakos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimo teisėtumui, nes pirmosios instancijos teismas vertino tik tas aplinkybes, kurios buvo ginčijamo įsakymo priėmimo metu.
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, kurių pagrindu padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.