Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-06-22 · Civilinė byla Nr. 2A-466-440/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-31Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-22Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-22
Bylos Nr.
2A-466-440/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02109-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė (pran.)
Ieškovas
žemės ūkio kooperatyvo „Saulučių agroservisas“
Atsakovas
A. M.
Trečiasis asmuo
L. M., Z. P.
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-466-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02109-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 44.2.; 44.2.1;44.2.2;44.2.3;44.2.4.1; 99.3; 99.9;114.4; 121.14; 121.21; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Saulučių agroservisas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3117-841/2014 pagal ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Saulučių agroservisas“ ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims L. M., Z. P. dėl kooperatyvo turto išpardavimo, sugadinimo ir iškomplektavimo.

Teismas išnagrinėjęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas žemės ūkio kooperatyvas (toliau ŽŪK) „Saulučių agroservisas“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. M. 89600,00 Lt už realizuotą turtą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad L. J. 2013 m. tapęs ŽŪK „Saulučių agroservisas“ vadovu, nustatė, kad trūksta kooperatyvo turto bei lėšų, todėl iš buvusio vadovo A. M. pareikalavo perduoti jam dokumentus bei turtą. Kadangi reikalavimo buvęs vadovas neįvykdė, jis kreipėsi į teismą. Nurodė, kad į kooperatyvo kasą nebuvo įneštos lėšos už parduotą pastatą - bulidę, už realizuotą techniką, todėl ieškovo paskaičiavimu kooperatyvui buvo padaryta 89600,00 Lt žala, už kurios padarymą yra atsakingas atsakovas A. M., kuris, kaip buvęs vadovas privalo žalą atlyginti.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad kooperatyvas veiklos nebevykdė, pastatas - bulidė buvo perduotas pajininkams L. M. ir Z. P., už realizuotą techniką gautos pajamos buvo panaudotos skoloms išmokėti. Be to, yra realizuota ne visa technika, tačiau naujasis kooperatyvo vadovas jos nepasiima. Atsakovui tapus kooperatyvo valdytoju, nebuvo surašyta jokių turto ar dokumentų perdavimo aktų, nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovui kažkoks turtas buvo perduotas.

Tretysis asmuo L. M. su ieškiniu nesutiko, teismui paaiškino, kad buvo kooperatyvo narė, tačiau kai kooperatyvas nustojo vykdyti veiklą, jai buvo pasiūlyta atiduoti jos pajų pastato- bulidės dalimi, kadangi kitokio turto, iš kurio būtų galima grąžinti pajų nebuvo.

Tretysis asmuo Z. P. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad visi kartu buvo sutarę steigti kooperatyvą, kuris realiai veikė tik vadovaujant A. M., pats Z. P. padarė kelis įnašus grynais pinigais, tačiau kai veiklos nebevykdė, jam buvo pasiūlyta pajų atsiimti pastato - bulidės dalimi, kas ir buvo padaryta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui A. M. iš ieškovo ŽŪK „Saulučių agroservisas“ 2420,00 Lt arba 700,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo ŽŪK „Saulučių agroservisas“ 31,12 Lt arba 9,01 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje įrodymus, sprendė, kad kooperatyvo turtas nebuvo iššvaistytas, o buvo panaudotas grąžinant pajininkams pajus (pastatas - bulidė), o lėšos už realizuotą netinkamą naudojimui techniką buvo įneštos į ŽŪK „Saulučių agroservisas“ priklausiusią sąskaitą banke ir panaudotos skoloms grąžinti. Teismas vertino, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai, koks turtas priklausė ŽŪK „Saulučių agroservisas“ tuo metu, kai jo valdytoju buvo išrinktas/paskirtas atsakovas. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta sąsiuvinio lapo kopija be datų, sudarymo vietos ir parašų ieškovo atstovų nuomone yra turto, kurį tuo metu valdė ŽŪK „Saulučių agroservisas“ sąrašas, o atsakovo bei trečiojo asmens Z. P. manymu tai galėjo būti kokie nors juodraštiniai paskaičiavimai, kaip būtų galima kooperatyvą įkurti, ar kažkas panašaus. Teismas vertino, kad minimas rašytinis įrodymas neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų elementarių reikalavimų, todėl nusprendė juo nesivadovauti. Teismas nustatė, kad ŽŪK „Saulučių agroservisas“ techniką bei pastatą - bulidę įsigijo iki 2002-03-21, t.y. iki atsakovui tampant kooperatyvo valdytoju. Koks ir kokios vertės turtas buvo perduotas naujam valdytojui, į bylą duomenų nepateikta. Teismo vertinimu iš byloje dalyvavusių asmenų pasisakymų aišku, kad kooperatyvo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, kaip paaiškino trečiasis asmuo Z. P., pajininkai neturėjo pajininkų pažymėjimų, apie grynais pinigais įneštą pajaus dalį ne visada gaudavo tai patvirtinantį kasos dokumentą. Kaip išaiškėjo žodinio bylos nagrinėjimo metu, realizuota yra ne visa technika, traktorius Jumz yra pas atsakovą teritorijoje, tačiau naujasis kooperatyvo valdytojas nėra jo atsiėmęs. Teismas pažymėjo, kad juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (LR CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (LR CPK 178 straipsnis). Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Šioje byloje ištyrus įrodymus, nebuvo nustatyta, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, būtų atlikęs neteisėtus veiksmus. Nutrūkus ŽŪK veiklai, atsakovas A. M., valdytojas, pasirūpino, kad pajininkai iš likusio bendrovės turto atgautų savo įneštus pajus, kad pardavus netinkamą naudoti techniką būtų atsiskaityta su kreditoriais, t.y. jo elgesys atitiko tiek vadovo, tiek protingo ir rūpestingo darbuotojo standartus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas šioje byloje neįrodė nei žalos dydžio, nei pačios žalos padarymo fakto, nei kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas ŽŪK „Saulučių agroservisas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. A. T. atsisakius toliau būti ŽŪK „Saulučių agroservisas“ vadovu dėl ligos, A. M. buvo pasiūlyta vadovauti ŽŪK „Saulučių agroservisas“ ir jis sutiko. Jam buvo perduoti visi dokumentai ir antspaudas ir paprašyta, kad kuo greičiau sušauktų susirinkimą ir kad jis būtų išrinktas ŽŪK „Saulučių agroservisas“ valdytoju. A. M. susirinkimo nesušaukęs įsiregistravo save ŽŪK „Saulučių agroservisas“ valdytoju, nevykdė kooperatyvo veiklos, greta įkūrė savo ūkį ir techniką naudojo savo tikslams, o pajininkams įrodinėjo, kad vykdo ŽŪK „Saulučių agroservisas“ veiklą. A. M. nepateikė susirinkimo protokolo su jame dalyvavusių narių pavardėmis ir parašais kur būtų sprendžiamas L. M. ir Z. P. priėmimo į kooperatyvo narius klausimas. Nėra pateikti jų prašymai priimti į kooperatyvo narius. Susirinkime įvykusiame 2004- 02- 12 Nr. 2 buvo sprendžiamas didelės vertės pastato - bulidės pardavimas, susirinkime dalyvavo keturi, o nusprendė du, tačiau teismas nesiaiškino, kodėl protokole nėra įrašyta susirinkime dalyvavusių pajininkų pavardės su turimu pajumi ir balsų teise. Nėra ir pajininkų sąrašo su pajininkų dalyvavusių tame susirinkime, parašais, tai nėra ir įrodymo, kad visi keturi pajininkai dalyvavo susirinkime.

2. Pagal 2004-03- 12 pajininkų susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimą Z. P. pirkdamas 0,65% pastato bulidės dalį turėjo įnešti į ŽŪK „Saulučių agroservisas“ kasą 39000,00 Lt ir gauti įnašo kasos pajamų orderio šaknelę. O L. M. pirkdama pastato bulidės 0, 35% dalį, turėjo įnešti 21000,00 Lt ir gauti įnašo kasos pajamų orderio šaknelę. Ir pagal protokolo Nr. 2 nutarimą atsiimant iš ŽŪK „Saulučių agroservisas“ kasos pinigus abu turėjo gauti kasos išlaidų orderių šakneles su pinigų atsiimtomis sumomis bet tai nebuvo pateikta teismui. Ieškovo vertinimu Z. P. ir L. M. 2004-03-12 susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimo neįvykdė. Šį sandorį teismas laikė teisėtu. Ieškovo įsitikinimu, pastato - bulidės pardavimas buvo įvykdytas neteisėtai ir jo pateikti įrodymai teismo nebuvo nagrinėjami. Teismas nepagrįstai nusprendė dėl pajų perleidimo nes A. P., I. P., K. G. ir R. G. pajaus Z. P. neperdavė, o tik ruošėsi perduoti. Nėra A. P., I. P., K. G. ir R. G. sudarytų pirkimo pardavimo sutarčių su Z. P., ko reikalauja kooperatyvo įstatai ir įstatymas. Nėra susirinkimo protokolo, kuriame būtų nutarta leisti nusipirkti pajus Z. P.. A. M. visą ŽŪK „Saulučių agroservisas“ turtą išpardavė ir gautų pajamų į ŽŪK „Saulučių agroservisas“ neįnešė ir kur gautos lėšos buvo panaudotos jis teisme neįrodinėjo.

3. Pagal faktinį aplinkybių konstatavimo protokolą surašytą 2006-02-13 antstolės V. Š., ŽŪK „Saulučių agroservisas“ teritorijoje rasta konkreti nurodyta technika. Visą minėtą techniką pardavus į metalo laužą susidarytų 50 t. metalo laužo ir jį pardavus už mažiausią 600,00 Lt, už toną susidarytų 30000,00 Lt. O A. M. pardavė tik 1 toną už 260,00 Lt. Atsakovui pardavus nurodytą turtą, gautos pajamos neužpajamuotos kooperatyvo kasos pajamų žurnale. Tokiu būdu pardavus turtą ir iškomplektavus techniką dėl ko jos nebeįmanoma naudoti, kooperatyvas patyrė nuotolius, kuriuos privalo atlyginti kaltas asmuo atsakovas. Mano, kad teismas neištyrė įrodymų tinkamai, kvalifikuotai ir tik vieno posėdžio metu priėmė sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-31 sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo atsakovui A. M. jo turėtas 363,00 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą paruošimą apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Ieškovas neteisingai nurodo, kad ŽŪK „Saulučių agroservisas“ veiklos nevykdė. Nuo 2002 m. A. M. pradėjus vadovauti šiam kooperatyvui jis veiklą vykdė ir niekada nekilo klausimų, kad A. M. būtų kaip nors neteisėtai pasielgęs. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu sąlygų, ką teisingai konstatavo teismas. 2004-03-12 įvykusiame ŽŪK „Saulučių agroservisas“ pajininkų susirinkime buvo svarstytas klausimas - fermos-bulidės pastato pardavimas akcininkams Z. P. ir L. M.. Buvo nutarta fermos - bulidės pastatą parduoti akcininkams už 60000,00 Lt sumą - Z. P. 0,65 % o L. M. 0,35 % pastato dalį. Taip pat šiame susirinkime buvo nutarta, kad Z. P. ir L. M. sumoka už pastato dalį pinigus žemės ūkio kooperatyvui „Saulučių agroservisas“ ir atsiima iš žemės kooperatyvo savo įneštų pajų tokią pat piniginę dalį. Atsakovas elgėsi tiksliai pagal susirinkimo nutarimą, todėl visiškai nepagrįstai ieškovas nurodo, kad šie sandoriai neteisėti. Pažymėjo, kad ieškovas niekada neginčijo nei pirmiau minėto protokolo, nei pirmiau minėto pastato - bulidės perleidimo, nors nuo šių sandorių sudarymo jau yra praėję daugiau nei 11 metų.

2. 2004-06-17 įvykusiame ŽŪK „Saulučių agroservisas“ akcininkų susirinkime dėl mokesčių sumokėjimo buvo nutarta parduoti turimą techniką, nes ji techniškai netvarkinga, taip pat 2006-02-02 įvykusiame akcininkų susirinkime dėl mokesčių valstybei susimokėjimo buvo nutarta parduoti cisterną ar kitą įrangą. Nurodo, kad priekaba - cisterna buvo kiaura nenaudojama ir parduota kaip metalo laužas. Ratinis traktorius Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugedęs, parduotas kaip metalo laužas. Gauti pinigai buvo sumokėti ŽŪK „Saulučių agroservisas“. Traktorius Jumz-6A, pagaminimo metai 1989, buvo parsivežtas iš T., buvo iškomplektuotas, jis yra pas atsakovą teritorijoje. Kito kilnojamojo turto, išvardinto ieškinyje, žemės ūkio kooperatyvas „Saulučių agroservisas“ atsakovui esant šio kooperatyvo valdytoju nevaldė, turtas atsakovui, kaip žemės ūkio kooperatyvo valdytojui, perduotas niekada nebuvo. Be to, ieškovas niekada neginčijo pirmiau minėtuose protokoluose nurodytų aplinkybių, priimtų nutarimų, nors nuo jų priėmimo yra praėję atitinkamai daugiau nei 11 ir 9 metai.

3. Dėl vakuuminio siurblio, ekskavatoriaus JUMZ, kurie nurodyti 2006-02-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, atsakovas nurodė, kad konkrečios aplinkybės buvo nagrinėjamos kitoje civilinėje byloje tarp L. J. ir A. M.. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 4000,00 Lt nuostolius už benzovežį ZIL. Kaip galima spėti, tai ta pati transporto priemonė, dėl kurios sugadinimo L. J., kaip fizinis asmuo, pareiškė 2013-12-23 ieškinį A. M., bei pagal kurį Šiaulių apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-793-650/2014. Šiame ieškinyje L. J. nurodė, kad šį turtą yra pasiėmęs. Tokiu būdu ieškovas ŽŪK „Saulučių agroservisas“ tariamų nuostolių prašo už tą turtą, kurio savininku prieš tai minėtame ieškinyje nurodo esąs L. J. kaip fizinis asmuo. Atsakovo manymu, jis jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko, jokių ieškovo teisių bei teisėtų interesų nepažeidė, todėl nėra sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Nurodė, kad niekas nebuvo perleista be kooperatyvo pajininkų pritarimo, nutarimų, visi gauti pinigai buvo įnešami į kooperatyvo kasą, kas matosi buhalteriniuose dokumentuose. Atsakovas pateikė įrodymus, kad kooperatyvo buhalteriniai dokumentai buvo paimti policijos. Po dokumentų perdavimo policijai atsakovui nebuvo iškeltos jokios bylos, nebuvo pradėti jo atžvilgiu jokie ikiteisminiai tyrimai, susiję su tuo, kad atsakovas kaip nors neteisėtai būtų pasielgęs. Tai taip pat įrodo, kad atsakovas elgėsi teisėtai ir pareigūnams nekilo jokių abejonių dėl atsakovo, kaip kooperatyvo valdytojo, veikos teisėtumo. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (LR CPK 178 straipsnis). LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie jo patirtą konkrečią žalą. Žalos faktas bei dydis nėra preziumuojamas, pareiga įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį tenka ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovo, kaip buvusio vadovo neteisėtų veiksmų ir reikalavimo dėl jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo pagrįstumo.

Bylos duomenimis ŽŪK Saulučių agroservisas įregistruotas 2000-10-31, tą pačią dieną Šiaulių rajono savivaldybėje įregistruoti ŽŪK Saulučių agroservisas įstatai, juos pasirašė steigėjai I. P., A. P., M. T., A. T., K. G. (17-29, 86-87 b.l., t.1). Juridinių asmenų registre ŽŪK „Saulučių agroservisas“ valdytojais nurodyti A. P. laikotarpyje nuo 2000-10-31 iki 2002-03-21, A. M. 2002-03-21-2013-12-18, ir nuo 2013-12-18 L. J. (65-68 b.l., t.1). 2000-12-10 ŽŪK „Saulučių agroservisas“ už 5000,00 Lt įsigijo puspriekabę ODAZ, (duomenys neskelbtini) už 11000,00 Lt įsigijo priekabą-cisterną HTS, (duomenys neskelbtini) už 12500,00 Lt įsigijo traktorių MTZ-82, (duomenys neskelbtini) už 14000,00 įsigijo traktorių T-150, (duomenys neskelbtini) už 9500,00 Lt įsigijo traktorių JUMZ (50-53, 56-58, 71 b.l., t.1). Pagal 2001-09-19 pirkimo - pardavimo sutartį ŽŪK Saulučių agroservisui nuosavybės teise priklausė pastatas - bulidė, registro Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė- 270600,00 Lt (14, 43-49 b.l., t.1). 2003-12-06 Nekilnojamojo turto registro išraše pastato rinkos vertė nurodoma jau 70600,00 Lt, turtas areštuotas antstolio A. B. apribojant disponavimo teisę. 2004-03-12 ŽŪK „Saulučių agroservisas“ akcininkų susirinkime buvo nutarta parduoti pastatą - bulidę akcininkams Z. P. ir L. M. už 60000,00 Lt tokiu būdu, kad akcininkai sumoka pinigus kooperatyvui ir atsiima savo įnešto pajaus tokią pat piniginę dalį. 2004-08-10 Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastato rinkos vertė - 66300,00 Lt, pastatas nuosavybės teise priklauso ŽŪK „Saulučių agroservisas“, įregistruoti juridiniai faktai- L. M. nupirko 0,35 dalį pastato, Z. P. nupirko 0,65 dalis pastato, įrašas galioja nuo 2004-04-05 (15-16, 31, 54-55, 59, 107 b.l., t.1). Bylos duomenimis 2004-05-31 Šiaulių rajono I-ajame notaro biure patvirtintas susitarimas pakeisti sutarties sąlygas, kuriame ŽŪK „Saulučių agroservisas“ valdytojas A. M., L. M. ir Z. P. susitarė išdėstyti 2004-04-02 pirkimo - pardavimo sutarties 3 punktą, nurodant, kad turtas parduodamas už 60000,00 Lt, ŽŪK „Saulučių agroservisas“, atstovaujamas valdytojo A. M. gavo iš pirkėjų L. M. 21000,00 Lt ir Z. P. 39000,00 Lt. L. M. ir Z. P. nuosavybės teisės į pastatą įregistruotos 2005-03-15 (33,60-64,69-70 b.l.,t.1).

Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės nurodo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kad atsakovas A. M. neteisėtai nuo 2002-03-21 Šiaulių raj. Ekonomikos skyriuje įsiregistravo save ŽŪK „Saulučių agroservisas“ valdytoju. Nurodo dėl vykdytos veiklos, kad buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų, kad bylos duomenys nepatvirtina ir L. M. bei Z. P. nepateikė pajininkų pažymėjimų, A. M. nepateikė susirinkimo protokolo, iš kurio matytųsi, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl Z. P. ir L. M. priėmimo į ŽŪK „Saulučių agroservisas“ narius. Ieškovas kelia klausimą dėl A. P., I. P., K. G. ir R. G. pajų perdavimo Z. P., teigia, kad pastatas - bulidė perleisti Z. P. ir L. M. kaip ŽŪK „Saulučių agroservisas“ pajininkams neteisėtai, kad atsakovas žemės ūkio techniką iškomplektavo, o kitą dalį pardavė be pajininkų susirinkimo sušaukimo ir pinigų į kasą neįnešė. Ieškovas taip pat nurodo faktines aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos kitoje civilinėje byloje tarp L. J. ir A. M. pagal ieškovo ieškinį.

Apeliantas taip pat pareiškė prašymą priimti papildomus rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus, kurie jo nuomone yra reikšmingi. Apeliantas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad be turto perėmimo akto, atsakovas A. M. neturėjo du kartus užstatyti bankui turto ir jį išparduoti, kad teismas netyrė kur atsakovas panaudojo lėšas - paskolas gautas iš bankų. Be to teismas nepareikalavo A. M., kad jis buvo ŽŪK „Saulučių agroservisas“ valdytoju, o apeliantas užklausęs registrų centrą gavo 2015-04-10 pažymą apie tai, kad duomenų apie A. M. paskyrimą valdytoju juridinių asmens dokumentų byloje nėra. 2015-05-15 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą dėl įmonės vykdytos veiklos, įmonės nuostolingumo, pateiktų deklaracijų. Apeliantas teikdamas rašytinius paaiškinimus, pasisako dėl aplinkybių kurios nebuvo ieškovo keliamos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, be to kartu su naujais įrodymais pateikė dokumentus, kuriuos jau buvo pateikęs į bylą.

Pažymėtina, kad LR CPK 253 straipsnis numato, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. LR CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, jei konkretūs reikalavimai nebuvo keliami, pvz. dėl atsakovo paskyrimo į valdytojo pareigas teisėtumo klausimas, atsakovo sudarytų sandorių teisėtumo, panaikinimo klausimas, priimtų pajininkų susirinkimo protokolų panaikinimo ir kiti klausimai, tai šių klausimų, kurie nebuvo keliami bylą nagrinėjant teisme pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos spręsti, todėl jie nesvarstytini ir apeliacinės instancijos teisme ir nėra apskundimo objektu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai teikiami išimtiniais atvejais. Pagal LR CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis LR CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (LR CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Teisėjų kolegija įvertinusi tai, jog konkrečiu atveju ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių minėtų rašytinių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju minėti papildomi duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl vadovaujantis LR CPK 314 straipsniu atsisako juos priimti ir vertinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę – komercinę riziką prisiimti. Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės–komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Visi šie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali būti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. Vertinant, ar dėl konkretaus veiksmo atsirado žala, turi būti atsižvelgiama į bendrąją žalos sampratą, pagal kurią žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis). LR 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai, koks turtas priklausė ŽŪK „Saulučių agroservisas“ tuo metu, kai jo valdytoju buvo išrinktas/paskirtas atsakovas. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta sąsiuvinio lapo kopija be datų, sudarymo vietos ir parašų ( 30 b.l., 1 t.) neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų elementarių reikalavimų, todėl teismas juo nesivadovauja. Pateikta sąsiuvinio lapo kopija be datų, sudarymo vietos ir parašų ieškovo atstovų nuomone yra turto, kurį tuo metu valdė ŽŪK „Saulučių agroservisas“ sąrašas. Atsakovas nurodo, kad nutarto parduoti turto ir jo nurodyto kito kilnojamojo turto, išvardinto ieškinyje, atsakovas nevaldė, turtas atsakovui, kaip žemės ūkio kooperatyvo valdytojui, perduotas niekada nebuvo. Apeliacinio teismo vertinimu nesant byloje pateiktų duomenų, kokį konkrečiai turtą atsakovas perėmė, pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bylą pateikta sąsiuvinio lapo kopija be datų, sudarymo vietos ir parašų neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų elementarių reikalavimų, todėl teismas juo nesivadovauja, yra visiškai pagrįsta ir teisėta.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje įrodymus, sprendė, kad kooperatyvo turtas nebuvo iššvaistytas, o buvo panaudotas grąžinant pajininkams pajus (pastatas- bulidė), o lėšos už realizuotą netinkamą naudojimui techniką buvo įneštos į ŽŪK „Saulučių agroservisas“ priklausiusią sąskaitą banke ir panaudotos skoloms grąžinti. Teismas nustatė, kad ŽŪK „Saulučių agroservisas“ techniką bei pastatą - bulidę įsigijo iki 2002-03-21, t.y. iki atsakovui tampant kooperatyvo valdytoju. Koks ir kokios vertės turtas buvo perduotas naujam valdytojui, į bylą duomenų nepateikta. Iš byloje dalyvavusių asmenų pasisakymų, teismas vertino, kad kooperatyvo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, kaip paaiškino trečiasis asmuo Z. P., pajininkai neturėjo pajininkų pažymėjimų, apie grynais pinigais įneštą pajaus dalį ne visada gaudavo tai patvirtinantį kasos dokumentą. Kaip išaiškėjo žodinio bylos nagrinėjimo metu, realizuota yra ne visa technika, traktorius Jumz yra pas atsakovą teritorijoje, tačiau naujasis kooperatyvo valdytojas nėra jo atsiėmęs. Teismas konkrečiu atveju atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad nebuvo nustatyta, kad atsakovas, kaip bendrovės vadovas, būtų atlikęs neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nutrūkus ŽŪK veiklai, atsakovas valdytojas A. M. pasirūpino, kad pajininkai iš likusio bendrovės turto atgautų savo įneštus pajus, kad pardavus netinkamą naudoti techniką būtų atsiskaityta su kreditoriais, t.y. jo elgesys atitiko tiek vadovo, tiek protingo ir rūpestingo darbuotojo standartus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas šioje byloje neįrodė nei žalos dydžio, nei pačios žalos padarymo fakto, nei kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei priimtu sprendimu be kitų argumentų nurodo, kad A. M. nepateikė susirinkimo protokolo su jame dalyvavusių narių pavardėmis ir parašais kur būtų sprendžiamas L. M. ir Z. P. priėmimo į kooperatyvo narius klausimas, jų prašymų priimti į kooperatyvo narius. Nurodo, kad susirinkime įvykusiame 2004- 02- 12 Nr. 2 buvo sprendžiamas didelės vertės pastato -bulidės pardavimas, susirinkime dalyvavo keturi, o nusprendė du, tačiau teismas nesiaiškino, kodėl protokole nėra įrašyta susirinkime dalyvavusių pajininkų pavardės su turimu pajumi ir balsų teise. Nėra ir pajininkų sąrašo su pajininkų dalyvavusių tame susirinkime, kad tai neįrodo, kad visi keturi pajininkai dalyvavo susirinkime.

Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovas nurodydamas konkrečius argumentus dėl pajininkų susirinkimo procedūrų bei priimtų sprendimų jų neginčijo, taip pat nereiškė reikalavimų dėl susirinkimo priimtų sprendimų bei sandorių sudarymo pripažinimo neteisėtais, nors kaip pažymėjo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą po konkrečių įvykių praėjo vienuolika metų. Atsakovas taip pat nurodo, kad 2004-03-12 įvykusiame ŽŪK „Saulučių agroservisas“ pajininkų susirinkime buvo svarstytas klausimas - fermos-bulidės pastato pardavimas akcininkams Z. P. ir L. M. ir buvo nutarta fermos-bulidės pastatą parduoti akcininkams už 60000,00 Lt sumą- Z. P. 0,65 % o L. M. 0,35 % pastato dalį. Taip pat šiame susirinkime buvo nutarta, kad Z. P. ir L. M. sumoka už pastato dalį pinigus žemės ūkio kooperatyvui „Saulučių agroservisas“ ir atsiima iš žemės kooperatyvo savo įneštų pajų tokią pat piniginę dalį. Apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti, kad atsakovas elgėsi atsižvelgdamas į susirinkimo nutarimą. Be to iš tų duomenų, kurie pateikti teismui nėra pagrindo vertinti, kad atsakovas pardavė ŽŪK „Saulučių agroservisas“ priklausantį pastatą -bulidę be pajininkų susirinkimo sutikimo ir tuo pažeidė ŽŪK „Saulučių agroservisas“ įstatų patvirtintų 22.20 p.h papunkčio reikalavimą, kuris numato, kad valdytojo sprendimams dėl didesnės kaip ¼ kooperatyvo ilgalaikio turto dalies pardavimo reikalingas susirinkimo nutarimas. ( 26 b.l., 1t). Pažymėtina, kad pagal minėtus įstatus kooperatyvo valdymo organai yra jo narių (įgaliotinių susirinkimas ir valdyba arba valdytojas. Nors ieškovas ir kėlė klausimus dėl susirinkimo protokolų teisėtumo, tačiau reikalavimai pareikšti dėl žalos atlyginimo ir apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, esant galiojantiems susirinkimo sprendimams, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl jų neteisėtumo, bei spręsti dėl pirkimo pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kita. Ieškovas taip pat teigia, kad ŽŪK „Saulučių agroservisas“ supirktos žemės ūkiui technikos dalį A. M. iškomplektavo, o kitą dalį išpardavė be pajininkų susirinkimo sušaukimo ir pinigų į kasą neįnešė. Atsakovas nesutikdamas su apelianto argumentais nurodė, kad 2004-06-17 įvykusiame ŽŪK „Saulučių agroservisas“ akcininkų susirinkime dėl mokesčių sumokėjimo buvo nutarta parduoti turimą techniką, nes ji techniškai netvarkinga. 2006-02-02 įvykusiame akcininkų susirinkime buvo nutarta parduoti cisterną ar kitą įrangą. Nurodoma, kad priekaba - cisterna (duomenys neskelbtini) buvo kiaura nenaudojama ir parduota kaip metalo laužas. Gauti pinigai buvo sumokėti ŽŪK „Saulučių agroservisas“. Iš techninės apžiūros dokumento matyti, kad priekaba cisterna dar 1998 metais remontuotina. Ratinis traktorius Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugedęs, parduotas kaip metalo laužas. Gauti pinigai buvo sumokėti ŽŪK „Saulučių agroservisas“. Iš šio traktoriaus techninio talono matyti, kad jis 2001-02 remontuotinas, ir 2004-06-17 susirinkimo protokole Nr. 4 yra fiksuota, kad technika techniškai netvarkinga. Traktorius Jumz-6A, Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1989, buvo parsivežtas iš T., buvo iškomplektuotas, jis yra pas atsakovą teritorijoje. Iš jo techninio talono matyti, kad 1999-05 jis remontuotinas. Kito kilnojamojo turto, išvardinto ieškinyje, ŽUK „Saulučių agroservisas“ atsakovui esant šio kooperatyvo valdytoju nevaldė, turtas atsakovui, kaip žemės ūkio kooperatyvo valdytojui, perduotas niekada nebuvo. Atsakovas pažymi, kad ieškovas niekada neginčijo pirmiau minėtuose protokoluose nurodytų aplinkybių, priimtų nutarimų, nors nuo jų priėmimo yra praėję atitinkamai daugiau nei 11 ir 9 metai.

Apeliantas nurodė, kad pagal faktinį aplinkybių konstatavimo protokolą surašytą 2006-02-13 antstolės V. Š., ŽŪK „Saulučių agroservisas“ teritorijoje rastą konkrečią nurodytą techniką pardavus į metalo laužą susidarytų 50 t. metalo laužo ir jį pardavus už mažiausią 600,00 Lt, už toną susidarytų 30000,00 Lt. Apelianto teigimu A. M. pardavė tik 1 toną už 260,00 Lt. Be to atsakovui pardavus nurodytą turtą, gautos pajamos neužpajamuotos kooperatyvo kasos pajamų žurnale. Apeliantas nurodydamas konkrečias aplinkybes ir keldamas atsakovo veiksmų neteisėtumo klausimą privalėjo pateikti konkrečius atsakovo kaltę patvirtinančius įrodymus. Konkrečiu atveju sprendžiant dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimo dydžio įrodinėtina ne tik kokį turtą perėmė atsakovas, bet ir kokios vertės, kokia reali buvo turto vertė. Ieškovas nepateikė į bylą konkrečių įrodymų, duomenų, kad ieškovui perimant 2013 m. ŽUK „Saulučių agroservisas“ turtą ir dokumentus būtų buvę atlikti kokie nors veiklos patikrinimai, būtų gautos specialistų išvados, kad ieškovas būtų kreipęsis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, ir kita. Apeliacinio teismo vertinimu, konkrečiu atveju atsižvelgiant į bylos duomenis ieškovo argumentai, kad atsakovas valdė konkretų turtą bei priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus dėl turto pardavimo byloje nėra įrodyti, išskyrus teismo nustatytas aplinkybes ( LR CPK 178 straipsnis).

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad dėl vakuuminio siurblio, ekskavatoriaus JUMZ, kurie nurodyti 2006-02-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, atsakovas nurodė, kad konkrečios aplinkybės buvo nagrinėjamos kitoje civilinėje byloje tarp L. J. ir A. M.. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 4000,00 Lt nuostolius už benzovežį ZIL. Kaip galima spėti, tai ta pati transporto priemonė, dėl kurios sugadinimo L. J., kaip fizinis asmuo buvo pareiškęs ieškinį A. M., bei pagal kurį Šiaulių apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-793-650/2014. Šiame ieškinyje L. J. nurodė, kad šį turtą yra pasiėmęs. Tokiu būdu ieškovas ŽŪK „Saulučių agroservisas“ tariamų nuostolių prašo už tą turtą, kurio savininku prieš tai minėtame ieškinyje nurodo esąs L. J. kaip fizinis asmuo.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teismas 2014-10-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-793-650/2014 ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5900,00 Lt nuostolių už sužalotą turtą, t.y. už iš sunkvežimio išimtą dyzelinį variklį 5000,00 Lt, už išimtą aušinimo radiatorių 400,00 Lt bei už iš sunkvežimio išimtą pavarų dėžę 500,00 Lt. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad 2005 metais į ieškovą kreipėsi A. M. ir paprašė paskolinti krovininį savivartį ZIL (duomenys neskelbtini) derliaus suvežimui. Atsakovui negražinus jam sunkvežimio, ieškovas nuvykęs į ŽŪK „Saulučių agroservisas“ teritoriją pasiėmė sunkvežimį tokį, kas iš jo buvo likę. 2015-05-15 Šiaulių apygardos teismo nutartimi sprendimas paliktas galioti. Be kitų aplinkybių teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas neįrodė ne tik žalos dydžio, bet ir pačios žalos padarymo fakto atsakovo neteisėtais veiksmais, krovininio savivarčio detalės buvo parduotos paties ieškovo sutikimu, siekiant sumokėti skolą trečiajam asmeniui Z. J.. Be to teismas pažymėjo, kad ieškovas jau 2006-02-13 suprasdamas apie savo teisės pažeidimus, kreipėsi į antstolę V. Š. su prašymu konstatuoti faktines aplinkybes, vertino, kad taikytina ieškinio senatis, kad ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovui savo teisių gynimui ir teikiamiems reikalavimams atsakovui dėl žalos atlyginimo turėtų būti atnaujinamas ieškinio senaties terminas ir kita.

Atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, ieškovo nurodomas faktines aplinkybes bei pareikštus reikalavimus apeliacinio teismo pažymėtina, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises, sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą, užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiškumo principus greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių.

Apeliantas nurodydamas, kad dėl atsakovo veiksmų dėl parduoto turto ir iškomplektuotos technikos, dėl ko jos nebeįmanoma naudoti, kooperatyvas patyrė nuotolius, kuriuos privalo atlyginti kaltas asmuo atsakovas. Apelianto vertinimu teismas neištyrė įrodymų tinkamai, kvalifikuotai nes tik vieno posėdžio metu priėmė sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis, kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (LR CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui –atsikirtimų faktinį pagrindą. Vadovaujantis LR CPK 226 straipsniu pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

Kaip minėta, ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo LR CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, ieškovui tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių bei kaltė. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, konkrečias bylos aplinkybes nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, ir nėra pagrindo spręsti, kad per greit byloje priėmė sprendimą, t.y, kad neskyrė daugiau posėdžių. Ieškovas reiškė patikslintą ieškinį, suformulavo konkrečius reikalavimus, turėjo galimybę ir pareigą teikti įrodymus, tačiau nepateikdamas įrodymų pagrindžiančių ieškinio reikalavimus prisiėmė riziką dėl jam nepalankaus teismo sprendimo. Konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymų nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus tyrė objektyviai, išsamiai išanalizavo ir įvertino faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinis teismas sutinka, ir pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija atsižvelgė ir įvertino visus apelianto argumentus, pasisakė dėl esminių skundo argumentų, tačiau iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu detaliau dėl nurodytų apelianto apeliaciniame skunde faktinių aplinkybių, bei naujų argumentų nepasisako nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, ir kaip minėta apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, remiantis išdėstytais motyvais, kasacinio teismo praktika, įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apelianto apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl skundo apeliantui

neatlyginamos nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 363,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (iki 2015-03-20 galiojusi redakcija). Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų 8.11. punkto nuostatas, į tai, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 minimalios mėnesinės algos, į pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba neviršija rekomendacijose nustatyto advokato teikiamų teisinių paslaugų maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir teisėtos. Remiantis išdėstytu iš ieškovo atsakovui priteistina 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3117-841/2014 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo žemės ūkio kooperatyvo „Saulučių agroservisas“, įmonės kodas 145548949, atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) atstovavimo išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėjai Vilija ValantienėRasa BartašienėEgidijus Mockevičius