Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovui L. J., ieškovo atstovui advokato padėjėjui A. M., atstovui A. M., atsakovo atstovui advokatui D. N., trečiajam asmeniui Z. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovui A. M., į procesą įtrauktam trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Z. J., dėl nuostolių už sužalotą turtą ir palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Konstatuotina, kad ieškovas savo reikalavimams byloje pagrįsti teikė rašytinius duomenis: transporto priemonės ZIL MMZ4413 registracijos liudijimą,kuriame matyti, kad šios transporto priemonės savininku registruota UAB „Oranžerija“ ( 8 b.l.); 2006-02-13 antstolės Vaivos Šimkienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, kad 2006-02-13, nuvykus į G. km., Šiaulių r. „Saulučių“ agroservisui priklausančią teritoriją, ten rasta automobilis UAZ 3303, 1990 m., žalios spalvos, priklausantis L. J., A. M. pateikė transporto priemonės registracijos pažymėjimą ir pripažino, kad ši transporto priemonė ir automobilis ZIL be valstybinio numerio priklauso L. J. (7 b.l.). AB „Lytagra“ komerciniuose pasiūlymuose nurodyta, kad MTZ (70-1700001) greičių dėžę siūloma įsigyti už 5000,00 Lt su PVM, D243-91 variklį siūloma įsigyti už 12200,00 Lt su PVM, MTZ (70U-1301010-01) radiatorių siūloma įsigyti už 690,00 Lt su PVM (9-11 b.l.). 2000-08-14 UAB „Oranžerija“ akcininkų susirinkimo protokolas ir 2000-12-21 sąskaitos Nr, 116766 kopija, patvirtina, kad L. J. yra transporto priemonės savininkas (22-25 b.l.). Atsakovas savo nesutikimui su ieškiniu pagrįsti teikė rašytinius duomenis: L. J. ir A. M. surašyto raštelio kopija, iš kurio turinio matyti, kad L. J. pasiskolino 6000 Lt su įsipareigojimu grąžinti 2002-09-05 ir 5500 Lt su įsipareigojimu grąžinti i2002-10-05 (su prierašais – gražinta ir asmens parašu), bei A. M. raštelio apačioje pasirašė, kad pasižada grąžinti ieškovo J. L. pasiskolintus pinigus (41 b.l.); taip pat 2005-09-04 L. J. pasirašytą raštą, kuriuo turtas įvertinas 5500,00 Lt suma ir nurodytas leidimas atsakovui tą turtą parduoti, gautus pinigus atiduoti mirusio V. J. sutuoktinei Z. J. kaip paskolos dengimą (42 b.l.). Minėtų sumų gražinimą Z. J. 2005-11-19 ir 2005-12-23 atsakovas grindžia atitinkamu rašteliu, kurį pasirašė ir R. N. (b.l. 43).

Pažymėtina, kad tam tikri reikšmingi faktai byloje nustatomi, ištyrus ir įvertinus įrodymus, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Todėl teismas konstatuoja, kad vien ieškovo teiginiai ir paaiškinimai tokiomis, kaip nagrinėjamos bylos, aplinkybėmis, kai nebuvo sudarytos rašytinės sunkvežimio paskolos sutarties su atsakovu, bei pačios šalies paaiškinimai ir byloje teikti rašytiniai įrodymai yra prieštaringo turinio, todėl jie nevertintini kaip galintys patikimai patvirtinti šalių susitarimą dėl transporto priemonės paskolinių santykių ir tuo pagrindu atsiradusių nuostolių, t.y. neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, įtvirtinto CPK 180 straipsnyje. Teismas vertindamas ieškinį grindžiančius kitus įrodymus, sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais dėl tų įrodymų vertinimo, kaip nepagrindžiančių ieškinio, todėl ieškinys dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo laikytinas neįrodytu. Be to konstatuotina, kad tokiu atveju, kai šalių susitarimo turinio nepavyksta nustatyti, turi būti remiamasi atitinkamus santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 6.195 straipsnyje nustatyta, kad jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Todėl, sprendžiant byloje nagrinėjamą žalos atlyginimo klausimą, teismas sutinka su atsakovo argumentais ginče bei pateiktais rašytiniais įrodymais (paskolos rašteliais ir kitais dokumentais), kad nagrinėjamu ginčo atveju turėtų būti atsižvelgiama būtent į kitus tarp šalių turėtus prievolinius santykius. CK 6.871 straipsnio nustato paskolos sutarties formą, ir 4 dalyje įtvirtinta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui. Į procesą įtrauktas trečiasis asmuo Z. J. savo atsiliepime bei teisme duodama paaiškinimus nurodė, kad 5500 Lt paskolos suteikimo metu atsakovo A. M. visai nepažinojo, kad pinigai buvo anksčiau skolinti asmeniškai pačiam ieškovui, kad būtent tie 5500 litų buvo perduoti jos mirusio sutuoktinio V. J. pačiam ieškovui L. J. į rankas, pastarajam teigiant, kad tie pinigai reikalingi bendro ūkio su atsakovu kūrimui; be to pirmiausia prievolės įvykdymo, mirus sutuoktiniui V. J., ji pareikalavo taip pat iš ieškovo, todėl taikant sutarčių aiškinimosi taisykles, darytina išvada, kad atsakovas pasirašydamas po dviem ieškovo paskolos rašteliais trečiajam asmeniui (mirusiajam trečiojo asmens sutuoktiniui V. J.), tame pačiame lape, be datos savo ranka įrašydamas sakinį: „aš, A. M., pasižadu grąžinti J. L. pasiskolintus pinigus iš mūsų bendro turto 5500 Lt“ ( 41 b.l.) bei sudarydamas dar vieną dokumentą, kuriame nurodyta, kad “ aš, A. M., gavęs J. L. sutikimą, kad galiu parduoti įmonės turtą ir pardavęs grąžinsiu 5500 Lt, penkis tūkstančius penkis šimtus litų už J. L. Z. iki 2005.12.25“ ir jį pasirašydamas, tuo pačiu laidavo už ieškovo prievolių įvykdymą pagal jo sudarytą paskolos sutartį su V. J., ir šiuose susitarimuose buvo numatytas atsakovo įsipareigojimas užtikrinti trečiajam asmeniui prievolės įvykdymą (CK 6.76 - 6.87 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str. 3 d. ). Tokių susitarimų pagrindu atsakovui atsirado ir pareiga atsakyti už ieškovo prievoles pagal 5500 Lt paskolos sutartį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors ieškovas buvus asmeninius paskolinius santykius su trečiuoju asmeniu, tuo pačiu teismui negalėjo logiškai paaiškinti aplinkybių, kaip pas jį pateko tik dalis to trečiajam asmeniui V. J. priklausiusio dokumento ( paskolos raštelio) originalo, t.y. tik fragmentas su atsakovo pasirašytu sakiniu (73-74 b. l. ), kai atsakovas teismui pateikė turėtą viso to dokumento kopiją, ir kokiu pagrindu ieškovas, nelaikydamas savęs skolininku, visgi sumokėjo savo asmeniniais pinigais 2700 litų paskolos dalį Z. J.. Be to pagal CK 6.80 straipsnio 2 dalies bendrąją nuostatą, laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs. Ieškovo pasirašytas dokumentas, kuriame nurodytas turinys: „aš, J. L., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), neprieštarauju, kad mūsų su A. M. bendro turto būtų garantuota už 5500 (penkis tūkstančius penkis šimtus litų, ir pinigai atiduoti Z. J. man dalyvaujant, turtas esantis ŽŪB „Saulučių agroservise“ gali būti parduotas, 2005.09-04 (parašas)“ (42 b.l.) taip pat įrodo, kad abi šalys, kaip piniginę prievolę prisiėmę bendraskoliai prieš trečiąjį asmenį – V. J. (jam mirus – teisių perėmėjai Z. J.), vykdė sudarytus susitarimus, būtent todėl teismas neturi pagrindo atmesti atsakovo teiktų argumentų, kad paties ieškovo sutikimu laikomas pas atsakovą ( jo vadovaujamo žemės ūkio kooperatyvo „Saulučių agroservisas“ teritorijoje) sunkvežimis ZIL buvo išardytas, jo pagrindinės detalės parduotos paskolos trečiajam asmeniui V. J. ( jo teisių perėmėjai – Z. J.) sugrąžinimo tikslu. Sprendžiant apie šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, būtent reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti visas sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, atsakovo kaltę (CK 6.246 str., 2.247 str., 6.248 str., 6249 str.). O šiame ginče teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, nuo pat proceso pradžios naudodamasis advokato teisinės pagalbos teikimu, nekeitė nustatyta CPK 141 straipsnio tvarka ieškinio dalyko ar pagrindo, be to tiek šalindamas ieškinio trūkumus, tiek teikdamas papildomą prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo po gauto atsakovo atsiliepimo ir pateiktų naujų įrodymų byloje bei duodamas rašytinius paaiškinimus - papildymą (19 b.l., 54-55; 60 b.l.), taip pat netikslino atsakovo atžvilgiu taikytinų civilinės atsakomybės sąlygų dėl turėtų paskolinių santykių su trečiuoju asmeniu Z. J., ir teismas šiame privataus pobūdžio ginče neturi pagrindo išeiti iš pareikšto ieškinio ribų. Be to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo Z. J., dalyvaujanti ieškovo pusėje, išreiškė taip pat prieštaringai vertinamą poziciją ginče, nes pasisakydama iš esmės atsiliepime į ieškinį dėl turėtų paskolinių santykių su šalimis, prašė, tenkinus ieškinį, ieškovui priteisti iš atsakovo ne visą jo reikalaujamą 5900 Lt nuostolių sumą, bet tik 2700 Lt, t.y. tik ta paskolos dalimi, kurią jai asmeniškai buvo sugrąžinęs pats ieškovas (99 b.l.). Teismas daro išvadą, kad ieškovo iniciatyva prašomi apklausti liudytojai – R. N., Z. P., V. K. savo parodymais tik patvirtino ŽŪK „Saulučių agroservisas“ teritorijoje buvusio sunkvežimio ZIL išardymo aplinkybes ir kad tai buvo daroma atsakovo iniciatyva, tačiau nė vienas šių liudytojų negalėjo aiškiai nurodyti, kokiu tikslu tas buvo daroma ir kad jiems konkrečiai buvo žinomi šalių turėti paskoliniai santykiai su trečiaisiais asmenimis (mirusiuoju V. J., jo sutuoktine Z. J.). Liudytojas A. P. parodė, kad yra atsakovo A. M. kaimynas ir neneigė aplinkybės, kad buvo pirkęs jo siūlymu sunkvežimio variklį, už kurį mokėjo apie 1000 litų, tačiau tai buvo seniai, be to liudytojas nepamena, ar matė atsakovo teritorijoje stovėjusį patį ginčo automobilį - sunkvežimį ZIL. Liudytojas R. N. parodė, kad kai buvo suteikta 5500 litų paskola, jis tuo metu nesilankė pas savo dėdę V. J. ir tiksliai nežino, kokio turinio vyko susitarimas tarp pastarojo ir šalių (ieškovo ir atsakovo); jam tik svarbu buvo, kad po dėdės mirties jie atiduotų Z. J. visą pasiskolintą sumą, tuo pagrindu jis ir dėjo parašą po 2005 m. atsakovo ir ieškovo pasirašytu rašteliu. Be to paties ieškovo pasikreipimas į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir tuo pagrindu surašytas atitinkamas antstolio 2006-02-13 protokolas taip pat patvirtina aplinkybes, kad ŽŪK „Saulučių agroservisas“ teritorijoje buvo rasta daugiau ieškovui priklausiusių transporto priemonių, žemės ūkio technikos bei įrengimų, ir kad A. M. be kita ko pripažino, jog automobilis ZIL be valstybinio numerio priklauso L. J. (7 b.l.). Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad esminis konfliktas tarp ieškovo ir atsakovo turėtų neapibrėžtų sutartinių tarpusavio santykių dėl bendros įmonės kūrimo, prisidedant ne tik piniginėmis lėšomis, bet ir asmeniniu turtu, bei tokių ketinimų pagrindu atsiradusių prievolinių santykių su trečiaisiais asmenimis jau buvo kilęs 2005 metų pabaigoje - 2006 metų pradžioje, todėl ginče negalima atmesti atsakovo nurodytų argumentų, kad ieškovas, atžvelgiant į rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio standartus, savo galimai pažeistų turtinių teisių gynimui nepateisinamai ilgai nesikreipė ieškiniu į teismą. Teismų praktikoje, ieškinio senaties termino pradžia nustatoma taikant subjektyvųjį ir objektyvųjį kriterijus; subjektyvusis (kada asmuo sužinojo) yra nulemtas asmeninių savybių ir suvokimo galimybių, objektyvusis (kai asmuo turėjo sužinoti) yra nulemtas normaliai rūpestingo, atidaus ir protingo žmogaus (bonus pater familias) suvokimo ir elgesio standarto analogiškoje situacijoje. Ieškinio senaties termino eiga gali būti pripažinta prasidėjusia nepaisant to, kad asmuo nežinojo apie savo teisių pažeidimą, jeigu iš faktinių bylos aplinkybių būtų nustatyta, kad analogiškoje situacijoje atsidūręs normaliai protingas, rūpestingas ir atidus asmuo savo teisių pažeidimo faktą būtų žinojęs. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK1.131 str. 2 d.), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Teismas atmesdamas ieškinį ir dėl ieškinio senaties taikymo, iš esmės remiasi atsakovo argumentais dėl ieškinio senaties taikymo pareikštiems ieškinio reikalavimams, nes ieškovo nurodytos esminės aplinkybės, kad gauna tik senatvės pensiją ir neturi jokių kitų pajamų nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, be to kaip matyti iš teiktų ligų epikrizių, ieškovo sveikatos sutrikimai buvo lėtinio pobūdžio ir jo gydymasis ligoninėse truko neilgais laikotarpiais 2011-2012 metais (87-89 b.l.). Todėl taikant objektyviuosius ir subjektyviuosius ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo kriterijus, darytina išvada, kad iki ieškinio pateikimo teismui 2013-12-30 dienos ieškovo nurodytiems reikalavimams dėl sunkvežimio ZIL, kaip kilnojamojo daikto, sužalojimo, bei tuo pagrindu atsiradusių nuostolių priteisimo iš atsakovo buvo pasibaigęs trejų metų senaties terminas, kuris skaičiuotinas ne nuo galutinio šios transporto priemonės pridavimo į metalo laužą 2011 metais, bet nuo to momento, kada 2006 metais ieškovas po kreipimosi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo šį žinomai iškomplektuotą sunkvežimį pats pasiėmė iš ŽŪK „Saulučių agroservisas“ teritorijos, t.y. nutraukė atsakovo valdymą ir disponavimą kilnojamuoju daiktu. Atsižvelgdamas į atsakovo prašymą bei teiktus argumentus dėl ieškinio senaties taikymo byloje bei surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad nenustatyta jokių svarbių priežasčių bei pateisinamų aplinkybių, dėl kurių ieškovui savo teisių gynimui ir teikiamiems reikalavimams atsakovui dėl žalos atlyginimo turėtų būti atnaujinamas ieškinio senaties terminas. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, teismas neturi pagrindo tenkinti ir kitų išvestinių ieškovo reikalavimų dėl atitinkamų metinių palūkanų priteisimo pagal CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d.

Ieškovo ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir valstybei iš ieškovo paskirstomos pagal Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 dalies, 96 str. 2 d. nuostatas. Atsakovo patirtos 1815 litų išlaidos, susijusios su advokato atstovavimu procese, pagrįstos atitinkamais dokumentais (110; 137-139 b.l.), atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dydžius, todėl įvertinus ginčo sudėtingumą, įrodymų apimtį, teismas jų neturi pagrindo mažinti. Taip pat teismas turi pagrindą iš ieškovo priteisti 11,46 Lt ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, nes jos didesnės nei minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., 279 str., 307 str.

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. J., a.k(duomenys neskelbtini) atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1815 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo L. J., a.k(duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui bylinėjimosi išlaidas - 11,46 ( vienuoliką litų 46 ct) . Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.