Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. atstovo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. birželio 6 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus vyresnysis specialistas 2025 m. kovo 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą M. G. už tai, kad jis 2025 m. kovo mėn. 30 d., 10.05 val.., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „AUDI A6 ALLROAD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, kai vairuojamo automobilio bendroji masė yra 2510 kg, velkamos priekabos bendroji masė yra 1500 kg, tokio sąstato junginio bendra masė 4010 kg. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus.

2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1387-2025 M. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. birželio 6 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. skundas atmestas ir paliktas galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1387-2025.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.5. Teigiama, kad apylinkės teismas neįvertino to, kad M. G. turi kelerių metų vairavimo stažą, t. y. nuo 2022 metų, už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Užsiima ūkininkavimu, jam būtinos teisės, norint užsiimti ūkininko veikla, t. y. specialiosios teisės turėjimas tiesiogiai koreliuoja su pajamų gavimu. Apie tai liudija ir jo į bylą pateiktos turimos vairavimo kategorijos (AM, B1, B bei traktorių TR1 ir TR2). Praradus teisę vairuoti, sustos ir jo, kaip ūkininko, darbai. Atitinkamai dirbdamas ir užsidirbdamas jis ne tik išlaiko save ir šeimą, bet ir moka mokesčius valstybei.

4.6. Taip pat pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013 konstatavo, kad P. Z. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai apgadintas kitas automobilis, nukentėjusiajam padaryta turtinė žala siekia 70 Lt, P. Z. dėl KET pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, be to, pažeidėjas galiojančių administracinių nuobaudų neturi, atsižvelgtina, kad P. Z. šeimoje reikalingas nuolatinis naudojimasis automobiliu, nes jo sutuoktinė neįgali, jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes kasacinis teismas nusprendė, kad asmeniui paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 3000 Lt dydžio bauda yra aiškiai per griežtos ir neproporcingos nuobaudos, o administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, todėl panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimą ir paskyrė švelnesnę galutinę administracinę nuobaudą – 500 Lt dydžio baudą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

4.7. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju yra pagrindas apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aukščiau minėtos kasacinio teismo praktikos ir neatsižvelgė į tai, kad M. G. pažeidimą padarė dėl nežinojimo ir neatsargumo, dėl jo nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis savo veiksmais nesukėlė realaus pavojaus sau ar kitiems eismo dalyviams bei jų turto saugumui, nusižengimą padarė būdamas visiškai blaivus, neturėdamas jokių chuliganiškų paskatų, veikė nepiktybiškai, o paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui trukdo M. G. galimybes toliau vykdyti ūkininko veiklą, kuriai būdingas nepertraukiamas darbas ir nuo kurio atsitraukus nors minimaliam laikotarpiui, gali būti padaromi ilgalaikiai nuostoliai.

5.1. Nurodoma, kad nagrinėjant administracinę bylą, buvo išsiaiškintos visos pažeidimo aplinkybės ir skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į nusižengimo padarymo pobūdį, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Skunde išdėstyti motyvai yra tik M. G. siekiamybė išvengti administracinės poveikio priemonės, kas rodo atmestiną pažeidėjo požiūrį į teisės aktus bei savo neleistino elgesio toleravimą. Paskirta nuobauda bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų į pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti nusižengimus. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio administracinį nusižengimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinio poveikio priemonės skyrimas šioje administracinio nusižengimo byloje prieštarauja ANK 22 straipsnio nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčijama, tačiau prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti šį terminą iki minimalaus 1 (vieno) mėnesio termino. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisakys.

8. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų įstatyme numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi bendra taisyklė nustatant specialios teisės atėmimo terminą yra tokia, kad šios administracinio poveikio priemonės trukmė yra nustatoma pagal įstatyme nustatytas ribas.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Taip pat teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriama nuobauda (ar administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (ar administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

11. Nagrinėjamu atveju M. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui – 6 (šešiems) mėnesiams.

12. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. skundą dėl Institucijos nutarimo, konstatavo, kad M. G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei motyvuotai atmetė skundo argumentus, kuriais grindžiamas prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti jam administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą, skiriant trumpesnį jos taikymo terminą, nei numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Apylinkės teismas nurodė, kad M. G. nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo su tokiu vertinimu nesutikti.

13. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek skunde apygardos teismui, nurodytos aplinkybės nėra jo atsakomybę ypatingai švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju įvertinta tai, jog nenustatyta nei M. G. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir paskirta administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui. Administracinio poveikio priemonės skyrimas, nustatant minimalų taikymo terminą, nagrinėjamu atveju yra proporcingas padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinas asmens teises suvaržančiu labiau, nei tai būtina pažeidėjo nubaudimo ir teisės pažeidimų prevenciniams tikslams užtikrinti. Apygardos teismo vertinimu, ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti tik paliekant Institucijos nutarimu M. G. paskirtą administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams). Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, kurios sudarytų pagrindą M. G. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

14. Skunde nurodoma aplinkybė, kad M. G. teisė vairuoti reikalinga ūkininkaujant, tai yra darbiniai interesai, kurie nėra ypatingai jo atsakomybę švelninanti aplinkybė. Teigti, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės (reikalingumas darbo funkcijoms atlikti ) išskirtine, kuri leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nėra teisinio pagrindo. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Apeliantas, prieš darydamas minimą teisės pažeidimą, turėjo numatyti visas galimas neigiamas savo tokio neteisėto elgesio pasekmes ir savo elgesį kontroliuoti taip, kad tų pasekmių būtų išvengta.

15. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reglamentavimo aptarimui, teigiant, jog šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcija galioja dar pakankamai neilgai. Teigiama, kad nusižengimas padarytas dėl nežinojimo ir neatsargumo. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skunde minimu įstatymu Nr. XIV-2458 buvo pakeista tik ta punkto dalis, kurioje nurodoma, kad leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Ši dalis pakeista į tai, jog tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą akcinėje bendrovėje „Regitra“. Pats reglamentavimas kokios motorinių transporto priemonės, jų junginiai su priekabomis atitinka B kategoriją iš esmės nesikeitė. Be to, šiame kontekste apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Todėl aplinkybė, jog M. G. dėl savo paties neatidumo, jo teigimu, vairavo transporto priemonę, kurios bendroji masė yra 2510 kg, su velkama priekaba, kurios bendroji masė yra 1500 kg, neturint tam teisės, nešalina jo atsakomybės už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, kadangi apie reikalavimus jis, kaip transporto priemonės vairuotojas, privalėjo žinoti.

16. Aplinkybė, jog apeliantas turi teisę vairuoti transporto priemones, priskiriamas kitoms kategorijoms („AM“, „B1“ „B“ kategorijos, traktorių „TR1“, „TR2“ kategorijoms) nesumažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Priešingai, šie skundo argumentai, kuriais M. G. iš esmės siekia sumenkinti savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, tik patvirtina apelianto ne kritiškumą savo elgesiui bei atsainų požiūrį į įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų laikymąsi.

17. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013, kurioje teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas pažeidėjui neskirtas. Visgi, vadovautis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi šioje byloje pagrindo nėra. Atsakant į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Jei yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018). Atstovo skunde minimos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios nustatytoms šioje byloje. Pažymėtina, kad skunde minimoje byloje buvo atsižvelgta į tai, jog šeimoje reikalingas nuolatinis naudojimasis automobiliu, nes jo sutuoktinė neįgali, jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju jokių išimčių, išskyrus teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumo darbinėje veikloje, nenustatyta. Taigi, nors skunde nurodytas konkretus teismų praktikos pavyzdys, kuomet teismas tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes skiriasi faktinės aplinkybės.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad M. G. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai. Keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. atstovo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinis skundas netenkinamas, o Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. birželio 6 d nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. atstovo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025 m. birželio 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.