Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamojo vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), neteistas, 2008-07-04 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-80904-07 dėl veikos, numatytos LR BK 281 str. 4 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 str. tvarka,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2022 m. birželio 23 d., apie 16.02 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore 2022 m. birželio 23 d., 16.17 val., pirmu pūtimu, yra 2,37 promilės etilo alkoholio koncentracija, 2022 m. birželio 23 d., 16.35 val., antru pūtimu, yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., buvo neatidus ir neatsargus, pažeidė KET 99 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, bei pažeidė KET 3 priedo 1.1. punktą. Kirtęs ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo pusę ir susidūrė su ten važiavusiu motociklu Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl ko buvo sužalotas motociklo vairuotojas P. S., kuris patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kairiajame kelyje, pjautine žaizda kairėje šlaunyje, kairio šlaunikaulio tarpgūbrio lūžiu, kairio šlaunikaulio kūno lūžiu, kairio alkūnkaulio skeveldriniu lūžiu ir kairio stipinkaulio lūžiu.

Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat V. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2022 m. birželio 23 d., apie 16.02 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai įvykus eismo įvykiui, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2022 m. birželio 23 d., 16.17 val., pirmu pūtimu, yra 2,37 promilės etilo alkoholio koncentracija, 2022 m. birželio 23 d., 16.35 val., antru pūtimu, yra 2,40 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

(Duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos D. K. 2022 m. spalio 27 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad įtariamojo V. J. veikoje taip pat įžiūrimi nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai. Atsižvelgiant į tai, pradėtinas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 146-148).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2022 m. spalio 19 d nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022 išaiškino, kad tuo atveju, kai asmuo transporto priemonę vairavo neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų dviejų žmonių sveikata, tokio asmens neteisėtais veiksmais buvo pažeistas ne tik BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų pagrindinis tiesioginis objektas – transporto eismo sauga, bet ir papildomi BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektai – sveikata ir nuosavybė. Be to, skiriasi ir minėtų nusikalstamų veikų baigtumo momentai – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nereikalaujanti padarinių, ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo neblaiviam (kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, reikalaujanti padarinių, ši veika laikoma baigta tik kilus nurodytiems padariniams, t. y. nesunkiai sutrikdžius kito žmogaus sveikatą. Skiriasi ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kaltės formos – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką padarė būdamas nusikalstamai nerūpestingas, t. y. nors asmuo nenumatė, kad, būdamas neblaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukels eismo įvykį, dėl kurio bus nesunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Todėl teismas sprendė, kad įvertinus nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tarpusavio santykį apibūdinančius požymius, konstatuotina, jog šiuo atveju nagrinėtoje baudžiamojoje byloje susiklostė situacija, kai norma-visuma neatsargi nusikalstama veika neapima normos-dalies tyčinės nusikalstamos veikos.

Šioje byloje faktinės aplinkybės atitinka minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 19 d nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo V. J. veikos teisingai kvalifikuotos pagal du iš dalies konkuruojančius baudžiamojo įstatymo straipsnius – BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį, ir jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. J. yra neteistas. Tačiau kaltinamojo atžvilgiu 2007 m. rugpjūčio 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-80904-07, kuris buvo nutrauktas asmenims susitaikius (t. 1, b. l. 171-172). V. J. šioje byloje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė faktines aplinkybes. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Byloje nustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (bandė pateisinti savo veiką – neva buvo apakintas saulės), nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Vertinant, ar yra išpildytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygos, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas įvertina ir kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – yra vidutinio amžiaus, penkių metu laikotarpyje baustas administracine tvarka, už nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog nedirba, tačiau pateikė pažymą, apie registraciją Užimtumo tarnyboje.

Pažymėtina, kad prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pateikė kaltinamojo motina I. J., kuri nurodė, kad jie gyvena kartu. Atsižvelgus į kaltinamojo gyvenimo būdą, administracinių nusižengimų pobūdį (yra galiojančių nuobaudų), į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu praeityje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos veikos, rodo, kad kaltinamasis nepasimokė, teigiamų išvadų nepadarė, turi abejingą ir neatsakingą požiūrį. Teismo vertinimu, šiuo atveju ir kaltinamojo motinos teigiama įtaka kaltinamajam yra per maža, kadangi ji nepadarė kaltinamajam tokios teigiamos įtakos, kad šis nebedarytų nusižengimų ar šiuo atveju, nusikaltimų, todėl ir galimos laiduotojos kandidatūra nėra tinkama, nėra nekelianti teismui jokių abejonių. Dar daugiau – iš prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pateikusios I. J., apklausiamos teismo posėdžio metu, atsakymų matyti, jog ji neturi žinių, susijusių su laidavimo instituto prasme, teigė, kad jai pažįstami patarė kreiptis dėl laidavimo, todėl ir kreipėsi su prašymu.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymas šiuo atveju teismo vertinimu būtų itin formalus ir skatintų tiek kaltinamąjį, tiek kitus asmenis ignoruoti teisės normų reikalavimus, taigi, nebūtų pasiekti BK 1 straipsnio 1 dalies bei 41 straipsnio 2 dalies normų tikslai.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. J. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Dėl bausmės skyrimo

Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą, numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. J., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją – padaryti 2 nesunkūs baigti tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinama ir tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jo pareiškimas, kad nuoširdžiai gailisi, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, priešingai – laikytina deklaratyviu teiginiu, nes jis duodamas parodymus bandė pateisinti savo neblaivumą, teigė, kad neva įvykis įvyko dėl to, kad jį apakino saulė, įvykio vietoje policijos ir greitosios pagalbos nekvietė, neva dėl problemų su telefonų aparatais. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – nedirbantis (t. 1, b. l. 173), neteistas (t. 1, b. l. 171-172), 2008-07-04 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-80904-07 dėl veikos, numatytos LR BK 281 str. 4 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 str. tvarka, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 175-177). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, V. J. paskyrus baudą (nes jis neteistas), kurios dydis artimas bausmės minimaliam dydžiui, t. y. 100 MGL dydžio baudą, o už nusikaltimo, nustatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus 150 MGL dydžio baudą (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda). Manytina, kad tokia bausmė kaltinamajam bus pakankama prevencinė priemonė ateityje nebedaryti nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir skirtina subendrinta 150 MGL dydžio bauda.

Kadangi, V. J. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. J. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 23 d., 16.36 val. iki 2022 m. birželio 24 d., 13.45 val. (t. 1, b. l. 131-133, 144-145). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena) įskaitytinas į jam paskirtą baudos bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis V. J. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Jis vairavo Vilniaus mieste, dienos metu, kuomet gatvėje buvo daug kitų eismo dalyvių. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis V. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, visgi, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo V. J. atžvilgiu praeityje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos veikos, kas rodo, kad iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes D. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2022 m. birželio 24 d. (1 t., b.l.158).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). V. J. nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju V. J. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio V. J. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal VĮ ,,Regitra“ duomenis automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. J. (t. 1, b. l. 38).?Šios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė ir nevaržo kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia konfiskavimo tikslams pasiekti.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. CK 6.987 straipsnyje numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje numatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Taigi, neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos.

Nukentėjusysis P. S. 2022 m. rugsėjo 23 d. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš AB ,,Lietuvos draudimas“ priteisti 30 000,00 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 83-86).

Nukentėjusysis P. S. 2023 m. sausio 20 d. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš AB ,,Lietuvos draudimas“ priteisti 24 160,00 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 2-5). Ieškinyje nurodoma, jog iš nurodytos pirminiame ieškinio pareiškime 30 000 Eur sumos Draudimo bendrovė atlygino 5 840,00 Eur ir liko neapmokėta 24 160,00 Eur suma (t. 1, b. l. 105).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl eismo įvykio padarytų sužalojimų nukentėjusysis kentė ypač didelius fizinius skausmus. Po eismo įvykio buvo hospitalizuotas ir ligoninėje praleido 11 dienų, per kurias jam teko iškęsti dvi sudėtingas operacijas. 2022 m. birželio 24 d. jam buvo atlikta pirmoji šlaunikaulio operacija, kurios metu neteko daug kraujo. Kad galima būtų atlikti dilbio operaciją, jam prireikė kraujo perpylimo procedūros. Ją atlikus 2022 m. birželio 29 d. jam buvo išoperuotas dilbis. Kuomet 2022 m. liepos 4 d. buvo išleistas iš ligoninės, judėti visiškai negalėjo, nes atlikdamas įprastus kūno judesius jausdavo labai stiprų skausmą. 2022 m. rugpjūčio 23 d. pakartotinai apsilankius ligoninėje buvo diagnozuota, kad šlaunikaulis nesugijo ir yra reikalinga antroji jo operacija, kuri buvo atlikta 2022 m. rugsėjo 8 d. Eismo įvykio metu patyrė didžiulį emocinį šoką ir išgąstį. Nuolatiniai skausmai dar labiau destabilizuoja jo emocinę būseną, dėl to yra ne tik piktas, irzlus, nervingas, bet ir viskam apatiškas. Pastebi, kad aplinkiniams darosi su juo sunku bendrauti. Po eismo įvykio pasikeitęs gyvenimas ir sumažėjusios judėjimo galimybės, nuolatinis juntamas skausmas kelia jam didžiulę baimę dėl jo ateities ir tolimesnių perspektyvų. Turėjo atsisakyti dalies savo pomėgių ir aktyvaus laisvalaikio. Nuo vartojamu medikamentų nuolat jaučia silpnumą, sunku dirbti bet kokį fizinį darbą ar judėti, iki šiol negali užsiimti sportu ir aktyviai leisti laisvalaikį. Teko atšaukti su šeima ir sutuoktinės pussesere ilgai planuotas atostogas prie jūros Liepojoje, kurioms buvo rezervuoti ir apmokėti apartamentai. Po operacijų be aplinkinių ir artimųjų pagalbos negali patenkinti elementarių savo asmens higienos poreikių: nueiti į tualetą, praustis, valytis dantis ir pan. Taip pat sunku savarankiškai maitintis, dėl ko neteko daug svorio. Dėl patirtų išgyvenimų kamuoja nemiga.

Civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ paaiškinime dėl civilinio ieškinio nurodoma, kad civiliniam ieškovui atlygindamas eismo įvykio metu padarytą žalą išmokėjo 266,00 Eur už gydymo išlaidas, 54,75 Eur už kelionės (kuro) išlaidas, 5 840,00 Eur už neturtinę žalą. Draudimo bendrovė nurodė, jog LR finansų ministro įsakymu patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos numato, kad neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į teismo medicinos specialisto nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos dydis, kai sveikata sutrikdyta virš 6 mėnesių, yra atlyginama iki 8 minimalios mėnesinės algos dydžių. 2022 metais minimali mėnesinė alga buvo 730,00 €, todėl, įvertinus gydymosi dėl eismo įvykio trukmę, buvo apskaičiuota maksimali 5 840,00 € suma (730 € x 8) neturtinei žalai atlyginti. Tai, kad patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nurodyta ir Taisyklių 12 punkte. Atitinkamai Draudikui apskaičiavus ir išmokėjus draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti remiantis Rekomendacijų nuostatomis, tai neturėtų būti laikoma netinkamu neturtinės žalos apskaičiavimu, pagrindu pripažinti draudiko sprendimą neteisėtu. Prašoma nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kaltininko – išlaidų priteisimo iš civilinio atsakovo (draudiko) įstatymas nenumato.

Dėl neturtinės žalos

Civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio, jos tikslas – kuo labiau kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau jos taikymas neturi tapti priemone ieškovui nepagrįstai praturtėti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina visus aptartus kriterijus, taip pat vadovaujasi Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 , bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos pakenkimu, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, kartu yra patiriamas nerimas dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018, 2K-217-697/2022 ). Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020).

Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad nukentėjusysis (civilinis ieškovas) yra nežinomybėje dėl savo ateities ir užsiėmimų aktyviais pomėgiais, tačiau nėra duomenų, kad ateityje jam būtų reikalingos operacijos ar specialios procedūros ir kt.; nagrinėjamu atveju yra atliekama tik įprastinė fizinė reabilitacija. Taip pat sutiktina, kad eismo įvykis turėjo neigiamą įtaką nukentėjusiojo darbinei veiklai, fizinei būklei, jo santykiams su artimaisiais. Iš byloje pateiktų VĮ „Respublikinė Vilniaus universiteto ligoninė“ išrašų matyti, kad nukentėjusysis P. S. buvo hospitalizuotas nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. liepos 4 d. (1 t., b. l. 87-89), ir pakartotinai hospitalizuotas nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 10 d. (1 t., b. l. 90-91), buvo atliktos 3 operacijos – 2 kartus šlaunikaulio ir 1 kartą kairio dilbio kaulų.

Atskirai pažymėtina, jog nukentėjusysis neįrodinėjo, kad dėl minėto nedarbingumo laikotarpio, gydantis autoįvykio pasekmes, sumažėjo jo galimybės finansinės galimybės, jis tik pažymėjo, jog jo darbovietėje (dirba viešame sektoriuje) turėjo būti kasmetinis veiklos vertinimas, o jis neteko galimybės siekti būti geriau įvertintu dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų ir dėl to išgyveno, taip pat patyrė neigiamas emocijas, kad dėl sužalojimo negali prisidėti prie šeimos gerovės – negali dėti pastangų būti geriau įvertintu. Todėl teismas sprendžia, kad tai taip pat sukėlė neigiamų išgyvenimų ir sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą.

Draudiko išmokamos maksimalios draudimo išmokos yra nustatytos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte (aktuali redakcija nuo 2018-11-01) – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, nėra pasiekęs maksimalios draudimo išmokos sumos ribos.

Kita vertus, šiame nuosprendyje jau minėta, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ateityje P. S. bus reikalingos intervencijos ar kitoks poveikis jo kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijos, specialios procedūros ir kt.), todėl prašomos priteisti sumos dydis mažintinas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022 – šioje byloje dėl patirtų sužalojimų, pasireiškusių blauzdikaulio ir šeivikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinis lūžimu, buvo prašoma 12 000 Eur neturtinės žalos, o draudimo bendrovei kompensavus 7284 Eur neturtinės žalos, teismas atsisakė tenkinti civilinio ieškinio dalį dėl 4532 Eur negautų pajamų priteisimo). Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog teisinga kompensacija šiuo atveju yra ne 24 160,00 Eur, kaip to prašo ieškovas, nes yra per didelė, bet 8 000 Eur. Kadangi civilinis atsakovas yra atlyginęs 5 840,00 Eur, todėl P. S. iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 2 160 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.245 – 6.249 str., 6.250 str.).

Dėl proceso išlaidų

Ieškovas taip pat prašė teismo priteisti jo turėtas proceso išlaidas iš civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“. Prašyme nurodytas išlaidų pagrindas yra teismui pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir banko išrašai, apie atliktus mokėjimus (t. 2, b. l. 20, 21, 22, 29, 30).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas proceso išlaidas iš civilinio atsakovo, tokias išlaidas galima išieškoti tik iš nuteistojo.

Civilinis ieškovas civilinį ieškinį, dalyje dėl proceso išlaidų atlyginimo, pareiškė nusikalstamą veiką padariusio asmens draudikui (AB ,,Lietuvos draudimas“). Kadangi civilinis ieškinys dalyje dėl proceso išlaidų atlyginimo yra pareikštas netinkamam civiliniam atsakovui, civilinis ieškinys dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo iš AB ,,Lietuvos draudimas“ atmestinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 158-160) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2022 m. birželio 28 d. nutarimu laikinai apribotos V. J. nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį ,,VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 162-164). Atsižvelgiant į tai, kad V. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas V. J. nuosavybės teisių į jam priklausantį automobilį ,,VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas (1 vnt.) ir eismo įvykio vietos planas (1 vnt.), esantys voke prie bylos 1 tomo viršelio vidinės pusės, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, V. J. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 150 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į V. J. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 23 d., 16.36 val. iki 2022 m. birželio 24 d., 13.45 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad jis nubaustas galutine 98 MGL (4 900 Eur) bauda.

Nustatyti V. J. 2 (dviejų) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti automobilį ,,VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

V. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei ,,VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.

Nukentėjusiojo P. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 2 160 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską (1 vnt.) ir eismo įvykio vietos planą (1 vnt.), esančius voke prie bylos 1 tomo viršelio vidinės pusės, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teismo nuosprendžiu paskirta bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.