Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-05-22 · Civilinė byla Nr. e2-15120-592/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-22
Bylos Nr.
e2-15120-592/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09964-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
K. J. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-15120-592/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09964-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.2; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei K. J. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1795,73 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad 2018 m. liepos 31 d. ieškovas ir UAB „Luxurior“ sudarė buitinių paslaugų suteikimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Luxurior“ įsipareigojo pristatyti ir sumontuoti įtempiamas lubas ieškovo objekte, o ieškovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Vadovaudamasis Sutarties 2.2 punktu, ieškovas sumokėjo 1450 Eur avansą. Ieškovas nurodo, kad UAB „Luxurior“ neatliko Sutartyje numatytų darbų, taip pat negrąžino sumokėto avanso.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-5411-877/2019 priteisė iš skolininko UAB „Luxurior“ kreditoriui D. P. 1450 Eur skolą pagal Sutartį, 35,24 Eur palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 23 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 88 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovas nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. (ieškinio pateikimo dienos) pagal teismo įsakymą paskaičiavo 90,56 Eur procesinių palūkanų.

Teismo įsakymui įsiteisėjus, ieškovas pateikė teismo įsakymą vykdyti. 2019 m. liepos 25 d. antstolis Marius Lekečinskas surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodė, kad skolininkas UAB „Luxurior“ registruoto ir neregistruoto turto, lėšų banko sąskaitose neturi, todėl išieškoti iš jo skolą ir vykdymo išlaidų nėra galimybės. 2019 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. S-19-22-6975 užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino ieškovui.

Nustatyta, kad ieškovas antstoliui Mariui Lekečinskui sumokėjo 131,93 Eur vykdymo išlaidų.

Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Luxurior“ įregistruota 2018 m. vasario 22 d., nuo 2018 m. kovo 12 d. iki šios dienos įmonės vadovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė K. J. G..

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, kaip UAB „Luxurior“ vadovės, 1795,73 Eur žalos atlyginimą (teismo įsakymu priteistas 1450 Eur avansas, 35,24 Eur palūkanos, 88 Eur bylinėjimosi išlaidos, 90,56 Eur paskaičiuotos procesinės palūkanos, taip pat vykdant teismo įsakymą patirtos vykdymo išlaidos).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

Taigi vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybės (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovo skolininkė UAB „Luxurior“ registruoto ir neregistruoto turto, lėšų banko sąskaitose neturi, išieškoti iš jos skolą ir vykdymo išlaidų nėra galimybės. Taigi tiesioginei ieškovo skolininkei UAB „Luxurior“ esant nebepajėgiai pačiai patenkinti ieškovo reikalavimų, byloje spręstina dėl dėl įmonės vienasmenio valdymo organo – vadovo subsidiariosios atsakomybės taikymo.

Ieškovas jo patirtą žalą sieja su šiais atsakovės neteisėtais veiksmais: atsakovė, atstovaudama UAB „Luxurior“, sudarė sandorį su ieškovu, nors žinojo, kad įmonė jokio turto neturi, vykdyti įsipareigojimų negalės, taip pat negrąžins ieškovui jo sumokėto avanso; UAB „Luxurior“ nuo pat įsteigimo dienos nebuvo pateikusi nė vienos finansinės ataskaitos, turto neturi, yra nemoki; 2019 m. birželio mėnesį įmonės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumažėjo nuo 632,56 Eur iki 0, nors antstolis nurodė, kad įmonėje piniginių lėšų neatsirado, t. y. atsakovė, dengdama įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir neatsiskaitydama su ieškovu elgėsi nesąžiningai; UAB „Luxurior“ esant nemokiai, atsakovė nesikreipė į teismą dėl bankroto įmonei iškėlimo.

Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Luxurior“ nėra įvykdžiusi pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų. 2019 m. liepos 25 d. antstolio išieškojimo negalimumo akte nurodyta, kad skolininkė registruoto ir neregistruoto turto, lėšų banko sąskaitose neturi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB „Luxurior“, sudarydama Sutartį, būtų turėjusi turto. Taigi įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovė K. J. G. (atsakovė) įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdė. Iš ieškovo pateikto išrašo iš interneto tinklapio www.rekvizitai.lt matyti, kad UAB „Luxurior“ susidariusius įsiskolinimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui reguliariai padengia, tuo tarpu piniginės prievolės grąžinti ieškovui pagal Sutartį jai sumokėtą 1450 Eur avansą nevykdo, pirmenybę nesąžiningai teikdama kitam kreditoriui. Iš pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad atsakovė žadėjo grąžinti ieškovui 1450 Eur avansą, tačiau to iki šiol nepadarė. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. eL2-5411-877/2019, dėl negrąžinto avanso, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ieškovo naudai taip pat nebuvo įvykdytas bei buvo grąžintas ieškovui, antstoliui surašius išieškojimo negalimumo aktą. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė savo fiduciarinių pareigų tinkamai nevykdė, elgėsi nesąžiningai, todėl įmonei esant faktiškai nemokiai ir nebepajėgiai pačiai patenkinti ieškovo reikalavimų, atsako ieškovui kaip subsidiari skolininkė. Šiuo atveju dėl atsakovės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų (neveikimo) ieškovas patyrė 1795,73 Eur žalą, kurią sudaro Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-5411-877/2019 priteistos sumos, procesinės palūkanos ir su šio teismo įsakymo vykdymu susijusios išlaidos. Tokiu atveju 1795,73 Eur žalos atlyginimas priteistinas ieškovui iš atsakovės kaip subsidiarios skolininkės su UAB „Luxurior“.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1795,73 Eur Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 40 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 200 Eur išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iš viso – 240 Eur.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. J. G., gim. (duomenys neskelbtini), 1795,73 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 73 ct) žalos atlyginimą (ši suma iš atsakovės priteistina kaip subsidiarios skolininkės su UAB „Luxurior“), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1795,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas