Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovui N. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. D. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties, kuria R. D. skundas netenkintas ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos (turėtų būti – Veiklos) skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² str. 1 d. 115 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. 13 val. 37 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje mokomojo automobilio mokinys K. M., važiuodamas kartu su vairavimo instruktoriumi R. D., kuris neužtikrino saugumo ir, išvažiuodamas iš šalutinio kelio ((duomenys neskelbtini) g.), nepraleido pagrindiniu keliu ((duomenys neskelbtini) g.) važiuojančio automobilio, sudarė pavojingą situaciją, dėl ko šiam teko staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Po to, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve bei persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrąją, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, dar kartą sudarė pavojingą situaciją antrąja eismo juosta iš galo važiuojančiam automobiliui, kuriam teko staiga stabdyti, norint išvengi susidūrimo. Šiais savo veiksmais R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 punkto reikalavimus.

Skunde teigiama, kad skiriasi policijos pareigūno L. R. 2016 m. rugpjūčio 19 d. (klaidinga data) ir 2016 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės. Nurodoma, kad iš 2016 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniame pranešime aprašytos savo padėties L. R. mokomojo automobilio kairiojo posūkio signalo negalėjo matyti. Apeliantas pažymi, kad kaip vairavimo instruktorius yra įsitikinęs, jog iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę buvo išsukta tinkamai, jokiam maršrutiniam mikroautobusui kliūtis nebuvo sudaryta, nes, jeigu taip būtų buvę, turėjo būti nustatytas ir apklaustas kaip liudytojas bent maršrutinio mikroautobuso vairuotojas. Apelianto įsitikinimu, teismas turėjo atsižvelgti į jo nurodytas aplinkybes, kad L. R. apie pusę kilometro persekiojo jo mokomąjį automobilį mirksėdamas šviesomis, signalizuodamas garsiniu signalu, o po to aplenkė mokomąjį automobilį ir staigiai stabdydamas jį užblokavo, privertė pasukti į kelkraštį ir sustoti. Be to, apelianto nuomone, jeigu kuri nors policijos pareigūno L. R. pateikta įvykių versija būtų pagrįsta kokiais nors nešališkais įrodymais, jam (apeliantui) inkriminuota veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal ATPK 124² str. 1 d., o pagal ATPK 124¹ str. 3 d., nes mokomasis automobilis žymimas atitinkamais ženklais tam, kad kiti eismo dalyviai būtų atidesni ir atsargesni, kai toks automobilis atsiranda jų akiratyje. Kartu apeliantas skunde pažymi, kad nėra pagrindo instruktoriaus neveikimą, pasyvumą, t. y. nesugebėjimą užtikrinti saugumą konkrečioje eismo situacijoje, kvalifikuoti kaip pavojingą vairavimą, nes pastarasis padaromas aktyviu veikimu. Apelianto teigimu, instruktorius turi būti baudžiamas ne už pavojingą vairavimą ar nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, bet už vairuotojams nustatytų reikalavimų nesilaikymą ir neužtikrinimą, kad mokymo metu būtų laikomasi KET, t. y. pagal ATPK 124¹ str. 3 d. Skunde taip pat apeliantas nurodo, kad teismo nutartyje nepaneigtos jo skundo išvados, jog skundžiamame nutarime nėra duomenų apie tai, kad vienu metu arba paeiliui būtų padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai – ties kiekviena sankryža padaryti savarankiški eismo taisyklių pažeidimai, nes skiriasi pažeidimo vieta ir laikas, veika nėra tęstinė, nėra vieningos tyčios. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, jog liudytojas E. P. matė, kad mokomasis automobilis „Mitsubishi“ automobiliui nesudarė jokios kliūties bei avarinės situacijos ir jam nebuvo jokio reikalo apvažinėti mokomojo automobilio, nes gatvėje vietos buvo pakankamai, o iki sankryžos atstumas buvo likęs apie 100 m., pats „Mitsubishi“ automobilis, blokuodamas kelią mokomajam automobiliui, sudarė avarinę situaciją.

Dėl policijos pareigūno veiksmų pažymima, kad policijos pareigūnas, matydamas pavojingo vairavimo faktą, ėmėsi visų reikalingų priemonių, siekdamas pašalinti iškilusį pavojų saugiam eismui, o apelianto įvardytas pareigūno „siautėjimas“, neabejotinai vertintinas kaip įsakmus reikalavimas nutraukti daromus kelių eismo taisyklių pažeidimus, sustoti kelkraštyje.

Apygardos teismo posėdžio metu apeliantas R. D. prašė jo skundą tenkinti, o Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Remiantis teismų praktika, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam teisės pažeidimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (kasacinė nutartis Nr. 2AT-30-699/2017).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 84 p. ir 21 str. 6 d. numatyta, kad vairuotoju laikomas ne mokinys, o asmuo, kuris moko vairuoti, todėl jis privalo laikytis vairuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad mokymo metu būtų laikomasi Kelių eismo taisyklių. Taigi, šiuo atveju pagrįstai buvo sprendžiamas klausimas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn vairavimo instruktorių R. D..

ATPK 124² str. 1 d. numatyta atsakomybė ne tik už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, bet ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Iš 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad R. D. pagal ATPK 124² str. 1 d. buvo nubaustas būtent už Kelių eismo taisyklių 101 punkto pažeidimą, sukėlusį pavojingas situacijas, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį. Todėl šiuo atveju R. D. atsakomybei nesvarbi aplinkybė, ar pažeidimai gali būti pripažinti padarytais paeiliui, kas akcentuojama Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą.

Kaip jau minėta, administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 str., 250 str.). Vienas iš pagrindinių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., sudėties požymių – tiesioginė tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2AT-40-976/2015). Taigi, šiuo atveju pripažinti R. D. kaltu pagal ATPK 124² str. 1 d. galima tik nustačius, kad jis (R. D.) veikė tiesiogine tyčia, tačiau iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad apylinkės teismas subjektyviosios administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių neanalizavo.

Apylinkės teismo posėdžio metu R. D. dėl pirmojo pažeidimo paaiškino, kad mokinys K. M. sankryžoje suko į kairę (iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę), tačiau įvažiavus į sankryžą užgeso automobilio variklis, o kol užvedė mašiną, atvažiavo autobusiukas, kuriam teko stabdyti (72 b. l.). Pažymėtina, kad R. D. patvirtino, jog prieš pradedant automobiliui judėti, kaip instruktorius jis įsitikino, ar atlikti manevrą yra saugu, nurodydamas, kad mokomajam automobiliui važiuojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, baltas autobusiukas dar nebuvo privažiavęs geležinkelio pervažos (73–74 b. l.). Liudytojas K. M. taip pat patvirtino, kad pradėjus automobiliui judėti kliūties nebuvo, jis važiavo, kol užgeso variklis, tada pamatė autobusiuką, kuris pradėjo stabdyti (75–76 b. l.). Aplinkybės, kad išsijungė mokomojo automobilio variklis, nepaneigė ir kartu automobiliu važiavusi liudytoja S. K. (76–77 b. l.), o liudytojas L. R. nurodė, kad mokomąjį automobilį vėliau sustabdė ne dėl šios situacijos (80 b. l.). Iš aptartų aplinkybių matyti, kad incidentas įvyko dėl objektyvios priežasties, t. y. dėl to, kad užgeso mokinio vairuojamas automobilis. Atkreiptinas dėmesys, jog nepaneigtas R. D. paaiškinimas, kad, jei šioje situacijoje jis būtų pasinaudojęs greičio pedalu ir padidinęs greitį, mokinys galėjo nesuvaldyti automobilio ir įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą (74 b. l.). Taigi, byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai rodytų, kad R. D. siekė sukelti pavojingą situaciją, t. y. priversti kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad R. D. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl antrojo incidento apylinkės teismo posėdžio R. D. paaiškino, kad davė nurodymą mokiniui persirikiuoti, mokinys, įjungęs posūkio signalą, ėmė rikiuotis, o priartėjus prie kelio vidurio pamatė, kad prie jų privažiavo mašina, tada jis (R. D.) griebė kaire ranka už vairo ir pasuko vairą į dešinę (73 b. l.). L. R. tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, kad mokomasis automobilis nerodė posūkio signalo (14 b. l.), paneigia ne tik R. D., bet ir kitų liudytojų parodymai. Liudytojas K. M. paaiškino, kad rikiavosi įjungęs posūkio signalą, ir pradėjęs daryti manevrą link ašinės linijos, pareigūno vairuojamos mašinos nematė, tada instruktorius suėmė už vairo ir pasuko į dešinę pusę (75–76 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. P., tiesiogiai matęs šį incidentą, nurodė, kad drastiškos situacijos nebuvo, automobilis „Mitsubishi Outlander“ galėjo būti „aklojoje zonoje“, todėl mokinys galėjo nepastebėti automobilio. Liudytojas pažymėjo, kad automobilis „Opel Astra“ su mokomaisiais skiriamaisiais ženklais įsijungė kairįjį posūkio signalą, tada pradėjo lėtai važiuoti link ašinės linijos, o automobilis „Mitsubishi Outlander“, kuris judėjo daug didesniu greičiu, buvo ties galine mokomojo automobilio rato ašimi. Liudytojas patvirtino, kad „Mitsubishi Outlander“ vairuotojas turėjo matyti posūkio signalą. Netikėti liudytojo E. P. parodymais nėra pagrindo, nes liudytojas su R. D. iki įvykio vienas kito nepažinojo, apie tai, kad E. P. matė incidentą, R. D. sužinojo atsitiktinai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš aptartų aplinkybių negalima daryti neabejotinos išvados, kad R. D. suvokė, jog jo veiksmai sukels neigiamas pasekmes ir to siekė, t. y. kad jo veikoje buvo tiesioginė tyčia.

Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad R. D. veiksmuose nenustatyti esminiai ATPK 124² str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo požymiai, todėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimas ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis dėl R. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d. naikinami, o byla jam nutraukiama nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimą ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.