Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Budrio, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Boriso Poltoržickio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; taip pat išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinio ieškovo UAB „G.“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 4 757,21 Eur dydžio išlaidos dėl A. M. ekstradicijos nepriteistos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamąją bylą nurodyta perduoti prokurorui, siekiant nustatyti didelės vertės svetimą turtą pagrobusį asmenį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. A. M. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 789680 ir pagal su UAB „G.“ (rangovu), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 2 d. sudarytą subrangos darbų sutartį Nr. GJ-AM180220, būdamas subrangovu ir įsipareigojęs rangovui atlikti darbus objekte Švenčionėlių m. kraštovaizdžio formavimo, įrengiant kitos paskirties inžinerinius statinius, pėsčiųjų takus su apžvalgos aikštelėmis, būdamas įpareigotas darbus atlikti naudojant rangovo medžiagas (subrangos darbų sutarties Nr. GJ-AM180220 2.3 punktas), nuo 2018 m. balandžio 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. iš statomo objekto teritorijos, esančios palei upę Žeimena, adresu Švenčionių r., Švenčionėlių m., tarp Žeimenos upės ir Paupio, Sodų, Kranto gatvių, ir teritorijos, esančios adresu Švenčionių r. sav., Švenčionėlių sen., Augustavo k., kur buvo sandėliuojamos objekto statybai reikalingos statybinės medžiagos, pagrobė UAB „G.“ priklausančias statybines medžiagas: 702 m² terasinių lentų „WPC 25x150x3000 ANTRACITAS“, kurių 1 m² kaina 25,652 €, bendra kaina 18 007,70 Eur, ir 50 vienetų tvirtinimo elementų komplektų „L36+36+1 PLASTIK“, kurio vieno komplekto kaina 7,1727 Eur, bendra kaina 358,64 Eur, tuo padarė UAB „G.“ bendrą 18 366,34 Eur turtinę žalą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, A. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad suklastojo dokumentą, o būtent, kad jis, veikdamas pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 789680 ir pagal su UAB „G.“ (rangovu), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 2 d. sudarytą subrangos darbų sutartį Nr. GJ-AM180220, būdamas subrangovu ir įsipareigojęs rangovui atlikti darbus objekte Švenčionėlių m. kraštovaizdžio formavimo, įrengiant kitos paskirties inžinerinius statinius, pėsčiųjų takus su apžvalgos aikštelėmis, 2018 m. liepos 23 d. į teritoriją, esančią Švenčionių r. sav., Švenčionėlių sen., Augustavo k., atvykus objektui skirtų terasinių lentų ir jų tvirtinimo elementų kroviniui, neturėdamas teisės ar įgaliojimo atstovauti ir pasirašyti UAB „G.“ PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus, pažymas bei raštus ar kitus dokumentus, susijusius su rangovo atstovavimu, suklastojo krovinio dokumentus, t. y. pasirašė dalyje krovinio dokumentų: CMR važtaraštyje be numerio grafoje Nr. 24 (krovinio gavėjas) pasirašė R. G. vardu, jo parašu ir įrašė datą – 2018 m. liepos 23 d.; 2018 m. liepos 20 d. prekių išdavimo dokumente Nr. WZ/204867 pasirašė R. G. vardu, jo parašu ir įrašė datą – 2018 m. liepos 23 d.; 2018 m. liepos 20 d. deklaracijoje (gavėjo pareiškime dėl prekių gavimo) pasirašė R. G. vardu, jo parašu ir įrašė datą – 2018 m. liepos 23 d.; 2018 m. liepos 20 d. prekių išdavimo dokumente Nr. WZ/202004 pasirašė R. G. vardu, jo parašu ir įrašė datą – 2018 m. liepos 23 d.; 2018 m. liepos 20 d. deklaracijoje (gavėjo pareiškime dėl prekių gavimo) pasirašė R. G. vardu, jo parašu ir įrašė datą – 2018 m. liepos 23 d., taip suklastojo tikrus dokumentus, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

6. Nagrinėjamoje byloje prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad A. M. išteisintas nepagrįstai, todėl prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir A. M. pripažinti kaltu padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutikimas su sprendimu išteisinti A. M. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, grindžiamas iš esmės vieninteliu argumentu, t. y. tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojo A. B. parodymų, kuriuose užfiksuota, kad šis liudytojas lentas pakraudavo tik išteisintajam.

8. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jas teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-303/2023). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad A. M. pagrobė kaltinime nurodytą didelės vertės svetimą turtą. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentą, išklausiusi proceso dalyvių pozicijas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jame padarytos išvados yra tinkamai argumentuotos.

9. Prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojamas liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo lentpjūvėje pakrovėju. Lentas kraudavo tik A. M., kuris sunkvežimiu išsiveždavo jas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. teigė lentas kraudavęs nepažįstamam asmeniui (3 t., b. l. 195-197; 4 t., b. l. 3-4), kurį vėliau atpažino kaip A. M. (3 t., b. l. 198-200). Tokie liudytojo parodymai, kurie nors ir akcentuojami prokuroro skunde, vis dėlto niekaip neleidžia manyti, kad išteisintasis pagrobė kaltinime nurodytas terasines lentas ir tvirtinimo elementus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme A. M. neneigė, kad iš sandėliavimo vietos veždavo lentas, kurios buvo reikalingos numatytiems darbams atlikti. Liudytojai S. B. (S. B.), K. Ž., R. G., V. A. (V. A.), S. M. taip pat patvirtino, kad A. M. išsiveždavo lentas, kurių reikėjo vykdant sutartas darbo funkcijas. Iš sudarytos subrangos darbų sutarties Nr. GJ-AM180220 matyti, kad subrangovas A. M. įsipareigojo rangovui UAB „G.“ atlikti kraštovaizdžio formavimo darbus, įrengti kitos paskirties inžinerinius statinius, pėsčiųjų takus su apžvalgos aikštelėmis (2 t., b. l. 95-98). Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai patvirtina, kad kraštovaizdžio formavimui, pėsčiųjų takų įrengimui buvo naudojamos lentos (2 t., b. l. 176-184), kurias A. M. atsiveždavo į darbų vietą, prieš tai šias lentas jam pakraudavo A. B. ar kiti darbuotojai. Taigi nėra ginčo, kad A. M. iš sandėliavimo vietos veždavo lentas, tačiau tokia aplinkybė savaime nereiškia išvados, kad išveždamas lentas išteisintasis jas pagrobdavo. Prokuroro minimi liudytojo A. B. parodymai, kurie, beje, sutampa su rašytine bylos medžiaga, kitų liudytojų bei paties išteisintojo parodymais apie tai, kad A. M. buvo pakraunamos lentos ir šis jas išsiveždavo, niekaip nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kaltinime inkriminuotas terasines lentas pagrobė išteisintasis.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad išteisintasis buvo nurodęs ir tai, jog darbų vykdytojas R. G. leido nurašyti brokuotas lentas, kuriomis jis (A. M.) išklojo savo sugyventinės buto kambario grindis. Visgi apklausiamas R. G. paaiškino, kad A. M. buvo perdavęs tik kelias lentas, pastarasis nepatvirtino davęs išteisintajam 18 m² lentų, kuriomis buvo išklotos buto grindys. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buto kambarys išklotas terasinėmis lentomis (5 t., b. l. 55-60), kurios vizualiai yra panašios į iš UAB „G.“ dingusias lentas (2 t., b. l. 32-36). Tokios aplinkybės sudarė prielaidą manyti, kad A. M. galėjo pagrobti lentas, kuriomis vėliau išklojo sugyventinės buto grindis. Visgi tokios prielaidos buvo paneigtos. Išteisintasis paaiškino, jog sugyventinės buto kambario grindis jis išklojo 2018 m. gegužės mėn., vėliausiai birželio mėn. Apklausta buvusi išteisintojo sugyventinė I. A. parodė, kad jos buto kambarį A. M. lentomis išklojo 2018 m. pavasarį, kovo-balandžio mėn. Čia pabrėžtina, kad UAB „G.“ 2018 m. liepos 23 d. keitėsi vadovai. Darbų vadovas R. G. perdavė darbus S. B., apklausų metu pastarieji patvirtino, kad darbų perdavimo metu buvo skaičiuojamos medžiagos, tikrinami sandėliai, lentų likutis atitiko dokumentuose nurodytą jų kiekį. Be to, keičiantis darbų vadovui dalyvavo ir įmonės projektų vadovė K. Ž., kuri patvirtino, kad medžiagų trūkumas nebuvo nustatytas, nieko blogo nepastebėjo. Tuo pačiu pažymėtina, kad terasines lentas įmonė pirkdavo iš UAB „K.“ (2 t., b. l. 69-70; 130-136) pagal sudarytą neterminuotą sutartį tarp UAB „S.“ ir UAB „G.“ (2 t., b. l. 127-129), tokias terasines lentas nekliudomai gali nusipirkti kiekvienas asmuo. Taigi nustatytos aplinkybės, kad A. M. išklojo buvusios sugyventinės buto kambarį terasinėmis lentomis, kurios vizualiai panašios į dingusias iš UAB „G.“, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad išteisintasis pagrobė kaltinime nurodytas terasines lentas.

11. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad terasinės lentos buvo sandėliuojamos teritorijoje, kurioje įsikūrusi UAB „G.“, dalis lentų buvo paliekamos darbų atlikimo vietoje. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti V. A. (V. A.) ir S. C. (S. C.) parodė, jog teritorijoje, kurioje buvo įsikūrusi UAB „G.“, buvo ir kitų įmonių. Įvažiavimo vartai visą parą būdavo atviri, galėdavo važiuoti kas nori, nebuvo jokios patikros. UAB „G.“ vadovai taip pat pripažino, kad darbo valandomis vartai buvo atviri, ar tokioje padėtyje vartai buvo paliekami ir po darbo valandų, nurodyti negalėjo, teigė, kad tokios aplinkybės jiems nežinomos. Sprendimas dėl lentų sandėliavimo toje teritorijoje buvo priimtas dėl joje esančių sumontuotų vaizdo kamerų, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, neveikė, o veikiančių kamerų fiksavimo plotas nesiekė sandėliavimo vietos. UAB „G.“ dirbęs J. B. paaiškino, kad lentos nebuvo saugomos, įmonėje vyravo chaotiška tvarka. Šalia įmonę turėjęs ir toje pačioje teritorijoje įsikūręs V. A. taip pat tvirtino girdėjęs, kad UAB „G.“ buvo chaotiška tvarka (liudytojo žodžiais, „bardakas“). Taigi teritorija, kurioje buvo sandėliuojamos lentos, nebuvo niekaip apsaugota, į ją laisvai galėjo patekti pašaliniai asmenys, nebuvo vykdoma jokia reali kontrolė apie atvykstančius/išvykstančius asmenis. Kita vieta, kurioje būdavo paliekamos lentos, nespėjus jų sunaudoti per darbo dieną, taip pat nebuvo saugoma. Kartu su A. M. dirbęs J. B. paaiškino, kad šalia darbo vietos prie kelio buvo pastatyta paletė su lentomis, nebuvo jokios apsaugos, lentas buvo galima laisvai pasiimti. Liudytojas A. S. (A. S.) nors ir nedirbo su terasinėmis lentomis, tačiau apklausiamas pažymėjo, kad netoli jo darbo vietos buvo sudėtos lentos, jos nebuvo saugomos. S. M. parodė, kad A. M. į darbo vietą atveždavo lentų dviem dienoms. Darbų vadovas R. G. taip pat tvirtino buvus tokią praktiką, kad nesunaudojus lentų per darbo dieną, jos būdavo paliekamos darbo vietoje. Pirmosios instancijos teisme apklaustas (duomenys neskelbtini) A. Č. parodė, kad jam teko kontroliuoti terasinių lentų klojimo projektą ir su juo susijusius darbus. Pasak šio liudytojo, projekto įgyvendinimas vyko chaotiškai, teko matyti be priežiūros paliktas medžiagas, upėje plaukė pontonai. Taigi iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad įmonėje trūko kontrolės, nebuvo atsakingo asmens už daiktų/priemonių (šiuo konkrečiau atveju, lentų) saugojimą, nebuvo revizuojama, kiek lentų sunaudota atliekant sutartyje numatytus darbus, iš esmės niekas nekontroliavo asmenų, patenkančių arba paliekančių įmonės teritoriją. Tokios aplinkybės kartu su nuosekliais išteisintojo parodymais neleidžia daryti kategoriškos ir abejonių nekeliančios išvados, kad tai būtent A. M. pagrobė kaltinime inkriminuotas terasines lentas ir tvirtinimo elementus. Kita dalis įmonėje dirbusių liudytojų apskritai negalėjo nurodyti bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su terasinių lentų dingimu.

12. Pastebėtina ir tai, kad lentų trūkumas buvo nustatytas tik 2018 m. rugsėjo 7 d., būtent šią dieną ir buvo kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 1). Tuo metu A. M. jau apie mėnesį laiko buvo nutraukęs subrangos santykius su UAB „G.“. Atkreiptinas dėmesys, kad terasinių lentų trūkumas buvo pastebėtas ne atliekant reguliarią inventorizaciją, o tik artėjant projekto darbų pabaigai, kai buvo nustatyta, jog likusių lentų neužteks suplanuotiems darbams užbaigti. Tokios aplinkybės taip pat patvirtina, kad įmonėje nebuvo tinkamai užtikrinta medžiagų priežiūra, reguliari inventorizacija, dėl ko ir kiti įmonės darbuotojai arba pašaliniai asmenys laisvai galėjo atlikti neteisėtus veiksmus pagrobiant terasines lentas ir kitus daiktus. Iš bylos medžiagos net nėra aišku, kokiu metu atsirado terasinių lentų bei tvirtinimo elementų trūkumas. A. M. iki pat 2018 m. rugpjūčio mėnesio atsiskaitydavo už atliktus darbus, darbų vadovas pasirašytinai priimdavo pastarojo atliktus darbus, iki to laiko nebuvo pastebėta jokių trūkumų. Neatmetama galimybė, jog terasinės lentos su tvirtinimo elementais iš įmonės galėjo dingti A. M. jau nebedirbant, kadangi 2018 m. liepos 23 d. keičiantis vadovams įmonėje nebuvo nustatytas trūkumas, vėliau jokių patikrų nebuvo atlikta, o trūkumas nustatytas išteisintajam jau kuris laikas nebedirbant pagal sutartį su UAB „G.“. Šios aplinkybės kartu su anksčiau aptartais liudytojų parodymais taip pat atskleidžia akivaizdžią kontrolės stoką tiek dėl statybinių medžiagų saugojimo, tiek dėl inventorizacijos, kas niekaip neleidžia daryti kategoriškos ir abejonių nekeliančios išvados, kad būtent A. M. pagrobė kaltinime inkriminuotus daiktus.

13. Taigi visuma išanalizuotų bylos aplinkybių leidžia spręsti, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-317-719/2018).

Dėl išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

14. Prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojama, kad A. M. įrašydavo datas ir pasirašydavo važtaraščiuose, deklaracijose R. G. vardu, nors neturėjo teisės ar įgaliojimo atstovauti ir pasirašyti UAB „G.“ PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus, pažymas, raštus ar kitus dokumentus, susijusius su rangovo atstovavimu, tuo pagrindu prašydamas pripažinti A. M. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

15. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad A. M. pasirašė CMR važtaraštį, prekių išdavimo dokumentus, deklaracijas, įrašydamas R. G. vardą ir pavardę, savo parašą bei 2018 m. liepos 23 d. datą vietoje 2018 m. liepos 20 d. Kaip aiškino pats išteisintasis, paskambinus darbų vadovui, šis paprašė priimti atvežtas medžiagas – terasines lentas, kadangi pastarasis vėlavo atvažiuoti, dėl ko sutiko, kad dokumentus pasirašytų A. M. Išteisintojo teigimu, jis nenorėjo nieko klastoti, pasitikėjo R. G., žodinio susitarimo pagrindu buvo kaip įmonės atstovas, o R. G. dėl pasirašymo neturėjo jam jokių pretenzijų. Liudytoju apklausiamas R. G. paaiškino, kad jam atvykus į iškrovimo vietą A. M. pasakė pasirašęs pirmojo krovinio dokumentus, vairuotojas paėmė dokumentus ir išvažiavo. Liudytojo teigimu, A. M. turėjo teisę pasirašyti dokumentus. Be to, buvo patikrintos atvežtos medžiagos, jų kiekiai atitiko tuos, kurie buvo nurodyti važtaraštyje.

16. Nors išteisintojo parodymų dalis apie tai, kad jis prieš pasirašydamas dokumentus skambino darbų vadovui, teiraudamasis, ar gali pasirašyti dokumentuose, nepasitvirtino, tačiau esamoje situacijoje nėra pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad ne bet kokie tikrovės neatitinkantys duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę sukeliančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovę ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas ar jo panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Tokia veika tik formaliai atitinka BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, taigi nesukelia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-942/2017).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. M. pasirašė dokumentus, kai buvo atvežtas krovinys ir tuo metu nebuvo jokio asmens, turinčio įgaliojimus pasirašyti reikiamus dokumentus. Pabrėžtina, kad pasirašytuose dokumentuose buvo nurodyta tikra informacija apie siuntėją, gavėją, vežėją, krovinio iškrovimo, pakrovimo vietą, krovinio rūšį, kiekį ir kiti susiję duomenys, kurie ir buvo patikrinti atvežus krovinį, jokių neatitikimų nenustatyta. A. M. veika pasireiškė tik dokumentų pasirašymu savo fiziniu parašu, nurodant darbų vadovo R. G. vardą bei pavardę ir datą – 2018 m. liepos 23 d. Tokia veika formaliai iškraipo tikruosius duomenis, tačiau toks formalus dokumento pasirašymo pažeidimas niekaip negalėjo pažeisti nei prekių siuntėjo, vežėjo, gavėjo teisių, nei galėjo sukelti kitiems asmenims neigiamus padarinius. Pažymėtina ir tai, kad darbų vadovui atvykus į iškrovimo vietą išteisintasis iškart pranešė, jog pasirašė pirmojo krovinio dokumentus. R. G. dėl to neturėjo jokių pretenzijų, netgi manė, kad A. M. turėjo teisę pasirašyti šiuos dokumentus. Taigi išteisintojo veiksmuose nebuvo jokio siekio pažeisti dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumo, informacijos patikimumo ir toks padarytas formalus pažeidimas pasirašant dokumentus nedaro žalos saugomai vertybei ir nesiekia BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų ir A. M. pagrįstai išteisino dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Tokia išvada reiškia nesant pagrindo tenkinti prokuroro apeliacinio skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Papildomai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme sakydamas baigiamąją kalbą prokuroras, nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismui neradus pagrindo A. M. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, prašė A. M. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl lentų, kuriomis išteisintasis išklojo sugyventinės kambario grindis, vagystės) arba grąžinti bylą prokurorui BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Čia pabrėžtina, kad nė vienas iš šių prašymų nebuvo nurodytas apeliaciniame skunde, iniciavęs apeliacinį procesą prokuroras neprašė atlikti dalinio įrodymų tyrimo ir neteikė prašymo kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, keisti veikos kvalifikavimą, dėl nuteisimo už paprastą vagystę ar bylos grąžinimą prokurorui lakoniškais teiginiais užsiminta tik baigiamojoje kalboje, dėl ko nėra pagrindo plačiau svarstyti šių prokuroro prašymų, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas apeliacinio skundo ribose.

19. Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2023-08890, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis už išteisintajam A. M. teiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, yra 324,44 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą prokuroro skundas nebuvo tenkintas ir nuosprendis, kuriuo A. M. išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, paliktas galioti pilna apimtimi, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Boriso Poltoržickio (Boriso Poltoržicki) apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. M. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.