- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- 1S-228-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43334-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo A. M. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo kaltinamojo sulaikymo dienos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. M. kaltinamas padaręs veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutartimi paskelbta kaltinamojo A. M. paieška ir pakeistos jam paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje į suėmimą nustatant 2 mėnesių suėmimo terminą nuo kaltinamojo sulaikymo dienos.
Šalies argumentai
3. Skundu kaltinamasis A. M. prašo panaikinti skirtą kardomąją priemonę suėmimą ir paskirti kitą švelnesnę kardomąją priemonę.
3.1. Nurodo, jog iki suėmimo paskyrimo laikėsi ir vykdė visas jam paskirtas kardomąsias priemones. 2020-05-19 susirgo jo močiutė, ji buvo sunkios būklės, ligoninėje pasakė, jog jai liko gyventi ne ilgiau nei trys dienos. Dėl to jis 2020-06-21 kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą Švenčionių rūmus su prašymu grąžinti jam pasą, tračiau atsakymo negavo. 2020-06-26 močiutė mirė, todėl jis dar kartą kreipėsi į teismą dėl dokumentų grąžinimo, kad galėtų palaidoti močiutę, sutvarkyti su tuo susijusius dokumentus, tačiau dokumentas nebuvo grąžintas. Vėliau į teismą neatvyko, nes buvo išvykęs į Baltarusiją, kurioje norėjo palaidoti tam tikrus močiutės daiktus, kadangi ji to prašė prieš mirtį. Sutinka, jog pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, tačiau neturėjo kitos išeities.
3.2. Nesupranta kokiu pagrindu byloje yra pripažintas kaltinamuoju ir kokiu pagrindu yra kaltinamas, kadangi liudytojų parodymai nesutampa. Nurodo, kad ir prokuroro surašytame kaltinamajame akte yra neatitikimų. Iš bylos duomenų matyti, jog UAB „G“ bando paslėpti faktą, jog jis šioje įmonėje pagal darbo sutartį dirbo nuo 2018 m vasario mėnesio, o ne nuo balandžio. Nurodo, jog jokių terasinių lentų, bei terasinių laikiklių nevogė, o tai patvirtina akivaizdūs skaičiavimo neatitikimai į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Būtina atsižvelgti į sąskaitas faktūras ir sulyginti bendrą terasinių lentų kiekį su duomenimis esančiais sąskaitose. Byloje akivaizdžiai matosi, jog yra vykdoma mokesčių slėpimo schema.
Motyvuojamoji dalis
3.3. Atsižvelgęs į kaltinamąjį aktą ir liudytojų parodymus pateikia skaičiavimus, kurie patvirtina, kad jam pateiktas kaltinamas neatitinka faktinių įvykių aplinkybių. Sulyginus pateiktų apmokėjimų informaciją su tuo, kiek terasinių lentų buvo sudėta, bus matomas didelis skirtumas su faktiniu likučiu. Nurodo, jog jam dirbant objekte nuo vasario mėnesio buvo sudėta apie penkiasdešimt palečių terasinių lentų ir nei viena iš jų nedingo, viskas buvo sudėta, užklota ir dalinai apmokėta. Pareiškimas dėl dingusių lentų buvo surašytas siekiant, jog būtų atidėtas darbų pridavimo terminas. Liudytojų ir pareiškėjo nurodyti faktai yra melagingi, o policija neatsižvelgė į svarbius aspektus nustatant terasinių lentų likutį.
4. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas Aleksandras Palamarčuk prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad palaiko kaltinamojo A. M. skunde nurodytus argumentus. Visų pirma turi būti išsprendžiamas klausimas ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Sprendžiant ar kaltinamasis pasislėpė nuo teismo, turėtų būti įvertintos aplinkybės dėl epideminės situacijos Lietuvoje, kad viešasis transportas nevažiavo, taip pat ir tai, kad kaltinamasis su teismu bendravo telefonu. Kaltinamasis išsamiai išdėstė aplinkybes, susijusias su laidotuvėmis ir priežastimis, dėl kurių jis neatvyko į teismą. Šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis.
5. Prokurorė prašė skundą atmesti. Nurodė, kad kaltinamasis į teismo posėdį neatvyko du kartus ir nenurodė jokių priežasčių. Karantinas tuo metu jau buvo pasibaigęs. Atvesdinti jo nepavyko. Byloje yra duomenys, kad kaltinamasis nesilaikė švelnesnių kardomųjų priemonių. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.
Skundas tenkintinas iš dalies.
6. Griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
7. Teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo (nagrinėjamu atveju kaltinamojo) kaltės klausimo. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
8. BPK 122 straipsnio 2 dalyje, nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į 2020 m. gegužės 26 d. ir 2020 m. birželio 3 d. teisiamuosius posėdžius kaltinamasis A. M. neatvyko. Apie posėdžių vietą ir laiką jam buvo pranešta. Apie neatvykimo priežastis kaltinamasis teismui nepranešė. Teismas priėmė nutartį į 2020 m. liepos 29 d. teisiamąjį posėdį kaltinamąjį atvesdinti. Į minėtą posėdį kaltinamasis nebuvo nei atvesdintas, nei atvyko pats. Iš Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato rašto matyti, kad A. M. atvesdinti nebuvo galimybių, nes jis nebuvo rastas savo gyvenamojoje vietoje, jo buvimo vieta nežinoma, giminaičio teigimu, A. M. prieš tris savaites išvyko gyventi ir dirbti į Vokietiją. Be to, iš byloje esančio Utenos apskrities VPK Zarasų raj. policijos komisariato rašto matyti, kad nuo 2020 m. liepos 6 d. registruotis į Utenos apskrities VPK Zarasų raj. policijos komisariatą A. M. nebuvo atvykęs.
10. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam A. M. buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje kiekvieną pirmadienį nuo 10 val. iki 12 val., dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimas. Tokiu būdu, neatvykdamas į teisiamuosius posėdžius, nepranešdamas apie neatvykimo priežastis bei nesiregistruodamas policijos įstaigoje, kaltinamasis A. M. pažeidė jam skirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas. Be to, jis nebuvo surastas savo gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas turėjo pagrindą pakeisti kaltinamajam paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones į suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
11. Nors, kaip skunde nurodo A. M., jis nesislapstė nuo teismo, 2020 m. gegužės 19 d. susirgo jo močiutė, ji buvo sunkios būklės, 2020 m. birželio 26 d. močiutė mirė, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos aplinkybėmis, sukliudė kaltinamajam atvykti į keturis teisiamuosius posėdžius ar bent pranešti apie neatvykimo priežastis ir nepaneigia apylinkės teismo išvadų dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimo ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį dėl švelnesnių kardomųjų priemonių pakeitimą į suėmimą. Visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad 2020 m. liepos 31 d. apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl kaltinamajam pagrįstai kitos kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą, nes kaltinamojo dalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose, bylai esant teisme, gali būti užtikrintas šiuo metu taikant griežčiausią kardomąją priemonę.
12. Spręsdamas dėl kaltinamojo paieškos paskelbimo bei jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių pakeitimo į suėmimą, pirmosios instancijos teismas ta pačia nutartimi nustatė ir suėmimo terminą – 2 mėnesius, jį skaičiuojant nuo A. M. sulaikymo dienos. Tokia praktika yra ydinga. BPK 123 straipsnis nustato suėmimo skyrimo įtariamajam (kaltinamajam), kuris nėra sulaikytas, tvarką. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, pagal teismo nutartį suimtas asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo suėmimo momento prokuroras pristato ikiteisminio tyrimo teisėjui (šiuo atveju, bylą nagrinėjant teisme – teismui). Teismas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Suimto asmens apklausoje dalyvauja gynėjas ir prokuroras. Apklausęs suimtą asmenį, teisėjas priima vieną iš šių sprendimų: nutartį skirti suėmimą palikti galioti (šiuo atveju teismas nustato konkretų suėmimo terminą) arba pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, šios tvarkos pirmosios instancijos teismas nesilaikė, be to, nustatė nepagrįstai ilgą suėmimo terminą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis dalyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino nustatymo keistina, sutrumpinant A. M. nustatytą kardomosios priemonės – suėmimo terminą iki 1 mėnesio, jį skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kaltinamojo A. M. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį pakeisti, nustatant kaltinamajam A. M. suėmimo terminą 1 (vienam) mėnesiui, jį skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.