Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

3. 2025 m. sausio 16 d. sprendimu Nr.25S14975 Migracijos Departamentas konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė. Pareiškėja senelio M. B., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei bei išvykimui iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. patvirtinti pateikė Izraelio Valstybėje išduotą gimimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos motina E. B. gimė (duomenys neskelbtini) Izraelyje, jos tėvas nurodytas M. (pareiškėjos senelis), o motina – S., Repatriacijos pažymėjimą Palestinos imigranto sertifikatą, išduotą 1925 m. gegužės 18 d. Palestinos skyriuje Kaune, kuriame nurodyta, kad M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) P. (Lietuva), išvyko iš Kauno. Pažymėjime taip pat nurodyta, kad asmuo yra 1925 m. gegužės 18 d. repatriantas iš Lietuvos, atvyko į Izraelio Valstybę 1925 m. gegužės 31 d., į uostą Jaffos laivu Soni, asmens pilietybė – Lietuvos, Izraelio Valstybės Vidaus reikalų ministerijos išrašą iš gyventojų registro, kuriame nurodytas M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, jo tėvai nurodyti D. ir S., 1925 m. gegužės mėn. buvo įregistruotas kaip pastovus gyventojas.

4. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 14 d. informavo pareiškėją, kad ji papildomai turi pateikti: M. B. (M. B.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje archyvo pažymą apie gimimą; PĮ 38 straipsnio 4 dalyje 3 nurodytus dokumentus, patvirtinančius M. B. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę. 2023 m. gruodžio 19 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. R4- 3485, kuriame nurodyta, kad dokumentų, patvirtinančių, kad M. (M.) B., B., s., g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mstl., iki 1940 m. birželio 15 d. gyveno Lietuvoje, dokumentų apie jam išduotus vidaus ar užsienio pasus, asmens dokumentų pasams gauti, pačių pasų bei dokumentų apie turėtą arba netektą Lietuvos Respublikos pilietybę, archyve saugomuose fonduose nerasta. Pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos archyvus, gavo ir papildomai pateikė gautas pažymas, t.y. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2024 m. lapkričio 18 d. pažymą apie santuoką Nr. (P1-6968)P2- 11981, kurioje nurodyta, kad Šilalės ir Tauragės žydų bendruomenių 1926-1929 metų metrikų knygose N. B. santuokos duomenų nerasta. Lietuvos valstybės istorijos archyvas Pajūrio žydų bendruomenės 1926-1929 metų metrikų knygų saugoti negavo; Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2024 m. lapkričio 18 d. pažymą apie gimimą Nr. (P 1-6967) P2- 11979, kurioje nurodyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Pajūrio žydų bendruomenės 1903-1907 metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie M.(M.) B., N. B. sūnaus gimimą negali. Taigi, pareiškėja dėjo visas pastanga gauti bet kokius su seneliu susijusius dokumentus.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad PĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos nenurodo konkrečių dokumentų ir jų baigtinio sąrašo, kuriais remdamasis atsakovas gali nustatyti, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau Migracijos departamentui suteikta teisė įvertinti kartu su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pateiktus dokumentus. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, nurodytų PĮ 38 straipsnio 4 ar 5 dalyse, kurie patvirtintų, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ar M. B., gim. (duomenys neskelbtini) P., turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat, kad toks asmuo (M. B./M. B./M. B.) buvo gimęs Lietuvoje.

6. Skirtingais laikotarpiais Lietuvos teritorijoje gyvenančių žydų tautybės asmenų vardus interpretavo skirtingai. Skyrėsi vardų tarimo bei rašymo tradicijos. Taigi situacija, kai istoriniuose dokumentuose figūruoja skirtingos to paties asmens vardo interpretacijos yra pakankamai dažna. Šios situacijos išaiškinimui yra net sukurta Lietuvos žydų vardų duomenų bazė, kuri apima hebrajų, idiš, vietos ir kitų Europos šalių pasaulietinius vardus, naudotus Lietuvoje. Išrašą iš šios duomenų bazės pareiškėja pateikė Migracijos departamentui.

7. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjos pateiktas Repatriacijos pažymėjimas, išduotas 1925 m. gegužės 18 d. Sionistų organizacijos Lietuvoje Palestinos skyriuje, kuriame, be kitų duomenų, nurodyta, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini) P., buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išduotas ne Lietuvos institucijų ir nėra nurodytas tarp galimų PĮ 38 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, o nesant Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Lietuvos valstybės istorijos archyve duomenų apie asmenį, jo įrodomoji vertė nepakankama. Taigi, Migracijos departamentas konstatavo, kad nėra ir kitų dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjos senelis M. B. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ir iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o tai reiškia, kad Migracijos departamentas nepripažino fakto, kad Pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė.

8. Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę yra apibrėžti PĮ 38 straipsnio 4 dalyje, kurios 4 punkte nurodyta, kad tokiais dokumentais laikytini gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė. Pateikta suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2024 m. lapkričio 18 d. pažyma apie gimimą Nr. (P 1 -6967) P2-11979, kurioje nurodyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas Pajūrio žydų bendruomenės 1903-1907 metų metrikų knygų saugoti negavo, patvirtina, kad pareiškėja pateikti senelio M.(M.) B., N. B. sūnaus gimimo liudijimo negali, nes tokie dokumentai nebuvo perduoti saugojimui.

9. PĮ 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Taigi nagrinėjant pilietybės atkūrimo klausimą, priešingai nei nurodo Migracijos departamentas, įstatymas leidžia remtis ne tik Lietuvos institucijų išduotais dokumentais, bet ir kitais dokumentais, kuriuose nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė.

10. Kartu su prašymu Migracijos departamentui pateiktame Sionistų organizacijos Lietuvoje 1925 metais M. B. išduotame repatriacijos pažymėjime yra tiesiogiai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gimęs M. B. buvo Lietuvos pilietis. Be to, kaip minėta, pareiškėja Migracijos departamentui pateikė Izraelio valstybės vidaus reikalų ministerijos išduotus Išrašą iš gyventojų registro ir pažymą, pažyminčią Izraelio pilietybę, kuriuose nurodyta, kad B. M. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. Pateiktas Migracijos departamentui Išrašas iš Gyventojų registro patvirtina, kad B. M., kurio tėvo vardas D., o motina S., mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėja dėjo visas pastangas papildomiems dokumentams gauti, tačiau 2024 m. lapkričio 18 d. Lietuvos valstybinio istorijos archyvo išduotos pažymos dar kartą patvirtino, jog papildomų dokumentų nerasta.

11. Migracijos departamentas savo sprendime nurodo, kad pareiškėjos papildomai pateiktoje Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2024 m. lapkričio 18 d. pažymoje apie santuoką yra nurodyta informacija, kuri neatitinka pareiškėjos senelio duomenų. Pagal pareiškėjos užklausą archyve buvo ieškoma informacija susijusia su asmenimis, kurių vardas ir pavardė M. B./M. B./M. B., tačiau teikiant prašymą archyvui nebuvo nurodomi turimi duomenys apie asmens tėvus, todėl archyvas išdavė pažymą apie tuo pačiu vardu bei pavardės asmenį. Kaip nurodyta 2024 m. lapkričio 18 d. pažymoje Nr. (PI-6969)P2-1 1982 ir pridėtame santuokos liudijime, santuoka sudaryta tarp gimusio (duomenys neskelbtini) m. A. A. B. N. B. sūnus, tuo tarpu pareiškėjos senelis M.(M.) B. buvo D. ir S. sūnus, kas nurodyta Išraše iš gyventojų registro.

12. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas, įvertinęs pareiktą rašytinį įrodymą, t.y. Repatriacijos pažymėjimą Palestinos imigranto sertifikatą, išduotą 1925 m. gegužės 18 d. Palestinos skyriuje Kaune, kuriame nurodyta, kad M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) P. (Lietuva), išvyko iš Kauno, asmuo yra 1925 m. gegužės 18 d. repatriantas iš Lietuvos, atvyko į Izraelio Valstybę 1925 m. gegužės 31 d., į uostą Jaffos laivu Soni, asmens pilietybė - Lietuvos, padarė išvadą, jog šis dokumentas nepatvirtina fakto, kad pareiškėjos senelis iki 1940 metų birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir šis dokumentas nepakankamas sprendimui atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę priimti, pareiškėja turi kreiptis į teismą.

13. Pareiškėjos teigimu egzistuoja visos sąlygos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurio pagrindu pareiškėjai turi būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, kadangi Repatriacijos pažymėjimas Palestinos imigranto sertifikatas, išduotas 1925 m. gegužės 18 d. Palestinos skyriuje Kaune, kuriame nurodyta, kad M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) P. (Lietuva), išvyko iš Kauno, asmuo yra 1925 m. gegužės 18 d. repatriantas iš Lietuvos, atvyko į Izraelio Valstybę 1925 m. gegužės 31 d., į uostą Jaffos laivu Soni, asmens pilietybė - Lietuvos, nors ir nėra tiesioginis įrodymas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimą, tačiau yra pakankamas teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimą nustatymo.

14. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėja Migracijos departamentui nepateikė jokių dokumentų, nurodytų PĮ 38 straipsnio 4 ar 5 dalyse, kurie patvirtintų, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ar M. B., gim. (duomenys neskelbtini) P., turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat, kad toks asmuo (M. B./M. B./M. B.) buvo gimęs Lietuvoje. Pareiškėjos pateiktas Repatriacijos pažymėjimas, išduotas 1925 m. gegužės 18 d. Sionistų organizacijos Lietuvoje Palestinos skyriuje, kuriame, be kitų duomenų, nurodyta, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini) P., buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išduotas ne Lietuvos institucijų ir nėra nurodytas tarp galimų PĮ 38 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, o nesant Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Lietuvos valstybės istorijos archyve duomenų apie asmenį, jo įrodomoji vertė nepakankama. Pareiškėja papildomai pateikė Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2024 m. lapkričio 18 d. pažymą apie santuoką, kurioje jaunieji nurodyti kaip Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau šiame dokumente nurodytas A. A. B., N. B. sūnus, gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris (duomenys neskelbtini) Žemaičių Naumiestyje susituokė su S. G., E. M. dukterimi, gim. (duomenys neskelbtini) m., o pareiškėjos senelis, kaip teigia pareiškėja, buvo M. B. (M. B.), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, 1925 m. gegužės 18 d. išvykęs iš Lietuvos į Palestiną. Tikėtina, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini) P., buvo kilęs iš Lietuvos, jam Sionistų organizacijos Lietuvoje Palestinos skyriuje 1925 m. gegužės 18 d. buvo išduotas Repatriacijos pažymėjimas. Izraelio Valstybės išraše iš Gyventojų registro M. B. gimimo vieta – Lietuva, tai pat nurodyta repatriacijos data 1925 m. Kitų duomenų, kad asmuo gyventų iki 1925 m. (iki išvykimo į Palestiną) ne Lietuvoje, nėra.

15. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas tenkinamas.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja M. B. B. PĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (kaip asmenų, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis, kuri iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybės) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja neteismine tvarka kreipėsi su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, 2025 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą Nr.25S14975, kuriame konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjo senelis M. B. gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje ir iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis.

17. PĮ 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

18. PĮ 38 straipsnio 6 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (t. y. Migracijos departamentas) konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

19. Pagal PĮ 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (PĮ 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (PĮ 2 straipsnio 7 dalis).

20. Remiantis PĮ 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal PĮ 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

21. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

22. Iš teismui pateikto Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 15 d. išduoto pareiškėjos M. B. B. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad M. B. gimė (duomenys neskelbtini), jos motinos vardas nurodytas – E., motinos tėvo pavardė – B..

24. Iš teismui pateikto Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 24 d. išduoto gimimo liudijimo kopijos matyti, kad E. B. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvo vardas – M., o motinos vardas – S..

25. Iš teismui pateikto Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugpjūčio 8 d. išduoto Vardo keitimo liudijimo kopijos matyti, kad E. B. pakeitė pavardę: 1948 m. lapkričio 8 d. – B., keitimas 1950 m. sausio 18 d. į B. ir (duomenys neskelbtini) santuokos pagrindu į B..

26. Iš Lietuvos vardų bazės, kuri yra žydų vardų, naudojamų Lietuvos tarp 1795-1925 m., paieškos duomenų bazė, įvedus į vardo paiešką „M.“ jo atitikmuo yra „M.“, „M.“, „M.“.

27. Iš teismui pateikto Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. rugsėjo 8 d. atsakymo į prašymą dėl duomenų apie M. B. pateikimo kopijos matyti, kad duomenų, patvirtinančių, kad M. (M.) B., B. s., g. (duomenys neskelbtini) mstl., iki 1940 m. birželio 15 d. gyveno Lietuvoje, duomenų apie jam išduotus vidaus ar užsienio pasus, asmens dokumentų pasams gauti, pačių pasų bei dokumentų apie turėtą arba netektą Lietuvos Respublikos pilietybę archyve saugomuose fonduose nėra.

28. Iš teismui pateiktos Repatriacijos pažymėjimo Palestinos imigranto sertifikato, išduoto 1925 m. gegužės 18 d. Palestinos skyriuje Kaune, kopijos matyti, kad jame nurodyta, jog M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) P. (Lietuva), išvyko iš Kauno. Pažymėjime taip pat nurodyta, kad asmuo yra 1925 m. gegužės 18 d. repatriantas iš Lietuvos, atvyko į Izraelio Valstybę 1925 m. gegužės 31 d., per uostą Jaffos miesto uostą laivu Soni, asmens pilietybė – Lietuvos.

29. Iš teismo pateiktos Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. lapkričio 9 d. išduotos Pažymos, žyminčios Izraelio pilietybę, kopijos matyti, kad B. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, miręs (duomenys neskelbtini) yra Izraelio pilietis “Pagal skyrių 2(B)() 1952 m. – 5712 m. Pilietybės įstatymą nuo 1948 m. gegužės 15 d.“.

30. Iš teismui pateiktos Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugpjūčio 8 d. išduotos Išrašo iš Gyventojų registro kopijos matyti, kad B. M., kurio gimimo data (duomenys neskelbtini) gimimo vieta – Lietuva, repatriacijos/pastovaus gyvenimo įregistravimo data – 1925 m. gegužė, ir kad B. M. pavardė 1950 m. sausio 18 d. pakeista iš B. į B..

31. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas 2025 m. sausio 16 d. sprendime nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, nurodytų PĮ 38 straipsnio 4 ar 5 dalyse, kurie patvirtintų, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje ar M. B., gim. (duomenys neskelbtini) P., turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat, kad toks asmuo (M. B./M. B./M. B.) buvo gimęs Lietuvoje. Pareiškėjo pateiktas Repatriacijos pažymėjimas, išduotas 1925 m. gegužės 18 d. Sionistų organizacijos Lietuvoje Palestinos skyriuje, kuriame, be kitų duomenų, nurodyta, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini) P., buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išduotas ne Lietuvos institucijų ir nėra nurodytas tarp galimų PĮ 38 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų, patvirtinančių asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, o nesant Lietuvos centriniame valstybės archyve ir Lietuvos valstybės istorijos archyve duomenų apie asmenį, jo įrodomoji vertė nepakankama.

34. Byloje esantys įrodymai iš esmės patvirtina, kad pareiškėjos M. B. B. (buvusi pavardė – B.) senelis yra M. B., nes pareiškėjos motinos E. B. (buvusios pavardės - B., B.) tėvas yra M. B. (buvusi pavardė – B., kas atitinka lietuviškai „B.“). „M.“ vardas atitinka „M.“, „M.“, „M.“.