Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui Marijui Zupkauskui, advokatėms Liudmilai Karvelienei ir Daivai Dereškevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuva, gyvenamosios vietos nedeklaravusi, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, ir

V. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos pilietis, lenkas, faktinė gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja teisminio nagrinėjimo metu:

ji 2020-01-22 nuo 14.05 val. iki 16.15 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose, esančiuose Vilniuje, Ukmergės 322, apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-269/2020, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekusi sakyti tik tiesą, tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2019-08-21 apie 15.36 val. (duomenys neskelbtini) automobilį "Audi", v/n (duomenys neskelbtini) vairavo ne J. O. (V. O.), o V. A..

V. A. davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas teisminio nagrinėjimo metu:

jis 2020-01-22 nuo 14.05 val. iki 16.15 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose, esančiuose Vilniuje, Ukmergės 322, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr.1-135-269/2020, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekęs sakyti tik tiesą, tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2019-08-21 apie 15.36 val. (duomenys neskelbtini) automobilį "Audi", v/n (duomenys neskelbtini) vairavo ne J. O., o jis.

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2020-01-29 nuo 13.48 val. iki 15.20 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose, esančiuose Vilniuje, Ukmergės 322, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr.1-135-269/2020, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekęs sakyti tik tiesą, tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2019-08-21 apie 15.36 val. (duomenys neskelbtini) automobilį "Audi", v/n (duomenys neskelbtini) vairavo ne J. O., o jis.

Tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2020-06-30 nuo 13.48 val. iki 15.22 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose, esančiuose Vilniuje, Ukmergės 322, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-269/2020, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekęs sakyti tik tiesą, tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2019-08-21 apie 15.36 val. (duomenys neskelbtini) automobilį "Audi", v/n (duomenys neskelbtini) vairavo ne J. O., o jis.

Kaltinamoji D. M. apklausta teismo posėdyje neprisipažino kalta ir prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pagarsinus D. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji juos patvirtino.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja D. M. neprisipažino kalta ir parodė, kad J. O. ir pastarojo žmoną pažįsta iš matymo, ankščiau kartu gyveno netoliese vienas kito ir matydavo pastaruosius (duomenys neskelbtini). Galimai 2019 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli "IKI" parduotuvės, eidama su šuniuku pamatė maždaug 50 metrų atstumu priekiu į ją stovintį juodos spalvos automobilį "AUDI", valstybinių numerių nežino. Anksčiau matė, kad šiuo automobiliu važinėjo J. O. Pastebėjo automobilį jau stovintį, t.y. nematė kaip jis privažiavo prie minėtos vietos. Tuo pat metu pamatė, kad iš automobilio vairuotojo vietos išlipo jai nepažįstamas anksčiau niekada nematytas asmuo. Dabar žino, kad tai buvo V. A. Šis asmuo perėjo gatvę ir nuėjo už kitoje gatvės pusėje, esančio pastato, o iš keleivio priekinės sėdinės išlipo J. O. ir nuėjo į šalia esantį gėlių kioskelį. Ji pro automobilį Audi nepraėjo, nuėjo savo keliu, tačiau maždaug po 5-10 minučių, eidama atgal, prie minėto automobilio pamatė policijos pareigūnų automobilį ir policijos pareigūną, stovintį prie gėlių kioskelio. Ji nebuvo priėjusi prie policijos pareigūnų, nematė ir nesidomėjo kas ten nutiko. J. O. nematė. Apie tai, kad J. O. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad pastarasis 2019-08-21 vairavo automobilį "Audi" būdamas neblaivus, sužinojo 2019 m. galbūt spalio mėnesį, kai (duomenys neskelbtini) sutiko J. O. ir pastarojo paklausė, ką tąkart darė policijos pareigūnai, paklausė ar kas nutiko ir pasakė, kad jį tą dieną matė J. O., t.y. matė, kad jis išlipo iš keleivio pusės. Po kurio laiko jai paskambino ar tai J. O., ar pastarojo advokatas ir paklausė, ar ji gali paliudyti teisme, ką matė. Ji atsakė, gal galės. Iškviesta į teismą ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ji papasakojo viską, ką matė, duodama parodymus nemelavo, duoti tokius parodymus nei J. O., nei niekas kitas jos neprašė, nevertė, atlygio už tai nežadėjo ir ji jokio atlygio negavo. Teismo posėdžio metu ji pamatė ir tą kitą vaikiną, kaip dabar žino V. A., kurį 2019-08-21 matė išlipantį iš automobilio "Audi", vairuotojo vietos. Teismo posėdžio metu davė teisingus parodymus. Ji nematė važiuojančio automobilio "Audi", nematė kas tą automobilį vairavo. Matė, kad J. O. išlipo iš keleivio vietos, kai automobilis jau stovėjo prie gėlių kiosko ( b.l. 47-48 ).

Kaltinamasis V. A. apklaustas teismo posėdyje neprisipažino kaltu, prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismu pagarsinus V. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis juos patvirtino.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju V. A. neprisipažino kaltu ir parodė, kad J. O. pažįsta nuo vaikystės, žino, kad J. O. turi tamsiai mėlynos spalvos automobilį "Audi 80", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio mėn., datos tiksliai nurodyti negali, prieš pietus pas jį minėtu automobiliu Audi 80 atvažiavo J. O. ir paprašė palaikyti jam kompaniją nuvažiuoti pas jo ar tai pažįstamą, ar tai brolį. V. O. buvo blaivus. Reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą, kuris yra maždaug už 3-4 kilometrų nuo jo kaimo. Jis sutiko ir jie nuvažiavo. Automobilį vairavo J. O.. Kai atvažiavo pas J. O. pažįstamą, vardu M., kurį jis pažįsta tik iš matymo, J. O. ir M. apie 1,5-2 val. vartojo alkoholinius gėrimus, o jis tuo metu sėdėjo J. O. automobilyje, alkoholio nevartojo. J. O. skambino žmona, jie tarpusavyje barėsi, po ko J. O. paprašė kartu nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), kur J. O. norėjo nupirkti žmonai gėlių. Kadangi J. O. buvo gana girtas, už automobilio vairo atsisėdo jis ir automobilį vairavo jis. J. O. sėdėjo šalia - keleivio sėdynėje. Jie atvažiavo prie gėlių kiosko, esančio (duomenys neskelbtini) kaime. Visą kelią jis vairavo automobilį. Atvažiavus, J. O. nuėjo į gėlių kioską, o jis nuėjo už pašto pastato atlikti gamtinius reikalus. Grįžęs prie automobilio ten pamatė policijos pareigūnus, kurie J. O. sulaikė gėlių kioske. Kaip vėliau sužinojo, V. O. sustabdė dėl to, kad įtarė, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Kadangi jis (V. A.) buvo be teisių, išsigando ir prie policijos pareigūnų nepriėjo. Sustabdė pravažiuojantį taksį automobilį ir nuvažiavo namo. Po kiek laiko gavo šaukimą į teismą ir teisme buvo apklaustas kaip liudytojas. Prieš apklausą buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Į teismą, kaip liudytojas buvo kviečiamas tris kartus ir jis davė tuos pačius parodymus, kad automobilį Audi 80 vairavo jis. Duoti tokius parodymus J. O. jo neprašė, jokio atlygio už tokius parodymus J. O. jam nesiūlė ir nedavė. Kiek atsimena, nuo tos dienos, kai J. O. sulaikė gėlių kioske iki teismo su J. O. nebendravo. Ar pastarasis per tą laikotarpį jam skambino, nepamena. Teismo posėdžių metu jis nemelavo, papasakojo visą tiesą, sakydamas, kad automobilį vairavo jis. D. M. jis nepažįsta, pastarąją pirmą kartą matė teismo posėdyje. Iki teismo jie tarpusavyje nebendravo ir duoti melagingus parodymus, kad automobilį AUDI 80 vairavo jis, nesitarė ( b.l. 77-79, 80-81 ).

2020-01-22, 2020-01-29 ir 2020-06-30 teismo posėdžio protokoluose baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-269/2020 užfiksuota, kad kaltinamieji D. M. ir V. A., apklausiami kaip liudytojai, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. 1d. ir davę priesaiką liudijo, kad 2019-08-21 apie 15.36 val. (duomenys neskelbtini) automobilį "Audi", v/n (duomenys neskelbtini) vairavo ne J. O., o V. A. (b.l. 8-19).

Iš 2020-08-13 teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-269/2020 matyti, kad šiuo nuosprendžiu J. O. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 str. 1d. padarymo, t.y. dėl to, kad jis 2019-08-21 apie 15.36 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį "Audi", v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 2,82 promilių etilo alkoholio koncentraciją (b.l. 20-27).

Iš 2020-11-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-502-574/2020 matyti, kad šiuo nuosprendžiu buvo pakeistas 2020-08-13 teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-269/2020 ir J. O. paskirta kitos rūšies bausmė, o likusioje dalyje 2020-08-13 nuosprendis paliktas nepakeistas (b.l. 28-36). Įrodymų vertinimas

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertas ar specialistas pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėjas melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje institucijoje.

BK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje nustatytos veikos) – yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015). Ir priešingai, pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti negali būti nors ir objektyvios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas neteisingai suprato ar pamiršo įvykio aplinkybes ir todėl duodamas parodymus klydo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-505/2013).

Asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, privalo duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes (BPK 83 straipsnio 1 dalis). Teisinė pareiga duoti teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui atsiranda kiekvienu atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme asmuo BPK nustatyta tvarka apklausiamas kaip liudytojas (išskyrus atvejus, nustatytus BPK 80 straipsnyje) bei įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Šioje byloje nustatyta, kad 2020-01-22 apklausiami kaip liudytojai Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-269/2020 kaltinamieji D. M. ir V. A. prieš apklausą davė liudytojo priesaiką ir buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą (b.l. 8, 9). Apklausiami kaip liudytojai D. M. ir V. A. parodė, kad 2019-08-21 apie 15.36 val. (duomenys neskelbtini) automobilį "Audi", v/n (duomenys neskelbtini) vairavo ne J. O., o V. A. Kaltinamasis V. A. tokius pačius parodymus tame pačiame teisme toje pačioje byloje davė apklausiamas liudytoju ir, tęsiant teismo posėdį, 2020-01-29 bei 2020-06-30.

Tai, kad kaltinamųjų parodymai, kuomet jie buvo apklausiami teisme kaip liudytojai baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-269/2020 apie tai, kas iš tikrųjų 2019-08-21 apie 15.36 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį "Audi", v/n (duomenys neskelbtini) buvo žinomai melagingi, išplaukia iš 2020-08-13 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ir 2020-11-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžių, kuriuose, teismui įvertinus liudytojų A. Z.-S., L. K., A. S., A. D. parodymus bei kitų bylos duomenų visumą, buvo konstatuota, kad minėtomis aplinkybėmis minėtą automobilį vairavo ne V. A., o J. O.

Minėta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį negalima, jei liudytojas teikia tikrovės neatitinkančius parodymus sąžiningai klysdamas, pavyzdžiui, jeigu jis neteisingai suprato, tiksliai įsidėmėjo ar pamiršo aplinkybes, dėl kurių yra apklausiamas kaip liudytojas.

Šiuo atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti tokių aplinkybių buvimą.

Pažymėtina, kad kaltinamasis V. A. teisme liudijo apie konkrečią aplinkybę - apie konkretų asmenį, kuris baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-269/2020 nagrinėtomis aplinkybėmis 2019-08-21 vairavo automobilį, t.y. apie save. Tai aplinkybė dėl fakto, dėl kurio negalima suklysti ar jo neatsiminti, ir ši aplinkybė yra paneigta 2020-08-13 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ir 2020-11-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais, kuriuose nustatyta, kad automobilį vairavo ne V. A., o J. O. Taip pat ir kaltinamosios D. M. parodymai apie tai, jog ji matė iš stovinčio „Audi“ automobilio vairuotojo vietos išlipantį ne J. O., o kitą vyrą, kurį vėliau – beveik po pusmečio - atpažino teisme duodama parodymus kaip liudytoja bei, kad ji matė, jog tuo pat metu J. O. išlipo iš automobilio priekinės keleivio vietos, teismas vertina kaip žinomai melagingus, o ne kaip suklydimą. D. M. tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl J. O. kaltinimo pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, tiek ir šiame baudžiamajame procese tvirtino, kad V. A. ji nepažįsta ir, kad šį asmenį, išlipantį iš J. O. automobilio, 2019-08-21 ji matė pirmą kartą. Taigi akivaizdu, kad vaizdą, apie kurį 2020-01-22 teismo posėdyje liudijo D. M., ji matė labai trumpą laiką – akimirką, atsitiktinai, maždaug 30 metrų atstumu (past. – šioje byloje apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė 50 metrų atstumą, teismo posėdyje – 20 metrų atstumą). Iš 2020-01-22 teisiamojo posėdžio protokolo (b.l. 10-13) seka, kad D. M., atvykusi į teismo posėdį kaip liudytoja, atpažino V. A. net ne iš veido, o pagal jo kūno sudėjimą. D. M. parodymus, jog ji po penkių mėnesių teisme pagal kūno sudėjimą (nes veido nematė) atpažino niekada anksčiau nematytą asmenį, kurį akimirką atsitiktinai neva matė išlipantį iš automobilio, teismas vertina kaip visiškai neįtikinamus. Toks liudijimas teismo vertinimu, visų pirma, yra itin neatsakingas, o nagrinėjamu atveju jis yra melagingas, nes aplinkybių, apie kurias liudijo D. M., tiesiog nebuvo įmanoma įsidėmėti ir, juolab, atsiminti konkretų asmenį po kelių mėnesių. Be kita ko, pažymėtina, kad V. A. kūno sudėjimas nėra niekuo išskirtinis, kad galima būtų tvirtai ir neklystamai šį asmenį nurodyti liudijant apie aktualias bylai aplinkybes. Tuo tarpu D. M. parodymai 2020-01-22 teismo posėdyje buvo tvirti. Apibendrinant tai, kas pasakyta, tiek kaltinamosios D. M., tiek ir kaltinamojo V. A. parodymai, kuomet jie buvo apklausti kaip liudytojai baudžiamojoje byloje Nr. 1-135-269/2020, teismo vertinami kaip žinomai melagingi.

Kaltinamųjų padarytos veikos atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-212-693/2015, 2K-401-677/2016) išaiškinta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas ir yra pagrindas pripažinti tęstine tokią nusikalstamą veiką, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių arba vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau visi jie yra jungiami bendros tyčios. Veikos pripažinimas tęstine ar netęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose turi būti atsižvelgta į ypatumus, pabrėžiančius ar paneigiančius veikos tęstinumą.

Kaltinamasis V. A. analogiško turinio melagingus parodymus apklausiamas teismo posėdyje kaip liudytojas, liudydamas apie tą patį faktą, davė toje pačioje baudžiamojoje byloje tris kartus, t.y. 2020-01-22, 2020-01-29 ir 2020-06-30. V. A. veiksmai buvo jungiami bendros tyčios. Svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamoji byla Nr. 1-135-269/2020, kurioje V. A. davė melagingus parodymus, buvo nagrinėjama darant teismo posėdžio pertraukas – tai buvo vienas teismo posėdis, kaltinamąjį V. A., ne tris kartus, o vieną kartą įspėjus dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, todėl kaltinimas, jog V. A. liudijo trijuose teismo posėdžiuose ir taip padarė tris atskiras nusikalstamas veikas, nėra teisingas. Kaltinamojo V. A. veiksmus teismas kvalifikuoja kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinų bausmių

Kaltinamieji V. A. ir D. M. padarė po vieną analogišką nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Tai nusikaltimas teisingumui. Nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, nes tiesa buvo nustatyta teismų nuosprendžiais, taigi teisingumas buvo įvykdytas.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji D. M. neteista, tačiau buvo bausta administracine tvarka (b.l. 60-61), ji šiuo metu nedirba.

Kaltinamasis V. A. buvo neteistas (teistumas išnykęs) administracine tvarka nebaustas, jis nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje.

Duomenų, kad kaltinamieji turėtų psichikos ar priklausomybių sąlygotų sutrikimų, nėra.

Apibendrinant, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatytų bausmės paskirties ir tikslų įgyvendinimo galima siekti skiriant abiem kaltinamiesiems laisvės apribojimo bausmes be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus (BK 48 str.). Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis prevencine prasme bus efektyvesnė, nei prokuroro siūlyta bausmės rūšis – bauda, kuri, net ir skiriant minimalų jos dydį (50 MGL), būtų neproporcingai didelė. Vertinant, kad kaltinamojo V. A. veika tęsėsi ilgesnį laiką, jam bausmė skirtina kiek ilgesnė.

Dėl išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš V. A. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 99 Eur.

Kaltinamajam V. A. antrinė teisinė pagalba buvo teikta BPK 51 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, todėl pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatą, iš jo priteistinos išlaidos advokato darbui apmokėti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pripažinti D. M. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vietoj intensyvios priežiūros skirti D. M. įpareigojimą per pirmus tris šio nuosprendžio vykdymo mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pripažinti V. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams be intensyvios priežiūros

Vietoj intensyvios priežiūros skirti V. A. įpareigojimą per pirmus šešis šio nuosprendžio vykdymo mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. M. ir V. A. palikti rašytinius pasižadėjimus neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su 2020-01-22, 2020-01-29 ir 2020-06-30 teismo posėdžių garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Priteisti iš V. A. valstybės naudai 99 (devyniasdešimt devyni) Eur išlaidų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.