Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką skiriant pareigas: be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nesilankyti vietose, kur vartojami alkoholiniai gėrimai, tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

J. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 1 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. O. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 15.36 val., Vilniaus r., Nemėžio km., Sirokomlės gatvėje ties 17-u pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,82 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.6 Įvertinus nuosprendyje išsakytus teisiškai nepagrįstus bei nemotyvuotus argumentus, galima teigti, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014). Nuteistajam neprisipažinus apie padarytą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo įstaiga privalėjo atlikti automobilio salono apžiūrą (vairo, panelės ir kt.,) paimti biologinius pėdsakus ir tokiu būdu nustatyti asmenį, vairavusį ,,Audi“. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai J. O. pripažino kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, tačiau paskyrė jam per griežtą ir teisingumo principo nuostatas pažeidžiančią bausmę.

Dėl įrodymų vertinimo

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, bei netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

6. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. O. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistąjį J. O., liudytojus L. K., pareigūnus A. D., A. S., liudytoją L. A., nuteistojo pakviestus liudytojus M. M., V. A. ir D. M., taip pat ištyrė ir atsižvelgė į įvykio vietoje užfiksuotas foto nuotraukas, pranešimo apie nagrinėjamą įvykį Bendrosios pagalbos centrui (toliau – BPC) garso įrašą, bei kitas aplinkybes turinčias reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų. Teismas tyrė bei analizavo tiek J. O. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – J. O. teisinančius įrodymus (iš dalies paties nuteistojo ir jo kviestų liudytojų parodymus).

10. Apelianto nurodomi, neesminiai nesutapimai (dėl nuteistojo dėvėtos aprangos), nesudaro pagrindo vertinti parodymų kaip nepatikimų visa apimtimi. Kaip matyti iš liudytojo L. K. parodymų, dėl esminių faktinių bylos aplinkybių jo parodymai nėra prieštaringi. Pastebėtina, jog liudytojo nurodyta apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyko 2019 m. rugsėjo 3 d., tai yra kelios savaitės po nagrinėjamo įvykio, ir tik šioje apklausoje liudytojas pirmą kartą nurodė aplinkybes dėl nuteistojo aprangos detalių. Be to, apklausiamas teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, liudytojas minėjo, jog vairuotojas buvo apsirengiąs tamsiais rūbais (t. 2., b. l. 3), o tai atitinka faktines nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Taigi akivaizdu, jog liudytojas nurodė aplinkybes taip, kaip jas prisimena. Liudytojo L. K. parodymų patikimumas patikrintas sugretinant jo parodymus su liudytojų pareigūnų A. D. ir A. S., taip pat L. A. parodymais, pranešimo BPC turiniu ir kita rašytine bylos medžiaga.

13. Kaip matyti, tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matęs liudytojas L. K. parodė, jog „automobilis „Audi“ nusuko į Nemėžį ir privažiavęs prie gėlių paviljono sustojo. <...> Matė, kaip automobilio „Audi“ vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir nuėjo į gėlių parduotuvę“ (t. 1, b.l. 37-38), tuo tarpu iš karto po įvykio, tarnybiniame pranešime vyriausiasis patrulis A. D. nurodė, jog „radome automobilį „Audi“ stovintį su įjungtu varikliu Sirkomlės g. 17, Nemėžio k. prie gėlių parduotuvės. <...> Mums užėjus į parduotuvę joje buvo pardavėja ir vienas vyras kuris pirko gėles“ taip pat, pareigūno teigimu, jam užėjus į parduotuvę ir paklausus vyriškio ar jis vairavo Audi automobilį, jis atsakė teigiamai (t. 1., b. l. 8). Liudytoja, gėlių parduotuvės darbuotoja, L. A. nurodė tai, jog „2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 14:55 val. į parduotuvę užėjo vyras, kuris norėjo nusipirkti gėlių“, taip pat nurodė, jog minėtas vyras iki policijos pareigūnų atvykimo alkoholinių gėrimų parduotuvėje nevartojo (t. 1., b. l. 54). Nors pareigūnai nematė nuteistojo sėdint už vairo, tačiau rado jį tiesioginio liudytojo L. K. nurodytoje vietoje, apsvaigusį nuo alkoholio, o liudytojos L. A. parodymais nustatyta, kad nuteistasis gėlių parduotuvėje alkoholio nevartojo, taigi, į gėlių parduotuvę jis atėjo jau būdamas neblaivus. Tokiu būdu byloje nesant kitų aplinkybių, iš esmės paneigiančių tiek liudytojo L. K. tiek ir pareigūnų parodymus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į surinktų įrodymų visumą, tinkamai nustatė, jog būtent apeliantas J. O. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį ir šiais savo veiksmais padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

14. Patikrinus bylos duomenis, iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad tarp liudytojų parodymų yra neatitikimų, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimas teisme pradėtas praėjus beveik 5 mėnesiams po nagrinėjamo įvykio, todėl natūralu, jog atsiranda tam tikrų nesutapimų tarp teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Be kita ko, įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, jog apelianto nurodomi nesutapimai iš esmės yra jo paties klaidingai interpretuojami. Iš teismo posėdžio protokolų matyti, jog nei vienas iš pareigūnų neneigė matęs liudytoją L. K., be to, pats L. K. patvirtino ir tai, jog galėjo per atstumą patvirtinti, jog iš gėlių salono išvestas asmuo yra tas asmuo, kuris vairavo būtent tą automobilį, apie kurį liudytojas pranešė BPC ir matė vairuotoją išlipantį prie gėlių parduotuvės (t. 2., b. l. 3).

15. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, būdamas šališkas nepripažino įrodymais ir nesivadovavo apelianto kviestų liudytojų parodymais. Be to, nesutinka su teismo išvada, jog nėra jokio motyvo liudytojams, kurių parodymais teismas vadovavosi priimdamas nuosprendį, apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo padarymu nuteistąjį.

16. Apelianto skunde nurodomi argumentai, kuriais iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo šališkai. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, teismas išklausė ir apklausė nuteistojo kviestus liudytojus M. M., V. A. ir D. M., tačiau vien tai, kad priimdamas nuosprendį, nepripažino nurodytų parodymų įrodymais ir jais nesivadovavo nereiškia, kad teismas buvo šališkas, ar buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas. Teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, suteikė galimybes nuteistajam netrukdomai įgyvendinti jo teisę į gynybą, teikiant įrodymus, jo manymu, paneigiančius jo kaltę. Teisėjų kolegijos vertinumu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų M. M., V. A. ir D. M. parodymų nepripažino J. O. nekaltumą patvirtinančiais įrodymais.

17. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, minėtų nuteistojo pakviestų liudytojų parodymai neatitinka kitų byloje surinktų duomenų. Tiesiogiai įvykį matęs liudytojas L. K. nurodė, jog iš „Audi“ automobilio išlipo vienas asmuo, kurį liudytojas nurodė kaip automobilio „Audi“ vairuotoją. Be kita ko ir paties nuteistojo įvykio versija keitėsi net kelis kartu, iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu nurodant, jog vairavo jo draugas M., bet ne V., kuris teismo posėdyje tvirtino vairavęs „Audi“ automobilį. Atsižvelgiant į byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nurodytų liudytojų parodymai neįtikinami, duoti siekiant patvirtinti J. O. nurodomas įvykio aplinkybes ir sušvelninti jo teisinę padėtį. Taigi, apelianto skundo argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo atmetus jo kviestų liudytojų parodymus, grindžiami tik prielaida ir yra paremti iš esmės vien tik apelianto nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu procesiniu sprendimu.

18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių liudytojo L. K. ar pareigūnų suinteresuotumą nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį, duoti apie jį neteisingus parodymus, siekiant patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Be kita ko, vien aplinkybė, jog parodymus davę A. D. ir A. S. yra policijos pareigūnai, nėra pagrindas pripažinti jų šališkumą ar abejoti duodamų parodymų patikimumu, kadangi viso proceso metu jų parodymai išliko nuoseklūs ir iš esmės nesikeitė.

19. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog apelianto kaltė skundžiamame nuosprendyje pagrįstą tik prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamą nuosprendį, bei atsižvelgiant į jau minėtus liudytojų parodymų vertinimo aspektus, sprendžia, kad J. O. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ne prielaidomis, o pirmosios instancijos teismo patikrintais ir įvertintais įrodymais, kurie tarpusavyje susiję, iš jų analizės teismas padarė pagrįstas, nuteistojo kaltumą patvirtinančias išvadas. Apylinkės teismas įvertino reikšmingas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nuosprendį grindė ne tik atskirų asmenų parodymais, bet rėmėsi įrodymų visuma. Nors apelianto teigimu, taip pat pažeistas ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas, tačiau vien nesutikimas su teismo atliktu bylos duomenų vertinimu, neišdėstant argumentų, pagrindžiančių esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus nagrinėjant bylos aplinkybes ir vertinant bylos duomenis, nėra pagrindas pripažinti, jog teismas nesivadovavo šiuo principu ir teismų praktika.

20. Apelianto teigimu, siekiant nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu privalėjo būti atlikti papildomi veiksmai, pavyzdžiui atlikta automobilio salono apžiūra (vairo, panelės ir kt.,) paimti biologiniai pėdsakai ir tokiu būdu nustatytas asmuo, vairavęs ,,Audi“. Tačiau šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodinėjimas negali būti begalinis, kai surinktų byloje duomenų pakanka pagrįstoms teismo išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma yra pakankama faktinėms nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, todėl papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra būtini.

21. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus ir teisme tiesiogiai ištirtus įrodymus, jų visetą bei padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl nuteistojo J. O. kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl J. O. paskirtos bausmės

22. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti jam paskirtą trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Taip pat nesutinka su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis - be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nesilankyti vietose kur vartojami alkoholiniai gėrimai, tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog baudos išieškojimas būtų didelė finansinė našta jo šeimai, todėl tikslinga skirti laisvės atėmimą, jo vykdymą atidedant, nepagrįsta ir prašo paskirti baudą, jos sumokėjimą išdėstant. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka, spręsdamas, kad apylinkės teismas netinkamai ištyrė su kaltinamojo asmenybe susijusias aplinkybes ir paskyrė apeliantui per griežtą, neproporcingą ir neteisingą, aiškiai prieštaraujančią teisingumo principui bausmę.

23. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

24. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus asmuo kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Taip pat į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 79-80), galiojančių nuobaudų neturi, dirba, vedęs, žmonai nustatytas neįgalumas, charakterizuojamas teigiamai, todėl padarė išvadą, jog šiuo metu kaltinamajam netikslinga skirti švelniausių bausmių – baudos ar arešto, nurodydamas, kad baudos išieškojimas būtų didelė finansinė našta kaltinamojo šeimai.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai nagrinėjamu atveju, gali būti pasiekti skiriant nuteistajam švelnesnę, nei pirmosios instancijos teismo paskirta, bausmę. Nors nuteistasis ir neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o jo šeimos turtinė padėtis yra sunki, tai negali būti vertinama kaip aplinkybės, iš esmės lemiančios griežčiausios sanacijoje numatytos bausmės paskyrimą. Nors laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas, tačiau pats savaime bausmės atidėjimas negali būti suprantamas kaip švelnesnė bausmė, kitų sankcijoje numatytų bausmių, šiuo atveju - baudos arba arešto bausmės, atžvilgiu. Net ir skirdamas bausmės vykdymo atidėjimą, teismas visų pirma privalo įvertinti ar nagrinėjamos bylos aplinkybės, bei kaltinamojo asmenybė yra tokio pavojingumo, jog būtų tikslinga skirti griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo skirti J. O. laisvės atėmimo bausmę nėra. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. O. anksčiau nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra vedęs, turi nepilnametį vaiką, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Kadangi jo sutuoktinė neįgali ir nedirba šeima finansiškai priklausoma būtent nuo nuteistojo. Be kita ko, nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, bei kitus duomenis, nėra proporcingos, bei tinkamos, kadangi jis tokią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nebuvo baustas už panašaus pobūdžio veikas ar kitokias veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, į priklausomybės ligų įskaitą nėra įrašytas.

26. Siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į nuteistojo šeiminę padėtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai bus įgyvendinti nuteistajam J. O. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus nurodyto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį artimą minimaliam (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. paskiriant 55 MGL (2 750 Eur) dydžio baudą.

27. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjas įtvirtina, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Siekiant užtikrinti efektyvų nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės – baudos – įvykdymą, atsižvelgiant į nuteistojo šeiminę ir finansinę padėtį, nuteistajam nustatytinas dvejų metų terminas baudai sumokėti.

28. Nors nuteistasis taip pat prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę –uždraudimą naudotis specialia teise, visgi teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t. y. į tai, jog nuteistasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,82 promilių etilo alkoholio koncentracija), panaikinti paskirtą uždraudimą naudotis specialia teise, neturi pagrindo. Be kita ko, atsižvelgtina ir į tai, jog vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai, tuo tarpu nuteistajam paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams yra artimas minimaliam. Vien tai, jog apeliantas pagal individualią veiklą dirba pavėžėjo darbą, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nėra pagrindas jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti ar sutrumpinti jos terminą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo J. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį pakeisti.

J. O., pripažintam kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę – 55 MGL (2 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. (viena para), prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai ir nustatyti, kad neatlikta bausmė yra 2 650 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, kad paskirtą baudą privaloma sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.