Vilniaus apygardos teismo sprendimas

3. Už kredito sutarties visišką ir tinkamą įvykdymą laidavo atsakovas M. D., kuris pagal 2011-03-16 laidavimo sutartį įsipareigojo solidariai atsakyti už visišką ir tinkamą kredito gavėjo prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą. I. D. - laiduotojo M. D. sutuoktinė davė sutikimą laidavimo sutarčiai sudaryti, todėl, remiantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, vykdomos iš bendro sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurių būtų išieškoma. Tiek laiduotojas M. D., tiek jo sutuoktinė pasirašė ir kredito sutarties pakeitimus.

4. Kredito sutartis nuo 2018-08-14 yra nutraukta dėl nuo 2016-04-28 besitęsiančių mokėjimo prievolių pažeidimų. Taigi, tiek pradiniam skolininkui, tiek laiduotojams atsirado pareiga padengti visą skolą prieš terminą bei sumokėti kredito sutartyje numatytas palūkanas. Iki kredito sutarties nutraukimo skolininkai buvo raginami šalinti mokėjimo prievolių pažeidimus, buvo įspėti dėl galimo kredito sutarties nutraukimo. Jokio įkeisto turto, iš kurio ieškovas galėtų vykdyti išieškojimą, nėra.

7. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Atsakovo teigimu, ieškovo reikalaujamos palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo, o ne mokėjimo (pelno) funkciją, todėl negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 laikotarpį ir turi būti mažinamos. Be to, laiko, kad ieškovas negali reikalauti palūkanų ir už naudojimąsi pinigais, ir už įsipareigojimų nevykdymą tuo pačiu laikotarpiu.

12. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra mokamos laiku mokant įmokas pagal grafiką. Ieškinyje nurodytos 500,29 EUR dydžio mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos buvo apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2016-04-28 iki 2018-08-14 ir po kredito sutarties nutraukimo šios palūkanos atskirai neskaičiuojamos. Į kompensacines metines palūkanas, kurias sudaro 16 proc. metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, nuo sutarties nutraukimo įeina ir mokėjimo palūkanos, ir banko patiriami kaštai, susiję su skolos administravimu, ir negautos pajamos, ir pan. Ieškovo teigimu, bankas nuo kredito sutarties nutraukimo skaičiuoja tik 16 proc. kompensacines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas.

13. Kredito sutartyje nustatytos 16 proc. kompensacinės palūkanos neprieštarauja įstatymui, kadangi įstatymas (CK 6.210 straipsnis) leidžia susitarti dėl kitokio, nei įstatyme nurodytų palūkanų dydžio. Kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų panaikinimas arba sumažinimas paneigtų šalių sutarties laisvės principą, banko interesų užtikrinimą bei suteiktų atsakovams galimybę, pažeidus sutartinius įsipareigojimus, išvengti sutarties vykdymo. Skolininkas turi būti skatinamas kuo greičiau grąžinti skolą, o ne vilkinti išieškojimo procesą ir didinti skolą.

14. Ieškovas dublike taip pat pažymi, kad šalys laidavimo sutarties 3.3 punkte susitarė, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi, esant faktui, kad prievolė nėra įvykdyta, laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, o CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Atitinkamai negali būti laikoma, kad laidavimo sutartis yra neterminuota.

18. Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir motyvus, papildomai nurodė, kad vartojimo kredito sutartis yra galiojanti, buvo du kartus keista ir visus pakeitimus pasirašė visi atsakovai. Atsakovams puikiai žinoma, kad vartojimo kredito sutartimi buvo modifikuotas kitas sandoris – būsto kredito sutartis. Nuo sutarties sudarymo momento atsakovams nekilo abejonių dėl vartojimo kredito suteikimo realumo ir pagrįstumo. Ginčo dėl nemokėjimo – pažeidimo fakto ir dėl skolos dydžio nėra. Atsakovė I. D. sutikimą išreiškė laidavimo sutartyje ir jos pakeitimuose, jos parašas sutartyje yra jos valios išraiška.

22. Ieškovas 2017-10-13 reikalavimu mokėti skolą Nr. OUT-14737 informavo kredito gavėją D. P. apie vėlavimą mokėti skolą pagal 2011-03-16 vartojimo kredito sutartį Nr. VK 11/03/12PA.

23. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2018-08-14 pagal vartojimo kredito sutarties Nr. VK 11/03/12PA 10.2 punktą dėl nuo 2016-04-28 mokėjimo prievolių pažeidimų (ieškovo 2018-07-26 pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą Nr. OUT-3462).

24. Ieškovas 2018-08-30 reikalavimu mokėti pagal 2011-03-16 laidavimo sutartį Nr. LVK 11/03/13PA informavo laiduotoją M. D. apie vartojimo kredito sutarties su kredito gavėju D. P. nutraukimą.

25. Ieškovas 2018-09-12 pažymoje teismui nurodė ir detalizavo atsakovų skolą pagal 2011-03-16 vartojimo kredito sutartį Nr. VK 11/03/12PA – visa skola sudaro 114 745,92 EUR, iš kurios – 111 145,37 EUR yra panaudotas kreditas, 500,29 EUR - nesumokėtos palūkanos ir 3 100,26 EUR - įsipareigojimų nevykdymo palūkanos.

26. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 d.).

27. Atsakovų teigimu, ieškinys negali būti tenkinamas vien dėl tos priežasties, kad pagal ieškinyje nurodytą vartojimo kredito sutartį Nr. VK 11/03/12PA pinigai nebuvo realiai sumokėti. Tačiau tokia atsakovų pozicija yra nepagrįsta, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovai neginčija pačios vartojimo kredito sutarties sudarymo fakto. Be to, vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2.7 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad suteikiamo kredito paskirtis – kredito sumos pagal 2009-06-09 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 09/06/01PA padengimas. Taigi atsakovams, kaip vidutiniškai apdairiems vartotojams, turėjo būti aišku ir suprantama, kad minėta vartojimo kredito sutartimi ieškovas neįsipareigoja perduoti kredito sumų, numatytų kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 punkte, tiesiogiai kredito gavėjui, tačiau iš esmės yra susitariama dėl kitokio (naujo) 2009-06-09 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 09/06/01PA vykdymo – dėl skolos likučio pagal būsto kreditavimo sutartį padengimo, kadangi kredito gavėjas nebuvo įvykdęs įsipareigojimų pagal 2009-06-09 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 09/06/01PA.

28. Tokiu būdu ieškovas ir atsakovai susitarė, kad pagal vartojimo kredito sutartį kredito gavėjas tiesiogiai pinigų negaus, bet suteikto kredito suma bus padengta kredito gavėjo D. P. prievolė pagal 2009-06-09 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 09/06/01PA. Atsakovai šių aplinkybių iš esmės neneigia, todėl faktas, kad kredito suma nebuvo perduota tiesiogiai kredito gavėjui bei pinigai faktiškai nebuvo tiesioginiame jo valdyme, nepaneigia pačios kredito sutarties esmės. Tai, kad toks šalių susitarimas dėl kredito sumos pervedimo buvo ir jis tenkino sutarties šalis, rodo ir aplinkybės, kad atsakovai tokį susitarimą patvirtino ir sudarydami vėlesnius pakeitimus – 2012-06-22 papildomą susitarimą Nr. VKP 12/06/92PA ir 2013-12-17 papildomą susitarimą Nr. VKP 13/12/52GE.

29. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai taip pat neginčija ir vienašališko vartojimo kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo. Taigi, ieškovas, vienašališkai nutraukęs sutartį dėl jos nevykdymo, turi teisę reikalauti, kad tiek pagrindinis skolininkas D. P., tiek laiduotojas M. D., tiek laiduotojo sutuoktinė I. D. įvykdytų savo pareigą padengti visą skolą prieš terminą ir sumokėti kredito sutartyje numatytas palūkanas.

30. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad prievolė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. VK 11/03/12PA nėra įvykdyta, priešingų duomenų į bylą nėra pateikta, o vartojimo kredito sutartis yra nutraukta, teismas ieškinį tenkina ir priteisia negrąžinto kredito dalį - 111 145,37 EUR.

31. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų palūkanas už kredito panaudojimą – 500,29 EUR, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2016-04-28 iki 2018-08-14 (vartojimo kredito sutarties nutraukimo), ir nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanas – 3 100,26 EUR, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2016-04-28 iki 2018-08-14, pagal kredito sutarties bendrosios dalies 6.2 punktą, 16 proc. sutartines metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą 111 646,66 EUR skolą (111 145,37 EUR negrąžintas kreditas ir 500,29 EUR nesumokėtos palūkanos už kredito naudojimą), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3 100,26 EUR skolą (nesumokėtos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos), skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32. Atsakovai su šiais reikalavimais nesutinka, motyvuodami tuo, kad ieškovo reikalaujamos priteisti palūkanos – 3 100,26 EUR – savo esme yra netesybos, todėl joms taikytini vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyti ribojimai, t. y. netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Atsakovų teigimu, ieškovas negali reikalauti palūkanų ir už naudojimąsi pinigais ir už įsipareigojimų nevykdymą tuo pačiu laikotarpiu.

33. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kyla dėl prašomų priteisti palūkanų vertinimo: ieškovas prašo priteisti pelno palūkanas, t.y. užmokestį už pinigų skolinimą – 500,29 EUR ir įsipareigojimų nevykdymo palūkanas pagal kredito sutarties 6.2 punktą, kuris numato, kad, jei kreditas, palūkanos ar bet koks kitas mokėjimas pagal sutartį nesumokamas nustatytu laiku, yra skaičiuojamos 16 proc. dydžio metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos nuo visos laiku nesumokėtos sumos iki įsiskolinimo padengimo. Ieškovas tai laiko kompensuojamosiomis palūkanomis, o atsakovas – netesybomis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies prasme, kurios negali būti skaičiuojamos už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį.

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinant prievolės praleidimo teisines pasekmes, yra išplėtota ir nuosekli. Pagal ją palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl kreditorius įgyja teisę reikalauti ir kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas – 500,29 EUR, kurios mokamos laiku mokant įmokas pagal grafiką. 500,29 EUR mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį ieškovas skaičiuoja už laikotarpį nuo 2016-04-28 iki 2018-08-14 kredito sutarties nutraukimo (liko nepadengta tokia skola) ir po nutraukimo šios palūkanos atskirai neskaičiuojamos. Nurodytoms palūkanoms netaikomos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos. Atsakovai šių palūkanų dydžio, apskaičiuoto ieškovo, iš esmės neginčija, argumentų dėl jo nepagrįstumo neteikia, todėl yra pagrindas jas priteisti.

36. Pažymėtina, kad nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo ieškovas skaičiuoja tik 16 proc. kompensacines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, todėl atsakovų argumentai, kad ieškovas skaičiuoja dar papildomai ir mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, atmestini kaip neteisingi ir nepagrįsti.

37. Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

44. Taigi, šalių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje (6.2 punktas) nustatytos 16 proc. kompensacinės palūkanos neprieštarauja įstatymams, kadangi įstatymas leidžia susitarti dėl kitokio nei įstatyme nurodytų palūkanų dydžio. Svarbu, kad sutartyje nustatytos palūkanos neprieštarautų sąžiningumo ir protingumo principams, o nagrinėjamu atveju jokių prieštaravimų šiems principams nėra.