- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- e2-915-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01679-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- D. P., M. D., I. D.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. P., M. D. ir I. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria apeliantų prašymas atleisti ir/ar atidėti žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą sumokėjimą tenkintas iš dalies ir apeliantams nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už paduodamą apeliacinį skundą sumokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2251-467/2019 pagal ieškovo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ieškinį atsakovams D. P., M. D. ir I. D. dėl skolos priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimu nurodytoje civilinėje byloje ieškinys tenkintas visiškai - ieškovo naudai priteista solidariai iš atsakovės I. D. turto bendroje jungtinėje nuosavybėje su M. D. ir atsakovų D. P. ir M. D. 114 745,92 Eur skola, 16 procentų dydžio sutartinės metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos už priteistą 111 645,66 Eur skolą, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 3 100,26 Eur skolą, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
3. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti, taip pat prašo atleisti apeliantus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o likusioje dalyje žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki bylos išnagrinėjimo (sprendimo ir (arba) nutarties priėmimo) apeliacinės instancijos teisme.
4. Prašymą grindžia tuo, kad apeliantų banko sąskaitos yra areštuotos siekiant užtikrinti ieškovo reikalavimus nagrinėjamoje byloje. Apeliantai, esant taikomiems banko sąskaitų disponavimo ribojimams, šią dieną neturi finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį. Apeliantai taip pat pažymi, kad neturi nekilnojamojo turto ar vertingo kilnojamojo turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi apeliantų prašymą tenkino iš dalies: nustatė atsakovams M. D. ir I. D. terminą sumokėti po 100 Eur žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą; atsakovui D. P. nustatė terminą sumokėti 400 Eur žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą. Likusios – 1 236 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą atidėjo iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo.
6. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su apeliantų pateiktais duomenimis apie jų turtinę padėtį ir su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ pateikiama informacija apie apeliantų darbines pajamas, nusprendė, kad apeliantai yra darbingi fiziniai asmenys, gaunantys pajamų, kurie ateityje galės sumokėti žyminį mokestį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovus nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinio skundo padavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovai D. P., M. D. ir I. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – apeliantų prašymą tenkinti visiškai ir atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėti.
8. Apeliantų teigimu, į bylą pateikti duomenys apie jų turtinę padėtį įrodo, kad šiuo metu apeliantams sumokėti žyminį mokestį (ar net jo dalį) yra itin sudėtinga arba neįmanoma, todėl teismo nustatytu įpareigojimu jiems užkertamas kelias į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantų prašymas atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, tenkintas iš dalies, įpareigojant apeliantus sumokėti dalį žyminio mokesčio, o kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidedant iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).
11. Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 84 straipsnis numato, kad esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui, teismas, atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šiomis įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.
12. Nagrinėjamu atveju ginčo byloje dėl už apeliacinio skundo padavimą mokėtinos žyminio mokesčio sumos dydžio (1 836 Eur) nėra. Apeliantai, ginčydami skundžiamą nutartį, iš esmės nesutinka su jiems nustatyta mokėtino žyminio mokesčio dalimi ir mano, kad teismas turėtų atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą, nenustatydamas už apeliacinio skundo padavimą mokėtinos žyminio mokesčio dalies.
13. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio yra išimtis iš taisyklės, pagal kurią už kiekvieną ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundą mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1, 4 d.).
14. Teismas turi teisę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo esant motyvuotam asmens prašymui (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo argumentus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.
15. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantų prašymą, nustatė, kad nėra pagrindo atleisti apeliantų nuo visos žyminio mokesčio sumos už apeliacinio skundo padavimą, mokėjimo, ir, atsižvelgęs į apeliantų finansines galimybes, nustatė mokėtiną žyminio mokesčio dalį, o likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą atidėjo. Apeliacinio teismo vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra pagrįstas, atitinkantis šalių finansines galimybes ir yra teisėtas.
16. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina apeliantams, kad įstatymas nenumato galimybės atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, kartu įstatymas nenurodo ir to, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau visais atvejais žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, jog neribotų, o suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis.
17. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad apeliantai neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto, tačiau gauna pajamas iš darbinės veiklos bei atsižvelgęs į jų dydį nustatė, kad apeliantai M. D. ir I. D. turi sumokėti po 100 Eur žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą, o D. P. - 400 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad nors kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai neturi turto, tačiau dirba ir gauna pajamas (D. P. 2019 m. liepos mėnesio pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos sudarė 4 450,50 Eur, o 2019 m. rugpjūčio mėnesio pajamos - 2 663,4 Eur; I. D. 2019 m. liepos mėnesio pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos sudarė 2 809,91 Eur; o 2019 m. rugpjūčio mėnesio pajamos - 2 889,46 Eur; M. D. 2019 m. liepos mėnesio pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos sudarė 560 Eur, o 2019 m. rugpjūčio mėnesio pajamos - 579 Eur) mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą ir apeliantų turtines galimybes atitinkančią mokėtino žyminio mokesčio dalį.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų už skundo padavimą mokėtino žyminio mokesčio sumą (1 836 Eur) bei teismo nustatytą mokėtino žyminio mokesčio dalį (600 Eur), taip pat pažymi, kad apeliantai yra įpareigoti sumokėti tik 33 procentus už skundo padavimą mokėtino žyminio mokesčio sumos. Atleidus apeliantus nuo didesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį, bei nebūtų užtikrinta bent minimali ieškovo apsauga nuo nepagrįsto bylinėjimosi.
19. Apibendrinant nutartyje nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas mano, jog skundžiama nutartimi, apeliantų prašymu, 1 236 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimą atidėjus ir nustačius mokėtiną žyminio mokesčio dalį (600 Eur), apeliantų teisės į teisminę gynybą nebuvo apribotos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta, pagrįsta ir priimta laikantis teisės normų, reglamentuojančių klausimus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jo mokėjimo atidėjimo, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.