Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2018-01-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-1927-1028/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-30
Bylos Nr.
2YT-1927-1028/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00077-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvijus Balčytis
Pareiškėjas
G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1927-1028/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00077-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VMI,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

Nurodo, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pagal Civilinio kodekso 668 str. 1d. vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal sprendimų vykdymo instrukcijos 33.6 p. išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Siunčiamų laiškų pašte išlaidas apmoka patys nuteistieji (suimtieji). Be to, tenka patiems už savo pinigus mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Skundžiamu atveju pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms.

Antstolis 2018-01-04 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasis CPK 510 str. 3 d., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0159/17/01608 ir Nr. 0159/17/01184 dėl baudų išieškojimo iš skolininko G. M..

Iš skundo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjas skundžia antstolio 2017-11-14 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo antstolis įpareigojo laisvės atėmimo įstaigą atlikti išskaitas iš pareiškėjo gaunamų pajamų CPK 733-743 str. nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas nenustato apribojimų išieškoti iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos taip pat neįtvirtina draudimo nukreipti išieškojimą į šias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktas).

Teismų praktikoje yra nurodyta, jog įstatymas nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas).

Apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas).

Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 punktas).

Išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas MMA dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 47 punktas).

Jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformuluota taisyklė, pagal kurią skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).

CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, ir kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių išieškojimas gali būti vykdomas pagal CPK LI skyriaus nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-21 nutartis byloje Nr. 3K-3-453-690/2017).

Kaip matyti iš aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, išieškojimas iš skolininkui į įkalinimo įstaigos sąskaitą kitų asmenų pervedamų lėšų yra galimas, taikant CPK 733-743 str. numatytus išskaitų dydžius. Nagrinėjamu atveju iš antstolio patvarkymo nustatyta, kad antstolis būtent tokius veiksmus ir atliko – 2017-11-14 patvarkymu nėra areštuojamos visos pareiškėjos įkalinimo įstaigoje gaunamos ir ateityje gautinos lėšos.

Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) (CPK 668 str. 1 d). Kaip jau minėta, šis apribojimas yra vienkartinis, be to, negali būti taikomas periodiškai (kas mėnesį) kartu su CPK 733-743 str. nuostatomis, kai išieškoma iš periodinių skolininko pajamų, kadangi toks teisės normų aiškinimas iš esmės paneigtų bet kokią galimybę išieškoti skolas iš absoliučios daugumos skolininkų, kadangi Lietuvos Respublikoje didžiojoje dalyje įmonių-darbdavių yra įprasta tendencija nustatyti minimalų oficialų mėnesinį darbo užmokestį. Tuo tarpu didesnes ir reguliarias pajamas gaunantys asmenys skolininkais beveik niekada ir netampa.

Taigi, pagal CPK 668 str. 1 d. išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), ir tai yra vienkartinis apribojimas pradėjus išieškojimą ir nustačius skolininko turto bendrą masę. Skolininko turto nenustačius, būsimoms skolininko pajamoms taikytinos CPK 733-743 str. nuostatos, pagal kurias iš būsimų gaunamų pajamų nagrinėjamu atveju išieškotina iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, dvidešimt procentų (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų), o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1-2 d.).

Nagrinėjamu atveju antstolis turto, į kurį galėtų nukreipti išieškojimą, nenustatė, todėl išieškojimą nukreipė į pareiškėjo gaunamas ir būsimas pajamas įkalinimo įstaigoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo G. M. skundo dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis