Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-111-876/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-10
Bylos Nr.: 1A-111-876/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-0-00213-2024-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Petraškienė, Vaidas Vasiliauskas, Judita Sungailaitė
Nuteistasis: J. B.
Nukentėjusysis: I. Č.
Civilinis ieškovas: I. Č., J. B.
Advokatai: Stasė Kupčiūnienė

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1 3 d.)
1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-876/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00213-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.2; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 2.4.6.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij,nuteistojo J. B. gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,nukentėjusiajam I. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. B. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant, paskiriant J. B. subendrintą galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių 14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. B. nuspręsta neskirti.

Nuspręsta patvirtinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. Č. ir J. B. 2024 m. lapkričio 5 d. susitarimą dėl 3 000 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos, iš viso 4 000 Eur žalos atlyginimo, iš kurios iki nuosprendžio priėmimo atlyginta 300 Eur, likusi neatlyginta žalos dalis, dėl kurios sudarytas susitarimas - 3 700 Eur, ir kurią J. B. įsipareigojo atlyginti iki 2026 m. balandžio mėnesio susitarime nurodytomis sumomis ir mokėjimo terminais.

Patvirtinus susitarimą dėl žalos atlyginimo, nuspręsta procesą dėl I. Č. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš J. B. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. B. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. balandžio 14 d. apie 22.00 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su nuteistuoju I. Č., tyčia vieną kartą dešine koja spyrė I. Č. į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė muštinę žaizdą ir kraujosruvas viršutinės lūpos kairėje pusėje, sukėlė 22-23 dantų netekimą dėl III laipsnio paslankumo, dėl ko šie dantys pašalinti bei alveolinio kaulo paslankumą, tai yra I. Č. padarė sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendyje konstatavo, jog J. B. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta ne tik jo paties visišku kaltės prisipažinimu, tačiau ir kitais baudžiamosios bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą byloje. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam vadovavosi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamos veikos pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Įvertinta tai, jog J. B. padarė tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau Lietuvos Respublikoje yra teistas trylika kartų, vieną iš jų, 2022 m. kovo 15 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, Didžiojoje Britanijoje teistas dėl eismo taisyklių pažeidimo, dėl nusikaltimų valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus, dėl vairavimo neblaiviu ar apsvaigusiu nuo narkotinių medžiagų, Čekijos Respublikoje teistas dėl migracijos teisės pažeidimų (1 t., b. l. 145-170). Per paskutinį penkerių metų laikotarpį daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 189-197), administracinės baudos nesumokėtos. Skiriant bausmę taip pat buvo atsižvelgta į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) pateiktą J. B. charakteristiką. Siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų pirmosios instancijos teismas sprendė, kad J. B. skiriama BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. 1 (vieneriems) metams. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui, J. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

3.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl žalos atlyginimo, motyvuodamas, kad atlyginta dalis yra per maža. Nuteistasis teigia, jog žalos atlyginimą jis pradėjo mokėti savanoriškai iškart po jam įteikto įtarimo, t. y. iškart po pirmos ikiteisminio tyrimo tyrėjos apklausos. Apeliaciniame skunde J. B. teigia, kad dar tiksliai nežinodamas kokia bus žalos suma vykdė mokėjimus reguliariai kas mėnesį. Po pirmojo teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme, kai nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, jau antrojo teisiamojo posėdžio metu apeliantas pateikė savo pasiūlymą ir žalos mėnesinį atlyginimą padidino iki 150 Eur, t. y. suma didesnė nei pusė nuteistojo gaunamų pajamų įkalinimo įstaigoje. Skundo autoriaus vertinimu, aiškiai matomas jo noras kuo greičiau atlyginti žalą nukentėjusiam, ir tai neabejotinai turėtų būti vertinama kaip lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė. Šiuo metu nuteistasis laikosi žalos atlyginimo susitarimo ir stengiasi kuo greičiau atsiskaityti su nukentėjusiuoju, kad jis galėtų atstatyti nuteistojo padarytą žalą savo sveikatai. Apeliantas taip pat teigia, kad dar ikiteisminio tyrimo metu po pirmosios apklausos kreipėsi į prokurorą su prašymu susitaikyti su nukentėjusiuoju, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, tačiau prokuroras pateikė atsakymą, jog J. B. neatitinka BK 38 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (įvertinus jo teistumus). Apelianto teigimu, jo savanoriškas žalos atlyginimas, prokuroro vertinimu turėjo būti įvertintas kaip lengvinanti aplinkybė. Apeliaciniame skunde taip pat pažymėta, jog nuteistojo ankstesni teistumai yra turtinio pobūdžio ir jis nėra linkęs į smurtinius nusikaltimus, todėl ši jo padaryta nusikalstama veika turėtų būti laikoma atsitiktine.

3.2. Skunde apygardos teismui nuteistasis J. B. nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje neįvertintos aplinkybės, susijusios su jo patirtu smurtu Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Apeliantas teigia, jog dėl anksčiau patirtų sužalojimų buvo psichologiškai pažeidžiamas, į tai pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti skirdamas bausmę. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos pateikta jo charakteristika netiksli.

3.3. J. B. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir neleidžia greičiau atlyginti žalos nukentėjusiajam. Apeliantas nurodo, jog pateiktame susitarime dėl žalos atlyginimo buvo nurodyta, kad žalos atlyginimas per mėnesį gali siekti 250 Eur., tačiau tik tada kai kaltinamasis bus laisvėje. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai patvirtino mokėjimą, nes pagal šiuo metu paskirtą bausmę, bausmės pabaiga būtų ne 2025 m. birželio 2 d., kaip buvo nurodyta žalos atlyginimo susitarime, o 2026 m. vasario 3 d., todėl aukštesnės instancijos teismas turi peržiūrėti susitarimą ir jame nurodytas sąlygas, kuriose nurodyta, kad imtinai galimas mokėjimas po 250 Eur į mėnesį nuo 2025 m. liepos mėnesio.

3.4. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bendrindamas jam paskirtas bausmes neteisingai parinko bendrinimo būdą, t. y. parinko griežčiausią bendrinimo būdą, nors prokuroras prašė prie esamos bausmės pridėti naujai paskirtą bausmę sudedant jas iš dalies, t. y. prie esamos 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių 30 (trisdešimties) dienų pridėti dalį paskirtos bausmės, kas būtų teisingiausia, kadangi J. B. šiuo metu yra ruošiamas į atviro tipo kalėjimo sąlygas, kai yra atlikęs 3/4 bausmes. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad Kauno apylinkės teismas, nurodydamas bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, padarė procesinę klaidą, kadangi nuosprendis įsiteisės tik pasibaigus apeliaciniam nagrinėjimui, o paskirta bausmė - likusią neatliktą bausmės dalį visiškai sudėjus su visa naujai paskirta bausme 6 (šeši) mėnesiai 14 (keturiolika) dienų (neatlikta likusi dalis) ir 8 (aštuoni) mėnesiai (visa naujai paskirta bausmė), tačiau neatlikta likusi bausmės dalis buvo nuosprendžio paskelbimo dieną - 2024 m. lapkričio 19 d., o pasibaigus apeliaciniam procesui neatlikta bausmės dalis bus mažesnė, todėl pradėti skaičiuoti bausmės pradžią 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius 14 (keturiolika) dienų nuo įsiteisėjimo dienos yra neteisinga, nes laikas praleistas įkalinimo įstaigoje nuo pirmos instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (2024 m. lapkričio 19 d.) iki nuosprendžio paskelbimo dienos bus niekur neįskaitytas, o tai nėra niekaip teisinga.

4. Atsiliepimų byloje negauta.

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo J. B. gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Andrejus Klimaševskij bei nukentėjęsusysis I. Č. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusysis kritikavo nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su sudarytu susitarimu dėl žalos atlyginimo ir nurodė, jog apeliantas nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos nevykdė patvirtintame susitarime numatytų mokėjimo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmetamas

6. Iš nuteistojo J. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

7. Iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. B. bausmę, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgus į nukentėjusiojo I. Č. pareikšto civilinio ieškinio dydį, atliktų mokėjimų skaičių ir dydį, apylinkės teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės J. B. atžvilgiu pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, jog jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apelianto teigimu, jis įsipareigojo nukentėjusiajam žalą grąžinti tik išėjus iš įkalinimo įstaigos, dėl ko nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos susitarimo termino praleidimo priežastys, o pats susitarimas turi būti peržiūrėtas. Nuteistojo J. B. įsitikinimu, sumokėta 300 Eur pradinė įmoka yra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu pripažinti lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir šiuo pagrindu mažinti jam paskirtą bausmę.

8. Pažymėtina, kad skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas patvirtino tarp nuteistojo J. B. ir nukentėjusiojo I. Č. sudarytą susitarimą dėl 3 000 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo J. B. įsipareigojo I. Č. sutarties sudarymo dieną sumokėti 300 Eur sumą, o likusį 3 700 Eur žalos atlyginimą grąžinti kas mėnesį mokamais mokėjimais, nuo 2024 m. lapkričio mėnesio iki 2025 m. birželio mėnesio mokant po 150 Eur įmokas kas mėnesį, o nuo 2025 m. liepos mėnesio iki 2026 m. balandžio mėnesio mokant po 250 Eur įmokas per mėnesį. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2024 m. lapkričio 5 d. susitarimo turinį (2 t., b. l. 161), konstatuoja, jog priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, susitarime nebuvo numatyta sąlyga, jog nuteistasis mokėjimus pradės vykdyti tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos, susitarime abi šalys susitarė, jog mokėjimai privalės būti mokami kiekvieną mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos, aiškiai išdėstant kuriais mėnesiais kokios sumos J. B. turės būti mokamos. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su 2024 m. lapkričio 5 d. susitarimo peržiūrėjimu, kaip aiškiai nepagrįstus ir neatitinkančius baudžiamosios bylos duomenų.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, Nr. 2K-211/2014, Nr. 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, Nr. 2K-345/2013).

10. Iš apeliaciniam skundui nagrinėti pateiktos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2024 m. lapkričio 5 d. susitarimu nukentėjusiajam turi būti atlyginta 3 000 Eur turtinė ir 1 000 Eur neturtinė žala. Nustatyta, kad nors J. B. ir sumokėjo 300 Eur pradinį mokėjimą pasirašant susitarimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis I. Č. nurodė, jog nuteistasis po teismo nuosprendžio priėmimo nustojo vykdyti susitarimu prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo sumokėta 300 Eur suma yra santykinai nedidelė. Be to, apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad įsipareigojimus galės pradėti vykdyti tik po to, kai išeis iš įkalinimo įstaigos. Visa tai apygardos teismui pagrįstai kelia abejonių dėl apelianto galimybių atlyginti likusią žalos dalį.

11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, 300 Eur sumos sumokėjimas nesudaro pagrįstos prielaidos tikėtis neuždelsto likusio žalos atlyginimo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka įkalinimo įstaigoje, jo įsidarbinimo galimybės yra apribotos, dėl ko spręstina, jog sunki apelianto finansinė padėtis neleis jam per protingą terminą užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą ir/ar sudaryto susitarimo. Nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nuteistojo J. B. atžvilgiu pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl paskirtos bausmės

12. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei paties kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

13. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

14. Skundžiamu nuosprendžiu J. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis sumažinta vienu trečdaliu ir J. B. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis); ankščiau teistas; emocionalaus būdo; veiką padarė įkalinimo įstaigoje, kurioje asmenys turi keisti savo nusikalstamą elgesį ir laikytis visuomenėje priimtų normų; veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Nors J. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog ankščiau nėra teistas už smurtinius nusikaltimus, tačiau tokius nuteistojo teiginius paneigia baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys apie nuteistojo ankstesnius teistumus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu apeliantas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme už kito asmens nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko su tuo susiję skundo argumentai atmestini kaip aiškiai nepagrįsti ir prieštaraujantys baudžiamosios bylos duomenims. Taip pat skiriant bausmę Kauno apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtos baudos nesumokėtos, o taip pat atsižvelgė į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Padaręs išvadą, jog ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos baudų, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės J. B. teigiamos įtakos nepadarė, neigiamai apibūdina asmenį ir byloja apie jo pavojingumą visuomenei bei liudija nusikaltus neatsitiktinai, o dėl susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų, asmuo nelinkęs taisytis, nuolat ir sistemingai pažeidžia įstatymus, jo moraliniai įsitikinimai klaidingi, savo elgesio suvokimas ir gyvenimo būdo vertinimas – netinkami, taigi už padarytą nesunkų nusikalstamą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, teismas nors ir paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos terminą nustatė mažesnį nei bausmės skyrimo metu galiojęs laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, su ankstesniais teistumais susiję duomenys bei aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju J. B. yra teisiamas keturioliktą kartą, ankščiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės nesulaikė nuteistojo nuo naujų veikų darymo, iš to jis nepasimokė ir išvadų nepadarė, savo nusikalstamo gyvenimo būdo nekeičia, naujas nusikalstamas veikas daro įkalinimo įstaigoje, todėl minėtos aplinkybės teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnėmis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus nėra galimybės. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam J. B. už padarytą nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kolegijos vertinimu, nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikoma aiškiai per griežta.

16. J. B. skundo argumentas, kad ankstesni smurto prieš jį atvejai įtakojo psichologinį jo pažeidžiamumą, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas ir neparemtas byloje surinktais rašytiniais įrodymais, dėl ko atmestinas kaip pasirinkta gynybos versija. Pažymėtina, kad nors nuteistojo charakteristika ir patvirtina emocionalumo egzistavimo faktą (1 t., b. l. 134-136), tačiau tai, kad jis nebuvo ir nėra konsultuojamas pas psichologą, leidžia apygardos teismui pagrįstai spręsti, kad nuteistasis neturi psichinių sutrikimų, kurie galėjo įtakoti tokį jo nusikalstamą elgesį.

Dėl bausmių bendrinimo

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu bausmių bendrinimo būdu. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai parinko visišką bausmių bendrinimą, nors prokuroras prašė taikyti dalinį bausmių bendrinimą.

18. Sprendžiant J. B. paskirtų bausmių bendrinimo klausimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad J. B. paskirtos bausmės buvo subendrintos Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartimi (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėta nutartimi Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, dalinio sudėjimo būdu subendrino J. B. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu (Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi paliktu nepakeistu), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi paliktu nepakeistu) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes ir paskyrė galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių 30 (trisdešimties) dienų terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (likusi neatlikta bausmė skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai – 6 mėnesiai 14 dienų) ir paskyrė galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmę.

19. Nors nuteistasis skundu prašo taikyti dalinį bausmių bendrinimą, tačiau apygardos teismas dar kartą patikrinęs bausmės švelninimui reikšmingas aplinkybes pažymi, jog bausmės subendrintos tinkamai, o taikyti dalinį bausmių bendrinimo būdą nagrinėjamos bylos atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pažymėtina, kad BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skiriant subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti, tačiau nei BK 64 straipsnis, nei kiti BPK straipsniai nieko nenurodo apie tai, kokiais atvejais bausmės turi būti sudedamos visiškai, o kokiais iš dalies. Pagal galiojančią teisminę praktiką, bausmių subendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, o naują nusikaltimą įvykdė be kita ko atlikdamas ir bausmę už minėtos analogiškos nusikalstamos veikos įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai paskirtą bausmę bendrino BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu.

20. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam skirta bausmė savo rūšimi bei trukme atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę, nėra aiškiai per griežta. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas, pripažinęs J. B. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskyręs jam bausmę bei ją subendrinęs su ankstesne teikimo nutartimi paskirta galutine subendrinta bausme, priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad J. B. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 191,67 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

22. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas 2025 m. sausio 14 d. nutartimi paskyrė J. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktą gynėją advokatę Stasę Kupčiūnienę. Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba J. B. šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl priimamas sprendimas antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo neišieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė PetraškienėJudita SungailaitėVaidas Vasiliauskas