Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3-471/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-01-12Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2016-05-11Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-12
Bylos Nr.
1-3-471/2016
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00086-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Rudaitis
Nukentėjusysis
A. B.
Kaltinamasis
J. C.
Advokatai
Egidijus Morkūnas
Baudžiamoji byla Nr. 1-3-471/2016Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00086-2015-0Procesinio sprendimo kategorija : 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.6.; 1.2.4.5.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016m. sausio 12d.KelmėKelmės rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Rudaitissekretoriaujant Redai Mišeikyteidalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitieneinukentėjusiajam A. B.nukentėjusiojo atstovui advokatui Egidijui Morkūnuikaltinamajam J. C.kaltinamojo gynėjui advokatui Vitalijui Metelicai

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. C., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis Šiaulių UAB „Ramstis“ vairuotoju - ekspeditoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 138str. 1d.

Teisėjas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. C. 2015m. sausio 01d. apie 07val. (duomenys neskelbtini), prie ,,Gitanos sodyboje“ esančio namelio konflikto metu sugriebęs už rūbų ištempė A. B. iš namelio, ko pasėkoje jie abu nugriuvo terasoje ant malkų krūvos, po to A. B. atsistojus tyčia vieną kartą galva sudavė į nosį, padarydamas nukentėjusiajam nosies sumušimą, minkštųjų audinių patinimą, nosikaulių lūžį, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, krūtinėje, kairėje šlaunyje, dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą

Motyvuojamoji dalis

Veikos aplinkybės ir kvalifikavimas

Kaltinamasis J. C. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jo šeima su giminaičiais ir draugais nusprendė 2015m. Naujuosius Metus sutikti kaimo turizmo sodyboje „Gitano sodyba“, esančioje miške tarp Kelmės ir Šiaulių rajonų ribų. Tuo tikslu jis su žmona prieš keletą dienų iki 2014-12-31 nuvyko pas sodybos savininką A. B., kurio anksčiau nepažinojo, aptarė visas sodybos nuomos sąlygas, sudarė sutartį ir sumokėjo 1000 lt. užstatą.

2014-12-31 apie 16val. su žmona, jos broliais V. ir R. V. bei kitais draugais ir vaikais, viso virš 10 žmonių, atvyko į „Gitanos sodybą“. Ten iš karto kilo problemų – buvo nepašildytos patalpos ir t.t., dėl ko jiems teko skambinti A. B.. Vėliau sodybos darbininkai – liudytojas A. K. ir dar vienas senyvo amžiaus žmogus – pakūrė pečių bei pirtį ir jie pradėjo švęsti. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, į reisą turėjo vykti 01-02d., todėl švęsdamas alkoholio vartojo labai mažai – išgėrė tik alaus pirtyje ir šampano. Naktį iš pradžių vaikai, o vėliau ir suaugusieji nuėjo miegoti į tame pačiame pastate antrame aukšte esančius kambarėlius. Po kurio laiko, paryčiui, vaikai prabudę ėmė skųstis, nes patalpose buvo labai šalta. Tada jis nuėjo apie tai pasakyti darbininkams į jų namelį. Šie nurodė eiti sakyti šeimininkui, nes jis jiems nieko neleidžia daryti. Tada jis grįžo į savo pastatą, pasiėmė striukę ir nuėjo prie pastato, kuriame, kaip matė švenčiant Naujuosius, miegojo šeimininkas. Kartu su juo ėjo L. / t.y. L. V. /, iš paskos atėjo jo žmona. Keletas atsikėlusių draugų liko lauke prie jų pastato, nes jis jiems neleido eiti. Nuomos paslaugos buvo suteiktos itin nekokybiškai, todėl jis nenorėjo, kad kiltų konfliktas tarp šeimininko ir jo draugų, kurie buvo vartoję daugiau alkoholio /.

Nuėjęs pabeldė į namo duris ir garsiai paklausė „už ką moku pinigus“. Tada išgirdo A. B. viduje sakant „dinkit arba išeisiu į lauką“. Jis atsakė „išeik pasikalbėti“ ir laukė. Tuo metu prasidarė durys, A. B. per jas jį puolė, griebė už krūtinės, užgriuvo ir jie abu nugriuvo terasoje, kuri yra prie lauko durų. Ten buvo sudėta įvairių daiktų, malkų, todėl jis griūdamas susižalojo – buvo prakirsta kakta, bėgo kraujas, taip pat pradrėksta ranka. Nugriuvus jis atsistūmė A. B. ir abu atsistojo. Tuo metu iš namo išbėgusi draugė J. A. B. ėmė šaukti „tu eilinį kartą prisidirbsi“ ir jį ramino, o šis, užlindęs už draugės, jį provokavo sakydamas „ suduok man“. Besiginčijant vienu metu A. B. buvo įėjęs į namo koridoriuką, kur pasiėmęs mobiliojo ryšio telefoną kažkam skambino / ar tik tai imitavo /, tačiau užsirakinęs nebuvo. Netrukus jis pats paskambinęs iškvietė policiją.

Po kurio laiko atvažiavo policininkai, kuriems jis paaiškino apie konfliktą. Jiems pasiūlius jis kartu vyko į Kelmės PK parašyti pareiškimą, po to su tyrėju grįžo į sodybą. Sekantį rytą su draugais buvo nuėjęs pas A. B. atsiimti užstato, tačiau šis pasakė, kad jam padarytas smegenų sukrėtimas ir užstato neatiduos. Ginčas dėl užstato grąžinimo nėra išspręstas iki šiol.

Konflikto su nukentėjusiuoju metu jis buvo praktiškai blaivus, o A. B. stipriai girtas ir agresyvus. Nukentėjusiojo draugė Jolanta jų atsiprašinėjo ir sakė, kad jis toks piktas, nes naktį jie stipriai susibarė. Konflikto metu jie su A. B. buvo vieną kartą susikibę ir nugriuvę, bet tik todėl, kad jį užpuolė pats A. B.. Šiam į veidą galva jis nesudavė ir nosies sužaloti negalėjo; A. B. galimai susižalojo griūdamas atsitrenkęs į kokius nors daiktus. Dėl jam pačiam padarytų sužalojimų į medikus ir ekspertus nesikreipė, nes juos laikė mažareikšmiais. Liudytojo A. K. konflikto metu išvis nebuvo, jis su drauge miegojo savo namelyje ir į lauką išėjo tik policininkams atvažiavus.

Jis nukentėjusiojo nesužalojo, šis galėjo susižaloti tik tada, kai griuvo pats jį užpuolęs, todėl kaltės nepripažįsta ir su civiliniais ieškiniais nesutinka. Nukentėjusysis jį neteisingai apkaltino nenorėdamas grąžinti užstato ir todėl, kad pats netinkamai suteikė paslaugas. Be to, policijos pareigūnai tinkamai neištyrė bylos pagal jo pareiškimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. C. apie įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai / tik ne taip detaliai - 1 t. 114, 122 l. /.

Kaltinamojo J. C. kaltė įrodyta jo paaiškinime nurodomomis aplinkybėmis, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad jis yra „Gitanos sodybos“ savininkas. Prieš 2015m. Naujuosius Metus pas jį atvažiavo iki tol nepažįstami C. ir susitarė išsinuomoti sodybą šventimui. Jie surašė sutartį, jis gavo apmokėjimą, tačiau jokio nurodomo 1000 lt. užstato neėmė. 12-31d. vakare jis su drauge J. S. ir draugais E. bei R. R. buvo Šiauliuose. Vienu metu jam paskambino moteris ir skundėsi, kad išnuomotose patalpose šalta, tačiau bendru sutarimu jie rado sprendimą / jis pasiūlė patiems pasikurti židinį be papildomo užmokesčio, paprašė pakūrenti sodyboje gyvenusio nuomininko A. K. /. Prieš 24val. jis su drauge ir R. grįžo į sodybą, šaudė fejerverkus, draugai išgėrė šampano. Būdami namo kieme matė, kad nuomotojai yra gerai įsišventę, jie šūkavo, konfliktavo / kaip jis suprato, ieškojo kažkokios dingusios moters ir t.t. /. Išvažiavus R. apie 03val. jie su Jolanta nuėjo miegoti į kambarį antrame aukšte.

Rytą pabudo išgirdęs trankant lauko duris. Priėjęs prie 2 aukšto lango paklausė, kas atsitiko. Apačioje stovėjęs yras pasakė „išeik kūrenti“. Jis nusileido į apačią ir ėjo į lauką, kur pamatė kaltinamąjį ir dvi moteris. Jis norėjo pasikalbėti - pasakyti, kad pečius jau užkurtas, nes matė šviesą katilinėje, tačiau J. C. jį beeinantį griebė už krūtinės, traukė link savęs ir jie griuvo terasoje ant grindų. Ten buvo pridėta įvairių daiktų, malkų, todėl jis griūdamas užsigavo koją. Atsistūmęs nuo kaltinamojo jis atsistojo, pasakė „balius baigtas, kviečiu policiją“ ir norėjo įeiti į namą paskambinti policijai, tačiau kaltinamasis jam trukdė, o viena moteris / tamsiais plaukais, visiškai girta / vis skatino kaltinamąjį jam suduoti, bet šis to nedarė. Netrukus jam pavyko įeitį į namą, jis užsirakino ir paskambinęs į BPC pranešė apie konfliktą. Po to paskambino kitame name miegojusiam A. K. ir paprašė ateiti, nes buvo vienas vyras, o nuomininkų – didelė kompanija. Pamatęs ateinantį A. K. pats išėjo į lauką ir pasakė, kad iškvietė policiją. J. C., kuris buvo labai agresyvus, jam vis grasino ir bandė / ar bent tai imitavo / suduoti, tačiau kartu su juo išėjusi J. lindo į tarpą tarp jų šiam sutrukdyti. Vienu metu kaltinamasis buvo aprimęs, J. kalbėjosi su moterimis, kai staiga J. C. jam galva / t.y. kakta / trenkė į nosį. Jis nenugriuvo, tačiau trumpam aptemo akyse. Tada iš karto grįžo į namą ir dar kartą paskambinęs į BPC pasakė, kad yra sumuštas. Po to vėl išėjo į lauką, tačiau tuo metu moterys jau vedėsi kaltinamąjį tolyn. Netrukus atvykusiems policininkams pasakė apie konfliktą, taip pat apie sumušimą ir jie kaltinamąjį išsivežė į PK, tačiau vėliau šis grįžo su tyrėju.

Konflikto metu jis buvo visiškai blaivus, o kaltinamasis stipriai girtas. Pirmą kartą išeidamas į lauką jis kaltinamojo nepuolė, šis pats jį sugriebęs už krūtinės tempė iš namo į lauką, t.y. link savęs, ir jie nugriuvo. Griūdamas galėjo susižaloti / kojas, rankas /, tačiau nosies tikrai neužsigavo. Po to jam norint įeiti į namą jie apsistumdė, tačiau smūgių vienas kitam nesudavė ir sužaloti kaltinamojo bei susižaloti pats negalėjo. Tuo metu Jolanta buvo viduje ir konflikto nematė. Antrą kartą jis į lauką išėjo kartu su Jolanta; A. K. tuo metu jau buvo atėjęs. Nosį jam sužalojo suduodamas su galva kaltinamasis. Smūgio metu Jolanta su dviem moterimis kalbėjosi šalia terasos, A. K. stovėjo šalia terasos, o jis su kaltinamuoju stovėjo terasoje. Atvykę policininkai jam girtumo netikrino sakydami, kad to daryti nereikia.

Konflikto metu jam buvo sulaužyta ir ištinusi nosis, sukrėsta galva, matėsi mėlynių ant kūno, prakirsta koja. Dėl to jis 01-02d. kreipėsi į šeimos gydytoją, o 01-05d. / pirmadienį / - ir pas ekspertus. Ieškinį dėl turtinės žalos pareiškė tik norėdamas, kad būtų atlygintos ekspertų apžiūros išlaidos. Neturtinę žalą įvertina 7000 EUR, nes „reikia baigti paprastus ginčus spręsti kumščiais“ / cituojama /; be to, tokią sumą nustatė pasitaręs su advokatais pagal analogiškas bylas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. B. 2015-03-19 apklausoje parodė, kad 2015-01-01 apie 07val. į jo namą, kuris yra (duomenys neskelbtini), prie išnuomoto poilsio pastato, į duris pradėjo belstis nepažįstamas asmuo ir pradėjo priekaištauti, kad poilsio pastatas yra nekūrentas, jame šalta, pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, bestovint ant poilsio namelio durų slenksčio čiupo, ištempė iš namelio vidaus ir pargriovė ant lauko terasos grindų. Griūdamas ant malkų jis susižalojo įvairias kūno vietas, tačiau smūgių jie su vyriškiu vienas kitam nesudavė. Jis ištrūko, atsistojo ir pasakė, kad kvies policiją, tačiau vyriškis neleido įeiti į namelį, todėl šį nustūmė, įėjo į namelį ir paskambino į BPC. Tuo metu šalia stovėjusi girta moteris liepė vyriškiui jam suduoti, tačiau šis atsisakė eiti į namelį; daugiau prie namelio žmonių nebuvo. Taip pat paskambino kitame pastate nakvojusiam A. K. ir paprašė ateiti, kad būtų saugiau. Po to atėjo A. K., atsikėlė J. S.. Tada jis vyriškiui pasakė, kad iškvietė policiją, tačiau šis toliau įžeidinėjo, galva sudavė smūgį jam į nosį. Jis nenugriuvo, bet bėgo kraujas, dar kartą paskambino į BPC / 1 t. 51 l. /.

2015-03-25 apklausoje jis papildomai parodė, kad 2014-12-31 apie 16val. jam paskambinusi moteris reiškė pretenzijas, kad išnuomotose „Gitanos sodybos“ patalpose yra šalta. Vėliau apie 23.30val. atvykus į sodybą nuomininkas J. K., kurio buvo prašęs šildyti patalpas, jam sakė, kad J. C. reiškė nepasitenkinimą. Jis buvo blaivus, po konflikto J. C. kraujas nebėgo / 1 t. 52 l. /.

Liudytojas I. K. – Kelmės rajono PK tyrėjas – parodė, kad iki įvykio nukentėjusiojo ir kaltinamojo asmeniškai nepažinojo. 2015-01-01 ryte atėjęs į darbą komisariate rado anksčiau pristatytą kaltinamąjį J. C.. Apie 08.30val. su pareigūnu Vaišvila ir kaltinamuoju nuvyko į „Gitanos sodybą“, kur iš nukentėjusiojo ir kaltinamojo paėmė pareiškimus. Prisimena, kad kaltinamasis nurodė, jog nuomojo pirtį, tačiau joje buvo šalta, nebuvo galima miegoti. Nukentėjusysis nurodė, kad naktį įvyko konfliktas, jie su kaltinamuoju susistumdė ar susimušė. Bendraujant A. B. atrodė pagiringas, tačiau girtumo požymiai neryškūs. Ar jam buvo matomi sužalojimai ir rūbų sugadinimai, nepamena. Taip pat neprisimena, ar buvo sugadinti kokie nors daiktai. Bet A. B. sakė, kad jau anksčiau buvo atvykusi greitoji pagalba. J. C. taip pat neatrodė stipriai girtas. Ką jie pasakojo apie konflikto eigą, neprisimena; visas jų nurodytas aplinkybes stengėsi kuo tiksliau užrašyti apklausose. Su A. B. bendravo prie jo namelio, kur buvo medinis stalas ir suolai. Ar ten buvo malkų ar kokių nors sugadintų daiktų, neprisimena. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo girtumo netikrino nesant reikalo, nes nebuvo duomenų apie padarytą nusikaltimą. Matė, kad pirtyje buvo ir daugiau žmonių, bet jų neapklausinėjo. Jo nuomone, pirties patalpose buvo vėsoka. Ar J. C. buvo prakirstas veidas, neprisimena.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. K. parodė iš esmės analogiškai. Taip pat jis nurodė, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis iš pažiūros abu atrodė blaivūs, todėl nustatinėti girtumo nebuvo būtinybės / 1 t. 101 l. /.

Liudytojas L. J. – Kelmės rajono PK patrulis – parodė, kad jis kaltinamojo ir nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Sausio 01d. rytą apie 05val. su kolega J. K. pagal iškvietimą nuvyko į sodybą, kur įvyko konfliktas tarp nuomininko ir nuomotojo. Juos pasitiko nuomininkas / t.y. kaltinamasis /, kuris buvo tvarkingai apsirengęs, išgėręs, tačiau nusiteikęs konfliktiškai. Jis skundėsi, kad šalta pirtis, nešaldo, neduoda malkų, taip pat sakė „jeigu jūs nesutvarkysite, atvažiuos Šiauliai ir sutvarkys“. Nuėjus pažiūrėti pirtis jam nepasirodė labai šalta, tačiau joje šilta negalėjo būti, nes buvo atidaryti langai ir durys. Taip pat bendravo su sodybos šeimininku, kuris buvo su žmona, atrodė blaivus, tvarkingai apsirengęs, elgėsi ramiai, jam sužalojimų nesimatė. Jis sakė, kad šildymui davė malkų. Po to kaltinamasis su jais parvažiavo į Kelmės PK, nes norėjo rašyti pareiškimą. Nei nukentėjusiajam, nei kaltinamajam kraujo ir sužalojimų nesimatė ir jie dėl sužalojimų ar sugadintų daiktų nesiskundė. Kad sodybos šeimininkas būtų skundęsis dėl sužalojimo, nepamena.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. J. parodė iš esmės analogiškai. Taip pat jis nurodė, kad kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus ir įsiutęs, o savininkas buvo blaivus / 1 t. 102 l. /.

Liudytojas J. K. – Kelmės rajono PK patrulis – parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo. Sausio 01d. apie 07val. su kolega J. K. nuvažiavo į „Gitanos sodybą“ dėl kilusio konflikto. Juos pasitiko nuomininkas / kaltinamasis / su moterimi, taip pat atėjo šeimininkas. Suprato, kad buvo kilęs konfliktas dėl šildymo. Nuomininkas sakė, kad yra šalta, nekūrena, o šeimininkas sakė, kad sąlygos yra geros. Kaltinamasis stipriai girtas tikrai nebuvo, galėjo būti ir blaivus, jo rūbai buvo tvarkingi, sužalojimų nesimatė ir dėl jų nesiskundė, jis buvo „pilnas emocijų“ / cituojama /. Šeimininkas atrodė taip pat, tik buvo daug ramesnis. Pretenzijas reiškė ir kaltino nuomininkas, o šeimininkas gynėsi; kuris iš jų teisus, buvo sunku suprasti. Ar buvo kokia nors kalba apie sužalojimus, neprisimena. Tačiau visais atvejais, jei asmuo skundžiasi dėl sužalojimo, yra paimamas pareiškimas. Į Kelmės PK nuomininkas važiavo savo noru, nes norėjo rašyti pareiškimą; važiuojant automobilyje nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Jis buvo įėjęs prie pirties salės ir matė kūrenamą židinį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. parodė iš esmės analogiškai. Taip pat jis nurodė, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis bendraujant atrodė normaliai / 1 t. 104 l. /.

Liudytojas E. R. parodė, kad jis yra A. B. kaimynas, kaltinamojo nepažinojo. Gruodžio 31. Prieš 24val. jis su žmona ir A. B. su drauge atvažiavo į „Gitanos sodybą“, vidurnaktį lauke šaudė fejerverkus ir matė, kad prie toliau, maždaug už 200-300m., žemesnėje vietovėje esančio pastato žmonės juos taip pat šaudo. Vėliau prie minėto pastato įvyko kažkokie konfliktai, į jų namelį buvo atėjęs jaunuolis su pamušta akimi / tai tikrai buvo ne kaltinamasis /, kuris ieškojo merginos. Apie 02val. jis su žmona išvažiavo namo. Iki tol A. B. visiškai nevartojo alkoholio, o jis su abiem moterimis išgėrė 1 butelį šampano. Sekančią dieną A. B. sutikęs nebuvo, bet šis paskambinęs pasakė, kad jį sumušė ir sulaužė nosį kažkoks nepatenkintas žmogus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. R. parodė analogiškai, tačiau nenurodė apie vėlesnį A. B. pasakymą dėl sumušimo / 1 t. 103 l. /.

Liudytoja L. V. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugo V. sesers vyras, nukentėjusiojo nepažinojo. Gruodžio 31d. vakare jų kompanija – virš 10 suaugusiųjų ir maždaug 8-9 vaikai – nuvažiavo į „Gitanos sodybą“ švęsti Naujųjų metų. Ten ji alkoholio vartojo mažai, A. B. nematė. Apie 06val. vaikai ėmė skųstis, kad yra šalta. Tada J. C. su žmona E. ir ji ėjo prie toliau esančio šeimininko namelio. Nuėjus J. C. pabeldė į duris. A. B. iš vidaus pasakė „ eikit nuo durų, nes aš išeisiu“. J. C. pasakė „išeik, pasikalbėsime“. Netrukus išėjęs A. B. iš karto kibo J. į atlapus ir jie abu nugriuvo ant akmenų ar malkų krūvos, tačiau smūgių vienas kitam tikrai nesudavė. Tai ji matė gerai, nes lauke prie namelio buvo įjungta šviesa. Truputį pasiridenę abu atsistojo, A. B. įbėgo į namelį skambinti policijai, jie taip pat. Tuo momentu atėjo R. ir V. V., D. B., kurie juos atitraukė, kad vėl nepradėtų konfliktuoti. Jokių A. B. ir Jevgenijaus sužalojimų nematė. A. B. draugė į kiemą išėjo jau konfliktui pasibaigus. Ji sakė, kad A. B. toks piktas, nes jie susipyko, prašė neskambinti policijai.

Iki tol švenčiant jų kompanijoje jokių konfliktų nebuvo. Ar A. B. buvo dar kartą išėjęs į lauką, neprisimena. Bet jis, pasislėpęs už draugės, dar provokavo J. C. sakydamas „spirk man“. A. B. atrodė girtas, o J. C. alkoholio gėrė labai mažai. Paties konflikto metu kieme buvo tik A. B., J. C., jo žmona E. ir ji.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. V. parodė iš esmės analogiškai / 1 t. 91 l. /.

Liudytoja J. S. parodė, kad ji yra A. B. artima draugė, kaltinamojo nepažinojo. Sausio 01d. naktį ji miegojo „Gitanos sodybos“ namelyje antrame aukšte ir pabudo nuo triukšmo. Nulipusi į pirmą aukštą pamatė tarpduryje A., o terasoje, kur degė šviesa, buvo kaltinamasis ir tamsiaplaukė moteris, kuri buvo agresyviai nusiteikusi. J. C. šaukė, kad yra šalta, rėkė „duosiu į snukį“, stumdė duris, puolė ant A., bandė suduoti ranka, o po to galva. Ar jis A. sudavė, nematė. Vėliau, jau atvykus policijai, ji matė, kad A. nosis yra patinusi, iš jos bėgo kraujas, todėl mano, kad kaltinamasis jam pataikė. Pats A. pasakė, kad jam J. C. sudavė su galva, bet ji to momento nematė. Kažkuriuo momentu atėjo kitame namelyje buvęs A. K., tačiau tiksliai neprisimena, kada jis atėjo.

Konfliktas įvyko apie 03val., iš viso tęsėsi maždaug 1val. Ar jo metu buvo pertraukos, neprisimena. Policininkus iškvietė A., jie atvažiavo apie 05val. Ji matė, kad J.C. A. stūmė, puolė ir bandė suduoti. Be to, A. buvo nugriuvęs, kai jį J. C. pastūmė ir jam tada buvo prakirsta koja.

Įvykio metu ji buvo išgėrusi nedaug šampano, A. B. buvo blaivus, J. C. atrodė gerokai išgėręs, tokia pat buvo ir su juo moteris, o vėliau atėjo dar viena šviesiaplaukė moteris, kuri elgėsi ramiai. Vienu metu ji su moterimis buvo nuėjusi pažiūrėti pirties, A. K. tada jau kūreno pečių.

Patikslina, kad momento, kai J. C. stūmė A. ir šis virto, ji nematė, tai jai sakė pats A.. Tuo metu tikriausiai dar nebuvo išėjusi iš namelio. Tik matė, kaip bandė suduoti ranka, tada ji lindo į tarpą juos išskirti, o po to dar bandė suduoti galva. Tada ji kalbėjosi su moterimis, todėl nematė, ar pataikė. Atvykusius policininkus matė tik per langą, su jais nebendravo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. S. parodė iš esmės analogiškai. Taip pat ji patvirtino, kad kalbėdama su moterimis pamatė, jog A. iš nosies bėga kraujas; kuriuo metu - konflikto ar anksčiau – toje vietoje atsirado nuomininkas A., pasakyti negali / 1 t. 92 l. /. Smūgio galva į nosį ji nematė, bet matė, kaip A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jai A. sakė, kad J. C. galva sudavė į nosį, taip pat rodė nubrozdintą koją ir sakė, kad kaltinamojo pastumtas griuvo ant malkų. Nuėjusi su moterimis pažiūrėti patalpas pastebėjo, kad jos vėsios / 1 t. 93 l. /.

Liudytojas V. V. parodė, kad J. C. yra jo sesers vyras, nukentėjusiojo nepažinojo. Visa kampanija „Gitanos sodyboje“ šventė Naujuosius metus, apie 01val. nuėjo miegoti. Sąlygos buvo blogos, šalta, apie 06-07val. pabudus vaikai verkė, kilo šurmulys, todėl J. C. su E. ir L. nuėjo prie šeimininko namelio pasiaiškinti dėl šildymo, o visi kiti svečiai liko prie pirties pastato. Netrukus išgirdo triukšmą ir pamatė, kaip A. B. puolė Jevgenijų ir jie abu nuvirto; tada ėjo link jų. Atėjus abu buvo atsikėlę, A. B. užlindęs už moters, kuri išėjo iš namelio jiems atsikėlus, Jevgenijui sakė „duok man“. Šis pasakė, kad kvies policiją. Nenorėdamas dalyvauti konflikte grįžo į pirtį, po kurio laiko išvažiavo į namus.

Buvo vidutiniškai išgėręs. Prasidėjus konfliktui stovėjo maždaug už 50m. ir viską gerai matė, nes konfliktas vyko prie namelio durų, apšviestoje vietoje. Iš pradžių išlėkęs iš namelio A. B. griebė J. C. už atlapų, tada abu nuvirto, tačiau smūgių vienas kitam nesudavė. Mano, kad matė visus konfliktuojančių veiksmus. Vėliau matė, kad J. yra kruvina kakta. A. B. pagal šūkavimą atrodė neblaivus, o J. C. atrodė blaivus, nes turėjo važiuoti į komandiruotę, pats iškvietė policiją. Iš pradžių įvykio vietoje buvo tik A. B. su drauge, J. C. su žmona ir Lina, o vėliau atėjo jis, jo brolis Robertas ir D. B., kuris gyvena užsienyje. Sodyboje buvo du darbininkai, kurie kūreno pirtį, tačiau į konflikto vietą jie atėję nebuvo. Prie A. B. priėjęs nebuvo / tik maždaug už 20m. /, jokių jo sužalojimų nematė. Vėliau policininkų taip pat nematė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V. parodė iš esmės analogiškai / 1 t. 89 l. /.

Liudytojas R. V. parodė, kad J. C. yra jo sesers vyras, nukentėjusiojo nepažinojo. „Gitanos sodyboje“ švenčiant Naujuosius metus jautėsi vidutiniškai išgėręs. Apie 03val. vaikai pradėjo skųstis, kad yra šalta. Tada J. pasakė, kad eis pas šeimininką paprašyti pakurti pečių. Jis, D. ir kiti vyrai išėjo į lauką parūkyti, o J. vienas nuėjo prie šeimininko namelio. Būdamas lauke matė, kaip A. B. išpuolė iš namelio, stūmė Jevgenijų, jie susistumdė ir abu nugriuvę ėmė ritinėtis; nugriuvo ne terasoje, o kieme. Tada jie – jis, Lina, D. B. su žmona Asta – greitai nuėjo, beveik nubėgo į konflikto vietą, kuri buvo maždaug už 40m. Nuėjus J. C. dar nebuvo atsistojęs, tik atstūmė nuo savęs A. B., todėl jie J. pakėlė ir visi nuėjo prie savo namelio, kad nebūtų didesnio konflikto. Visą konfliktą gerai matė, todėl teigia, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas kitam smūgių nesudavė. A. B. draugė atėjo jau konfliktui prasidėjus. Konfliktas tęsėsi apie 5min., po to matė, kad Jevgenijui buvo įbrėžta kakta. Po grumtynių A. B. dar keikėsi ir sakė, kad kvies policiją. J. C. alkoholio gėrė labai mažai, nes turėjo važiuoti į reisą, o A. B. atrodė išgėręs.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė iš esmės analogiškai / 1 t. 90 l. /.

Liudytoja E. C. – kaltinamojo žmona - parodė, kad nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo. Švenčiant Naujuosius metus „Gitanos sodyboje“ naktį patalpoje buvo šalta, vaikai ėmė skųstis, todėl Jevgenijus ir L. ėjo pas šeimininką į kitą namelį pasikalbėti, ji ėjo iš paskos, atsilikusi gal už 10m. Eidama girdėjo, kad J. ir L. priėjus prie namelio durų A. B. viduje radėjo kažką šūkauti, po to išėjo per duris, puolė ant Jevgenijaus, jie susikibo ir abu nugriuvo terasoje ant grindų / A. B. užgriuvo ant Jevgenijaus /. Tuo momentu ji priėjo ir gerai matė, kad gulėdami jie tikrai vienas kitam smūgių nesudavė; netrukus abu atsistojo. Kažkuriuo momentu iš namelio išėjo moteris, A. B. už jos užlindęs dar provokavo J. sakydamas „duok man“. Jevgenijus telefonu iškvietė policiją, ta moteris dar prašė nerašyti pareiškimo; netrukus jie visi nuėjo prie savo namelio.

Grumtynių metu ji ir Lina buvo šalia pavėsinės ir gerai matė, kad smūgių nei jos vyras, nei šeimininkas vienas kitam nesudavė. Iš pradžių A. B. apglėbė Jevgenijaus kaklą alkūne ir jie šonu griuvo ant malkų krūvos, nugriuvus J. jį atstūmė, abu pašoko ir toliau koliojosi. Jiems nugriūvant moteris iš namelio dar nebuvo išėjusi - ji atėjo, kai jie atsistoję keikėsi. Ji į tarpą tarp jų įlindusi nebuvo ir jų neskyrė, J. A. B. suduoti galva nebandė. Po to matė, kad Jevgenijui buvo nubrozdinta kakta ir įdrėkstas delnas, o A. B. jokių sužalojimų nesimatė. J. buvo praktiškai blaivus, A. B. – stipriai išgėręs, o ji alkoholio išvis nevartojo. Vėliau ta moteris buvo keletą kartų atėjusi į jų namelį, atsiprašinėjo ir pripažino, kad patalpos yra šaltos.

Tą naktį sodyboje dar buvo trys darbininkai – vyras, moteris ir senukas, tačiau konflikto metu jų nei vieno nebuvo. Tuo metu lauke dar buvo D. B. ir broliai V., kurie galėjo matyti įvykį. Ar A. B. skambino į policiją, nežino, tačiau Jevgenijus jam įeiti į namelį ir skambinti tikrai netrukdė. Konfliktas įvyko apie 05.30-06val. Vakare ji su darbininkais kalbėjosi dėl blogo šildymo, bet jie pasakė, kad neturi teisės to spręsti ir sakė skambinti šeimininkui. Todėl ji keletą kartų skambino A. B. dėl šildymo ir pan. Besikalbant jis dar iki konflikto ir po to sakė „per daug turite pretenzijų, jei nepatinka, susirinkit daiktus ir dinkite iš čia“. Susitariant dėl namelio numos užstatą A. B. – 1000 lt. – padavė ji su vyru; iki šiol ginčai dėl šio užstato nėra pasibaigę. Vyras į policiją skambino dėl visų problemų – konflikto su A. B., šaltų patalpų, grasinimo neatiduoti užstato.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. C. parodė iš esmės analogiškai. Ji patvirtino, kad vyras smūgių stipriai girtam A. B. nesudavė ir jokių sužalojimų šio veide nebuvo, o vyrui atsikėlus po nugriuvimo kraujavo dešinės pusės antakis / 1 t. 88 l. /.

Liudytojas A. K. parodė, kad jis kaip nuomininkas „Gitanos sodyboje“ su drauge R. P. gyveno nuo balandžio mėn. iki vasario mėn., kaltinamojo nepažinojo. Naujųjų metų naktį su drauge apie 07-08val. miegojo savo namelyje, kai paskambinęs A. B. paprašė ateiti prie šeimininko namelio. Vienas nuėjęs rado A. B. su drauge sėdinčius prie stalo, esančio šalia namelio durų; šalia stovėjo kaltinamasis ir dvi moterys. Vyrai ginčijosi, vyko konfliktas dėl šilumos išnuomotame namelyje, jis tęsėsi gal apie 5min. Vienu metu A. B. atsistojo ir norėjo eiti į namelį. Tada kaltinamasis jam galva vieną kartą trenkė į nosį. Jis tuo metu buvo maždaug už 2m. nuo terasos ir viską gerai matė; ar tą momentą matė A. B. draugė, nežino. Po to A. B. įbėgo į namelį skambinti policijai, o kartu buvusios moterys nusivedė kaltinamąjį.

Gyvendamas sodyboje jis su dar vienu nuomininku Edmundu kūrendavo pečius, padėdavo šeimininkui dirbti kitus darbus. Konflikto metu R. P. buvo likusi jų namelyje ir nieko nematė. A. B. buvo apsirengęs treningais ir džemperiu su kapišonu, o kaltinamasis – su džinsais ir nestora, tamsios spalvos striuke. Jis buvo blaivus, su šventusia kompanija kartu alkoholio negėrė. Kad A. B. ir kaltinamasis būtų susikibę ar nugriuvę ant žemės, nematė; taip pat nematė, kad jie daugiau vienas kitam suduotų, mestų daiktus ir pan. Išnuomotą namelį Edmundas baigė kūrenti naktį apie 02.30val., o apie 05.30val. vėl užkūrė pečių. Tuo momentu, kai kaltinamasis A. B. trenkė galva, J. S. sėdėjo prie stalo. Vėliau, kai kaltinamąjį išsivežė policininkai, jis matė A. B. panosėje kraują ir kalbėjosi apie konfliktą. Patikslina, kad po suduoto smūgio A. B. iš karto įėjo į namelį paskambinti policijai, o po to dar kartą išėjo į lauką ir barėsi su kaltinamuoju. Kaltinamasis konflikto metu buvo agresyvus, keikėsi, grasino, puldinėjo; matėsi, kad jis yra neblaivus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. nebuvo apklaustas, nes nerastas / 1 t. 105-107 l. /.

Liudytojas M. J. parodė, kad jis yra kaltinamojo draugas, nukentėjusiojo nepažinojo. Naujuosius metus šventė „Gitanos sodyboje“, tačiau konflikto metu miegojo ir apie jį nieko nežino. Sekančią dieną po pietų su R. V. ėjo išsiaiškinti dėl užstato, bet A. B. pasakė, kad kol neišspręs įvykusio konflikto, užstato negrąžins. Taip pat A. B. aiškino, kad buvo atėjęs J. C., jie susiginčijo dėl šilumos ir susistumdė, bet nesakė, kad būtų sumuštas ir jokių sužalojimų nesimatė.

Nukentėjusysis A. B. 2015-01-01 pareiškime Kelmės rajono PK nurodė, kad 01-01d. apie 07val. kilus konfliktui dėl išnuomotos patalpos šildymo vyriškis jį pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, po to pargriovė ant žemės ir jis susižalojo koją. Tada jis norėjo paskambinti į policiją, bet vyriškis trukdė, o paskambinus toliau koliojo ir galva sudavė į nosį; tai matė A. K. / 1 t. 26 l. /.

Tos pačios dienos pareiškime Kelmės rajono PK kaltinamasis J,C. nurodė, kad apie 03val. jam nuėjus pasikalbėti dėl šildymo nukentėjusysis paėmė jį už striukės atlapų ir norėjo pargriauti, bet jis išsilaisvino, po to išėjusi sugyventinė A. B. nusivedė į namą. Jis A. B. nekoliojo, nestumdė, smūgių nesudavė, muštynių nebuvo ir jis pats fiziškai nenukentėjo; nori, kad A. B. būtų sudrausmintas už netinkamą elgesį / 1 t. 34 l. /.

2015-03-19 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta - ,,Gitanos sodyba“- yra (duomenys neskelbtini).; prie medinio poilsio namelio F2 prie lauko durų yra medinis fasadas / taip tekste – 38 l. /, kurio kairėje pusėje sudėta malkų krūva bei kelios akmenų dekoracijos, o dešinėje pusėje – medinis stalas, suolas ir kėdė / 1 t. 38-40 l. /.

Duomenyse apie telefoninius pranešimus užfiksuota, kad 2015-01-01 07.03val. Kelmės rajono PK gautas J. C. telefoninis pareiškimas apie tai, kad poilsiavietės „Gitanos sodyba“ savininkas A. B. papriekaištavus dėl nešildomų patalpų tampė už drabužių, bandė pargriauti ant žemės, o vėliau pats iškvietė policiją. Taip pat gautas A. B. telefoninis pareiškimas, kad J. C. pradėjo priekaištauti dėl nešildomų patalpų, nors jos buvo šildomos, konflikto metu išplūdo necenzūriniais žodžiais ir pargriovė ant žemės, dėl ko jis susitrenkė koją. Taip pat gautas / iš dokumento turinio nėra aišku, ar tas pats / pranešimas, kad nuomininkai puola mušti savininką, koneveikia / 1 t. 41 l. /.

2015-01-05 specialisto išvadoje Nr. G 5/15(04) nurodyta, kad nukentėjusiajam A. B. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, nosikaulių lūžis, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, krūtinėje, kairėje šlaunyje, dešinėje čiurnoje, dešinėje pėdoje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais, bukais daiktais ir galimai paviršiais; neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. A. B. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl nosies kaulų lūžio, jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui / 1 t. 12-13 l. /. 2015-04-30 specialisto išvadoje Nr. pG 26/15-5/15(04) nurodyta, kad A. B. sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminių poveikių metu, kontaktuojant su bukais daiktais ir, galimai, paviršiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir griuviminės traumos metu / 1 t. 58 l. /.

Teismo posėdyje apklaustas specialistas T. Š. paaiškino, kad patvirtina pateiktas išvadas. Papildo, kad nustatyti, ar nosies sužalojimas turėjo gautis griūvant, ar sudavus smūgį, negalima; taip pat negali nurodyti, kuris iš šių sužalojimo būdų labiau tikėtinas. Nosis galėjo būti sužalota vienu smūgiu. Nukentėjusiojo nurodomu būdu / suduodant kakta / šis sužalojimas galėjo būti padarytas. Pagal nurodytas įvykio aplinkybes konfliktavę asmenys neturėjo būti šoko būsenoje. Teikiant specialisto išvadą jis nukentėjusįjį apžiūrėjo asmeniškai. Visi kiti nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno griuvimo metu.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), valstybei priklausančiame rekreacinės paskirties žemės sklype esantis poilsio namelis / 1 t. 70-72 l. / bei tame pat kaime esantis gyvenamasis namas su priklausiniais / 1 t. 66-69 l. / nuosavybės teise priklauso nukentėjusiajam A. B..

Pagal sutartį / 1 t. 207 l. / A. B. E. C. nuo 2014-12-31 iki 2015-01-01 išnuomojo patalpas „Gitanos sodyboje“; jų ginčai dėl užstato / 1 t. 206, 207 l. / vertinami kaip patvirtinantys esant tarp sutarties šalių turtinių konfliktų, tačiau neturintys kitos įrodomosios reikšmės šioje byloje.

BPC Klaipėdos skyriaus pateiktų / 1 t. 47 l. / telefoninių pranešimų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2015-01-01 06.59 telefoniniame pranešime „Gitanos sodybos“ savininku prisistatęs asmuo nurodė, jog nori iškviesti policiją, nes „... nuomininkai puola muštis ... jie nepatenkinti, jiems ten šalta ... jį sužalojo, turi ant kelėno mėlynę / taip tekste / ... medikų nereikia“. 2015-01-01 07.11 telefoniniame pranešime užfiksuota, kad pokalbio pradžioje girdėti triukšmas, vyrų ir moterų balsai „duok į snukį, oba dar viens“; prieš 8min. skambinęs asmuo nurodė, jog „... jį muša, ką tik davė į veidą ... jis į jo trobelę / numanoma – atėjo /... ką tik davė dar kartą“ / 1 t. 79-80 l. /. Teismo posėdžio metu perklausius įrašus konstatuotina, kad jų turinys apžiūros protokole užfiksuotas tiksliai; antrojo įrašo pradžioje girdėti vyriškio balsas „duok į snukį, duok ... oba oba, da viens, o maladiec“.

Akistatos metu nukentėjusysis A. B. ir kaltinamasis J. C. patvirtino kiekvienas savo įvykių versiją / J. C. tik nurodė, kad A. B. niekur nebuvo nuėjęs – 1 t. 78-79 l. /.

Akistatos metu liudytoja J. S. ir kaltinamasis J. C. patvirtino kiekvienas savo įvykių versiją / 1 t. 99-100 l. /.

Nukentėjusysis A. B. viso tyrimo metu nuo pirmojo, iš karto po įvykio pateikto pareiškimo / 1 t. 26 l. / nuosekliai, detaliai ir vienodai nurodė, kad kaltinamasis jį sužalojo pargriaudamas ant malkų bei vėliau suduodamas smūgį galva į nosį. Jo parodymus iš esmės patvirtino liudytojai J. S. ir A. K. bei netiesiogiai – E. R.. Kaltinamasis J. C. įvykio dienos pareiškime nurodė, kad A. B. jį tik norėjo pargriauti, bet jis išsilaisvino / t.y. nenurodė apie griuvimą susikibus /, jokių muštynių nebuvo, jis smūgių nesudavė ir pats fiziškai nenukentėjo / 1 t. 34 l. /. Vėlesnėse apklausoje jis nurodė, kad pats buvo A. B. pargriautas ir sužalotas, šiam galva smūgio nesudavė. Jo parodymus patvirtino liudytojai E. C., J. V., V. V. ir R. V..

Kaltinamasis ir nukentėjusysis akivaizdžiai turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Visi aukščiau nurodyti liudytojai / nukentėjusiojo gyvenimo draugė ir nuomininkas, kaltinamojo žmona, kiti giminaičiai ir artimi draugai, su kuriais jis šventė Naujuosius metus / neabejotinai yra su jais artimai susiję, dėl ko gali būti suinteresuoti duoti jiems palankius parodymus. Tokią išvadą patvirtina šių asmenų parodymų turinys – visi jie nurodo matę tik su jais susijusiam asmeniui - kaltinamajam ar nukentėjusiajam - palankias aplinkybes; netgi konfliktavusiųjų girtumo ir matomų sužalojimų klausimais nurodė visiškai priešingai / nukentėjusiojo liudytojai – kad girtas buvo kaltinamasis ir sužalotas nukentėjusysis, o kaltinamojo liudytojai – priešingai /. Todėl kaltinamojo, nukentėjusiojo ir visų aukščiau minėtų liudytojų parodymus teismas vertinama kaip bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymus, kurių objektyvumas negali būti preziumuojamas.

Liudytojai I. K., L. J. ir J. K. – policijos pareigūnai – į įvykio vietą atvyko vykdydami tarnybines pareigas, niekaip nesusiję su konflikto dalyviais, todėl abejoti jų parodymų objektyvumu nėra pagrindo. Iš jų parodymų visumos / nes skirtingose apklausose jie nevienodai nurodė konfliktuojančių girtumą ir kitas detales / matyti, kad kaltinamasis įvykio metu nebuvo blaivus ir elgėsi konfliktiškai, o nukentėjusysis elgėsi ramiai, jo girtumo liudytojai faktiškai nepastebėjo; nei vienas iš jų neatrodė sužalotas ir dėl to nesiskundė. Tokioje situacijoje gali kilti abejonių, kodėl į BPC du kartus dėl mušimo skambinęs nukentėjusysis įvykio vietoje to nenurodė atvykusiems policininkams. Tačiau jo detalaus ir tikslaus pareiškimo / 1 t. 26 l. / bei telefoninių pranešimų BPC / 1 t. 48-50 l. / turinys patikimai patvirtina, jog jis dar paties įvykio eigoje iš pradžių skundėsi, jog buvo nuomininko pargriautas ir susižalojo koją, o prieš antrąjį skambutį jam ką tik suduotas smūgis. Atkreiptinas dėmesys, jog antrasis jo pranešimas BPC / t.y. kad nuomininkas jam ką tik sudavė smūgį / Kelmės PK pranešimo duomenyse / 1 t. 41 l. / išvis nėra užfiksuotas. Teismo vertinimu, būtent šią įvykių versiją patvirtina ir specialisto išvados / 1 t. 12-13, 58 l. /, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ir jų galimos padarymo aplinkybės. Nors tiek išvadose, tiek apklaustas teismo posėdyje specialistas nurodė, kad nosies kaulo lūžis galėjo gautis tiek griūvant, tiek suduodant smūgį ir net negalima nustatyti, kuri versija labiau tikėtina, teismas laiko, kad šiomis aplinkybėmis žymiai labiau tikėtinas smūgio sudavimas dėl sekančių motyvų. Neginčijama, kad nukentėjusysis griuvo ne vienas, bet susikibęs su kaltinamuoju. Nors ir kyla ginčas, kuris iš jų buvo viršuje, tačiau akivaizdu, kad tokiu atveju nukentėjusiojo veidas neturėtų kontaktuoti malkomis ar kitais galinčiais sužaloti paviršiais / nes susikibus bet kuriuo atveju priešais jį buvo kaltinamojo veidas /. Be to, nosis yra veide šalia akių, kurias kiekvienas asmuo galimo susidūrimo atveju instinktyviai saugo pirmiausiai, todėl negirtas / ką patvirtino nešališki liudytojai – policijos pareigūnai / nukentėjusysis, esant bent daliniam apšvietimui / ką pripažino visi apklausti asmenys /, vargu ar galėtų griūti taip, kad tiesiai veidu atsitrenktų į malkas ar akmenis.

Be to, nukentėjusiojo parodymai visiškai atitinka jo telefoninių pranešimų BPC turinį – paskambinęs pirmą kartą jis skundėsi, kad nuomininkai puola muštis, jį sužalojo, turi ant kelėno mėlynę, o antrą kartą - prašė greičiau atvažiuoti, nes ką tik davė į veidą / 1 t. 79-80 l. /. Vertinant šiuos teiginius nėra jokių argumentų, kodėl nukentėjusysis, pirmą kartą skambindamas BPC, būtų suinteresuotas nurodyti tik kojos sužalojimą, bet kažkodėl nutylėti apie nosies sužalojimą, jei toks būtų padarytas griuvimo metu. Nukentėjusiojo versiją patvirtinę liudytojai J. S. ir A. K. nurodė nematę griuvimo susikibus, o J. S. net nurodė nemačiusi smūgio galva į nosį sudavimo, nors tuo momentu neabejotinai buvo įvykio vietoje. Todėl teismas sutinka su nukentėjusiojo atstovo argumentu, kad šių liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip neobjektyvūs dėl kryptingo apkaltinimo, o juose esantys neesminiai prieštaravimai / pvz., A. K. parodymai dėl J. S. buvimo vietos smūgio galva sudavimo metu /, įvertinus įvykio aplinkybes ir laikotarpį iki liudytojo apklausos, nelaikytini duodančiais pagrindą juos vertinti kritiškai. Dėl gynėjo argumento / jog apie liudytoją A. K. iki apklausos teisme nebuvo žinoma, todėl jo parodymais remtis negalima / teismas pažymi, kad šį liudytoją A. B. nurodė dar įvykio dienos pareiškime / 1 t. 26 l. /, o ikiteisminio tyrimo metu jis neapklaustas tik todėl, kad buvo nerastas / 1 t. 105-107 l. /. Dėl kaltinamojo argumento / jog nukentėjusysis jį melagingai apkaltino siekdamas negrąžinti užstato / pažymėtina, jog konflikto metu dar nebuvo žinoma, kad ginčas dėl užstato išvis kils / pats kaltinamasis pripažino, kad šis ginčas kilo tik sekančią dieną atėjus užstato pasiimti /.

Kaltinamasis iš karto po įvykio rašytame pareiškime nenurodė, kad būtų su nukentėjusiuoju nugriuvę ir teigė nebuvęs sužalotas / 1 t. 34 l. /, ką vėliau pats paneigė. Jo ir visų jo versiją patvirtinančių liudytojų parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo nurodomą įvykių versiją / tik teigiama, kad A. B. pargriovė J. C., o ne atvirkščiai, taip pat nebuvo suduotas smūgis galva /. Tačiau, kaip aukščiau minėta, vertinant šių liudytojų parodymus būtina atsižvelgti į jų artimus santykius su kaltinamuoju. Be to, jokių sužalojimų kaltinamajam neužfiksuota. Todėl neįtikėtina, kad A. B. jį užpuolus ir griūvant jam esant apačioje / kaip jis nurodė /, visi atsitrenkimui / galimai į malkų krūvą / būdingi sužalojimai būtų padaryti viršuje buvusiam nukentėjusiajam. Dėl kito gynėjo argumento / jog byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, todėl turi būti vertinami kaltinamojo naudai ir tuo remiantis jis išteisintas / teismas pažymi, kad ši taisyklė laikoma tik tada, kai yra ne tik prieštaraujantys vieni kitiems įrodymai / tokių būna daugelyje bylų /, tačiau ir nenusveriantys vieni kitų, kai jų nepakanka patvirtinti arba paneigti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai / Lietuvos BPK 20str. 3d. /.

Įvertinęs visus aukščiau aptartus įrodymus / nukentėjusiojo ir kaltinamojo versijas, jas patvirtinančius ar paneigiančius liudytojų parodymus, telefoninių pranešimų ir specialisto išvadų atitikimą šioms versijoms ir kt. / teismas pripažįsta įrodytu, kad teisinga yra nukentėjusiojo įvykių versija, t.y. kad ginčo dėl išnuomotų patalpų netinkamo šildymo metu kaltinamasis pargriovė nukentėjusįjį ant terasos grindų, šiam atsitrenkiant į malkų krūvą padarydamas visus specialisto išvadoje / 1 t. 13 l. / nurodytus sužalojimus, išskyrus nosies kaulo lūžį, o vėliau konfliktui tęsiantis tyčia sudavė vieną smūgį galva į nosį, padarydamas ir šį sužalojimą.

Patikimai nustatyta, kad jų konfliktas kilo dėl suteiktų paslaugų kokybės. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad kaltinamasis ėjo pas nukentėjusįjį aiškintis lydimas moterų / žmonos ir draugės /, o ne kartu buvusių vyrų, patvirtina jo versiją, jog jis iš anksto neturėjo tikslo pavartoti smurtą. Nors konflikto metu jo vietoje buvę asmenys neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, kaltinamojo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, jis pavartojo smurtą tęsiantis ginčui dėl paslaugų. Nusikaltimų žmogaus sveikatai atvejais padaromus sužalojimus kaltininkai ne visuomet iš anksto numato ir suvokia tiksliai ir ne visuomet siekia konkrečiai apibrėžto pagal pobūdį ir laipsnį sveikatos sutrikdymo. Tokiais atvejais yra neapibrėžtoji tyčia, apimanti bet kuriuos iš galimų padarinių ir atsakomybė kyla pagal faktiškai atsiradusius padarinius. Todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota kaip nusikaltimas asmens sveikatai pagal kilusias pasekmes. Kaltinamasis J. C. tyčia pavartodamas smurtą padarė nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka Lietuvos BK 138str. 1d.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaip minėta, konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl svarbios suteiktų nuomos paslaugų sąlygos – netinkamo patalpų šildymo, dėl ko nuomininkai / visų pirma – jų nepilnamečiai vaikai / net negalėjo normaliai miegoti / taip nurodo kaltinamasis ir jo versiją patvirtinantys liudytojai /. Įvertintina, kad pretenzijos A. B. dėl šildymo buvo pareikštos dar anksčiau - nuomininkams tik atvažiavus / ko jis neneigia /. Šioje byloje teismas nevertina, ar objektyviai paslaugos buvo suteiktos tinkamai. Tačiau pats faktas, kad Naujųjų metų rytą, prieš 07val., nuomininkai ėjo pas savininką skųstis dėl nešildomų patalpų, teismui leidžia konstatuoti, jog bent subjektyviai kaltinamasis turėjo pagrindą būti įsitikinęs, kad paslaugos suteiktos netinkamai. Tokioje situacijoje kilęs ginčas, o vėliau – ir smurto pavartojimas, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis taip pat tinkamai nesureagavo į kaltinamojo priekaištus ir tokį jo elgesį teismas vertina kaip rizikingą Lietuvos BK 59str. 1d. 6p. prasme. Todėl kaltinamojo J. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes duomenys apie jo apsvaigimą nuo alkoholio yra prieštaringi – pakanka duomenų konstatuoti, kad jis buvo vartojęs alkoholio, tačiau neaišku, kokį kiekį, ar nuo jo buvo apsvaigęs ir ar tai turėjo įtakos veikos padarymui / Lietuvos BK 60str. 1d. 9p. /.

Kaltinamasis J. C. yra du kartus teistas, tačiau paskutinį kartą – 2009m. už kitokio pobūdžio veiką, teistumas išnykęs / 1 t. 123, 124, 127-129 l. /, įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka tik už KET pažeidimus / 1 t. 134-138 l. /, dirba / 1 t. 139 l. /, teigiamai charakterizuojamas darbovietės administracijos / 1 t. 141 l. /, t.y. daug metų nėra jokios jį kaip linkusį nusikalsti asmenį charakterizuojančios medžiagos. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos priežastis / padaryta nukentėjusiojo rizikingo elgesio pasėkoje, kai kaltinamajam nuo pat atvykimo į išnuomotą patalpą teko aiškintis dėl teikiamų paslaugų kokybės /, aplinkybes / ginčo metu jis nukentėjusįjį pargriovė, vėliau sudavė vieną smūgį / ir pasekmes / padarytų sužalojimų skaičių, jų sunkumą ir sukeltas neigiamas pasekmes nukentėjusiajam /, į jo šeimyninę / 1 t. 144 l. / ir turtinę / 1 t. 146-148 l. / padėtį, kitą charakterizuojančią medžiagą / 1 t. 131, 133, 143 l. /, į tai, kad jis nepripažino kaltės, visiškai neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, todėl jam kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui / Lietuvos BK 54str. ir 55str. / skiriama pusės maksimalios trukmės laisvės apribojimo / o ne laisvės atėmimo, kaip siūlo prokurorė / bausmė, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą / Lietuvos BK 41str. ir 48str. /.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. C. skirti kardomąją priemonę nėra būtinumo.

Civiliniai ieškiniai ir proceso išlaidos

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 15,88 EUR civilinį ieškinį nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti / 1 t. 82-83 l. / ir pateikė tai pagrindžiančią pažymą / 1 t. 84 l. /.

Nukentėjusysis A. B. pareiškė 7019,40 EUR civilinį ieškinį 19,40 EUR turtinei ir 7000 EUR neturtinei žalai atlyginti / 1 t. 59-60 l. /, prie kurio pateikė VTMT kvitą 19,40 EUR sumai / 1 t. 62 l. /. Teismo posėdyje nukentėjusysis A. B. parodė, kad konflikto metu savo sodyboje buvo nepagrįstai užsipultas, sumuštas ir sužalotas, dėl ko teko gydytis namuose. Kaip turtinę žalą paskaičiavo tik med. ekspertų apžiūros išlaidas. Neturtinę žalą įvertina 7000 EUR, nes „reikia baigti paprastus ginčus spręsti kumščiais“ / cituojama /; be to, tokią sumą nustatė pasitaręs su advokatais pagal analogiškas bylas.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais / Lietuvos CK 6.250str. 1d. /. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus gėrius. Žmogaus sveikata ir gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos CK 6.250str. 2d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymai nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) ar padaryta turtinė žala, į jos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, nes neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai, kurie vertinami atsižvelgiant į nukentėjusio asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Asmeniui veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju / 2008-07-03 LAT Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga /.

Priteisiant nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, būtina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. / Lietuvos CK 6.282str. /. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Teismų praktikoje absoliučių vertybių – gyvybės ir sveikatos – gynimo atveju esminiai neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra nusikalstamą veiką padariusio asmens tyčinė kaltė ir tokios veikos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiųjų asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, o žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu ar net lygiaverčiu kriterijumi. Vienas pagrindinių kriterijų yra sveikatos sutrikdymo laikotarpis, nes sveikatos sutrikdymas, trukęs daugiau kaip dešimt dienų, vertinamas kaip nesunkus nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis tęsėsi.

Pagal suformuotą teismų praktiką atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos įvairaus dydžio sumos. Pavyzdžiui, eilėje bylų iš asmenų, nuteistų pagal Lietuvos BK 138str. 1d., nukentėjusiesiems buvo priteista 8000 lt. / LAT nutartis Nr. 2K-375/2010 /, 9000 lt. / LAT nutartis Nr. 2K-200/2013 /, 10000 lt. / LAT nutartys Nr. 2K-253/2009, 2K-325/2010, 2K-360/2011, 2K-303/2013 /, 12000 lt. / LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2012 / ar net 20000 lt. / LAT nutartys Nr. 2K-133/2013, 2K-331/2012 /. Kita vertus, padarius analogišką kaip šioje byloje sužalojimą – nosies kaulo lūžį – buvo priteisiamos ir žymiai mažesnės sumos – 8000 lt. / tačiau nukentėjusiajai suduota 11 smūgių į veidą – LAT nutartis Nr. 2K-420/2010 /, 5000 lt. / tačiau nukentėjusiajam buvo atlikta operacija su narkoze – LAT nutartis Nr. 2K-106/2008 /, 4000 lt. / tačiau nukentėjusiajam buvo suduota daug smūgių, padaryta daug kitų sužalojimų, tame tarpe galvos smegenų sukrėtimas – LAT nutartis Nr. 2K-136-2008 /, 2000 lt. / suduoti 2 smūgiai provokuojančio nukentėjusiojo elgesio pasėkoje, padarytas vienas sužalojimas – LAT nutartis Nr. 2K-68/2014 / ar net 1000 lt. / suduotas 1 smūgis, bet provokuojančio nukentėjusiojo elgesio pasėkoje – LAT nutartis Nr. 2K-15/2013 /.

Šioje byloje nustatyta, kad ginčai dėl teikiamų paslaugų kokybės / patalpų šildymo / tarp nukentėjusiojo ir C. šeimos prasidėjo vos šiems atvykus į išnuomotą sodybą, dėl tos pačios priežasties jie Naujųjų Metų rytą prieš 07val. nuėjo reikšti A. B. pretenzijas. Tuomet tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo ginčas, kurio metu J. C. A. B. pargriovė ant terasos grindų, griūvant nukentėjusiajam / galimai atsitrenkus į malkų krūvą / buvo padarytos kraujosruvos dilbyje, krūtinėje, šlaunyje, čiurnoje ir odos nubrozdinimas blauzdoje. Ginčui tęsiantis kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį galva į nosį, padarydamas nosikaulio lūžį. Akivaizdu, kad konfliktas kilo dėl kaltinamajam šioje situacijoje svarbių ir teisėtų interesų gynimo, nes būtent jis Naujųjų metų sutikimui išnuomojo sodybą, kurioje tiek jo šeima, tiek svečiai, tarp jų – ir mažamečiai vaikai, dėl netinkamai šildomų patalpų net negalėjo tinkamai išsimiegoti / vėl pažymima – nurodomas kaltinamojo situacijos suvokimas, o dėl faktiškai suteiktų paslaugų kokybės teismas nepasisako /. Taip pat nekyla abejonių, kad smurtą kaltinamasis pavartojo, kai jam pareiškus pretenzijas tarp jo ir nukentėjusiojo kilo ginčas dėl šildymo paslaugos kokybės ir tokį nukentėjusiojo elgesį teismas prilygino rizikingam Lietuvos BK 59str. 1d. 6p. prasme. Todėl priteisiant neturtinės žalos atlyginimą yra pagrindo konstatuoti, kad nusikalstamos veikos padarymui nukentėjusiojo elgesys turėjo didelės reikšmės. Nors tai visiškai nepateisina smurto pavartojimo, tačiau, kaip minėta, teismų praktikoje tokiais atvejais priteisiamos žymiai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos / LAT nutartys Nr. 2K-15/2013, Nr. 2K-68/2014 ir kt. /.

Konflikto metu prieš nukentėjusįjį buvo pavartoti du smurtiniai veiksmai – pargriovimas / kartu griūvant ir kaltinamajam / bei vieno smūgio sudavimas, t.y. patys smurtiniai veiksmai, skirtingai nei ginčas, nebuvo ilgai besitęsiantys, intensyvūs ar akivaizdžiai pažeminantys nukentėjusįjį. Dėl nosikaulio lūžimo jis gydėsi namuose artimą minimaliam / t.y. 10d. / laikotarpį, visi jam padaryti sužalojimai vertintini kaip nesukeliantys santykinai didelių skausmų, nepatogumų ir ilgalaikių pasekmių. Taip pat atsižvelgiama ne tik į priteistinos turtinės žalos / 1 t. 62 l. /, bet ir bylinėjimosi išlaidų / 1 t. 203-205 l. / dydį, kaltinamojo šeimyninę ir turtinę padėtį – jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju / 2 t. 33 l., kt. /, augina du nepilnamečius vaikus / 1 t. 144 l. /, turi tik butą, kuriam įregistruota hipoteka / 1 t. 146-147 l. /, ir 2006m. gamybos automobilį „Škoda“ / 1 t. 148 l. /, į pragyvenimo lygio ir kainų pokyčius šalyje nuo aukščiau nurodomų LAT nutarčių priėmimo. Įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes teismas laiko tikslingu nukentėjusiajam priteisti itin nedidelio dydžio pagal sužalojimo sunkumą neturtinės žalos atlyginimą – 1000 EUR, šis nukentėjusiojo reikalavimas tenkintamas dalinai / Lietuvos BPK 115str. 1d. /.

Nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos – specialisto apžiūros – išlaidos yra tiesiogiai susijusios su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, pagrįstos pažyma / 1 t. 84 l. /, todėl šis reikalavimas tenkinamas pilnai / Lietuvos BPK 115str. 1d. /.

Šiaulių TLK civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo / 1 t. 82-83 l. / taip pat yra tiesiogiai susijęs su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir pagrįstas pažyma / 1 t. 84 l. /, todėl tenkinamas pilnai.

Nukentėjusiojo A. B. išlaidos kaip atstovo dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti – 1210 EUR / 1 t. 203-205 l. / - priteisiamos iš kaltinamojo / Lietuvos BPK 106str. 2d. /; pagrindo mažinti jų dydį nenustatyta.

Prokurorės 2015m. gegužės 29d. nutarimu / 1 t. 149 l. / taikyto / 1 t. 150-152 l. / ir teismo 2015m. lapkričio 26d. nutartimi / 2 t. 61 l. / pratęsto kaltinamajam J. C. laikino nuosavybės teisės į turtą apribojimo terminas pratęstinas iki šiuo nuosprendžiu priteisiamų sumų / civilinių ieškinių ir atstovavimo išlaidų / atlyginimo. Papildomai taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į butą laikytina nesant būtinumo, nes šiam butui yra įregistruota hipoteka / 1 t. 196 l. /.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos BPK 303-307str., teismas

nusprendžia:

J. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 138str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams / 1m. /, įpareigojant per du mėnesius / 2mėn. / nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos atlyginti nukentėjusiajam A. B. padarytą turtinę žalą.

Priteisti iš J. C. A. B. devyniolika eurų 40ct. / 19,40 EUR / turtinės žalos atlyginimo, vieną tūkstantį eurų / 1000 EUR / neturtinės žalos atlyginimo ir vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų / 1210 EUR / išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš J. C. Valstybinei ligonių kasai penkiolika eurų 88ct. / 15,88 EUR / žalos atlyginimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.

Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2015m. gegužės 29d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-143-471/2015 / ikiteisminio tyrimo Nr. 05-2-00086-2015 / kaltinamajam J. C., a.k. (duomenys neskelbtini) taikyto ir Kelmės apylinkės teismo 2015m. lapkričio 26d. nutartimi pratęsto laikino nuosavybės teisės apribojimo į turtą – 2006m. gamybos automobilį „Skoda Octavia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), - terminą pratęsti iki nukentėjusiajam A. B. ir Valstybinei ligonių kasai šiuo nuosprendžiu priteisiamų sumų atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Vidmantas Rudaitis