Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-1035-917/2018

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-07-24
Bylos Nr.: 1-1035-917/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-39914-2016-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis: D. M.

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1035-917/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39914-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.18.10.;1.2.14.5.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorui J. V.,kaltinamajam D. M.,jo gynėjui advokatui D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas:

1) 2016-10-27 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 164 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmė atlikta);

2) 2016-12-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo atsakomybės pagal LR BK 182 str. 1 dalį ir 300 str. 1 dalį bei byla nutraukta LR BK 38 str. 1 d. 1 punkto pagrindu;

3) 2017-12-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. galutinė bausmė -80 MGL dydžio, tai yra 3012,80 Eur, bauda;

4) 2017-12-11 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. galutinė bausmė - 20 MGL (753,20 Eur) bauda;

5) 2018-03-13 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. galutinė bausmė – 1 m laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2015-09-21, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi ir, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio reikalavimus, kur nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, neperėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. už laikotarpį iki 2015-08-14 bei neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2015-08-14 iki 2015-09-21, bei jų neperdavė įmonės direktorei N. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui nepateikė į buhalterinę apskaitą įtraukti, pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. 15/09/06, savo paties 2016-01-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą TRV Nr. 09, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15000 eurų, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2016-01-27 iki 2017-05-11 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, perėmęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus iš buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. M. už laikotarpį nuo 2015-09-21 iki 2016-01-27 jų neišsaugojo, taip pat, būdamas atsakingas už įmonės kasą, pagal Autorinę sutartį Nr. 2015/12/01/01, išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-17 kasos išlaidų orderį Nr. 09 ir 2016-05-27 kasos išlaidų orderį Nr. 15, pagal kuriuos, E. R. neva išmokėta 18000 eurų suma, nors pinigai išmokėti nebuvo, šiais savo veiksmais tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2015-08-14 iki 2015-12-31, ir iš dalies nustatyti negalima bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2016-01-01 iki 2016-05-31.

Taip pat D. M., turėdamas tikslą apgaule savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, nuo 2015-09-21 iki 2016-01-27 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Kaunas, komercijos direktoriumi, o nuo 2016-01-27 iki 2017-05-23 būdamas bendrovės direktoriumi, nuo 2016 m. sausio 8 d. vedė derybas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilnius, direktoriumi A. Š. dėl šios įmonės darbuotojų įdarbinimo Norvegijoje ir, pateikdamas melagingus duomenis apie tai, jog „(duomenys neskelbtini)“ yra pelninga ir klestinti įmonė, tačiau iš anksto žinodamas, kad sutarties sąlygų nevykdys, 2016-01-10 A. Š. Vilniuje, Savanorių pr. esančio prekybos centro „Rimi“ antrajame aukšte esančioje kavinėje „Piza Jazz“ pateikė pasirašyti jo paties parengtą 2016-01-08 Subrangos sutartį Nr. 16/01/08/01, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų kontraktą ir įsipareigojo skirti 10-14 žmonių atlikti statybos darbus Norvegijoje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti, dėl ko 2016-01-10 A. Š. sumokėjo D. M. grynaisiais pinigais 3000 eurų ir 2016-01-11 A. Š. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Nordea“ banke į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „D. B.“, pervedė 12000 eurų už statybos darbų sutarties perleidimą bei 2016-01-08 papildome susitarime prie sutarties Nr. 16/01/08/01 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasižada grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtus 15000 eurų su delspinigiais, jeigu sutartis nebus vykdoma, tačiau D. M. nuo sutarties sudarymo momento jos nevykdė, 2016-02-13 informavo A. Š., kad Norvegijos įmonė sutartį nutraukia, nors sutartis su jokia Norvegijos įmone nebuvo sudaryta, sumokėtų 15000 eurų A. Š. negrąžino ar kitaip neperdavė, iš jų 14171,80 eurų išduota grynais pinigais ir pervesta bankiniais pavedimais atskaitingam asmeniui D. M., o 668,36 eurų panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, siekdamas užmaskuoti nusikalstamą veiką 2016 m. gegužės mėn. tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, Kauno mieste surašė 2015-12-01 autorinę sutartį Nr. 2015/12/01/1, pagal kurią darbai nebuvo atlikti, bei tikrovės neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-17 kasos išlaidų orderį Nr. 09 ir 2016-05-27 kasos išlaidų orderį Nr. 15, pagal kuriuos E. R. neva išmokėta 18000 eurų, pagal sutartį, pateikė juos pasirašyti E. R., nors pinigų jai neišmokėjo, tokiu būdu apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – savo naudai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14171,80 eurų, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 668,36 eurų.

Kaltinamasis D. M. kaltu dėl sukčiavimo neprisipažino, dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad galbūt tai buvo aplaidumas, tačiau nepiktybiškai. Datų tiksliai nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirkta iš D. M.. Įmonę įsigijo ketindamas užsiimti statybų paslaugomis. D. M. rado skelbime per skelbiu.lt, parašė laišką ir jam atrašė. Jį sudomino, kad ši įmonė turėjo transporto licenciją. Po to su D. M. susitiko. Susitikime dalyvavo ir jo mama. Pokalbis vyko dėl įmonės įsigijimo, D. M. bandė apibūdinti įmonės veiklą, sutarė kainą ir nusipirko įmonę. Tuo metu jokių dokumentų neperdavė. D. M. akcentavo, kad kažkiek dokumentų turi Vokietijoje. D. M. perdavė transporto licenciją ir antspaudą, nurodė apskaitos įmonę, kurioje yra visi dokumentai. Jis pasiskambino į tą įmonę, jam pasakė, kad kažkiek yra dokumentų. Kai pasirašė akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, nuvažiavo į tą apskaitos įmonę ir paaiškėjo, kad dokumentų nėra. Tos įmonės pavadinimo nepamena. Kai nupirko įmonę, dalis akcijų buvo jo, o dalis jo mamos. Mama tapo direktore, ir jis buvo direktorius, tik laikotarpio tiksliai nepamena. Apskaitos įmonėje klausė, kas per situacija. Jam sakė, kad įmonėje skolų nėra, kad viskas gerai. Kažkiek sąskaitų buvo, bet labai minimaliai. Pats D. dingo ir kiek jis rašė ar skambino, D. neatsakė. Iš pat pradžių pasirašė sutartį, kad pradžioje apskaitą tvarkytų, nes buhalterė, kurią pažinojo, tuo metu sirgo ir negalėjo dirbti. Po to, kai pažįstama buhalterė pradėjo jaustis geriau, tai grįžo prie to, ką pažinojo. Pačioje pradžioje minimaliai buvo. Tais metais, kai bankrutavo įmonė, dokumentų nebuvo, realiai ten nieko nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pat pradžių buvo pasamdyta apskaitos įmonė, o po to dirbo vyr. buhalterė I. B. D.. Dokumentų saugojimo tvarkos nebuvo, tokio įsakymo nepriėmė, kiek žino, ir mama tokio įsakymo irgi nepriėmė. Nuo sąskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėtas PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi statybos paslaugomis, buvo sudarę sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Kauno 3-osios klinikinės ligoninės renovacijos darbų. Tuo metu įmonėje dirbo apie 15-20 žmonių. D. dokumentus nuveždavo į namus ar nuskenuodavo, nusiųsdavo elektroniniu paštu. Kai vyko Kauno 3-osios ligoninės renovacijos darbai, D. tvarkė dokumentus. VMI buvo atlikusi auditą, tai buvo nustatę pažeidimų dėl sąskaitų, gavo baudą 86 eurus, išvadą tyrėjai buvo pateikęs. Būdamas direktoriumi turėjo prisijungimą prie VMI deklaravimo, banko pavedimus galėjo daryti, juos ir darė. Su grynaisiais pinigais irgi dirbo, buvo kaip kasininkas. Kai vyko statybos darbai, tai įmonėje dirbo tarp 15-20 žmonių. Jei neklysta, sąskaita faktūra buvo 15 000 eurų, ta suma buvo įvardinta su PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tarpininkavimo paslaugas, būtent dėl minėto kontrakto dėl statybos darbų Norvegijoje. Pats ten yra gyvenęs, turi leidimą ten gyventi ir dirbti, ten turi individualią įmonę. Tiesiog buvo pažįstamų ir taip iš pažįstamų Norvegijoje gavo darbo pasiūlymą. Buvo gal 2014 metai, kai jam pasakė, kad toks darbas galėtų būti. Praėjus kuriam laikui su juo susisiekė ir atsiuntė brėžinius. Ten reikėjo po keliu iškasti tuneliuką ir pratiesti laidus. Buvo atsiųsti brėžiniai ir toks darbas turėjo būti padarytas. Pasiūlymą, nieko nekonkretizuojant, gavo būdamas Norvegijoje, bet gal po kokių pusės metų ar metų jau pradėjo viską konkretizuoti. Asmens, iš kurio gavo pasiūlymą, vardo ir pavardės nepamena. Tas asmuo dirbo norvegiškoje įmonėje. Su kuo jie dirbo ir ką jie darė, nepasakys. Sutartį pasirašė galbūt 2016 metų pradžioje, gal kokį sausio mėnesį. Norvegiškos įmonės pavadinimo nepamena. Sutartį sudarė tuo tikslu, kad jų įmonė nusamdytų subrangovus, kadangi pats turėjo daug darbo 3-oje ligoninėje, norėjo pasamdyti subrangovus ir šiek tiek iš to uždirbti. Sutartyje buvo įvardinta, kad 10 darbuotojų turėtų būti siunčiama ir jiems turėjo būti mokamas valandinis atlyginimas. Ten tokios sumos kaip ir nebuvo. Ten buvo kontraktas 6 mėnesiams. Neturėjo galimybės patikrinti tos įmonės, net tokių minčių neturėjo. Lietuviai yra pigesnė darbo jėga nei kiti užsieniečiai ar patys norvegai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ susirado, nes buvo jo pažįstamas P., kurio pavardės nepamena. P. pasiūlė Š.. P. minėjo, kad buvo ten dirbęs, tai taip ir atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis Š. asmeniškai nepažinojo. Jis pasitikėjo P. rekomendacija. P. paskambino ir sakė, kad kalbėjo su Š., atvažiuoja į Kauną, klausė, ar jis nori su Š. susitikti. Taip ir susitiko. Papasakojo koks kontraktas, kokie darbai, Š. susidomėjo, apsikeitė elektroninio pašto adresais. Po to Š. išsiuntė brėžinius, kas ten turėtų būti, kad galėtų susipažinti, ar galės atlikti darbus ar ne. Reikalauti, tai nereikalavo. Tai buvo žmogaus pasirinkimas. Dėl kontrakto buvo pasirašyta sutartis, buvo sumokėti pinigai ir jis pasirašė dėl to, kad jeigu sutarties sąlygos nebūtų vykdomos, jis grąžins tuos pinigus ir jis laiduoja kaip fizinis asmuo, o ne kaip įmonė. Buvo sumokėti pinigai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 15 000. Dalį, berods 3000 sumokėjo grynais, išrašius kasos pajamų orderį, o likusius pinigus sumokėjo banko pavedimu. Pavedimą darė į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Jei neklysta, tai susitiko kavinėje Vilniuje ir ten sumokėjo grynus pinigus. Iš pradžių, kai siuntė brėžinius, buvo atsiųstas lietuviškas kontraktas. Išsiuntė brėžinius. Ten buvo nurodyta data, tie žmonės - darbininkų skaičius. Toje sutartyje buvo nurodyta data, kada žmonės ten turėjo būti, kelionės išlaidos. Būtent tie žmonės nuvažiuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo išnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ namą, t. y. gyvenamą vietą, kurie ten gyvens. Sutartis, turbūt po pirmo susitikimo, buvo išsiųsta Š.. Ten buvo nurodyta, kad už tarpininkavimą, už sutarties pasirašymą turėjo būti 15 000 eurų. Nuo to laiko, kai jis išsiuntė sutartį ir kai ją pasirašė, praėjo galbūt pusantro – du mėnesiai. Tai turėjo laiko perskaityti, todėl nemano, kad buvo pinigų reikalavimas. Pats būdamas Norvegijoje matė, kad tos įmonės atlikinėjo darbus. Toks ir domėjimasis, važiuojant gatve gali pamatyti tvoreles. Pats ten gyveno tris metus. Gal pusantro – du mėnesiai praėjo kai buvo pasirašytas kontraktas. Galbūt buvo suplėšytas, galbūt kažkokie punktai netiko Š.. Su P. U. pažįstami buvo neilgai, berods P. buvo draugo pažįstamas. Gal prieš tai buvo pažįstami kokius 3 mėnesius, nes P. kelis statybininkus buvo rekomendavęs. Tai normali praktika, kai įmonės vadovas, kaip fizinis asmuo, netgi imant paskolą bet kokiame banke, bankas prašo fizinio asmens laidavimo, nes įmonės bankroto atveju, juridinis asmuo atsako tik savo turtu, o fizinis asmuo jau yra šiek realesnis dalykas - prašo laidavimo. Š. vis dar moka. Kiek yra sumokėjęs, nežino. Yra civilinė byla pagal kurią jam yra priteista pinigų suma ir moka. Moka kaip už civilinius santykius. Pinigai buvo, bet gauti ne kažkokiu apgaulės būdu ar kažkokiu išankstiniu būdu. Iki „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir Norvegijoje, ir Anglijoje. Baigęs A. S. universitetą, transporto inžineriją. Teko tame pardirbėti ne vienus metus. Turėjo vadybos patirties, nebuvo visiškas naujokas. Suvokė, kaip reikia sudarinėti sandorius.

Atsakydamas į klausimus kaltinamasis parodė, kad susitiko su D., susitarė, atspausdino pirkimo - pardavimo sutartį ir ją pasirašė. Įmonės balansas buvo, bet sutrumpinta forma. Visus dokumentus, ką turėjo, kratos metu paėmė pareigūnai. Kasos dokumentų nematė, pasitikėjo D., kuris sakė, kad kasoje pinigų nėra. Pats nuvažiavo į banką, banko sąskaitos likutis nulinis, buvo likę gal 2 centai. Pasirašius pirkimo pardavimo sutartį, pateikus dokumentus registrų centrui, perregistruoja, tuomet įmonės vadovas gali važiuoti į banką. Tai padarė perregistravus visus duomenis. Įmonės buhalterinių dokumentų jam niekas neperdavė. Pasitikėjo žmogumi, o D. dingo. Preliminarius buhalterinės apskaitos dokumentus įmonė turėjo. D. M. sakė, kad buhalteriniai dokumentai likę įmonėje. Jie sakė, kad dokumentų originalų neturi, bet tuos likučius ar kažką tokio, turėjo. Jis nesirūpino apskaitos dokumentais, todėl šioje vietoje buvo jo aplaidumas. Tuo metu, kai buvo direktorius, įmonė veiklos nevykdė. Tiesiog mama tapo direktore. Tai buvo šeimos verslas. Kai jis tapo komercijos direktorius, veiklos gal nelabai buvo. Veikla prasidėjo kažkur nuo kitų metų sausio pradžios. Didelė dalis dokumentų buvo pateikta D., juos paėmė pareigūnai arba buvo pas D.. Realios veiklos nevykdė. Patikslintos deklaracijos buvo, nes statybos darbai l3-čioje ligoninėje turėjo prasidėti lapkričio mėnesį. Atliekant auditą auditorė turėjo matyti, kad į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą būdavo pastovios kasmėnesinės įplaukos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už ligoninės renovacijos darbus. Namie gal irgi turi išrašą atsispausdinęs, kad kas mėnesį gaunamos įplaukos. Dokumentus pateikė, bet pasidarė kopijas. Kas liečia išrašus, tai jų kopijas turi. Susitarimas su R. buvo. Tai turėjo būti reklamos paslaugos, tačiau darbai nebuvo įvykdyti, pinigai jiems nebuvo išmokėti. Dokumentas buvo pasiruoštas, nes R. su vyru sakė, kad jie norėjo būstui paskolą imti, norėjo tiesiog pateikti tą dokumentą, o realiai tas dokumentas į įmonės apskaitą nebuvo įtrauktas ir realiai pinigai nebuvo išmokėti, apskaitoje jo nebuvo. Orderis apskaitoje nebuvo. Patį R. yra matęs, yra bendravę. Statybininkai pas jį dirbo už minimalų atlyginimą, atlyginimus mokėjo. Visa problema buvo tame, kad buvo numatyta tiek tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytoje sutartyje diena, kada žmonės turėtų būti Norvegijoje, bet jų ten nebuvo. Iki tos dienos kontraktą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašę, asmenys nenuvažiavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, įsipareigojo nugabenti žmones, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės yra sutarties sulaužymas. Po to buvo, kad dar jis kalbėjo su norvegais, kad galbūt atidėti savaitei atvažiavimą, kažkas kaip ir atvyko, jis bandė padėti Š., pasamdė žmogų, kuris nuvežtų žmones, bet vėl nenuvažiavo. Laidavimo rašto prašė Š., todėl ir buvo pasirašytas. Pripažinti civilinį ieškinį teisinga, nes buvo bankinis pavedimas. Dabar dirba, kiek leidžia galimybės, tiek moka. „(duomenys neskelbtini)“ šiai dienai yra bankrutuojanti įmonė. Dabar moka antstoliams. Pinigus – atlyginimus mokėjo darbininkams. Pinigų nebuvo labai daug. Pasirašydamas laidavimo raštą pinigų neturėjo.

Daiktai pas jį namuose neatsidaro. Norėdamas gelbėti sutartį, rado autobusiuką, kuris nuvežtų žmones. Autobusiukui buvo kažkoks gedimas, bet daiktai buvo sukrauti, žmogus tvarkė autobusiuką, bet atsisakė važiuoti. Daiktai buvo jam atvežti ir paskambino Š.. Autobusiuku ketino nuvežti M. J.. Nežino, kodėl to nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. M. J. adreso nežino, bet turi telefono numerį.

Jis jų neturėjo gabenti į Norvegiją, norėjo pagelbėti. Ikiteisminio tyrimo metu ilgai atsisakė duoti parodymus. Nežino, kodėl atsisakė duoti parodymus, tiesiog taip gavosi. Š. nepažinojo. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kodėl Š. pažinojo iš anksčiau. Norvegijos įmonių nepamena, buvo nurodyti darbai, buvo nurodyta, kad darbai turėtų vykti 6 mėnesius. Norvegijoje turi statybų srities verslą. Ta įmonė buvo veikianti 2008-2009 metais, dabar neveikia.

Nors kaltinamasis D. M. nepripažino kaltės pagal pareikštą kaltinimą dėl sukčiavimo, o dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir žemiau išdėstomų įrodymų visuma.

Liudytoja I. B. D. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kai ji dirbo buhaltere, jis buvo įmonės vadovas. Pykčio, noro jį apkalbėti neturi. Dirbo vyr. buhaltere įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ 2016 metais, nuo sausio kažkurios dienos iki birželio. Iš pradžių dokumentus jai pateikdavo laiku, mokesčius mokėjo laiku, atlyginimus irgi mokėjo. Paskutinius mėnesius nei dokumentų negaudavo, nei atlyginimų. Paskui bandė surasti D. M., bet jis neatsiliepdavo telefonu, tai po to Sodrai pati pateikė pranešimą, kad atleidžiama iš darbo, nes nematė prasmės. Pati parašė pranešimą, kad mokesčiai jos neieškotų, nes neatliko jokio darbo. Nepamena, kas tuo laikotarpiu buvo direktorius. Iš pradžių buvo ar N. M. ar D.. Realus direktorius buvo D. M.. Darbo sutartį su D. pasirašinėjo. Dokumentų perdavimo akto nebuvo, dokumentus jai atveždavo Deividas. Sąskaitos išrašytos pagal numerius, kasos pajamų orderiai irgi pagal numeraciją, banko išrašus pati išsitraukdavo, pirkimo sąskaitas kiek pateikdavo, tiek. Ji įtraukdavo tai, ką jai paduodavo. Nebuvo tokių dalykų, jog matytų, kad kažko trūksta ar kažko per daug. Darbiniai santykiai buvo normalūs. Buvo sutarę, kad dokumentus jis atveža, ką galima, siųs elektroniniu paštu, o ji suveda į apskaitą, pildo deklaracijas, mokesčius paskaičiuoja, sumoka. Nepamena, bet toje įmonėje dirbo ne pilnu etatu, gal 2 valandoms. Tai buvo jos antraeilis darbas. Jos darbo vieta buvo namuose, dirbo nuotoliniu būdu. „(duomenys neskelbtini)“ ofise nėra buvusi. Buvo tik balansas, balanso likučiai gal 2015-01-01 datai, o iš prieš tai buvusių dokumentų nebuvo. Ji prašė D. tų dokumentų, bet jis sakė, kad nieko neturi. Dokumentai buvo pas D. M. saugomi. Ji sutvarkydavo ir jam grąžindavo. Tik paskutinių mėnesių dokumentai pas ją buvo, nes Deividui neprisiskambino, tai vėliau, kas buvo likę, tyrėjai atidavė. Nepamena, kokių verslo santykių turėjo „(duomenys neskelbtini)“. Buvo tokia firma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji kasos pajamų orderių nerašydavo, juos rašydavo direktorius. Direktorius ir kasininkas buvo, jis atnešdavo užpildytus su parašais kasos pajamų orderius, tai ji juos įtraukdavo į apskaitą. Nepamena, kokias sumas įtraukė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjo ją anksčiau ir jai dar tuos dokumentus parodė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, 276 straipsniu, balsu perskaitė liudytojos Irenos B. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 110-112), kur ji paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė laikotarpiu nuo 2016-01-27 iki 2016-06-15. Dalis buhalterinės apskaitos dokumentų buvo laikomi pas ją namuose, o likusieji dokumentai pas D. M. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą. Ar jis dokumentus laikė namuose ar įmonės buveinėje, nežino, įmonės buveinės adreso taip pat nežino, nes joje nėra buvusi, jis jai dokumentus atveždavo į namus arba atsiųsdavo el. paštu. Buhalterinę apskaitą tvarkydavo savo namuose. 2016 metų pavasarį, tikslaus laiko įvardyti negali, D. M. pradėjo neteikti buhalterinės apskaitos dokumentų, delsė, prižadėdavo atvežti, o neatveždavo, todėl ir baigė dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ankstesnį direktorių - tą, kuris vadovavo įmonei prieš direktoriumi tampant D. M., nieko pasakyti negali, vardo ir pavardės nežino, taip pat nežino, kas tuo metu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. PVM ir GPM deklaracijas už tą laikotarpį, kai buvo įdarbinta, teikė ji, iš tų dokumentų, kuriuos pateikdavo D. M., pagrinde tai buvo PVM sąskaitos faktūros, visas PVM sąskaitas faktūras ir kitus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos turėjo, ji atidavė policijos pareigūnams, o kiti liko pas D. M.. Ji turėjo prieigą prie VMI elektroninio deklaravimo sistemos, per kurią teikė deklaracijas. Taip pat, jos manymu, prieigą prie elektroninio deklaravimo sistemos turėjo turėti ir D. M.. Kas dar galėjo turėti tokią prieigą, ji nežino, gal kažkas iš anksčiau įmonėje dirbusių asmenų. J. L. (B.) vardas ir pavardė jai nėra girdėta. Prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų turėjo prisijungimą, nes darydavo pavedimus Sodrai ir VMI, taip pat pervesdavo darbuotojams atlyginimus. Grynaisiais pinigais disponavo tik D. M., ji ne. Kodėl nebuvo pateikta finansinė ataskaita už 2015 metus, ji nežino, pasakyti negali. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-01-08 kasos pajamų orderiu TRV Nr. 09 įformino 3000 eurų priėmimą grynaisiais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji atsimena, kiek atsimena, šie pinigai buvo išduoti kaip avansas atskaitingam asmeniui D. M., kažkiek pinigų jis panaudojo įmonės veiklai, bet kiek ir kur, neatsimena. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-01-11 buvo pervesta 12000 eurų, tiksliai neatsimena, įvardyti negali, tačiau pasitaikydavo bankinių pavedimų, šie pinigai taip pat galėjo būti išduoti D. M., kaip atskaitingam asmeniui, tačiau, kur jie buvo panaudoti įvardyti negali, nes nebegaudavo buhalterinės apskaitos dokumentų. Apie tai, kad už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23 nepateikta ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, atsargos, pajamos ir sąnaudos bei įsipareigojimų apskaitos registrai, gali paaiškinti tą patį, jog jai nebuvo teikiami buhalterinės apskaitos dokumentai. Kadangi D. M. buvo nerūpestingas, nebegalėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pati pranešė Sodrai, kad nutraukia darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie autorinę sutartį, sudarytą tarp D. M. ir E. R. ji nieko nežino, tokios sutarties nematė. Kad pagal 2016-05-17 kasos išlaidų orderį Nr. 09 E. R. sumokėta 9000 eurų, pagal 2016-05-27 kasos išlaidų orderį Nr. 15 E. R. sumokėta 9000 eurų, ji neatsimena, jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokie orderiai yra, reiškia, toks faktas buvo, tačiau ji to nepamena. Apie 2016-02-09 KIO Nr. 21, pagal kurį išmokėtas 100 eurų avansas K. P., 2016-02-09 KIO Nr. 22, pagal kurį išmokėtas 100 eurų avansas V. K., ji atsimena, tai buvo avansas minėtiems darbuotojams, pinigus, keik žino, D. M. jiems išmokėjo, minėti orderiai turėjo būti užregistruoti kasos knygoje, bet minėta knyga ne pas ją, o pas D. M.. Kas pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 (užpildymo data 2016-06-20), įvardyti negali, nes neatsimena, tačiau, mano, kad už minėtą laikotarpį apskaitą tvarkė kažkas kitas ir pateikė šią deklaraciją. Ar pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30 (užpildymo data 2016-02-08), pateikė ji, neatsimena, bet galėjo ją pateikti ir ji, galbūt to paprašė D. M., nes ši deklaracija, pagal datą, buvo vėluota pateikti. Ar ji pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31 (užpildymo data 2016-02-08), taip pat nepamena, įvardyti negali, arba ji, arba kažkas kitas tvarkęs buhalterinę apskaitą prieš ją, pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31 (užpildymo data 2016-02-24), pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2016-02-29 (užpildymo data 2016-03-25), pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-03-31 (užpildymo data 2016-04-25), pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-04-30 (užpildymo data 2016-05-25), pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-05-31 (užpildymo data 2016-06-20) teikė ji, jos buvo sudarytos pagal dokumentus, kuriuos atveždavo D. M., paskutinės deklaracijos buvo nulinės, nes ji negaudavo iš D. M. jokių dokumentų, jį apie tai informavo, tačiau jis tik pažadėdavo atvežti dokumentus, o jų taip ir neatveždavo, po to jam nebepavykdavo prisiskambinti. Kaip minėjo, visus dokumentus, kuriuos turėjo pateikė pareigūnams, o kiti turi būti pas D. M., taip pat ir PVM sąskaitos faktūros turi būti pas jį.

Liudytoja Irena B. D. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingai. Dalį paskutinių dokumentų turėjo namuose, buvo einamieji dokumentai. Ji dokumentus atidavė tyrėjai. Orderius rašė, nes D. M. paprašė dėl to, kad žmonės nori avanso. Avanso jie niekam nemokėdavo ir tada ji rašė, nusiuntė gal elektroniniu paštu ar jam perdavė. Deklaracijas pildė, galėjo pildyti ir už lapkritį ir gruodį. Galėjo būti, jog D. prašė už tą laikotarpį, o visas 2016 metų deklaracijas pildė pagal tai, ką jai pateikdavo M.. Ji ir anksčiau yra dirbusi įmonėje pas D. M.. Jis po to vėl pasiskambino jai ir sakė, kad turi naują įmonę, paprašė, gal ji galėtų jam buhalteriją tvarkyti. M. pažinojo iš anksčiau, jis jai pasiūlė dirbti. Ji klausė, kur yra ankstesni dokumentai. Jis sakė, kad jam neperdavė, jis neturi. M. motiną M. pažinojo. Praktiškai bendraudavo su Deividu, tai pas jį klausdavo. Jis pasakė, kad dokumentų neturi, nes jam neperdavė. Reiškiasi jai buvo atnešti dokumentai ir iš jų pildė deklaracijas. Tyrėja jai rodė dokumentus. Deklaracijos buvo ne nulinės, paskutinių mėnesių buvo nulinės. Tie dokumentai kažkur turėjo būti. Jos darbas - suvesti dokumentus į registrus, paskaičiuoti mokesčius, užpildyti deklaracijas, daryti pavedimus mokesčių inspekcijai, Sodrai ir atlyginimus. Darbuotojų įmonėje buvo ne daug. Tai buvo transporto paslaugos, pervežimo paslaugos. Su kitais įmonės darbuotojais nebuvo susitikusi. Iš pradžių atlyginimams darė pavedimus, paskui grynai mokėdavo. Pradžioje pavedimus ji darydavo, o paskui ir ji nebegaudavo atlyginimo. M. ir ji galėdavo daryti pavedimus. Pavedimus darydavo per elektroninę bankininkystę. M. jai sudarė atskirą prieigą, o visa kita jis darydavo, ji tik su mokesčiai ir atlyginimais per banką darydavo. Vėliau su Deividu nebesusisiekė, nes neprisiskambino. Su Malakauskiene nebendraudavo, visą veiklą faktiškai vykdė ir organizavo M.. Keletas darbuotojų buvo, nepamena.

Liudytoja E. R. teisme parodė, kad asmeniškai D. M. nepažįsta, tik yra girdėjusi, realiai jo nėra mačiusi. Giminystės ryšiais nesaistomi. Pykčio, noro jį apkalbėti neturi. Ji nieko nežino apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Norėjo su vyru imti būsto paskolą ir tam reikėjo jai gauti daugiau pinigų, nes toks, koks buvo atlyginimas, nebūtų galėjusi pasiimti būsto paskolos. Vyras užsiminė, kad turi jauną, perspektyvų verslininką, kažkokį pažįstamą ir galbūt to verslininko įmonėje reikėtų kažko su informacinėmis technologijomis paslaugų. Pas ją įmonėje, kurioje dirba, dirba IT specialistas, kurio pagalba ji galbūt pasirašytų sutartį, o žmogaus paprašytų, jei jis jai padėtų, ar ją instruktuotų ar padarytų tuos darbus. Gavosi tai, kad kaip suprato, kad reikėjo internetinį puslapį apipavidalinti. Vyras susikalbėjo, kad pažįstamo įmonėje reiktų atnaujinti internetinę svetainę ar įdiegti administracinę sistemą. Galvojo, kad šiuos dalykus susiderins. Vyras jai į darbovietę atvežė jau paruoštas sutartis. Pamena kad buvo lapukai, kur parašyta suma, net nepamena tiksliai sumos, bet kai parodė tyrėja, matė, kad tai buvo jos parašas. Sutartys buvo kelių lapų, pasirašė tas sutartis, pačio D. nebuvo. Pasirašė lapukus, kad pinigus paėmė, galvojo, jog tai pagreitins ir galės kreiptis į banką dėl paskolos, nors realiai pinigų negavo. Pasirašė, kad paėmė pinigus, bet tų pinigų negavo. Jokių pinigų negavo, jos vyras irgi negavo. Pasirašytus dokumentus nuvežė į įmonę, nepamena, kur likę pas ją, nes tos sutarties niekur nepanaudojo. Vyras vėliau skambino D., pasiklausė D., ar reikia dar kokių paslaugų. Iš pradžių D. neatsiliepė, o po to telefonas buvo išjungtas. Realiai ta sutartis niekinė. Sutartį ji ir įmonės vadovas pasirašė, jos vyras nepasirašė. Nepamena, ar tai buvo pinigų priėmimo perdavimo aktas. Pasirašė, kad jai išmokėtas atlygis, tačiau nei paslaugų atliko, nei pinigų gavo. Kokia suma buvo nepamena, ar 3 000, ar 5 000. Keli etapai buvo, nepamena tiksliai. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Sutartis ir pinigų perdavimo aktai ar kvitai buvo pasirašyti vienu metu. Neatkreipė dėmesio net kokia data buvo pasirašyti. Vienu metu visus dokumentus pasirašė. Nebuvo žiema, buvo gal pavasaris. Galėjo būti, kad pasirašė atgaline data. Realiai ji nieko realiai nesitarė, gal apie 15 000, kai buvo paduoti pasirašyti kvitukai, tada pamatė kokioms sumoms pasirašė. Ji nepadarė jokių paslaugų, nei pinigų gavo. Vyras sakė, kad M. telefonu neatsakė, o po to iš vis telefonas buvo išjungtas. Vyras neminėjo, kad vėliau būtų sutikęs M..

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad D. M. pažįsta, giminystės ryšiais nesaistomi, pykčio, noro apkalbėti neturi. Su M. susipažino prie futbolo maniežo, buvo tik pažįstami. Iš kalbos viskas išėjo. Kalbos buvo apie firmas, darbus, tiesiog tuo metu planavo būsto paskolą, reikėjo papildomų pajamų ir tokia mintis šovė. Autorinė sutartis, kad padaryti kažkokius saitus, nepamena tiksliai, buvo kažkokios kompiuterinės paslaugos. Asmeniškai su M. bendravo. Nepamena, ar M. asmeniškai, ar įmonei sukurti produktą reikėjo. Susitarė, kad padarys paslaugą ir už tai bus sumokėta, 25 000 ar kiek buvo, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė 18 000, tai teisinga. Geriau remtis pirminiais parodymais. Jis paprašė žmonos, kadangi ji dirbo prie kompiuterių ir turėjo pažįstamų, gal ji turės, kas padės. Sutartį su M. pasirašė mašinoje. Jis žmonai atvežė į darbą ir davė pasirašyti. Galima sakyti, kad žmona pasirašė neskaičiusi, juo tikėjo.. Ten buvo D. ir jo žmonos parašai, jo parašo nebuvo. Nepamena koks buvo laikas, kai buvo iškviestas į apklausą, tada ir nurodė. Nepamena, kiek lapų buvo, daugiau nei vienas. Lygtais buvo tik sutartis. Su jai pagal sutartį nebuvo atsiskaityta. Gali būti, kad pasirašė, jog pinigus gavo. Kasos išlaidų orderiuose lygtais pasirašė. Žmona pasirašinėjo dokumentus, kuriuos jis atvežė. Kai žmona pasirašė, dokumentus atidavė M.. Buvo kalbama, kad M. duos, ką reikės konkrečiai padaryti ir atsiskaitys, bet baigėsi bendravimas ir darbų nebuvo įvykdyta. Jis pasitikėjo M.. Vėliau atsirado problemos, nutrūko bendravimas su D., tai taip viskas ir liko. Skambino į mokesčių inspekciją, klausė, ar nebus problemų, kad pasirašė. Sutartis nebuvo įvykdyta. Aplinkybės, kodėl ta sutartis buvo neįvykdyta – jam nežinoma. Darbai nebuvo atlikti, pinigų irgi negavo. D. sakė, kad vėliau paaiškins ką reikės padaryti, bet nutrūko ryšys su D.. Buvo kalbama, kad susitiks kitą savaitę. Buvo skambučiai, bet taip ir nesusitiko. D. sakė, kad turi problemų. Mano. Kad apklausoje teisingai buvo nurodęs, koks buvo laikotarpis.

Liudytoja N. M. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, vadovaudamasi procesine teise, numatyta LR BPK 82 str. 2 d., atsisakė duoti parodymus.

Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nesaistomi giminystės ryšiais. Tas žmogus jį apgavo, su jo įmone pasirašė kontraktą. Su M. jį supažindino jo buvęs darbuotojas P. U., kuris M. pristatė kaip labai sėkmingai dirbantį jauną verslininką, kuris turi transporto kontraktus, turi verslo kontraktą Norvegijoje. Taigi buvo pasiūlymas perimti verslo kontraktą iš Norvegijos. Tuo metu jo įmonė dirbo Danijos rinkoje. U. sakė, kad tą žmogų pažįsta ir garantuoja. Po kontrakto pasirodė, jog M. reikalavo 15 000 eurų už kontrakto perdavimą. Jis su tuo iš esmės sutiko, nes siūlomos sąlygos jam tiko. Galvojo, kad tuos 15 000, kuriuos prašė sumokėti, jog reikės sumokėti iš pelno, projekto eigoje, todėl galvojo, kad viskas tvarkoje. Kai pasirašė kontraktą, M. jam to kontrakto nedavė ir sakė, kad dabar reikia pinigų, sudarė psichologinį spaudimą, kad arba taip arba ne, nes daug žmonių nori. Jis M. sakė, kad tokių pinigų nesinešioja, tai sutarė, kad M. sumokės grynais 3000 eurų, o likusią dalį perves į sąskaitą, tą ir padarė. Kuo toliau, tuo aiškiau ėmėsi darytis, kad tai - melas, kad M. neturi tų kontraktų. M. tempė gumą, nes projektas atsidėjo. Baigėsi tuo, kad M. dingsta, paėmęs netgi darbuotojų daiktus, krepšius ir tik jo darbuotojas, žinodamas, kur M. gyvena, nuvykęs pas M. į namus, išsireikalauja, kad daiktus grąžintų. M. pateikė užbraukytą kontraktą, kad būtų nematyti, kas su kuo sudaręs sutartis, kur nurodytos dvi įmonės. Ganėtinai greitai galima išsiaiškinti. Jau yra kreipęsis į Norvegijos ambasadą ir yra paaiškėję, kad tos įmonės bankrutavusios. Tai vyko palaipsniui. Iš karto M. kontrakto ir nedavė. Paskui jis privertė, kad kontraktą duotų, tai davė kopiją, kur duomenys buvo užbraukyti, buvo likę keli pavadinimai, kuriuos jis patikrino. Tuo metu, kai M. sudarinėjo kontraktą, įmonių nebuvo. Kai skambino, kad atvažiuoti į Norvegiją darbus dirbti, M. sako: „aš dabar Norvegijoje kaip tik kalbuosi“, darbuotojas atveš bilietus, bet niekur neišvažiuoja. Jo darbuotojas M. randa namuose, tai fiziškai net neįmanoma iš Norvegijos grįžti per tokį laiką. M. buvo namuose, Lietuvoje. Jis sumokėjo M. 3000 grynais, 12 000 pervedė banko pavedimu. Kiek pamena, tai buvo įmonės sąskaita Buvo „(duomenys neskelbtini)“ įmonė. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. M. nepažįsta. M. pristatė žmogus, kuriuo pasirodo, be reikalo jis pasitikėjo. M. pristatė kaip sėkmingą verslininką. U. pasitikėjo. 15 000 buvo kaip detalė, kontraktas, tai kad 10-12 žmonių važiuoja į Norvegiją. Turėjo atlikti techninių perlaidų montavimą. M. pateikė brėžinius, jis juos pateikė darbuotojams, kurie turėjo pagal tuos brėžinius viską sumontuoti. Jie pasirašė kontraktą, o M. kontraktą laiko ir sako: „kur pinigai?“ Kai pasirašė, matė už ką pasirašė, tačiau M. laikė abi kopijas ir jam nedavė. Kadangi nenorėjo mokėti į priekį, M. pakelia valandos darbo kainą, kad įmonė daugiau uždirbtų, prideda pastraipą, kad jei ne, jog grąžins iškart, daugiau garantijų. Sudaromas psichologinis spaudimas, kad va išvažiuoju į Londoną, arba rašykis, arba ne. Pirma pasirašyta kopija yra suplėšyta, nes M. sako: „tu nesupratai, kad pinigų noriu dabar, be tavęs dar eilė stovi, kurie nori pasirašyti“. Tai buvo psichologinis spaudimas. Po to buvo bendravimas, kas bilietus perka, kokie duomenys žmonių, kad Norvegijai paduoti, bendravimas vyksta nuolatinis ir M. jis sakė, kad parodytų kontraktus. Pradžioj M. atsisako, vėliau kontraktą duoda. Eigoje paaiškėjo, kad tai yra melas, apgavystė. U. nuo to nusiplauna, nekelia telefono. Pasirašymas buvo 2016 metų sausį ir nuo to laiko U. nematė. M. matė kai kontraktus padavinėjo, po to viskas sustojo. M. siuntė raštu, kad tuos pinigus grąžins. Dokumentas buvo siųstas PDF failu.

Liudytojas A. Š. teismui pateikė įsipareigojimą - sumokėti 15 000. Liudytojas parodė, kad pinigų M. jam dar nesumokėjo. Kreipėsi į advokatą, kuris savo darbą darė ir tuo momentu viskas buvo aišku. Tie pinigai nebuvo sumokėti. Advokatas jam sakė, kad nesitikėtų pinigų. Pats kalba gimtąja lietuvių kalba, anglų, rusų, danų, lenkų, vokiečių kalbomis. Kontraktas, kurį pateikė M. buvo lietuvių kalba, o kontraktas su Norvegijos įmone buvo anglų kalba. Jis kontraktą suprato. Su U. nuo to laiko kontakto neturi. M. parašė kontraktą tarp jo įmonės ir tarp „(duomenys neskelbtini)“. Tada pinigų nemokėjo, 3000 buvo paduoti sekančio susitikimo metu. Pirmas kontraktas buvo pasirašytas, M. abi kopijas laikė ir klausė, kaip bus su tais pinigais. Jis suprato, kad 15 000 reikės mokėti projekto eigoje. Kelios dienos praėjo po pirmo pasirašymo, kai pasirašė kitą. Viskas vyko 2016 metų sausį, tikslių datų neatsimena. M. sakė , kad 15 000 nesinešioja grynais, tai pokalbio metu sutarė, kad 3000 bus grynais, o likusi dalis bus pervesta į sąskaitą. M. visada deklaravo, kad išvažiuoja į Londoną. M. skubino, buvo psichologinis spaudimas. Dėl 3000, atrodo, kad M. pasirašė, jog gavo tuos pinigus. Tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai, 12 000 taip pat buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje lygtais yra įsipareigojimas, įmonėje tai tinkamai buvo registruota. Banko sąskaitos numerį, rekvizitus suteikė M., sutartyje tai buvo nurodyta. P. M. pervedė pagal šią sutartį. Dokumento negavo, kad paslaugos suteiktos 15 000 eurų sumai. Kai pradėjo bendrauti, pasirašėme sutartį, tada pamatė įmonių duomenis. Anglišką kontraktą M. pateikė vėliau, jau po sutarties pasirašymo. Pateikė savaitės bėgyje. Telefonu bendravo kas kelias dienas. M. sakė, kad turi daug reikalų ir jis M. sakiau, kad parodytų kokią nors sutartį, su kuo sudaręs. M. atsisakė, nes atseit, tai komercinė paslaptis. Po to pateikė anglišką. M. jam atvežė į Vilnių, susitiko prie Gariūnų Maximos, pateikė ir sakė, kad labai skuba ir išvažiavo į Kauną. Tai buvo sutarties kopija, dalis informacijos buvo užklijuota, užtempta. Neramu pradėjo darytis gan greitai, nes tas išvažiavimas, kuris turėjo vykti į Norvegiją vis atsidėliojo. Neramu buvo ir tada, kai prašė duomenų. Iš pradžių nepateikinėjo, po to pateikė, tai nuo duomenų pateikimo dar neramiau pradėjo darytis. Po sutarties pasirašymo mėnesio bėgyje turėjo išvažiuoti. Turėjo išvažiuoti kažkur 12 žmonių. Du liudininkai yra, tame tarpe buvo A. M., T. R., N. K.. Apie montavimą, apie darbus jis kalbėjo su jais. Su pagrindiniais sutarė, pats kontraktas buvo derinamas, ar bus galima sumontuoti, kalbėjo su R. M.. Pradžioje, kai pradėjo darytis baisu, prašė pasižiūrėti, kas ta „(duomenys neskelbtini)“. Tai jam sakė, kad ką rašo internete, tai geriau su M. nieko nepasirašyti, prašė apie M. pasidomėti. Sužinojo, kad M. trys baudžiamos bylos iškeltos už sukčiavimą, tada suprato, kad yra apgaudinėjamas. Kai advokatas pateikinėjo, dirbo su byla, buvo kreiptasi į Norvegijos pasiuntinybę, tai buvo viso to eigoje. Čia buvo po pasirašymo. Tą įsipareigojimą pateikė vėliau. Norvegijos ambasados atsakymas buvo telefonu. Jis pats teiravosi ambasados, po to informaciją perdavė advokatui. Su ambasada kalbėjo telefonu. Bendravimas su M. baigėsi tuo, kad M. nekėlė ragelio. Po kiek laiko nustojau M. skambinti, nes nekėlė ragelio. Jis daugiau skambino prieš įsipareigojimo pasirašymą. UAB „Spangė“ šiuo metu yra bankrutavusi. Rangos sutartis buvo. Kaip jam buvo pateikta, tai M. yra sudaręs sutartį su Norvegais, tai kadangi M. neturi laiko, neturi žmonių, visa tai gali permesti jiems, kadangi į tą projektą yra investavęs 50 000 eurų, tai mano, kad 15 000 eurų kaip ir atsidėkojimas, vos ne draugiškas poelgis. Pirmame variante apie 15 000 lygtais visai nebuvo, antrame variante kažkaip buvo įvardinta, bet nepamena kaip. Žodžiu buvo pasakyta, kad jei nori, turi gauti 15 000. Pirmame variante buvo supratęs, kad iš projekto pelno, kai pasirašytas kontraktas, sako pinigus dabar reikia sumokėti. Sutartis yra, apmokėjimas, raštai M., tai buvo įforminta tinkamu būdu. Proceso eigoje buvo aišku, kad tai apgavystė, pinigų išviliojimas. Buvo pateikti brėžiniai, kurie ganėtinai neinformatyvūs, darbas buvo montavimo, žmonės, kurie būtų važiavę, būtų montavę metalines konstrukcijas. Buvo atspausdinta. Tuo momentu nėra labai svarbu, ar tai originalus brėžinys ar ne. Tuo momentu jam buvo svarbu, ar žmonės sugebės sumontuoti. Už darbą gaunamas atlyginimas už valandą. Jei darbuotojai gali padaryti, tai važiuoja ir daro. Direktoriaus pareigose dirbo iki įmonės bankroto, berods, iki 2017 metų. Teismo nutartimi pripažinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi. Nežino kaip vyksta skolos išieškojimas. Buvo keletas faktorių dėl įmonės bankroto, 15 000 žinoma irgi turėjo įtakos bankrotui.

Liudytojas T. R. teisme parodė, kad kaltinamąjį mato pirmą kartą. Pykčio, noro apkalbėti neturi, giminystės ryšių neturi. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 metų gegužės pabaigos iki 2016 ar 2017 metų. Pradžioje buvo darbuotojas, paskui į statybas išvažiavo, buvo kaip brigadininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė nuo tiltų dažymų iki statybų. Įvairūs darbai vyko užsienyje. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo Danijoje, Švedijoje. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontraktą žinojo tik tiek, kad ėjo gandai, jog buvo darbai, turėjo kažkur važiuoti. Kai kas daiktus pradėjo pakuotis. Jis daiktus nuvežė M. ir viskas. Vykti viskas buvo kaip ir suplanuota. Nežino kodėl neišvyko. Nežino, kokius darbus turėjo dirbti Norvegijoje. Apie atlyginimą nebuvo kalbos, tik buvo pasakyta, kad „važiuosim“. Jog „važiuosim“ sakė direktorius Š.. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo važiuoti M., R., G., N. K. greičiausiai irgi turėjo vykti į Norvegiją. Jis skambino Š. ir tiek, Š. pats pradėjo grasinti teismais, advokatus siuntinėti, nes kai firma bankrutavo, gal 18 žmonių padarė, kad jie jam skolingi - tai dienpinigių permokos, tai dėl socialinio draudimo. Su Š. iš vis dabar nebendrauja. Jis žino tiek, kiek Š. papasakojo. Su U. pirmais metais dirbo. Kiek dirbome tiek, U. anksčiau išvažiavo už jį. Dėl statybų tiksliai nepamena, kažko kito važiuoti negalėjo. Iš Danijos praktiškai paskutinis išvažiavo. Realiai turėjo grįžti ir vėl išvažiuoti. Tai buvo lapkričio pirmos dienos. Turėjo važiuoti į Daniją, bet neišvyko. Iki pat pavasario Norvegija atsirado. Kiek pamena, vieną kartą jau turi išvažiuoti, paskui paskambino, kad šiek tiek atkelia, tada vėl nukėlė. Buvo pasakyta, kad konkrečiai, tiksliai išvažiuoja, tai daug žmonių tuos daiktus buvo suvežę. Jis daiktus M. nuvežė, nes kiek žino, M. su savo autobusiuku turėjo važiuoti. M. turėjo nuvežti į vietą, o jis lėktuvu skristi. Daiktus iš M. ir atsiėmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo daug melo. Prasidėjo tai, kad žada, bet tempia, tempia, tai jis pasakė, kad išeina. Po to, po dviejų mėnesių, kai liepą išėjo, tai rudenį laiškai iš advokato buvo. Kai dirbo, turėjo būti priedas, bet gavosi taip, kad reikia skambinti ir prašyti, kad pervestų tuos pinigus. Kiek buvo kalbos, kad projektų atseit daugybė, bet galutinis rezultatas, kad nieko neturi.

Liudytojas N. K. teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Giminystės ryšių neturi, pykčio, noro apkalbėti neturi. Yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo 2016 metų pirmą pusmetį. Dirbo statybose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė statybomis. Direktorius buvo A. Š.. M. pavardė jam nebuvo žinoma. P. U. pavardė taip pat nebuvo žinoma. Kažką girdėjo apie kontraktą, bet nieko konkrečiai negali pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu gal ir geriau atsiminė.

Teismas posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, 276 straipsniu, balsu perskaitė liudytojo N. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 133-135), kur jis paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi-staklininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016-02-01 iki 2016-06-10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigos buvo darbininkas, reikėjo atlikti statybos darbus, dažniausiai tai buvo gyvenamųjų namų statyba - daugiausiai užsienyje. Kokia buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla tiksliai įvardinti negali, pagrinde buvo susiję su statybomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo A. Š.. D. M. jam nėra girdėtas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė taip pat nėra girdėta. P. U. taip pat negirdėtas, galbūt UAB „(duomenys neskelbtini)“ P. U. dirbo prieš jam pradedant dirbti. Apie sutartį sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasakyti nieko negali, nes apie ją nežino, tačiau žino, kad buvo kontraktas, pagal kurį turėjo vykti dirbti į Norvegiją. Norvegijoje, kiek atsimena, turėjo atlikti statybos darbus keliuose, įrenginėti atitvarus. Į Norvegiją turėjo vykti 2016 metų sausio - vasario mėnesiais. Ar visi darbuotojai turėjo išvykti vienu metu, neatsimena. Kad visi darbuotojai susirinktų prie prekybos centro „Mega“, ir ruoštųsi išvykti į Norvegiją pradėti statybos darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ mikroautobusu, tokio fakto neatsimena. Kiek atsimena, buvo žadama nupirkti lėktuvo bilietus vykimui į Norvegiją, bilietus turėjo nupirkti A. Š.. Kodėl nebuvo išvykta į Norvegiją pasakyti negali, greičiausiai, kad dėl kažkokių nesklandumų pačioje Norvegijoje. A. Š. nebuvo minėjęs, dėl kokių priežasčių neišvykta atlikti statybos darbų į Norvegiją, neminėjo apie sutarties nutraukimą. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui būtų perduoti jų daiktai nuvežimui į Norvegiją, patvirtinti negali. Gal kitų darbuotojų daiktai perduoti ir buvo, jo ne, tokių aplinkybių neatsimena. Kiek žino, į Norvegiją kartu su juo turėjo vykti G. M., kokie kiti darbuotojai nežino. Kiek atsimena, A. Š. kelionei į Norvegiją ruošėsi, buvo minima jog bus supirkta apranga, reikalinga darbui Norvegijoje. A. Š. minėjo, jog kažkas apgavo, dėl to neišvyksta dirbti į Norvegiją, taip pat A. Š. minėjo, kad dėl neišvykimo prarado daug pinigų, tačiau sumos neįvardijo, kas apgavo, neminėjo.

Liudytojas N. K. parodė, kad pagarsinti parodymai teisingi, juos tvirtina. Nepamena nieko, ar buvo planuojami darbai.

Liudytoja I. G. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra mačiusi 4-5 kartus. Giminystės ryšiais nėra saistomi. Pykčio, noro jį apkalbėti neturi. Dirba buhalterinės apskaitos įmonėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra direktorė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai yra žinoma. Gegužės mėnesį atėjo vokiečių pilietis D. M., su kuriuo kalbėjo rusiškai. Viso nepamena, prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jis atėjo kaip įmonės vadovas, nes skyrėsi akcininkai ir jis norėjo atskirai vestis buhalterinę apskaitą ir jis jam padėjo. Dokumentus atveždavo direktorius, pats D.. Jis atveždavo sąskaitas-faktūras. Nepamena kaip dažnai atveždavo.

Teismas posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, 276 straipsniu, balsu perskaitė liudytojos I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 152-154 ir b. l. 156-158), kur ji paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, registruota Kaunas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) kab., Kaunas. Įmonės veikla yra apskaitos paslaugos. Nuo 2014 m. maždaug balandžio ar gegužės mėnesio, tikslios datos įvardinti negali, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, būtent ji. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, su kuriuo sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, buvo D. M., kuriuo laikotarpiu jis buvo direktorius, neatsimena. D. M. įmonę norėjo parduoti ir veiklą vykdė minimaliai. Atrodo, kad 2015 m. jau nebuvo jokių veiklos vykdymo apskaitos dokumentų. D. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus atveždavo jai į įmonę (duomenys neskelbtini) kab., Kaunas. Buhalterinės apskaitos dokumentus jis pristatydavo tinkamai, laiku. Kodėl D. M. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino. Kiek atsimena, D. M. buvo vokietis, atrodo, kad išvyko į užsienį. D. M. parduodant įmonę „(duomenys neskelbtini)“, buhalteriją sutvarkė tinkamai. Iš ko D. M. buvo įgijęs įmonę, nežino, ar jam buhalterinės apskaitos dokumentus buvo tinkamai perdavęs buvęs direktorius, nežino, ankstesnių buhalterinės apskaitos dokumentų nereikia ir jų nereikalaujama. 2015-08-13 buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 2015010, ji perdavė D. M. visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, jis juos pasiėmė ir išsivežė. Neatsimena kada, jai paskambino D. M., nuo kada jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nežino. Paprašė, kad tvarkytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Ji sutiko. Sutarties, pasirašytos tarp D. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji nerado, galbūt yra pas jį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, vadovaujant D. M., tvarkyti pradėjo 2015 m., tačiau mėnesio neatsimena. D. M. jai neatveždavo jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, jį matė vieną kartą, kai jis buvo atvykęs sudaryti sutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo. Finansinę ataskaitą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 pasirašė ji, tačiau ji buvo už D. M. vadovavimo laikotarpį. D. M. minėjo, kad vykdo kažkokį projektą, yra veiklos pradžia, buhalterinės apskaitos dokumentų pradžioje gali ir nebūti daug, gal todėl jie ir nebuvo pristatomi. Kaip minėjo, D. M. jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų jai niekada ir nepristatė, daugiau jo nematė ir jis jai neskambino. Kiek atsimena, kad pasirašius paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis jai nemokėjo, mokama už paslaugas būna mėnesio pabaigoje, todėl D. M. liko neatsiskaitęs. Nors buhalteriniai dokumentai ir nebuvo pristatomi, D. M. sutartį su apskaitos paslaugų teikimo įmone buvo sudaręs ir mokėti turėjo. Kodėl D. M. teigia, jog buhalterinę apskaitą ji tvarkė netvarkingai ir įmonėje yra likę UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, nežino. Mano, kad jis nori išvengti atsakomybės. Įmonėje jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų nėra likę, D. M. juos atsiėmė, o D. M. nieko pateikęs nebuvo (1 t. 1, b. l. 152-154).

Rado 2015-09-29 buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 15-03, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią nuo 2015-09-29 pradėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Ją elektroniniu paštu pateikė tyrėjai. 2015-12-16 juridinio asmens pranešimu apie jo duomenų pakeitimą mokesčių mokėtojo registre pranešė, jog nuo 2015-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigė teikti buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi laikotarpis, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą yra nuo 2015-09-29 iki 2015-12-01. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. 15-03 buvo sudaryta 2015-09-29, ją atvežė D. M. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę (duomenys neskelbtini), Kaunas. Sutartyje nurodyta, kad sutarties šalis (užsakovas) buvo N. M., tačiau ant sutarties jos parašo nebuvo, ji pasirašė sutartį ir padavė ją D. M., ji pasidarė sutarties kopiją, o D. M. jai atgal sutarties, pasirašytos direktorės N. M., negrąžino. Kodėl ne N. M., o D. M. atvežė sutartį, nežino. Kokios buvo D. M. pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai neatsimena. D. M. matė, kai jis buvo atvežęs minėtą sutartį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę. D. M. dar kartą buvo atvykęs, tačiau kada, neatsimena, ir atvežė tris PVM sąskaitas faktūras ((duomenys neskelbtini)), pagal kurias sudarė 2015-01-01 - 2015-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraštį, taip pat 2015-10-13 – 2015-11-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų PVM sąskaitų-faktūrų registracijos žurnalą. Tai atsiminė, kadangi rado dokumentus - žiniaraštį ir žurnalą. N. M. nematė, įmonėje nebuvo ir neatvežė jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Kokiu laikotarpiu N. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, tiksliai nurodyti negali. Kuomet baigė teikti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų N. M. neperdavė, jokio dokumentų perdavimo - priėmimo akto nesirašė, N. M. nepageidavo atsiimti jokių dokumentų, taip pat jų nepageidavo atsiimti D. M., o dokumentų nebuvo daug, tai tik tyrėjai pateikti apyvartos žiniaraštis ir gautų PVM sąskaitų-faktūrų registracijos žurnalas. Už 2015 m. nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinės finansinės ataskaitos, kadangi šios ataskaitos teikti neturėjo, ją reikėjo pateikti iki 2016-06-01, todėl tą turėjo padaryti buhalterė, kuri jau po to tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 teikė ne ji, ją pateikė kažkas kitas, tai galėjo padaryti pats vadovas ar buhalterė, kuri po jos teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2015-10-12 iki 2015-10-31 pateikė ji, ją teikė pagal duomenis iš D. M. pateiktų minėtų 3 PVM sąskaitų-faktūrų ir iš jos išrašytos PVM sąskaitos faktūros UAB „(duomenys neskelbtini)“ už teiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, pagal kurias UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-10-13 iki 2015-11-02 kažką įsigijo ir pagal tai pateikta deklaracija už laikotarpį nuo 2015-10-12 iki 2015-10-31. Bendra PVM suma pagal sąskaitas faktūras - 173 eurai, deklaracijoje 173 eurai, gautų PVM sąskaitų-faktūrų registracijos žurnale nurodyta PVM sąskaita faktūra 21 euro sumai turėtų būti lapkričio mėnesio deklaracijoje, tačiau už lapkritį deklaracijos jau neteikė, PVM sąskaita faktūra 21 euro sumai (2015-10-13 ir 2015-11-02) išrašyta jos pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ už buhalterinės apskaitos teikimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią deklaraciją pateikė per VMI elektroninio deklaravimo sistemą, prie kurios turėjo prisijungimą. Pačių sąskaitų faktūrų išsaugojusi nėra, tačiau D. M. kartu su gautų PVM sąskaitų-faktūrų registracijos žurnalu pateikė ir 5 PVM sąskaitas faktūras, jos matomos pateiktame gautų PVM sąskaitų-faktūrų registracijos žurnale. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30 pateikė ne ji. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31 pateikė ne ji (1 t., b. l. 156-158)

Liudytoja I. G. parodė, kad pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, juos tvirtina. Paslaugų sutartis nutrūko, nes už paslaugas nebuvo atsiskaityta, neatliko dar vieno darbo, kurio jis prašė. Nei M., nei M. neprašė grąžinti dokumentų. Tai greičiausiai nepasirašytos sąskaitos ir jie jų nesaugoja. Greičiausiai, kad jas atnešė. Tiesiog yra požymiai, kurie viršija jos įsitikinimus. Prašė įdarbinti daugiau negu 5 darbuotojus, pareigos buvo statybininkai, po valandą į dieną, kadangi ji atsisakė, tai buvo paskutinis jų pokalbis. Kas tuo momentu dirbo, nepamena. Dažniausiai prievolės yra direktoriams. Dažniausiai elektroniniais laiškais siunčia priminimus. Praėjusius laikotarpius turėjo programoje, atidavė dokumentus ir jai jų nereikėjo. Paprastai buhalterei praėjusių dokumentų nereikia. Šiuo atveju jų nepageidavo, o neturi sąlygų dokumentų kaupti.

Teisme liudytoju apklaustas M. J. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, pažįstami seniai. Turi keleivinį autobusiuką, valstybinio numerio nepamena. Autobusiukas registruotas liudytojo vardu. Buvo kalba su M. dėl žmonių pavežimo į užsienį, bet tai nepavyko. Nelabai gilinosi kodėl nepavyko, M. jo paprašė, kad reikia nuvežti žmones lyg į Norvegiją. Buvo sutarę, bet sugedo ta mašina ir neįvyko kelionė. M. sakė, kad žmones nuvežti, o kas kaip buvo – tai daugiau ir nesigilino. Pasakė M., kad neturi galimybės vežti, nes sugedo mašina ir daugiau neklausė, kaip viskas baigėsi.

Teismas posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, 276 straipsniu, balsu perskaitė liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, atrodo, kad nuo 2016-02-08 iki 2016-05-12, buvo darbininkas, dirbo prie kelio remonto darbų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo A. Š.. Kokia buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, nežino, jam tekę dirbti tik prie kelio remontų. D. M. jam girdėtas, jis yra jo draugo A. J. pusbrolio sūnus. A. J. taip pat yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam girdėta nebuvo iki to laiko, kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pasirašiusi sutarties su šia įmone dėl darbų Norvegijoje. Su D. M. nebendrauja, jokių santykių nepalaiko. Iš A. Š. girdėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį dėl darbo atlikimo Norvegijoje. A. Š. minėjo, kad už minėtos sutarties perleidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui D. M. sumokėjo 15000 eurų. Apie šią sutartį daugiau nieko nežino ir papasakoti negali. Kada pagal šią sutartį turėjo išvykti į Norvegiją, neatsimena, gali būti jog 2016-01-29, turėjo minėtą dieną susitikti prie Megos, kur juos turėjo paimti D. M. vairuotojas, vardo ir pavardės nežino, tačiau vairuotojas nepasirodė, buvo minėta, kad sugedo transporto priemonė, todėl ir neišvyko. Atrodo, kad buvo planuotas ir dar vienas išvykimas į Norvegiją, tačiau tiksliai šių aplinkybių neatsimena, atrodo, kad vieni darbuotojai turėjo išvažiuoti vienu metu, kiti kitu metu. Yra girdėjęs, kad D. M. turėjo nupirkti bilietus vykimui į Norvegiją lėktuvu, tačiau, jų nenupirko ir į Norvegiją išvykta nebuvo. Į Norvegiją dirbti turėjo išvykti apie 15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Darbus turėjo pradėti iškart nuvykę. Kad minėta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis dėl darbų Norvegijoje buvo nutraukta, jis nežino ir nieko negali apie tai pasakyti. Į Norvegiją nebuvo išvykta, nes nebuvo pasirūpinta kelione, bilietai, kaip minėjo, nupirkti nebuvo ir kelionė neįvyko, daugiau apie tai ir nesidomėjo. A. Š. minėjo, kad dėl to, jog neišvykstama yra kaltas D. M.. A. Š. buvo net aprangas ir avalynę nupirkęs, kuri reikalinga darbui Norvegijoje. Jis pats su D. M. apie šią sutartį ar kelionę kalbėjęs nėra. Tuomet, kai turėjo susitikti prie prekybos centro „Mega“ vykimui į Norvegiją, A. M. - jo sūnus - nuvežė turinčių vykti bagažą ir perdavė kažkokiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui, vardo ir pavardės nežino, bagažas turėjo būti vežamas atskirai nuo jų. Kuomet kelionė neįvyko, jų kelionės bagažas atsirado prie Kaune esančio 25-mečio turgaus garažų, apie tai, kad ten jų bagažas juos informavo D. M., iš tos vietos savo bagažą ir atsiėmė, tada D. M. matė, jam pasakė, kad jis atiduotų jų bagažą, o apie vykimą į Norvegiją nieko nesidomėjo. Kiek girdėjo, A. Š. 15000 eurų už sutarties nevykdymą D. M. negrąžino, nors ir žadėjo juos grąžinti. (t. 1, b. l. 129-131)

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. D. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2016-05-30 Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras J. V. panaikino Kauno apskrities VPK KP ENTV vyresniojo tyrėjo M. D. 2016-05-21 nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir medžiagą Nr. M-1-01-14671-16 grąžino patikslinimui. 2016-06-01, 2016-06-06, 2016-06-07, 2016-06-13, siekiant patikslinti medžiagos Nr. M-1-01-14671-16 įvykio aplinkybes, mobiliuoju telefonu bandyta susisiekti su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), komercijos direktoriumi D. M., tačiau telefonas, nurodytas įmonės rekvizituose, buvo išjungtas, todėl nesant galimybių patikslinti įvykio aplinkybių LR BPK 168 str. nustatyta tvarka, dėl D. M. veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 2 d. (t. 1, b. l. 1).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos K. Š. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. galimo sukčiavimo, gavus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“, nustatyta, jog negalima visiškai nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2015-08-14 iki 2015-12-31 ir dėl to yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d. požymiai, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 222 str. 1 d., kurį tikslinga tęsti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39914-16 (t. 1, b. l. 8-9)

2016-02-18 gautu advokato M. N. pareiškimu, atstovaujančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, nustatyta, kad pirmosiomis 2016-ųjų metų dienomis buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas P. U. supažindino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. Š. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas) vadovu D. M. Kauno prekybos centre „Akropolis“. Susitikimo metu D. M. žodžiu pristatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą - papasakojo, kad įmonė užsiima pervežimais tarp Didžiosios Britanijos ir Vokietijos, taip pat Kaune užsiima 3-iosios ligoninės remonto darbais bei turi keletą statybų projektų Norvegijoje. Šio susitikimo metu D. M. taip pat nurodė, kad projektui teikia armatūros konstrukcijas, rodė jų nuotraukas, tokiu būdu sudarydamas A. Š. įspūdį, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pelninga ir klestinti įmonė. Pokalbio metu D. M. taip pat nurodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas - komercijos direktorius, gyvena Didžiojoje Britanijoje - Londone, bet dažnai atvyksta į Lietuvą. Visos įmonės akcijos priklauso jo motinai. Jis kurį laiką gyveno Norvegijoje, vėliau Didžiojoje Britanijoje, ten vykdė verslą ir turi „svarbių kontaktų“. Pokalbio metu D. M. nurodė, kad 2016-01-07 turi išvykti į Londoną, todėl deryboms dėl galimo bendradarbiavimo Norvegijoje neturi daug laiko. Minėtame susitikime ir vėlesniuose susitikimuose dalyvavo ir P. U.. D. M. žodžiais, jis ir P. U. turi bendrą pažįstamą „M.“. Taip pat D. M. pabrėžė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo derybas tik „M.“ prašymu, kadangi yra daug norinčių perimti statybos darbų kontraktą Norvegijoje. Derybų metu D. M. paaiškino, kad projektui Norvegijoje jau yra išleidęs 50 000 eurų, o už jo perleidimą tikisi gauti 15 000 eurų; planuoja gauti pelną iš jo organizuojamo statybinių medžiagų tiekimo projektui Norvegijoje, o perleidžia projektą, kadangi nespėja atlikti darbų ir neturi tam žmonių. Tokiais žodžiais D. M. įtikino A. Š., kad statybų projektas Norvegijoje, dėl kurio jie derėjosi, yra pelningas. Susitikime dalyvaujant ir P. U., šis pabrėžė, kad „M.“ prašė elgtis su D. M. pagarbiai, kadangi šis yra „sėkmingai dirbantis jaunas Lietuvos verslininkas“. P. U. dalyvavo susitikimuose, kadangi jie su A. Š. žodžiu buvo susitarę pasidalinti projekto Norvegijoje pelną santykiu 40 proc. ir 60 proc.- kur 40 proc. turėjo atitekti P. U., 60 proc. A. Š., todėl A. Š. pasitikėjo P. U. ir manė, kad sudarys tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek P. U. pelningą sutartį. 2016-01-09 A. Š. elektroniniu paštu gavo subrangos sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyje buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo valandos kaina už darbą Norvegijoje bus 30 eurų. Susitikimo metu Kaune prekybos centre „Mega“ A. Š. ir D. M. pasirašė subrangos sutartį. To paties susitikimo metu D. M. pasiėmė abu pasirašytos subrangos sutarties egzempliorius ir ėmė reikalauti iš A. Š. 15 000 eurų - D. M. tikėjosi iš karto gauti pinigus pagal šalių pasirašytą subrangos sutartį. Kadangi A. Š. apie tai informuotas nebuvo, šalys sutartį sunaikino ir sutarė dėl naujos sutarties pasirašymo - D. M. pasiūlė padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo valandos kainą iki 32 eurų bei įtraukti į sutartį nuostatą dėl netesybų, kaip garantiją, kad sutartis bus vykdoma. Šios sąlygos A. Š. buvo gana patrauklios. D. M. reikalavo, kad pinigai būtų sumokėti grynaisiais, tačiau A. Š. nurodė, kad visos lėšos yra banko sąskaitoje, todėl šalys sutarė, kad dalis (3 000 eurų) pinigų bus sumokėta grynaisiais, kita dalis (12 000 eurų) - pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Kitas susitikimas įvyko 2016-01-10 Vilniuje, Savanorių pr. esančio prekybos centro „Rimi“ 2-ame aukšte esančioje kavinėje „Pizza Jazz“. Šio susitikimo metu šalys pasirašė naują subrangos sutartį Nr. 16/01/08/01, o A. Š. sumokėjo D. M. 3 000 eurų grynaisiais pinigais. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas kasos pajamų orderio kvito nuorašas. Nors D. M. ir reikalavo pagal sutartį sumokėti grynaisiais pinigais, A. Š. nekilo jokių abejonių dėl sudaromos sutarties, kadangi viskas buvo įforminama įstatymų nustatyta tvarka - sutartis rašytinė, grynųjų pinigų priėmimo faktas užfiksuotas kasos pajamų orderio kvitu. Sutartyje šalys sutarė, kad UAB „Spangė“ (Subrangovas) įsipareigoja pateikti 10-14 darbuotojų atlikti statybos darbus Norvegijoje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti. Subrangos sutarties nuorašas pridedamas prie pareiškimo. 2016-01-11 susitikimas įvyko Kaune, prekybos centre „Mega“. Susitikime taip pat dalyvavo ir P. U.. D. M. išreiškė priekaištus dėl to, kad dar negavo likusios pinigų sumos pagal subrangos sutartį - 12000 eurų. Šalys sutarė, kad pasirašys D. M. paruoštą subrangos sutarties papildymą, kuriuo būtų nustatomas darbuotojų viršvalandžių apmokėjimas. 2016-01-11 A. Š. banko pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą sumokėjo 12 000 eurų. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas išrašas iš banko sąskaitos. Visos kainos 15 000 eurų sumokėjimo faktas buvo įtvirtintas D. M. parengtame papildomame susitarime prie sutarties Nr. 16/01/08/01. Taip pat jame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasižada grąžinti sumokėtus 15 000 eurų su delspinigiais, jeigu sutartis nebus vykdoma. Papildomas susitarimas prie sutarties Nr. 16/01/08/01 pridedamas prie pareiškimo. 2016-01-15 trumposiomis SMS žinutėmis A. Š. prašė D. M. elektroniniu paštu atsiųsti sutarties su generaliniu rangovu Norvegijoje kopiją, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Vėliau buvo gautas D. M. paaiškinimas, jog jis nenorėjo atskleisti generalinio rangovo tam, kad A. Š. nesikreiptų tiesiogiai į jį. 2016-01-26 A. Š. trumposiomis SMS žinutėmis teiravosi D. M. informacijos apie išvykimo į Norvegiją laiką ir kitas aplinkybes – išvykstama turėjo būti 2016-01-29 17 val. keltu iš Rygos. 2016-01-28 iš D. M. buvo gautas patvirtinimas, kad išvykstama bus 2016-01-29 keltu iš Rygos į Stokholmą, iš Stokholmo į Bergeno apylinkes Norvegijoje. Taip pat sutarta, kad A. Š. ir trys jo darbuotojai T. R., G. M. ir N. K., kurie turi pradėti darbą nuo 2016-02-01, susitinka Kaune prie prekybos centro „Mega“ 11 val., iš ten visi kartu su bagažu turėtų važiuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu mikroautobusu, vairuojamu vairuotojo T. (tikslesni duomenys apie asmenį nėra žinomi). Likę 11 darbuotojų darbą Norvegijoje turėjo pradėti 2016-02-08. 2016-01-29, išvykimo dieną, D. M. informavo A. Š., kad vykimas į Norvegiją yra atidedamas, kadangi Norvegijos kolegos nespėjo gauti leidimo pradėti statybos darbus ir prašo visų darbuotojų atvykti vėliau. 2016-01-30 susitikime A. Š. su D. M. aptarė darbuotojų vykimo būdo ir bagažo klausimą - kadangi visi darbuotojai ir daiktai netilptų į mikroautobusą. Buvo sutarta, kad dalis darbuotojų vyks mikroautobusu, kita dalis - lėktuvu. Kitas išvykimas buvo suplanuotas 2016-02-04. Darbuotojai susirinko sutartoje vietoje - Kaune prie prekybos centro „Mega“ esančios degalinės. Darbuotojai laukė virš valandos, tačiau niekas nepasirodė. Vėliau D. M. telefonu informavo A. Š., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mikroautobusas sugedo ir šiuo metu yra taisomas, todėl vairuotojas Tomas paims darbuotojų bagažą rytoj iš R. M.. Dėl to visas bagažas buvo sukrautas į R. M. mikroautobusą. Taip pat D. M. nurodė, kad „norvegai“ jaučia kaltę dėl nesusipratimo, todėl nupirks darbuotojams lėktuvo bilietus į Norvegiją. 2016-02-05 A. Š. elektroniniu paštu nusiuntė D. M. sąrašą į Norvegiją vykstančių darbuotojų tam, kad būtų nupirkti lėktuvo bilietai. Šis taip pat pareikalavo nurodyti darbuotojų pasų numerius, išdavimo ir galiojimo datas. Nuo to laiko į klausimus dėl lėktuvo bilietų D. M. atsakydavo išsisukinėdamas - teigė, kad bilietai yra, tačiau „norvegai“ reikalauja atspausdinti juos būtent Norvegijoje, žadėjo atsiųsti juos elektroniniu paštu, tačiau taip ir neatsiuntė. 2016-02-10 A. Š. gavo iš D. M. prašymą vykti kartu su juo iš Norvegijos į Vokietiją ir padėti atsiimti jo vogtą automobilį „Audi A6“, kuris buvo rastas Miunchene. A. Š. sutiko, o informacijos apie bilietus taip ir negavo. 2016-02-12 į SMS žinutes ir skambučius D. M. neatsakė. 2016-02-13 R. M. telefonu informavo A. Š., jog jis su sūnumi ryte lankėsi D. M. gyvenamuoju adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, ir pareikalavo grąžinti darbuotojų bagažą bei susisiekti su A. Š. ir aptarti situaciją. D. M. sutiko grąžinti bagažą ir pareiškė, kad norvegai nutraukė sutartį. Tos pačios dienos vakare D. M. susitiko su A. Š. Vilniuje, Savanorių pr. esančio prekybos centro „Rimi“ 2-ame aukšte esančioje kavinėje „Pizaa Jazz“. Pokalbio metu D. M. paaiškino, kad neseniai automobiliu grįžo iš Bergeno (Norvegijoje) atplaukė keltu Nynashamn - Ventspilis. A. Š. kilo įtarimas, kad D. M. fiziškai negalėjo taip greitai grįžti, šis nepateikė jokio paaiškinimo. Tačiau pasiūlė A. Š. vykti kartu į Norvegiją spręsti iškilusių problemų dėl sutarties. A. Š. sutiko, tačiau paprašius D. M. ant popieriaus lapo užrašyti bendradarbiaujančios Norvegijos įmonės duomenis, šis kategoriškai atsisakė. 2015-02-15 dienos pabaigoje A. Š. darbuotojai atsiėmė savo daiktus (bagažą) iš D. M., adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Visais nurodytais veiksmais D. M. nuo pat pradžių sudarė A. Š. įspūdį, kad, pasirašydamas subrangos sutartį su D. M., sudarys pelningą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudingą sandorį. Iš pradžių A. Š. nekilo abejonių, kadangi buvo pasirašyta subrangos sutartis, jos sąlygos buvo gana sąžiningos ir palankios (sutartimi darbuotojams turėjo būti suteiktas apgyvendinimas, nustatytas 32 Eur už valandą darbo užmokestis, aptartas viršvalandžių apmokėjimas, suteikiamos garantijos dėl sutarties vykdymo (delspinigiai ir pan.); D. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė A. Š. sąskaitą-faktūrą TRV Nr. 09 15 000 Eur sumai, gavęs 3 000 Eur grynaisiais pinigais išrašė kasos pajamų orderio kvitą; taip pat į šalių sutartį buvo įtraukta sąlyga, konstatuojanti, kad sutarties pasirašymo metu UAB „Spangė“ sumokėjo 15 000 Eur pagal subrangos sutartį. Sąskaitos-faktūros bei kasos pajamų orderiai yra standartinis ir įprastas verslo santykių atributas, užtikrinantis, kad veiksmai tarp verslo subjektų yra atliekami teisėtai, todėl A. Š. net nekilo minčių, jog D. M. šių pinigų negrąžins ir, kad sutartis sudaroma neturint tikslo ją realiai vykdyti. Kaip paaiškėjo, iš tikrųjų D. M. sudarė su A. Š. subrangos sutartį visiškai neturėdamas tikslo šią sutartį realiai vykdyti - nugabenti darbuotojus į darbo vietą Norvegijoje, suteikti darbą ir apgyvendinti. D. M. sudarė su A. Š. subrangos sutartį iš anksto žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negaus nei statybų projektų Norvegijoje, nei sumokėtų 15 000 eurų. Įtikinęs A. Š., kad tarp šalių susiklostė įprasti verslo santykiai bei pasinaudodamas A. Š. pasitikėjimu, D. M. apgaule tyčiniais veiksmais įgijo savo nuosavybėn UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 15 000 eurų. Tokiais veiksmais D. M. padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 000 Eur turtinės žalos, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo projekto Norvegijoje ir neteko 15 000 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl D. M. veiksmų - dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos - sukčiavimo. Prie pareiškimo pridėta subrangos sutarties Nr. 16/01/01/01 nuorašas, papildomo susitarimo prie sutarties Nr. 1601/08/01, sąskaita-faktūra TRV Nr. 09, kasos pajamų orderio kvito nuorašas TRV Nr. 09, mokėjimo nurodymas Nr. 405, išrašas iš sutarties dėl teisinės pagalbos (t. 1, b. l. 34-38).

2017-07-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja I. G. pateikė 2015-08-13 buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, 2015-12-16 juridinio asmens pranešimą apie jo duomenų pakeitimą mokesčių mokėtojo registre (t. 1, b. l. 159-163).

2017-11-27 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja I. G. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-01 – 2015-12-31 apyvartos žiniaraščio išrašą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-10-31 – 2015-11-02 gautų PVM sąskaitų- faktūrų registracijos žurnalo išrašą (t. 1, b. l. 164-168).

2017-07-21 el. paštu liudytoja I. G. pateikė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 15-03, taip pat priedą Nr.1 prie buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties (t. 1, b. l. 169-173).

2016-06-22 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja Irena B. D. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 1, b. l. 174-175).

2016-09-22 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja Irena B. D. pateikė segtuvą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais (t. 1, b. l. 176).

2016-11-08 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad įtariamasis D. M. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 1, b. l. 177-179).

2017-03-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad įtariamasis D. M. pateikė 2017-02-15 pranešimą dėl reikalavimo teisių perleidimo (t. 1, b. l. 180-183).

2017-03-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad įtariamasis D. M. pateikė 2017-03-01 Kauno apylinkės teismo pranešimą, 2017-03-01 Kauno apylinkės teismo nutartį, 2017-03-01 Kauno apylinkės teismo įsakymą (t. 1, b. l. 184-190).

2017-02-28 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad įtariamasis D. M. pateikė Danske banko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, nurodė, jog kitus reikalaujamus dokumentus pateiks iki 2017-03-07.

2016-03-15 el. paštu įtariamasis D. M. pateikė 2015-12-22 paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp „(duomenys neskelbtini)“ AS ir „(duomenys neskelbtini)“, 2016-01-04 paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įspėjimą iš „(duomenys neskelbtini)“ AS, 2016-02-22 Lietuvos pašto kvitą (t. 1, b. l. 192-200).

2017-01-10 dalyvaujant Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ekonominių tyrimų skyriaus vyriausiajai specialistei A. S. atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių apskaitos dokumentų apžiūra, kurios metu nustatyta, jog apžiūrai pateiktų dokumentų tarpe yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31 lapas, kuriame įregistruota, kad 2016-01-08 kasos pajamų orderiu į bendrovės kasą gautos 3 000 eurų pajamos, nurodant pagrindą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TVR09 – 3000 Eur (2016.01.08). Taigi, apžiūrėjus apžiūrai pateiktus dokumentus matyti, kad per 2016 m. sausio mėn. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų 3 000 eurų (atsižvelgiant į tai, kad pirmiausia buvo naudojamos kitos - ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos lėšos) buvo panaudota 2840,16 eurų:

- 2509,64 Eur išmokėtas avansas D. M.; 200,00 Eur grąžinamas avansas R. Ž.; 130,52 Eur išmokėtas darbo užmokestis. Kadangi apžiūrai pateiktas tik 2016 m. kasos lapas ir kasos dokumentai, todėl specialistė negalėjo nustatyti kada ir kokiems tikslams buvo panaudotos likę 159,84 (3000,00 – 2840,16) eurų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos lėšos. Apžiūrai pateiktų dokumentų tarpe yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos banke išrašas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31, kuriame įregistruota, kad 2016-01-11 mokėjimo pavedimu į bendrovės sąskaitą užskaityta 12 000,00 eurų įplaukų, nurodant pagrindą – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, apžiūrėjus apžiūrai pateiktus dokumentus matyti, kad per 2016 m. sausio mėn. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų 12 000,00 eurų įplaukos (atsižvelgiant į tai, kad pirmiausia buvo naudojamos kitos - ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos lėšos) buvo panaudotos: 8662,16 Eur pervestas avansas D. M.; 300,00 Eur grąžinamas avansas G. B.; 3000,00 Eur išimta grynais pinigais ir įnešta į bendrovės kasą; 25,51 Eur pervestas komisinis mokestis bankui už paslaugas; 12,33 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 14-18).

2017-05-02 el. paštu gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog 2017 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teisme išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-9696-214/2017, kuriuo nuspręsta priteisti iš skolininko D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, kreditorei UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k(duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, 15000 Eur skolos, 624,66 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (15 624,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-03-01 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 88 Eur žyminio mokesčio bei 200 Eur dokumento parengimo išlaidų yra įsiteisėjęs ir perduotas vykdymui antstolio M. P. kontorai, adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas (t. 2, b. l. 101).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „D. B.“ ir AB DNB banke sąskaitų išklotinės (t. 3, b. l. 139-142).

2017-07-28 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje, atlikus tyrimą, nustatyta, jog pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-39914-16 medžiagą nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė: Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“, kurio:

-1 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; -2 dalyje nurodyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“; -4 dalyje nurodyta, kad „Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“; -5 dalyje nurodyta, kad „Jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui“.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo (2004-03-30 įstatymo Nr. IX-2084 redakcija) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“, kurio 1 dalyje nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“ taip pat 2 dalyje nurodyta, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. 100 patvirtintoje Bendrųjų dokumentų saugojimo rodyklėje nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai, inventorizacijos dokumentai saugomi 10 (dešimt) metų. Tuo tarpu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė jokių pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2013-05-09 iki 2015-12-31, todėl nėra galimybės patikrinti finansinių ataskaitų už 2013 ir 2014 metus rodiklių, bei tiriamuoju laikotarpiu pateiktose PVM deklaracijose ir Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2013, 2014 ir 2015 metus nurodytų duomenų teisingumą. Taip pat bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008-06-26 Nr.IX-575) 16 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, nes Finansinės ataskaitos už 2015 metus bendrovė VĮ Registrų centrui nepateikė (pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 d. ir 58 straipsnio 3 d. reikalavimus, finansinė ataskaita už 2015 metus VĮ Registrų centrui turėjo būti pateikta iki 2016-05-31). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. G. 2017-07-21 apklausos metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė (sutarties dėl apskaitos tvarkymo paslaugų nerado ir todėl tyrimui nepateikė) nuo 2014 m. balandžio ar gegužės mėn. ir buhalterinės apskaitos dokumentus už 2013 ir 2014 metus pagal 2015-08-13 Buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo – priėmimo aktą perdavė direktoriui D. M.. Nuo 2015-09-29 ir toliau pagal Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr.15-03 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. G. 2017-07-21 apklausos metu I. G. paaiškino, kad už 2015 metus bendrovės direktorius D. M. jai neteikė jokių veiklos vykdymo apskaitos dokumentų. D. M. 2017-07-18 apklausos metu nurodė, kad nei D. M., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų jam neperdavė. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galiojo nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 LR įstat. Nr. XI-1988 iki 2015-12-31, panaikinta 2015-12-22 LR įstatymo Nr. XII-2215). Taip pat 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galioja nuo 2016 01 01 pagal 2015 12 22 LR įstatymo Nr. XII-2215). Bendrovės direktoriumi laikotarpiu nuo 2014-05-07 iki 2015-08-14 buvo D. M., laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2015-09-21 D. M. ir laikotarpiu nuo 2015-09-21 iki 2016-01-27 N. M.. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-39914-16 medžiagą nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): - 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys“ ir 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti“ - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...; -12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;-16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nustato ūkio subjektas pagal savo poreikius“ ir 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“. -17 straipsnio „Finansinės ataskaitos“, kuriame nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atsakomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 6 punkto, kuriame nurodyta, kad „Išmokėti pinigus iš kasos fiziniams asmenims, kurie nėra ūkio subjekto darbuotojai, leidžiama tik pagal kiekvienam fiziniam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius. Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui...“. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė pirkimo ir pardavimo (paslaugų teikimo) dokumentus už 2016 m. sausio, vasario ir kovo mėn., piniginių lėšų grynais pinigais dokumentus už 2016 m. sausio, vasario ir gegužės mėn., darbo užmokesčio apskaitos dokumentus už 2016 m. sausio – birželio mėn., D. M. Avanso apyskaitą Nr. 1 už 2016 m. sausio mėn., tačiau nepateikė turto (išskyrus sąskaitą Nr.2711 „A/S Danske banke“ už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31), pajamų ir sąnaudų, bei įsipareigojimų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė laikotarpiu nuo 2016-01-27 iki 2016-06-15 buvo I. B. D.. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galioja nuo 2016 01 01 pagal 2015 12 22 LR įstatymo Nr. XII-2215). Laikotarpiu nuo 2016-01-27 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, t. y., iki 2016-08-23, buvo D. M.. Bendrovė pagal 2016-05-17 Kasos išlaidų orderį Nr.09 įformintas 9 000 Eur išmokėjimą E. R. (nurodytas išmokėjimo pagrindas: Avansas pagal autorinę darbo sutartį Nr.2015/12/01/01. Kasos išlaidų orderį už įmonės vadovą, vyriausiąjį buhalterį ir kasininką pasirašė D. M.) ir pagal 2016-05-27 Kasos išlaidų orderį Nr.15 taip pat įformino 9 000 Eur išmokėjimą E. R. (Nurodytas išmokėjimo pagrindas: Apmokėjimas pagal autorinę sutartį Nr.2015/12/01/01. Kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad už direktorių ir kasininką pasirašė D. M.).Tačiau E. R. 2017-07-26 apklausos metu nurodė, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ darbų neatliko ir pinigų iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ negavo, t. y., bendrovė „(duomenys neskelbtini) E. R. 2016-05-17 pagal Kasos išlaidų orderį Nr.09 ir 2016-05-27 pagal Kasos išlaidų orderį Nr.15 iš viso 18 000 Eur (9 000+9 000) neišmokėjo, o tik surašė apskaitos dokumentus, kuriuose įformino neįvykusias ūkines operacijas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „.Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“. 2016-05-17 Kasos išlaidų orderyje Nr.09 už įmonės vadovą, vyriausiąjį buhalterį ir kasininką pasirašė D. M.. 2016-05-27 Kasos išlaidų orderyje Nr.15 už direktorių ir kasininką pasirašė D. M.. Kasos išlaidų orderiai 2016-05-17 Nr.09 ir 2016-05-27 Nr.15 nebuvo pateikti buhalteriui, nes tyrimui juos pateikė bendrovės direktorius D. M., kuris, kaip 2016-06-22 apklausos metu nurodė buhalterė I. B. D., ir disponavo bendrovės piniginėmis lėšomis, tiek grynais pinigais, tiek pinigais banko sąskaitoje. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (2003-12-11 Nr. IX-1889) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas“ ir 7 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais“ , taip pat 12 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; ...“. Laikotarpiu nuo 2016-01-27 iki 2016-08-23 (tiriamojo laikotarpio pabaigos) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo D. M.. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovė 2016-01-08 kasos pajamų orderiu TRV Nr.09 įformino 3 000 Eur priėmimą grynais pinigais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Š. pagal sąskaitą faktūrą TRV Nr. 09. Kasos pajamų orderyje pasirašė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius D. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š.. Orderis patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu spaudu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu spaudu Nr.2. Bendrovė 2016-01-08 kasos pajamų orderį TRV Nr.09 užregistravo kasos knygoje ir jo pagrindu dokumentinį piniginių lėšų likutį bendrovės kasoje padidino 3 000 Eur. Pagal tyrimui pateiktą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31 dokumentinis piniginių lėšų likutis bendrovės kasoje 2016-01-08 dienos pradžioje buvo 806,48 Eur. 2016-01-08 kasoje užpajamavus 3 000 Eur, gautus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kasos pajamų orderį TRV Nr.09, 2 840,16 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos (vertinant, kad pirmiausia buvo panaudotos piniginės lėšos iš 806,48 Eur kasos likučio 2016-01-08 dienos pradžioje): - 2 509,64 Eur (3 000 – 806,48) išduota atskaitingam asmeniui D. M. atsiskaitymams su tiekėjais; - 200 Eur grąžintas užstatas R. Ž., -130,52 Eur išmokėtas darbo užmokestis. Su buhalterės I. B. D. tyrimui pateiktais dokumentais pateikti 2 (du) kasos išlaidų orderiai, išrašyti vasario mėn., t.y.: 2016-02-09 KIO Nr.21, pagal kurį įformintas 100 Eur avanso išmokėjimas K. P. ir 2016-02-09 KIO Nr.22, pagal kurį įformintas 100 Eur avanso išmokėjimas V. K., tačiau bendrovė kasos knygos už 2016 m. vasario mėn. nepateikė, todėl negalima nustatyti, ar šie kasos išlaidų orderiai buvo užregistruoti kasos knygoje ir kaip buvo panaudoti likę 159,84 Eur (3 000-2 840,16), gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-01-11 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB D. B. A/S Lietuvos filiale pervedė 12 000 Eur sumą. Pagal mokėjimo pavedimą Nr.EX16011PLMNLMQN bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2016-01-11 pervesta 12 000 Eur suma užregistruota tyrimui pateiktame bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės sąskaitos Nr.2711 „A/S Danske banke (EUR)“ apyvartos žiniaraštyje už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31. Kaip matyti iš duomenų lentelėje, į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. Nr.(duomenys neskelbtini) AB D. B. A/S Lietuvos filiale iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta 12 000 Eur suma buvo panaudota (vertinant, kad pirmiausia buvo panaudotos piniginės lėšos iš 6,44 Eur likučio): -8 662,16 Eur (8 000+200+468,60-6,44) suma pervesta į D. M. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) kaip avansas atskaitingam asmeniui; - 3 000 Eur bendrovės direktorė N. M. išėmė grynais pinigais (3 000 Eur suma 2016-01-12 užpajamuota bendrovės kasoje ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį įformintas 3 000 Eur išdavimas atskaitingam asmeniui D. M.); -300 Eur pervesta G. B. kaip depozito grąžinimas už automobilio nuomą; -12,33 Eur pervesta UAB „Betono mozaika“; -25,51 Eur banko mokesčiai. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos iš viso 15 000 Eur sumos 14 171,80 Eur (2 509,64 + 3 000+8 662,16) arba 94,5 % visos sumos išduoti atskaitingam asmeniui D. M.. Pagal įrašus tyrimui pateiktoje atskaitingo asmens D. M. Avanso apyskaitoje Nr.1 už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31 D. M. išduota grynais pinigais ir pervesta bankiniais pavedimais iš viso 18 455,41 Eur suma, iš jų: - 6 300 Eur iš bendrovės kasos (iš jų 5 509,64 Eur (2 509,64+3 000) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“); - 12 124,60 Eur pervesta iš bendrovės sąskaitos banke (iš jų 8 662,16 Eur gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“); - 30,81 Eur gauti už grąžintas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal įrašus Avanso apyskaitoje Nr. 1 laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31 atskaitingas asmuo D. M. panaudojo iš viso 3 013,95 Eur sumą, t. y., 1 240 Eur (340+500+400) papildė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB D. B. A/S Lietuvos filiale ir 1 773,95 Eur sumai pateikė piniginių lėšų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, iš jų: - 1 302,76 Eur (30,81+23,93+90,02+30+80+48+1000) suma panaudota automobilio remontui ir eksploatacijai; -174 Eur sumokėta AAS „(duomenys neskelbtini)“ už Kasko draudimą; - 142,47 Eur už vertimus apmokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“; - 47,69 Eur už pirktą inventorių (šluotą, kastuvą, kotą ir kt.) bei priemones remontui (tapetai, hermetikas ir kt.). Pagal įrašus atskaitingo asmens D. M. Avanso apyskaitoje Nr.1 ankstesnio avanso liekana sudarė – 6 536,31 Eur (atskaitingo asmens išleista, tačiau bendrovės nekompensuota suma). D. M. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 išduota iš viso 18 455,41 Eur, iš jų 3 013,95 Eur panaudoti, todėl mėnesio pabaigoje, t. y., 2016-01-31 būklei, piniginių lėšų likutis pas atskaitingą asmenį D. M. sudarė 8 905,15 Eur (18 455,41 - 6 536,31 - 3 013,95). Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ už 2015 metus tyrimui nepateikė jokių pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų ir VĮ Registrų centrui nepateikė finansinės atskaitomybės už 2015 metus, todėl negalima nustatyti dėl kokių apmokėtų išlaidų 2015-12-31 būklei susidarė 6 536,31 Eur bendrovės skola atskaitingam asmeniui D. M. ir ar šios išlaidos buvo patirtos bendrovės veiklai bei pagrįstos juridinę galią turinčiais apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2015-10-12 iki 2015-12-31 teikė PVM deklaracijas ir deklaravo iš viso 2 731 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 574 Eur pardavimo PVM, 10 220 Eur PVM apmokestinamų sandorių, kai PVM išskaito pirkėjas, 2 127 Eur įsigytų prekių (paslaugų) atskaitomo pirkimo PVM, 419 Eur pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais) ir 1 134 Eur grąžintiną PVM, taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 metus deklaravo 12 953 Eur pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, sumą, bei apskaičiavo mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – 2 496 Eur pelną, kas rodo, kad bendrovė 2015 m. spalio - gruodžio mėn. vykdė veiklą, t.y., turėjo pajamų ir išlaidų. Tyrimo metu pagal pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-39914-16 medžiagą nustatyta, kad: -bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-05-09 iki 2014-12-31 vykdė veiklą ir tvarkė apskaitą, tačiau tyrimui nepateikė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, kuriuos pagal 2015-08-13 Buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo – priėmimo aktą apskaitą tvarkančios UAB „Apskaitos darbai“ direktorė I. G. perdavė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. M., todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir išsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpyje nuo 2013-05-09 iki 2015-08-13. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalies, Lietuvos archyvų įstatymo 12 straipsnio 14 dalies ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes pagal duomenis pateiktose PVM deklaracijose bei Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 metus ir banko sąskaitos išraše, bendrovė vykdė ūkinę veiklą, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2015-08-14 iki 2015-12-31 tyrimui nepateikė, taip pat VĮ Registrų centrui nepateikė finansinės atskaitomybės už 2015 metus, todėl negalima visiškai nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2015-08-14 iki 2015-12-31. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio, 16 straipsnio 1 ir 2 bei 3 dalies ir 17 straipsnio reikalavimų, nes nepateikė ilgalaikio ir trumpalaikio turto, atsargų, pajamų ir sąnaudų, bei įsipareigojimų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23, be to, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio ir 12 straipsnio 2 dalies bei Kasos taisyklių 6 punkto reikalavimų, nes išrašė 2 (du) kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos įformino neįvykusias ūkines operacijas, todėl pagal tyrimui pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpyje nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23. (t. 4, b. l. 32-199; t. 5, b. l. 1-6).

2017-08-11Kauno apskrities VPK KP ENTV 1-ojo skyriaus tyrėjos K. Š. tarnybiniu pranešimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės sukūrimo nustatyta, kad 2017-08-31 paieškos sistemoje „Google“, buvo vykdyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės paieška, tačiau minėta svetainė rasta nebuvo (t. 5, b. l. 61-62).

2017-01-10 Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus pranešimu dėl informacijos pateikimo nustatyta, jog Interpolo Norvegijos nacionalinis biuras informavo, kad šios šalies įmonių registro duomenų bazėje nėra registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė nėra registruota policijos įrašuose. Remiantis paieška internete, manoma, kad ši įmonė bankrutavo. Taip pat įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusi su kitomis motininėmis įmonėmis ir verslas galėjo būti perkeltas į kitas įmones. Norvegijos policija prašo pranešti, ar būtina atlikti papildomą tyrimą dėl šios įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Informuoja, kad paklausimas Interpolo kanalais taip pat buvo išsiųstas į Jungtinę Karalystę, tačiau iki šiol nėra gautas atsakymas. Gavus informuos papildomai (t. 2, b. l. 140-141).

2017-02-09 Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus pranešimu dėl informacijos pateikimo nustatyta, jog Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinis skyrius informavo, kad šioje šalyje yra registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonė registruota adresu: (duomenys neskelbtini), London NW1 5PH. 2003-01-29 įmonė įtraukta į sąrašus, o 2016-03-22 išbraukta. Pranešime nurodyta, kad visa informacija susijusi su įmonės darbuotojais, verslo sandoriais ir apskaita, turėtų būti gaunama siunčiant teisinės pagalbos prašymą JK kompetetingom teisėsaugos institucijoms žemiau nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) London SW1P4DF United Kingdom. Daugiau informacijos pateikta nebuvo (t. 2, b. l. 142-144).

2017-09-07 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu „Dėl informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikimo“ nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (k. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2017-05-11 Elektroninio deklaravimo sistemos vartotojai buvo: J. L. (nuo 2017-09-03 – B.), I. B. D. ir D. M. (teikia 2013-11-25 Dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutarties Nr. 24.87-SE-58964 nuorašą). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja įregistruota nuo 2015-10-12, išregistruota - 2016-07-16. UAB „(duomenys neskelbtini)a“ Gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenų (forma FR0671) ir Išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenų (forma FR0672) laikotarpiu nuo 2015-10-12 iki 2016-07-16 neteikė (t. 2, b. l. 154-158).

2017-04-11 Kauno apylinkės teismo pranešimu nustatyta, jog civilinė byla Nr. eL2-9696-214/2017 yra išnagrinėta 2017-03-01 priimant teismo įsakymą, kuris įsiteisėjo 2017-03-30. Pranešimo priedas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo kopija civilinėje byloje Nr. eL2-9696-214/2017 (t. 2, b. l. 166-169).

2017-11-28 Kauno apylinkės teismo raštu „Dėl civilinės bylos kopijos siuntimo“ nustatyta, kad pateikiama civilinės bylos Nr. eL2-9696-214/2017 kopija (t. 2, b. l. 172-192).

Šalies argumentai

2017-11-28 antstolio M. P. padėjėjo V. K. el. paštu pateiktos vykdomosios bylos kopija ir 2017-11-28 patvarkymas dėl informacijos suteikimo, iš kurių matyti, kad 217-04-10 išieškotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antstolio kontoroje pateikė prašymą dėl 2017-03-01 Kauno apylinkės teismo Teismo Įsakymo Nr. eL2-9696-214/2017 priėmimo vykdyti. 2017-04-11 priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei pradėti vykdymo veiksmai M. D. atžvilgiu. Viso iš skolininko D. M. yra išieškota 0,00 eurų skolos. Skola sudaro 15912,66 eurus ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 15624,66 eurų (skaičiuojant nuo 2017-03-01 (t. 3, b. l. 3-89).

2017-12-01 VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės raštu dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad tarp VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta statybos/renovacijos darbų ar kitokių sutarčių bei apie minėtą įmonę neturi jokių duomenų (t. 3, b. l. 93).

Žemesnės instancijos teismas

2017-12-21 VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės raštu dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad informuojama, jog laikotarpiu nuo 2015-10-10 iki 2016-02-01 tarp VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta jokių statybos, renovacijos ar kitokių sutarčių (t. 3, b. l. 97).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktos VMI deklaracijos, iš kurių nustatyta, kad už 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėn. deklaracijos teiktos 2016-02-08 (t. 2 b. l. 17-18) ir nurodyta apmokestinami ir neapmokestinami sandoriai (t. 2. b. l. 4-26).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 1 d. kaltinamasis D. M. savo kaltės nepripažino, teisme parodymus davė po visų liudytojų apklausos, tačiau kaltinamojo iškelta versija laikytina tik pasirinkta gynybine pozicija, kurios nepatvirtina kiti byloje ištirti duomenys.

Kaip matyti iš liudytojų E. R. ir A. R. parodymų seka, kad D. M. pasiūlė sukurti UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinę svetainę. Kadangi tuo metu E. R. ir A. R. trūko pinigų būsto paskolai, jie sutiko tokį darbą atlikti. D. M. minėjo, kad darbas bus pagal autorinę darbo sutartį, sudarytą tarp E. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, už tai bus sumokėta 18000 eurų atlygis. Ši autorinė sutartis buvo sudaryta 2015-12-01. A. R. jam paduotą D. M. autorinę sutartį su dvejais kasos išlaidų orderiais, kuriuose buvo įrašyta po 9000 eurų sumą, nuvežė pasirašyti E. R., o į paminėtus dokumentus pasirašė ne neskaičiusi, nes tiek A. R., tie E. R. pasitikėjo D. M.. Tačiau jokių pinigų nei A. R., nei E. R. iš D. M. negavo, pats D. M. dingo, autorinės sutarties dėl internetinės svetainės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukūrino neįvykdė. Teismas neturi pagrindo netikėti šių dviejų liudytojų parodymais, kadangi byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl ko jie norėtų apkalbėti kaltinamąjį, be to, jų žodžius patvirtina ir pasirašyta autorinė sutartis bei kasos išlaidų orderiai.

Liudytoja I.B. D. parodė, kad buvo nuo 2016-01-27 iki 2016-06-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Į apskaitą įtraukdavo visus D. M. jai pateiktus dokumentus, tačiau apie autorinę sutartį, sudarytą tarp D. M. ir E. R. ji nieko nežino, nes tokios nematė. Ne visi reikiami dokumentai jai kaip buhalteriai buvo pateikiami. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti pinigai buvo išduoti D. M., tačiau kur jie buvo panaudoti, įvardinti negali, nes nebegaudavo iš D. M. dokumentų.

Kaip seka iš liudytojo A. Š. parodymų, jį su D. M. supažindino buvęs darbuotojas P. U., kuriuo pats pasitikėjo, pastarasis D. M. pristatė kaip sėkmingą jauną verslininką., iš kurio ir gavo pasiūlymą perimti verslo kontraktą Norvegijoje. A. Š. sutiko su kontrakto perdavimo kaina – 15000 eurų, galvojo, kad šiuos pinigus reikės sumokėti iš pelno projekto eigoje. Tačiau pasirašius su D. M. kontraktą, jis šio dokumento neperdavė A. Š., ėmė reikalauti pinigų, naudodamas psichologinį spaudimą nurodydamas, kad yra daug žmonių, kurie norėtų pirkti tokį darbo kontraktą Norvegijoje. Šie pinigai D. M. buvo sumokėti (3000 eurų – grynais D. M. ir 12000eurų pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę). Prieš pasirašant šį kontraktą, D. M. jo nedavė susipažinti, su kokiomis įmonėmis reikės dirbti Norvegijoje, net ir sutarus dėl kontrakto kainos ir pasirašius jo pirkimą, D. M. suplėšė pirmą sutartį, nes reikalavo sumokėti pinigus. Tik kai buvo sumokėti visi pinigai, tuomet D. M. pateikė generalinio rangovo kontraktą, kuriame buvo užmaskuoti įmonių pavadinimai, A. Š. beskaitant šį kontraktą kilo įtarimų. Nors A. Š. reikalavo iš D. M. duomenų apie Norvegijos įmones, tačiau šis kategoriškai atsisakė tokią informaciją teikti, tuomet buvo aptariamos išvykimo detalės, tačiau kelionė į Norvegiją neįvyko.

Liudytojai T. R., N. K., R. M. iš dalies patvirtino A. Š. žodžius, jog jie kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kartu su kitais turėjo vykti į Norvegiją dirbti, jau buvo nupirkti rūbai ir daiktai susidėti, tačiau taip ir neišvažiavo. Liudytojų A. Š., T. R., N. K., R. M.,I.B. D. parodymais teismas netikėti neturi pagrindo, nes byloje nėra nustatyta aplinkybių, jo pastarieji asmenys būtų ketinę D. M. apkalbėti. Be to, parodymai tarpusavyje sutampa, jų dalį patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaip matyti iš dar ikiteisminio tyrimo metu gautų įrodymų, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2017-12-01 raštu informavo, jog tarp VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta statybos/renovacijos darbų ar kitokių sutarčių bei apie minėtą įmonę neturi jokių duomenų. (t. 3, b. l. 93). Šie duomenys paneigia D. M. parodymus dalyje dėl to, jog jis turėjo daug darbų Kauno 3-oje ligoninėje. D. M. parodymus paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent: 2017-01-10 Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus pranešė, jog Interpolo Norvegijos nacionalinis biuras informavo, kad šios šalies įmonių registro duomenų bazėje nėra registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė nėra registruota policijos įrašuose. Remiantis paieška internete, manoma, kad ši įmonė bankrutavo. Taip pat įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusi su kitomis motininėmis įmonėmis ir verslas galėjo būti perkeltas į kitas įmones. Norvegijos policija prašo pranešti, ar būtina atlikti papildomą tyrimą dėl šios įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Informuoja, kad paklausimas Interpolo kanalais taip pat buvo išsiųstas į Jungtinę Karalystę. (t. 2, b. l. 140-141). Be to, 2017-02-09 Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus pranešė, jog Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinis skyrius informavo, kad šioje šalyje yra registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonė registruota adresu: (duomenys neskelbtini), London NW1 5PH. 2003-01-29 įmonė įtraukta į sąrašus, o 2016-03-22 išbraukta. (t. 2, b. l. 142-144). Šie įrodymai patvirtina, kad sutartis dėl darbo kontrakto su A. Š. nuo pat pradžių buvo fiktyvi, nes ne tik, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokios realios galimybės atlikti tokio pobūdžio darbus, bet ir kontrakte minimos įmonės Norvegijoje veiklos nevykdė, buvo bankrutavusios. Kaltinamasis nurodė, kad pats turėjo verslą Norvegijoje, ten gyveno ne vienerius metus ir turi leidimą gyventi, taigi, įvertinus tokią jo patirtį, D. M. neabejotinai ir galėjo, ir turėjo žinoti apie realią situaciją versle tų Norvegijos firmų, kurių pavadinimai buvo įvardijami kontrakte. Kaip matyti iš A. Š. parodymų, jis iš pradžių neabejojo dėl P. U. puikiai apibūdinto D. M. elgesio, kadangi iš esmės žodžiu D. M. nupasakotos sąlygos bei kontrakto kaina tiko, be to, norėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams sudaryti galimybę šį darbą gauti, dėl ko pasirašė sutartį ir pervedė pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip buvo nustatyta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „TransVilija“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad iš UAB „Spangė“ gautos iš viso 15 000 Eur sumos 14 171,80 Eur (2 509,64 + 3 000+8 662,16) arba 94,5 % visos sumos išduoti atskaitingam asmeniui D. M.. D. M. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 išduota iš viso 18 455,41 Eur, iš jų 3 013,95 Eur panaudoti, todėl mėnesio pabaigoje, t.y., 2016-01-31 būklei, piniginių lėšų likutis pas atskaitingą asmenį D. M. sudarė 8 905,15 Eur (18 455,41 - 6 536,31 - 3 013,95). Bendrovė „TransVilija“ už 2015 metus tyrimui nepateikė jokių pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų ir VĮ Registrų centrui nepateikė finansinės atskaitomybės už 2015 metus, todėl negalima nustatyti dėl kokių apmokėtų išlaidų 2015-12-31 būklei susidarė 6 536,31 Eur bendrovės skola atskaitingam asmeniui D. M. ir ar šios išlaidos buvo patirtos bendrovės veiklai bei pagrįstos juridinę galią turinčiais apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Be to, bendrovė pagal 2016-05-17 Kasos išlaidų orderį Nr.09 įformintas 9 000 Eur išmokėjimą E. R. (nurodytas išmokėjimo pagrindas: Avansas pagal autorinę darbo sutartį Nr.2015/12/01/01. Kasos išlaidų orderį už įmonės vadovą, vyriausiąjį buhalterį ir kasininką pasirašė D. M.) ir pagal 2016-05-27 Kasos išlaidų orderį Nr.15 taip pat įformino 9 000 Eur išmokėjimą E. R. (Nurodytas išmokėjimo pagrindas: Apmokėjimas pagal autorinę sutartį Nr.2015/12/01/01. Kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad už direktorių ir kasininką pasirašė D. M.).Tačiau E. R. 2017-07-26 apklausos metu nurodė, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ darbų neatliko ir pinigų iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ negavo, t.y., bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ E. R. 2016-05-17 pagal Kasos išlaidų orderį Nr.09 ir 2016-05-27 pagal Kasos išlaidų orderį Nr.15 iš viso 18 000 Eur (9 000+9 000) neišmokėjo, o tik surašė apskaitos dokumentus, kuriuose įformino neįvykusias ūkines operacijas. (t. 4, b. l. 32-199; t. 5, b. l. 1-6). Taigi, ši specialisto išvada patvirtina, jog D. M. naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, su iš UAB „Spangė“ už sutartį gautais pinigais bei tariamai E. R. pagal autorinę sutartį išmokėtais pinigais iš esmės elgėsi kaip su savais, juos naudodamas savo asmeniniams reikalams.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, be to, būtinas sudėties požymis yra veikos padarymo būdas – apgaulė. Kaltininkas turi turėti tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Teismų praktika išskiria tokius apgaulės kriterijus: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Įvertinus teismų praktiką, bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, darytina pagrįsta išvada, jog pats turėdamas verslą Norvegijoje ir ne vienerius metus ten gyvenęs, tačiau A. Š. nepateikdamas susipažinti kontrakto su Norvegijos firmomis, o vėliau pateikdamas su užtušuotais šių firmų pavadinimais, D. M. siekė iškraipyti objektyvią tiesą tiek apie jau bankrutavusias ar veiklos nevykdančias sutartyje nurodomas įmones, tiek apie paties kontrakto esmę, kadangi ši su tartis jau nuo pat pradžių jos sudarymo buvo fiktyvi, nes D. M. su savo įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių nei realių planų, nei realių galimybių atlikti užsakyme nurodomus darbus, todėl ir subrangos sutartį tarp UAB“(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pasinaudodamas A. Š. patiklumu ir jo noru gauti darbo savo įmonės darbuotojams, iš tiesų turėdamas tik vieną tikslą – tyčia apgaule pasisavinti svetimus pinigus. Teismo manymu, su šia byla sąsajų turintis jau įvykęs civilinis procesas Kauno apylinkės teisme tik patvirtina D. M. kaltę tam tikroje dalyje kaip prejudicinis faktas, be to, atskleidžia civilinio proceso operatyvumą ginant pažeistas teises, dėl ko šioje baudžiamojoje byloje nėra A. Š. civilinio ieškinio (2 t., b.l. 172-192). Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų 2016 m. kovo 22 d. raštu laidavo D. M. kaip fizinis asmuo todėl, kad jis puikiai suvokė pasirašytos sutarties fikciją ir nebeturėjo kitos išeities, tik kaip tai pripažinti. Tokį teismo manymą patvirtina ir LITEKO esanti informacija apie D. M. teisminius procesus tiek civilinėje teisėje, tiek baudžiamojoje, ir byloje esantys nuosprendžiai bei sprendimai D. M. atžvilgiu.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje D. M. pasitvirtino. Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje D. M. turėdamas tikslą apgaule savo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, nuo 2016 m. sausio 8 d. vedė derybas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. Š. dėl šios įmonės darbuotojų įdarbinimo Norvegijoje ir, pateikdamas melagingus duomenis apie tai, jog „(duomenys neskelbtini)“ yra pelninga ir klestinti įmonė, taigi iš anksto numatė iš anksto numatė, kad dėl to nukentėjusiems atsiras turtinė žala, tokių padarinių norėjo ir tikslingai jų siekė bei iš anksto žinodamas, kad sutarties sąlygų nevykdys, A. Š. pateikė pasirašyti jo paties parengtą 2016-01-08 Subrangos sutartį Nr. 16/01/08/01, pagal kurią UAB „Spangė“ perėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų kontraktą, dėl ko 2016-01-10 A. Š. sumokėjo D. M. grynaisiais pinigais 3000 eurų ir 2016-01-11 A. Š. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 12000 eurų už statybos darbų sutarties perleidimą bei 2016-01-08 papildome susitarime prie sutarties Nr. 16/01/08/01 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasižada grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtus 15000 eurų su delspinigiais, jeigu sutartis nebus vykdoma, tačiau D. M. nuo sutarties sudarymo momento jos nevykdė, 2016-02-13 informavo A. Š., kad Norvegijos įmonė sutartį nutraukia, nors sutartis su jokia Norvegijos įmone nebuvo sudaryta, sumokėtų 15000 eurų A. Š. negrąžino, iš kurių 14171,80 eurų išduota grynais pinigais ir pervesta bankiniais pavedimais atskaitingam asmeniui D. M., o 668,36 eurų panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, siekdamas užmaskuoti nusikalstamą veiką 2016 m. gegužės mėn., Kaune surašė 2015-12-01 autorinę sutartį Nr. 2015/12/01/1, pagal kurią darbai nebuvo atlikti, bei tikrovės neatitinkančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-17 kasos išlaidų orderį Nr. 09 ir 2016-05-27 kasos išlaidų orderį Nr. 15, pagal kuriuos E. R. neva išmokėta 18000 eurų, pagal sutartį, pateikė juos pasirašyti E. R., nors pinigų jai neišmokėjo, šiais savo veiksmais apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – savo naudai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14171,80 eurų, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 668,36 eurų. Šiuo konkrečiu atveju apgaulė buvo esminis momentas, kuris suklaidino A. Š., E. R., kadangi būtent dėl apgaulės pastarieji buvo tyčia įtraukti į visiškai jiems nenaudingus ar apsimestinus sandorius dėl D. M. tikrųjų ketinimų, ir tokiu būdu dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų kilo kaltinamajame akte nurodoma turtinė žala. Taigi, aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina D. M. kaltę įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka šio nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuotos teisingai bei įrodytos.

Dėl nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, teisme parodymus davė po visų liudytojų apklausos ir savo kaltę pripažino iš dalies nurodydamas, kad tai nebuvo piktybiniai veiksmai, o galbūt buvo aplaidumas, tačiau kaltinamojo tokia iškelta versija taip pat laikytina tik pasirinkta gynybine pozicija, kurios nepatvirtina kiti byloje ištirti duomenys.

Kaip jau aukščiau minėta, nuo 2016-01-27 iki 2016-06-15 vyr.buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusi I.B. D. patvirtino, kad įmonės buhalterinę apskaitą įtraukdavo visus jai D. M. duodamus dokumentus, bei tai, kad šių dokumentų trūko. Kasa buvo D. M. rankose. Nuo 2016 m. D. M. jai nepateikė jokių įmonės buhalterinių dokumentų.

Liudytoja I. G. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą dar tuomet, kai jos savininkas buvo D. M., tuo metu visa įmonės buhalterija buvo tvarkinga. Kuomet įmonei vadovaujant D. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė nuo 2015 m., tačiau D. M. jai jokių buhalterinių iš esmės neteikė, vos vieną kitą.

Teisiamojo posėdžio metu gynyba pateikė dokumentus, kuriuose nurodomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedimai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių asmenų sąrašas iš SODROS (7 t., b.l. 21-31). Tačiau, kaip matyti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (t. 4, b. l. 32-199; t. 5, b. l. 1-6), nuo 2015-01-01 iki 2015-07-31 bendrovė teikė „tuščias“ PVM deklaracijas, t.y. nedeklaravo nei pardavimo, nei įsigytų prekių pardavimo PVM , be to, nuo 2015-10-12 iki 2015-12-31 deklaravo iš viso 2731 eur PVM apmokestinamų sandorių, 574 eur pardavimo PVM, 10220 eur PVM apmokestinamų sandorių, kai PVM išskaito pirkėjas, 2127 eur įsigytų prekių (paslaugų) atskaitomo pirkimo PVM, 419 eur pardavimo PVM ir 1134 eur grąžintą PVM. Nuo 2016-01-01 iki 2016-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo iš viso 12678 eur PVM apmokestinamų sandorių, 2662 eur pardavimo PVM, 3330 eur PVM apmokestinamų sandorių, kai PVM išskaito pirkėjas, 516 eur įsigytų prekių (paslaugų) atskaitomo pirkimo PVM ir 2146 eur mokėtiną PVM. Už 2016 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius įmonė PVM deklaracijų nepildė ir VMI neteikė (4 t., b.l. 47-48). Toks mažas įmonės apyvartos buvimas ir faktas, kad nuo 2015-09-18 iki 2016-02-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinti net 33 asmenys rodo, kad galimai didžioji dalis šių asmenų realiai neatliko jokių darbų, buvo tik formalūs statistiniai vienetai įmonėje (fiktyvus įdarbinimas), norint klaidingai sudaryti įspūdį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi daug kvalifikuotų darbininkų. Jeigu tai būtų buvusi tikra tiesa, tokiu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pati galėjusi pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleistą sutartį siųsti 14 darbuotojų atlikti darbus į Norvegiją, tačiau to nebuvo. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės jokių darbų nevykdė ir projektuose nedalyvavo, nors mėgino tai imituoti. Kaip realiai ir nebuvo su UAB (duomenys neskelbtini)“ atliekamų projektų, ką patvirtina 2017-12-21 VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės raštas dėl informacijos pateikimo, kuriuo informuojama, jog laikotarpiu nuo 2015-10-10 iki 2016-02-01 tarp VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta jokių statybos, renovacijos ar kitokių sutarčių.(t. 3, b. l. 97). Kaip matyti iš pačios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (t. 4, b. l. 32-199; t. 5, b. l. 1-6), joje nurodyta, jog pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-39914-16 medžiagą nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė: Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“, kurio:

Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo (2004-03-30 įstat. Nr.IX-2084 redakcija) 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“, kurio 1 dalyje nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“ taip pat 2 dalyje nurodyta, kad „Už valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas“.Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr.100 patvirtintoje Bendrųjų dokumentų saugojimo rodyklėje nurodyta, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), apskaitos registrai, inventorizacijos dokumentai saugomi 10 (dešimt) metų. Tuo tarpu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė jokių pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2013-05-09 iki 2015-12-31, todėl nėra galimybės patikrinti finansinių ataskaitų už 2013 ir 2014 metus rodiklių, bei tiriamuoju laikotarpiu pateiktose PVM deklaracijose ir Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2013, 2014 ir 2015 metus nurodytų duomenų teisingumą. Taip pat bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008-06-26 Nr.IX-575) 16 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“, nes Finansinės ataskaitos už 2015 metus bendrovė VĮ Registrų centrui nepateikė (pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 d. ir 58 straipsnio 3 d. reikalavimus, finansinė ataskaita už 2015 metus VĮ Registrų centrui turėjo būti pateikta iki 2016-05-31). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. G. 2017-07-21 apklausos metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė (sutarties dėl apskaitos tvarkymo paslaugų nerado ir todėl tyrimui nepateikė) nuo 2014 m. balandžio ar gegužės mėn. ir buhalterinės apskaitos dokumentus už 2013 ir 2014 metus pagal 2015-08-13 Buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo – priėmimo aktą perdavė direktoriui D. M.. Nuo 2015-09-29 ir toliau pagal Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr.15-03 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. G. 2017-07-21 apklausos metu I. G. paaiškino, kad už 2015 metus bendrovės direktorius D. M. jai neteikė jokių veiklos vykdymo apskaitos dokumentų. D. M. 2017-07-18 apklausos metu nurodė, kad nei D. M., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų jam neperdavė. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galiojo nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 LR įstat. Nr. XI-1988 iki 2015-12-31, panaikinta 2015-12-22 LR įstat. Nr. XII-2215). Taip pat 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galioja nuo 2016 01 01 pagal 2015 12 22 LR įstat. Nr. XII-2215). Bendrovės direktoriumi laikotarpiu nuo 2014-05-07 iki 2015-08-14 buvo D. M., laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2015-09-21 D. M. ir laikotarpiu nuo 2015-09-21 iki 2016-01-27 N. M.. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-39914-16 medžiagą nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): - 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys“ ir 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti“ - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...; -12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;-16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nustato ūkio subjektas pagal savo poreikius“ ir 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“. -17 straipsnio „Finansinės ataskaitos“, kuriame nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atsakomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 6 punkto, kuriame nurodyta, kad „Išmokėti pinigus iš kasos fiziniams asmenims, kurie nėra ūkio subjekto darbuotojai, leidžiama tik pagal kiekvienam fiziniam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius. Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui...“. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė pirkimo ir pardavimo (paslaugų teikimo) dokumentus už 2016 m. sausio, vasario ir kovo mėn., piniginių lėšų grynais pinigais dokumentus už 2016 m. sausio, vasario ir gegužės mėn., darbo užmokesčio apskaitos dokumentus už 2016 m. sausio – birželio mėn., D. M. Avanso apyskaitą Nr. 1 už 2016 m. sausio mėn., tačiau nepateikė turto (išskyrus sąskaitą Nr.2711 „A/S Danske banke“ už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31), pajamų ir sąnaudų, bei įsipareigojimų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 10 straipsnio „Apskaitos tvarkymas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo“. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė laikotarpiu nuo 2016-01-27 iki 2016-06-15 buvo I. B. D.. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ (galioja nuo 2016 01 01 pagal 2015 12 22 LR įstat. Nr. XII-2215). Laikotarpiu nuo 2016-01-27 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, t.y., iki 2016-08-23, buvo D. M.. Bendrovė pagal 2016-05-17 Kasos išlaidų orderį Nr.09 įformintas 9 000 Eur išmokėjimą E. R. (nurodytas išmokėjimo pagrindas: Avansas pagal autorinę darbo sutartį Nr.2015/12/01/01. Kasos išlaidų orderį už įmonės vadovą, vyriausiąjį buhalterį ir kasininką pasirašė D. M.) ir pagal 2016-05-27 Kasos išlaidų orderį Nr.15 taip pat įformino 9 000 Eur išmokėjimą E. R. (Nurodytas išmokėjimo pagrindas: Apmokėjimas pagal autorinę sutartį Nr.2015/12/01/01. Kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad už direktorių ir kasininką pasirašė D. M.).Tačiau E. R. 2017-07-26 apklausos metu nurodė, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ darbų neatliko ir pinigų iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ negavo, t.y., bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ E. R. 2016-05-17 pagal Kasos išlaidų orderį Nr.09 ir 2016-05-27 pagal Kasos išlaidų orderį Nr.15 iš viso 18 000 Eur (9 000+9 000) neišmokėjo, o tik surašė apskaitos dokumentus, kuriuose įformino neįvykusias ūkines operacijas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 14 straipsnio „.Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasirašymo tvarką ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą“ ir 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“. 2016-05-17 Kasos išlaidų orderyje Nr.09 už įmonės vadovą, vyriausiąjį buhalterį ir kasininką pasirašė D. M.. 2016-05-27 Kasos išlaidų orderyje Nr.15 už direktorių ir kasininką pasirašė D. M.. Kasos išlaidų orderiai 2016-05-17 Nr.09 ir 2016-05-27 Nr.15 nebuvo pateikti buhalteriui, nes tyrimui juos pateikė bendrovės direktorius D. M., kuris, kaip 2016-06-22 apklausos metu nurodė buhalterė I. B. D., ir disponavo bendrovės piniginėmis lėšomis, tiek grynais pinigais, tiek pinigais banko sąskaitoje. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (2003-12-11 Nr.IX-1889) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 1 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas“ ir 7 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais“ , taip pat 12 dalyje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; ...“. Laikotarpiu nuo 2016-01-27 iki 2016-08-23 (tiriamojo laikotarpio pabaigos) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo D. M.. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovė 2016-01-08 kasos pajamų orderiu TRV Nr.09 įformino 3 000 Eur priėmimą grynais pinigais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Š. pagal sąskaitą faktūrą TRV Nr.09. Kasos pajamų orderyje pasirašė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius D. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Š.. Orderis patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu spaudu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apvaliu spaudu Nr.2. Bendrovė 2016-01-08 kasos pajamų orderį TRV Nr.09 užregistravo kasos knygoje ir jo pagrindu dokumentinį piniginių lėšų likutį bendrovės kasoje padidino 3 000 Eur. Pagal tyrimui pateiktą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31 dokumentinis piniginių lėšų likutis bendrovės kasoje 2016-01-08 dienos pradžioje buvo 806,48 Eur. 2016-01-08 kasoje užpajamavus 3 000 Eur, gautus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal kasos pajamų orderį TRV Nr.09, 2 840,16 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos (vertinant, kad pirmiausia buvo panaudotos piniginės lėšos iš 806,48 Eur kasos likučio 2016-01-08 dienos pradžioje): - 2 509,64 Eur (3 000 – 806,48) išduota atskaitingam asmeniui D. M. atsiskaitymams su tiekėjais; - 200 Eur grąžintas užstatas R. Ž., -130,52 Eur išmokėtas darbo užmokestis. Su buhalterės I. B. D. tyrimui pateiktais dokumentais pateikti 2 (du) kasos išlaidų orderiai, išrašyti vasario mėn., t.y.: 2016-02-09 KIO Nr.21, pagal kurį įformintas 100 Eur avanso išmokėjimas K. P. ir 2016-02-09 KIO Nr.22, pagal kurį įformintas 100 Eur avanso išmokėjimas V. K., tačiau bendrovė kasos knygos už 2016 m. vasario mėn. nepateikė, todėl negalima nustatyti, ar šie kasos išlaidų orderiai buvo užregistruoti kasos knygoje ir kaip buvo panaudoti likę 159,84 Eur (3 000-2 840,16), gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-01-11 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB D. B. A/S Lietuvos filiale pervedė 12 000 Eur sumą. Pagal mokėjimo pavedimą Nr.EX16011PLMNLMQN bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2016-01-11 pervesta 12 000 Eur suma užregistruota tyrimui pateiktame bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės sąskaitos Nr.2711 „A/S Danske banke (EUR)“ apyvartos žiniaraštyje už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31. Kaip matyti iš duomenų lentelėje, į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. Nr.(duomenys neskelbtini) AB D. B. A/S Lietuvos filiale iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta 12 000 Eur suma buvo panaudota (vertinant, kad pirmiausia buvo panaudotos piniginės lėšos iš 6,44 Eur likučio): -8 662,16 Eur (8 000+200+468,60-6,44) suma pervesta į D. M. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) kaip avansas atskaitingam asmeniui; -3 000 Eur bendrovės direktorė N. M. išėmė grynais pinigais (3 000 Eur suma 2016-01-12 užpajamuota bendrovės kasoje ir tą pačią dieną pagal kasos išlaidų orderį įformintas 3 000 Eur išdavimas atskaitingam asmeniui D. M.); -300 Eur pervesta G. B. kaip depozito grąžinimas už automobilio nuomą; -12,33 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“; -25,51 Eur banko mokesčiai. Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos iš viso 15 000 Eur sumos 14 171,80 Eur (2 509,64 + 3 000+8 662,16) arba 94,5 % visos sumos išduoti atskaitingam asmeniui D. M.. Pagal įrašus tyrimui pateiktoje atskaitingo asmens D. M. Avanso apyskaitoje Nr.1 už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31 D. M. išduota grynais pinigais ir pervesta bankiniais pavedimais iš viso 18 455,41 Eur suma, iš jų: - 6 300 Eur iš bendrovės kasos (iš jų 5 509,64 Eur (2 509,64+3 000) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“); - 12 124,60 Eur pervesta iš bendrovės sąskaitos banke (iš jų 8 662,16 Eur gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“); - 30,81 Eur gauti už grąžintas prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal įrašus Avanso apyskaitoje Nr. 1 laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-01-31 atskaitingas asmuo D. M. panaudojo iš viso 3 013,95 Eur sumą, t.y., 1 240 Eur (340+500+400) papildė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) AB D. B. A/S Lietuvos filiale ir 1 773,95 Eur sumai pateikė piniginių lėšų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, iš jų: -1 302,76 Eur (30,81+23,93+90,02+30+80+48+1000) suma panaudota automobilio remontui ir eksploatacijai; -174 Eur sumokėta AAS „(duomenys neskelbtini)“ už Kasko draudimą;-142,47 Eur už vertimus apmokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“; -47,69 Eur už pirktą inventorių (šluotą, kastuvą, kotą ir kt.) bei priemones remontui (tapetai, hermetikas ir kt.). Pagal įrašus atskaitingo asmens D. M. Avanso apyskaitoje Nr.1 ankstesnio avanso liekana sudarė – 6 536,31 Eur (atskaitingo asmens išleista, tačiau bendrovės nekompensuota suma). D. M. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 išduota iš viso 18 455,41 Eur, iš jų 3 013,95 Eur panaudoti, todėl mėnesio pabaigoje, t.y., 2016-01-31 būklei, piniginių lėšų likutis pas atskaitingą asmenį D. M. sudarė 8 905,15 Eur (18 455,41 - 6 536,31 - 3 013,95). Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ už 2015 metus tyrimui nepateikė jokių pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų ir VĮ Registrų centrui nepateikė finansinės atskaitomybės už 2015 metus, todėl negalima nustatyti dėl kokių apmokėtų išlaidų 2015-12-31 būklei susidarė 6 536,31 Eur bendrovės skola atskaitingam asmeniui D. M. ir ar šios išlaidos buvo patirtos bendrovės veiklai bei pagrįstos juridinę galią turinčiais apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2015-10-12 iki 2015-12-31 teikė PVM deklaracijas ir deklaravo iš viso 2 731 Eur PVM apmokestinamų sandorių, 574 Eur pardavimo PVM, 10 220 Eur PVM apmokestinamų sandorių, kai PVM išskaito pirkėjas, 2 127 Eur įsigytų prekių (paslaugų) atskaitomo pirkimo PVM, 419 Eur pardavimo PVM (96 str. nustatytais atvejais) ir 1 134 Eur grąžintiną PVM, taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 metus deklaravo 12 953 Eur pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, sumą, bei apskaičiavo mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – 2 496 Eur pelną, kas rodo, kad bendrovė 2015 m. spalio - gruodžio mėn. vykdė veiklą, t.y., turėjo pajamų ir išlaidų. Tyrimo metu pagal pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-39914-16 medžiagą nustatyta, kad: -bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-05-09 iki 2014-12-31 vykdė veiklą ir tvarkė apskaitą, tačiau tyrimui nepateikė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, kuriuos pagal 2015-08-13 Buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo – priėmimo aktą apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. G. perdavė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. M., todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir išsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpyje nuo 2013-05-09 iki 2015-08-13. -bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalies, Lietuvos archyvų įstatymo 12 straipsnio 14 dalies ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes pagal duomenis pateiktose PVM deklaracijose bei Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2015 metus ir banko sąskaitos išraše, bendrovė vykdė ūkinę veiklą, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2015-08-14 iki 2015-12-31 tyrimui nepateikė, taip pat VĮ Registrų centrui nepateikė finansinės atskaitomybės už 2015 metus, todėl negalima visiškai nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2015-08-14 iki 2015-12-31. -bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 4 straipsnio, 16 straipsnio 1 ir 2 bei 3 dalies ir 17 straipsnio reikalavimų, nes nepateikė ilgalaikio ir trumpalaikio turto, atsargų, pajamų ir sąnaudų, bei įsipareigojimų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23, be to, nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio ir 12 straipsnio 2 dalies bei Kasos taisyklių 6 punkto reikalavimų, nes išrašė 2 (du) kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos įformino neįvykusias ūkines operacijas, todėl pagal tyrimui pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpyje nuo 2016-01-01 iki 2016-08-23. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šia specialisto išvada.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (BAĮ 2 straipsnio 2 punktas).

BK 222 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą.

Pagal BK 222 straipsnį už šį nusikaltimą atsako asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį tai: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Pagal aptariamo įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Tuo tarpu pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. jis atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41/2012).Pažymėtina, jog kaltinimo formuluotėje nurodoma, jog D. M. tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.

Apskaitą įmonės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas. Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau, jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutui tampa nusikaltimo vykdytojas (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-648/2016).

Šioje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. M. buvo laikotarpiais nuo 2015-08-14 iki 2015-09-21 ir nuo 2016-01-27 iki 2017-05-11, kartu buvo ir kasininku. Finansinėje atskaitomybėje už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31, nuo 2015-09-29 iki 2015-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė yra I. G.. Laikotarpiu nuo 2016-01-27 iki 2016-06-15 įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė I.B. D.. Kaip seka iš I. G., I.B. D. parodymų, jos matė, jog įmonė turi mažai veiklos bei tai, kad į apskaitą įtraukdavo visus joms pateikiamus finansinius dokumentus, tačiau D. M. iš jų nevisus teikė. I.B. D. paaiškino, kad apie autorinę sutartį su R. R. nieko nežinojo, o apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė įmonei pinigus, žinojo, šie pinigai buvo išduoti D. M. jo paties nurodymu. Taigi, visos apklaustos bendrovės buhalteriją tvarkiusios liudytojos parodė, jog pagrindinius apskaitos tvarkymo nurodymus gaudavo iš D. M.. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo netvarkinga, pagal ją iš dalies negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2015-08-14 iki 2015-12-31 ir iš dalies – nuo 2016-01-01 iki 2016-05-31 laikotarpiais, tą patvirtino specialisto išvada dėl bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatų. Taigi byloje nustatyta, kad nagrinėjamais laikotarpiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ už buhalterinės apskaitos organizavimą ir kasos dokumentų tvarkymą buvo atsakingas įmonės vadovas D. M.. Apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius (pvz., buhalteris, vyriausiasis buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką esant tam tikroms sąlygoms atsako ir įmonės vadovas. Teismų praktika plėtojama aiškinant, kad vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, esant tarpinio vykdymo situacijai (apgaulingai tvarkoma apskaita panaudojant kitus nekaltus asmenis). Jei vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-370/2011, 2K-454/2012, 2K-596/2012, 2K-430/2013). Teismo manymu, ši situacija kaip tik ir yra susiklosčiusi nagrinėjamoje byloje. Pasirinkdamas nusikalstamos veikos modelį ir pagal jį veikdamas, D. M., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, sąmoningai netinkamai vykdė žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, tai darydamas neišsaugojo dokumentų, nepateikė buhalteriją tvarkančiam asmeniui įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą PVM sąskaitą faktūrą TRV Nr.09 dėl UAB „Spangė“, pats išrašė 2016-05-27 ir 2016-05-27 du kasos išlaidų orderius E. R., neva jai išmokėdamas bendroje sumoje 18000 eurų, numatydamas, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti įmonės nuosavo kapitalo (pelno) bei įsipareigojimų dydžio valstybės biudžetui, ir šių padarinių norėjo (turėdamas tikslą pasisavinti lėšas). Taip, veikdamas tiesiogine tyčia, D. M. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir toks apskaitos tvarkymas turi tiesioginį ryšį su prieš tai išanalizuotu D. M. kaltinimu pagal BK 182 str. 2 d.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje D. M. pasitvirtino. Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje D. M. laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2015-09-21 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) 21 straipsnio reikalavimus, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, neperėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. M. už laikotarpį iki 2015-08-14 bei neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2015-08-14 iki 2015-09-21, bei jų neperdavė įmonės direktorei N. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui nepateikė į buhalterinę apskaitą įtraukti, pagal Paslaugų teikimo sutartį Nr. 15/09/06, savo paties 2016-01-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą TRV Nr. 09, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15000 eurų, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2016-01-27 iki 2017-05-11 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, perėmęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus iš buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. M. už laikotarpį nuo 2015-09-21 iki 2016-01-27 jų neišsaugojo, taip pat, būdamas atsakingas už įmonės kasą, pagal Autorinę sutartį Nr. 2015/12/01/01, išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-05-17 kasos išlaidų orderį Nr. 09 ir 2016-05-27 kasos išlaidų orderį Nr. 15, pagal kuriuos, E. R. neva išmokėta 18000 eurų suma, nors pinigai išmokėti nebuvo, šiais savo veiksmais tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2015-08-14 iki 2015-12-31, ir iš dalies nustatyti negalima bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpyje nuo 2016-01-01 iki 2016-05-31.Taigi, aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina D. M. kaltę įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka šio nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuotos teisingai bei įrodytos.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veikos tyčinės, sukelti padariniai. Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. M. dirbantis, teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, psichinėmis ligomis nesirgo, priklausomybės ligų centre neregistruotas.

Teismas, įvertinęs visą baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teistumus, bausmės tikslus bei paskirtį, mano, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą (BK 49 str.) ir laisvės atėmimą (BK 50 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į jau anksčiau paminėtas aplinkybes bei duomenis, bei taikant BK 75 str. nuostatas, kadangi kaltinamojo dar resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Tokios išvados teismas prieina vertindamas visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu, laipsniu, kaltinamojo asmenybės teigiamomis ir neigiamomis savybėmis, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t.y. paminėtas aplinkybes vertina ir pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, o pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina (BPK 139 str.).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – autorinė sutartis Nr. 2015/12/01/01 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 kasos išlaidų orderiai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 301–308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausme.

D. M. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, ir subendrintą bausmę D. M. paskirti 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant D. M.:

1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu D. M. paskirtą bausmę subendrinti su 2018-03-13 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta likusia bausmės dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę D. M. skirti 1 (vienerius) metus 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 100 (vieno šimto) MGL dydžio baudą ( 3766 eur), įskaitant pagal 2018-03-13 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį atliktos bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu įpareigojant D. M.:

1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš D. M. konfiskuoti nusikalstama veika įgytą turtą – 15000 (penkiolika tūkstančių) eurų.

D. M. paskirtas kardomas priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti nuosprendis, o pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikinti (BPK 139 str.).

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – autorinę sutartį Nr. 2015/12/01/01 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 kasos išlaidų orderius, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Meškauskienė