Alytaus apylinkės teismo sprendimas

valstybės institucijos, duodančios išvadą –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovui N. M. su valstybės institucija, duodančia išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Šalys yra nepilnametės dukros A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Maždaug nuo 2020 m. vasario mėnesio vidurio atsakovas kartu negyvena, reguliariai išlaikymo neteikia. Dukros poreikiams kas mėnesį būtina po 400–500 Eur, nes reikalinga skirti lėšas maistui, būstui išlaikyti, drabužiams, apavui, lavinimo priemonėms, taip pat būtinos higienos ir buities prekės, reikalingos išlaidos įvairioms šventės, sveikatos būklei palaikyti. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas išlaikymo neteikia, dukros poreikiais rūpinasi tik ieškovė viena, pusę reikalingos išlaikymui sumos – 250 Eur turi mokėti atsakovas. Atsakovas šio išlaikymo reguliariai neteikia. Nuo 2020 m. kovo 1 d. jis yra sumokėjęs 170 Eur: 2021 m. per du kartus – 50 Eur ir 20 Eur, sumokėjo 70 Eur, 2022 m. – 100 Eur. Atsakovas pagal gaunamas pajamas gali mokėti tokį išlaikymą, kadangi kiek jai žinoma, jis dirba pas ūkininką visu etatu, nors yra įformintas kaip dirbantis pusę etato. Be to, ji žino, kad atsakovas turi galimybę dirbti viršvalandžius, tuomet dar daugiau gali gauti atlyginimo. Jo pajamos per mėnesį apie 900–1 500 Eur, priklausomai nuo to, kiek valandų dirba, kadangi jam ūkininkas moka po 5,50 Eur per valandą. Ji taip pat siekia, kad atsakovas kuo daugiau bendrautų su dukra, ji tam neprieštarauja, kadangi atsakovas gyvena netoli jos gyvenamosios vietos, gali bet kada pasiimti dukrą, dukra nori bendrauti su tėvu.

Nurodo ir tai, kad be nurodytų 170 Eur atsakovas nuo 2020 m. kovo 1 d. nėra mokėjęs išlaikymo, todėl prašo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą.

Sutinka, kad nuo gyvenimo skyrium reguliariai nemokėjo išlaikymo dukrai, tačiau mano, kad yra daugiau sumokėjęs, nei nurodo ieškovė. Jis įrodymų apie sumokėtus pinigus negali pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad šalys yra mažametės A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnametė gyvena su motina L. Č. Atsakovas išlaikymo dukrai reguliariai neteikia. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Iš gimimo liudijimo matyti, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra N. M. ir L. Š. (t. 1, el. b. l. 7). Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) L. Š. ištekėjo, po santuokos jos pavardė – Č. (t. 1, el. b. l. 19). Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad šalių dukra A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su motina L. Č. (t. 1, el. b. l. 6). Pažyma apie išmokėtas išmokas patvirtina, kad L. Č. 2022 m. lapkričio 17 d. išmokėta 95,62 Eur ligos išmoka už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. spalio 7 d. (t. 1., el. b. l. 8–9). L. Č. draudžiamosios pajamos per 2022 m. buvo 5 346,01 Eur, per 2023 m. – 114,65 Eur (t. 1, el. b. l. 17–18). Pažyma patvirtina, kad N. M. 2020 m. turėjo 3 178,98 Eur draudžiamųjų pajamų, 2021 m. – 2 877,96 Eur (t. 1, el. b. l. 45–49). Darbo sutartis patvirtina, kad N. M. nuo (duomenys neskelbtini) dirba ūkininko E. H. J. ūkyje 20 valandų per savaitę, 4 val. per dieną, alga – 420 Eur (t. 1, el. b. l. 50–51). L. Č. ir N. M. nekilnojamojo turto neturi (t. 1, el. b. l. 10–11, 54–55, 88–89). L. Č. vardu registruota transporto priemonė ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. M. vardu registruota transporto priemonė ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 12, 53, 80–83). L. Č. dirba individualioje įmonėje ,,J.“, gaunamos pajamos iš darbo santykių svyruoja nuo 333,50 Eur iki 911,93 Eur; N. M. dirba E. H. J. ūkyje (t. 1, el. b. l. 84–87). Iš pažymos matyti, kad A. M. mokosi (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 16). Iš gimimo liudijimo matyti, kad N. M. turi dukrą U. M., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 52).

Teismas konstatuoja:

I. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina ir kt. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

Aukščiau aptartais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais bei valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvada nustatyta, jog šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove, kuri užtikrina jai pakankamas buities sąlygas, rūpinasi visais dukros poreikiais ir ją prižiūri nuo pat jos gimimo, jų tarpusavio santykiai geri, juos sieja abipusis emocinis ryšys. Bendraujant su mergaite matyti, kad ji linksma, lengvai bendraujanti, šalia motinos jaučiasi saugi, matyti, kad jas sieja artimas ryšys (t. 1, el. b. l. 30–36). Išvadoje nurodyta, kad atsižvelgus į šalių dukros amžių, jos ryšį su motina, jos turimas gyvenimo ir buities sąlygas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiks jos interesus (t. 1, el. b. l. 30–34). Atsižvelgus į tai, nepilnametės šalių dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Iš ieškovės išsakytos pozicijos matyti, kad ji neprieštarauja tėvo bendravimui su dukra, priešingai, siekia, kad jis kuo daugiau su ja bendrautų, nes dukra to nori, o atsakovui gyvenant netoliese, jis turi galimybę su dukra bendrauti kiek galima dažniau. Atsakovas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių teismui spręsti apie tai, kad ieškovė kliudo dukrai bendrauti su tėvu. Atsižvelgus į tai, konkreti skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka nenustatytina, nurodant, kad skyriumi gyvenantis tėvas N. M. bendrauja su nepilnamete dukra A. M. bendru šalių sutarimu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys turi teisę pasikeitus aplinkybėms ar kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

II. Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo

Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereguliuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.

Įvertinus šalių turtinę padėtį matyti, kad ji panaši: abu turi transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi, gauna panašaus dydžio darbo užmokestį, todėl spręstina, kad jie lygiomis dalimis gali prisidėti prie dukros išlaikymo. Tačiau pažymėtina ir tai, kad ieškovė, su kuria gyvena nepilnametė šalių dukra, turi mažesnes galimybes dirbti papildomą darbą, nes turi skirti laiko dukrai. Tuo tarpu atsakovas yra jauno amžiaus, jis neįrodė, kad deda pakankamas pastangas susirasti visos darbo dienos darbą ar pasinaudoti galimybe dirbti viršvalandžius, juolab, kad turi dvi išlaikytines dukras.

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų bylos aplinkybių kontekste, teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė prašo priteisti 250 Eur išlaikymą, kuris nesiekia net orentacinės minimalios mėnesinės algos dydžio sumos, o atsakovas neįrodė, kad dėl savo turtinės padėties, sveikatos būklės negali teikti tokio dydžio išlaikymo, ieškovės ieškinys tenkintinas ir jos prašomas išlaikymas dukrai priteistinas iš atsakovo.

Atsižvelgus į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad 2020 m. vasario mėnesį atsakovas dar kurį laiką gyveno kartu su ieškove ir dukra kaip šeima. Atsižvelgus į tai spręstina, kad atsakovas išlaikymo neteikia nuo 2020 m. kovo 1 d.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė į teismą kreipėsi 2023 m. balandžio 6 d. ir ši diena laikytina teisės į išlaikymą atsiradimo diena, todėl išlaikymas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus, t. y. nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. balandžio 5 d. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas 2021 m. sumokėjo 70 Eur, o 2022 m. – 100 Eur, todėl ši suma – 170 Eur, iš išlaikymo įsiskolinimo minusuotina. Ieškovė prašo išlaikymo įsiskolinimą priteisti po 200 Eur per mėnesį, tad įsiskolinimas už trejus metus sudaro 7 200 Eur (3 x 12 x 200 Eur). Kadangi atsakovas per šį laikotarpį yra sumokėjęs 170 Eur išlaikymo, iš jo priteistinas 7 030 Eur dydžio įsiskolinimas (7 200 Eur – 170 Eur).

Teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas)

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinosios apsaugos priemonės

2023 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovė (t. 1, el. b. l. 14–15), o 2023 m. balandžio 26 d. sprendimu atsakovas (t. 1, el. b. l. 39–41) yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimos.

Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Šio teisinio reguliavimo kontekste, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

2023 m. balandžio 11 d. nutartimi (t. 1, el. b. l. 20–22) taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo iš N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisimas nepilnametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui – 2023 m. balandžio 6 d., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, paskiriant ieškovę L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, panaikintina nuo sprendimo priėmimo dienos – 2023 m. liepos 17 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja netrukdyti N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrauti su dukra A. M., gim. (duomenys neskelbtini), šalių susitarimu.

Priteisti iš N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą išieškoti L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. balandžio 6 d. ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 7 030 Eur (septynių tūkstančių trisdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini).

2023 m. balandžio 11 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo iš N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisimą nepilnametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui – 2023 m. balandžio 6 d., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, paskiriant ieškovę L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, panaikintina nuo sprendimo priėmimo dienos – 2023 m. liepos 17 d.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.