Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-105/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-18
Bylos Nr.
T-105/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00892-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
Pareiškėjas
R. S.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
J. J.
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismingumo byla Nr. T-105/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00892-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS2015 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. J. dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. birželio 4 d. raštą (sprendimą) Nr. (8.6)-D3-S-5382-1852 ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją leisti padalinti šeimos kapavietę į du atskirus kapus, paskiriant už vieną kapą atsakingą J. J., o už kitą – R. S..

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad nors formaliai pareiškėja ginčija viešojo administravimo institucijos priimtą aktą, tačiau nagrinėjamas ginčas kyla tarp artimųjų giminaičių, t. y. sutuoktinio ir asmens, galimai atsakingo už kapavietės priežiūrą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokie ginčai turi būti sprendžiami civiline tvarka (administracinė byla Nr. A552-997/2013, Nr. A261-795/2009 ir kt.). Be to, antrasis pareiškėjos reikalavimas, susijęs su kapavietės padalinimu ir atsakingų už kapo priežiūrą asmenų paskyrimu, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 2A-412-230/2012, Nr. 2A-103-230/2013). Iš skundo turinio matyti, jog ginčas kilęs iš esmės dėl fakto, o ne dėl teisės, o tokių ginčų administraciniai teismai nenagrinėja.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punkte numatyta, kad ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Savivaldybių institucijų veikla, organizuojant kapinių priežiūrą, laikytina viešojo administravimo veikla ir ginčai, kylantys iš tokios veiklos, turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 31 d. nutartį Nr. T-115, priimtą byloje A. P. v. UAB „Aterna“, Klaipėdos miesto savivaldybė; 2008 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą byloje V. V. K. v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija).

Aptariamu atveju pareiškėja ginčija Palangos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. birželio 4 d. raštą (sprendimą) Nr. (8.6)-D3-S-5382-1852, kuriuo atsakovas atsisakė leisti padalinti šeimos kapavietę į du atskirus kapus, atsižvelgęs į suinteresuotų asmenų prieštaravimą, bei prašo įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją leisti padalinti šeimos kapavietę į du atskirus kapus. Pareiškėjos manymu, Palangos miesto savivaldybė turėjo išspręsti kapo padalijimo klausimą iš esmės. Nors pareiškėjos skundo argumentai yra susiję su ir su trečiojo suinteresuoto asmens nesutikimu padalinti šeimos kapavietę, tačiau jokių reikalavimų trečiajam suinteresuotam asmeniui byloje nėra pareikšta. Dėl to Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamas ginčas kyla viešojo administravimo srityje ir turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. J. dėl rašto (panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys