Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-06-30 · Civilinė byla Nr. 2S-659-357/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-30
Bylos Nr.
2S-659-357/2014
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-06752-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
M. U.
Ieškovas
J. N.
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-659-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06752-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. U. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovei M. U. dėl avanso, baudos, ir skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovė M. U. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-43-251/2013, kurioje 2013 m. sausio 24 d. priimtas teismo sprendimas už akių ir iš atsakovės M. U. ieškovo J. N. naudai priteista 3000,00 Lt be pagrindo gautų lėšų, 2000,00 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 7000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-11-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 610,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo J. N. ieškinį atmesti. Pareiškėja pareiškimą dėl proceso atnaujinimo reiškia remdamasi CPK 366 str. 1 dalies 2 punkto pagrindu, motyvuodama tuo, kad naujai paaiškėjo esminių aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi atsakovės M. U. prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-43-251/2013. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, kreipdamasi su prašymu dėl proceso atnaujinimo, praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą (CPK 368 str.) prašymui paduoti nuo tos dienos, kurią ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o atnaujinti šio termino nėra jokio pagrindo. Nurodė, kad pareiškėjos išvardintų aplinkybių dėl preliminarių šalių susitarimų, surašytų ant dviejų tos pačios dienos lapelių dėl buto pirkimo, negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios pareiškėjai tapo žinomomis po sprendimo už akių priėmimo ir laikė nepagrįstu teiginį, kad neturint duomenų apie šiuos susitarimus teismas priėmė neteisingą sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja, atsakovė M. U., prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį, bei išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-43-251/2013 ir bylą perduoti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad 2014 metų gegužės 9 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, kas sąlygojo šios neteisėtos nutarties priėmimą. Pažymėjo, jog ieškovas J. N. melagingai nurodė teismui, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės M. U. kaltės; kad 2012 metų birželio 19 d. ieškovas paskolino atsakovei 2000,00 Lt; kad ieškovas nenurodė teismui, jog 2012 metų sausio 9 d. buvo sudaryta ne viena, o dvi preliminarios buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose ne tik pardavėjas, bet ir pirkėjas prisiėmė įsipareigojimus. Atsakovei M. U. nebuvo ir negalėjo būti žinomos šios aplinkybės, nes civilinė byla 2-43-251/2013 išnagrinėta atsakovei apie ją nežinant ir joje nedalyvaujant. Teigia, kad pareiškėja M. U. nebuvo informuota, kad yra atsakovė civilinėje byloje 2-43-251/2013. Civilinė byla išnagrinėta atsakovei M. U. nežinant apie tokios bylos jos atžvilgiu iškėlimą ir nagrinėjimą, nėra nei vieno įrodymo, kad M. U. buvo informuota apie iškeltą civilinę bylą, priimtą sprendimą už akių.

Atkreipia teismo dėmesį, kad ieškovo J. N. ieškinys atsakovei M. U. Šiaulių apylinkės teismui pateiktas 2012 metų lapkričio 7 d., atsakovės gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Atsakovė M. U. adresu (duomenys neskelbtini), negyvena daugiau nei aštuonis metus, atsakovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovui buvo žinoma, kad M. U. negyvena adresu (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas J. N. sąmoningai į teismą kreipėsi tik tada, kai sužinojo, jog M. U. išvyko iš Lietuvos - atsakovė nuo 2012 metų rugpjūčio pabaigos iki pat vasario mėnesio buvo išvykusi į Švediją. Todėl pareiškėjos M. U. pateikti nauji įrodymai (ieškovo 2013-01-09 raštu duoti įsipareigojimai su numatytomis sankcijomis; 2014-03-20 teismo posėdžio, vykusio civilinėje byloje Nr. 2-117-569/2014 dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, metu surinkti nauji įrodymai - šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai) yra pagrindas atnaujinti bylą, nes iš tikrųjų ne dėl pareiškėjos kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui.

Mano, kad nepagrįstai pasinaudota įteikimo viešo paskelbimo būdu, nes nėra duomenų, kad teismas sprendė dėl galimybės skirti kuratorių, kuriuo galėjo būti atsakovės M. U. brolis A. K., kuris, kaip ir ieškovas, gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovas žinojo ir pažino atsakovės brolį. Nesutinka su teismo vertinimu, kad 2012 metų sausio 9 d. ieškovo J. N. raštu prisiimti įsipareigojimai dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini, pirkimo su galimomis sankcijomis, nėra pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas 2013 m. sausio 24 d. sprendimą nežinojo, kad ir ieškovas J. N. įsipareigojo pirkti butą, adresu (duomenys neskelbtini), per mėnesį ir bei pasižadėjo atsakovei (pardavėjai) per vieną mėnesį nenupirkus buto, duotus 1000 Lt rankpinigius palikti pardavėjai. Nors toks ieškovo įsipareigojimas raštu buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau sprendimą priėmęs teismas apie tokį ieškovo įsipareigojimą ir prisiimtas sankcijas nežinojo; pareiškėjai M. U. nebuvo žinoma, jog bylą nagrinėjusiam teismui nebuvo žinoma aplinkybė, kad pats ieškovas yra jai įsipareigojęs ir prisiėmęs sankcijas, t.y. atsakovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad ieškovas nėra nurodęs visų sandorio sudarymo aplinkybių, nes civilinė byla Nr. 2-43-251/2013 išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai antroje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje pradėjo tikrinti įsiteisėjusį 2013-01-24 sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas 2014-05-09 nutartimi sprendė kas yra kaltas dėl buto pirkimo-pardavimo nesudarymo, nurodė, jog pareiškėja jau prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo metu turėjo ginčyti 2012-06-19 skolos raštelį. Pažymi, kad M. U. kartu su prašymu teismui pateikė 2014-03-20 teismo posėdžio, vykusio civilinėje byloje Nr. 2-117-569/2014, garso įrašą, būtent šiame įraše yra užfiksuoti ieškovo sūnaus A. N., apklausto byloje liudytoju, parodymai, kad pasirašant 2012-06-19 d. skolos raštelį dalyvavo jis ir M. U. (ieškovo J. N. nebuvo) ir jokių pinigų M. U. perduota nebuvo, kalba eina apie 2000,00 Lt avansą (rankpinigius), duotą ieškovo atsakovei M. U. 2012 metų sausio, vasario mėnesiais. 2014-03-20 teismo posėdyje liudytojai patvirtino atsakovės M. U. nurodymą, kad sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį atsisakė pats ieškovas (šalys buvo pratęsusios sutarties sudarymo terminą, nes nei ieškovas, nei atsakovė, praėjus mėnesiui, viena kitai jokių pretenzijų nereiškė), kad ieškovas sutiko 1000 Lt palikti atsakovei, nes pats nebepirko buto. Šios pareiškėjos M. U. nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu tos aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-43-251/2013, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Tvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismas, visiškai nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėja M. U. praleido terminą, nes vėliausiai kada pareiškėjai tapo žinoma apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą už akių yra atstovavimo sutarties su advokatu A. K. dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sudarymas. Tuo tarpu įstatymas nenumato prašymo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu pateikimo termino skaičiavimo sieti su sprendimo priėmimu, sužinojimu apie priimtą sprendimą (nors penkerių metų terminas nuo 2013-01-24 sprendimo už akių įsiteisėjimo nėra praėjęs). Šiaulių apylinkės teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo priėmė ir pasiuntė ieškovui, išaiškindamas, kad jis turi teisę iki teismo posėdžio dienos pateikti atsiliepimą. Todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas nenustatė aplinkybės, jog praleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas procesinis terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad apie 2013 metų sausio 24 d. priimtą Šiaulių apylinkės teismo sprendimą už akių atsakovė M. U. sužinojo tik 2014 metų sausio 10 d., tai yra sekančią dieną po teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. 2-117-569/2014, kuriame dalyvavo jos brolis A. K.. Su sprendimu susipažino tik 2014 m. kovo 19 d. Todėl mano, kad prašymo atnaujinti procesą termino nepraleido. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti netenkinimo.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime ieškovas J. N. nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundu, prašo jį atmesti bei palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad visos pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kurias ji laiko naujai paaiškėjusiomis, buvo ir turėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, o ne tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui, todėl šias aplinkybes pareiškėja galėjo įrodinėti tiek teikdama prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, tiek naudojantis instancine teismo sprendimo peržiūrėjimo tvarka, jei jos prašymas peržiūrėti sprendimą už akių nebūtų tenkintas. Teismas, tiek nagrinėdamas civilinę bylą, tiek spręsdamas klausimą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, pagrįstai rėmėsi preliminariosios turto pirkimo - pardavimo sutarties nuostatomis, numatančiomis sankcijas pareiškėjai (atsakovei) už atsisakymą ir/ar negalėjimą sudaryti pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties. Bylos nagrinėjimo metu nė viena šalių neginčijo 2012 06 19 d. Paskolos raštu įformintos paskolos sutarties, t.y. nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jos galiojimo. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad 2012 06 19 d. Paskolos raštas yra apsimestinis sandoris, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą nėra reikšmingas, kadangi tai išeina už bylos nagrinėjimo (ieškinio) ribų. Pažymėjo, kad teismas šaukimus bei procesinius dokumentus atsakovei siuntė trimis adresais: tiek jos turto buvimo (duomenys neskelbtini), tiek darbovietės (duomenys neskelbtini), tiek gyvenamosios vietos, kurį ji nurodo ir prašyme atnaujinti procesą bei atskirajame skunde (duomenys neskelbtini) adresais. Atsakovė prašyme nurodo, kad ji nuo 2012 m. rugpjūčio iki 2013 m. vasario mėnesio buvo išvykusi į Švediją, todėl, 2013 m. vasario mėnesį grįžusi iš Švedijos, neabejotinai galėjo pasinaudoti instancine teismo sprendimo kontrolės tvarka, o ne piktnaudžiaudama procesu prašyti atnaujinti procesą byloje.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat nurodo, kad apie byloje priimtą sprendimą ji sužinojo tik 2014 01 10 dieną. Tokiai jos pozicijai prieštarauja į bylą jos pačios pateikti rašytiniai įrodymai: 2013 07 17 dienos Atstovavimo sutartis su advokatu A. K., kuria atsakovė pavedė advokatui atstovauti ją civilinėje byloje Nr. 2-43-251/2013 pateikiant prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Jeigu atsakovei nebuvo žinoma apie bylos iškėlimą jos atžvilgiu bei priimtą sprendimą, logiškai nepaaiškinama, kodėl ji apskritai tokią sutartį sudarė su advokatu. Atkreiptinas dėmesys ir į atsakovės nenuoseklumą: teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė jai paaiškino, kad jokios atstovavimo sutarties su advokatu A. K. ji nebuvo sudariusi, atskirajame skunde dėstoma jau kita pozicija - kad Atstovavimo sutartis buvo sudaryta, tačiau vykdydamas pavedimą jokių dokumentų advokatas A. K. jai neperdavė. Toks atsakovės nenuoseklumas tik dar kartą patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad proceso atnaujinimo institutu atsakovė piktnaudžiauja ir siekia išvengti atsiskaitymo su ieškovu, kadangi turėjo objektyvią galimybę savalaikiai pasinaudoti teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo institutu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas teises, kad būtų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia šio subjekto teises.

Civilinėje byloje Nr. 2S-659-357/2014 atsakovė M. U. prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas esant šioms sąlygoms - jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino J. N. ieškinį ir iš atsakovės ieškovo J. N. naudai priteisė 3000,00 Lt be pagrindo gautų lėšų, 2000,00 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 7000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-11-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 610,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (27-30 b.l.). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami visais žinomais adresais, tame tarpe ir Lieporių g. 5-63, Šiauliuose, kur kaip patvirtino pati atsakovė atskirajame skunde ir kitoje civilinėje byloje Nr. 2-117-569/2014 ji gyvena (2014-03-20 teismo posėdžio garso įrašas, 52 b.l.), taip pat į darbovietę ir tik tada jai pranešta apie bylą viešo paskelbimo būdu. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad GRT duomenimis atsakovė nebuvo ir nėra deklaravusi savo išvykimo į užsienį. Pažymėtina, kad nepagrįsti atsakovės argumentai dėl teismo pareigos skirti kuratorių, kadangi atsakovė turėjo advokatą, nebuvo ieškovo prašymo skirti kuratorių (CPK 39 str.).

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bei remiantis apibendrinta teismų praktika, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Prašyme dėl proceso atnaujinimo būtina nurodyti dvi tarpusavyje susijusias ir viena nuo kitos priklausančias aplinkybes: 1) kokios naujos aplinkybės paaiškėjo ir 2) kada apie jas sužinojo. Nesant bent vienos iš jų, prašymas laikytinas neatitinkančiu reikalavimų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys 2012-01-09 pasirašė preliminarią buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti nuosavybės teise priklausantį butą ir paėmė 1000,00 Lt rankpinigių bei pasižadėjo, per vieną mėnesį nepardavus buto, rankpinigius grąžinti trigubai (4 b.l.). Atsakovė su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė tos pačios dienos pasirašytus ieškovo įsipareigojimus pirkti minėtą butą, kad jis būsimos pirkimo-pardavimo sutarties užtikrinimui duoda pardavėjai 1000 Lt rankpinigius, kurie jai liktų jei pirkėjas nepirks buto (51 b.l.). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nė viena šalių neginčijo 2012 06 19 Paskolos raštu įformintos paskolos sutarties, todėl atskirojo skundo argumentai, kad 2012 06 19 Paskolos raštas yra apsimestinis sandoris, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą nėra reikšmingas, kadangi tai išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės pateikti įrodymai (ieškovo 2013-01-09 raštu duoti įsipareigojimai su numatytomis sankcijomis; 2014-03-20 teismo posėdžio, vykusio civilinėje byloje Nr. 2-117-569/2014 dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, metu surinkti įrodymai - šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai) negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios pareiškėjai tapo žinomomis po sprendimo už akių priėmimo ir kad neturint duomenų apie šiuos susitarimus teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nepateikta įrodymų dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo aplinkybių ir ieškovo kaltės. Taip pat teismui nepateikta įrodymų, dėl ko 2012-06-19 paskolos raštelis, kuris iki šiol nebuvo ginčijamas, galėjo būti negaliojantis, pinigų negavimo fakto ir paskolos raštelio pasirašymo aplinkybės taip pat neįrodinėtos. Aplinkybės, kuriomis remiasi pareiškėja buvo jai žinomos bylos nagrinėjimo metu, šios aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai, jos nelemtų kitokio teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad pareiškėjos pateikti įrodymai vertinami kartu su kitais įrodymais, o pareiškėjos nurodytų liudytojų parodymai vertinami su šalių bei kitų liudytojų parodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pateiktas 2014 m. kovo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas ir ieškovo pasirašytas įsipareigojimas (51, 52 b.l.) vienareikšmiškai neįrodo, kad būtent dėl ieškovo nebuvo sudaryta sutartis, todėl tuo pagrindu negalima atnaujinti proceso.

Kadangi prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis remdamasi pareiškėja prašo atnaujinti procesą, teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, neturi spręsti formaliai, jei išanalizavus prašyme išdėstytas aplinkybes, gali paaiškėti, kad jame yra nurodyti keli proceso atnaujinimo pagrindai, nors prašyme įvardytas tik vienas konkretus pagrindas, teismas, nusprendęs atnaujinti procesą, nutartyje turi nurodyti visus jo nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus. Akcentuotina, kad esant anksčiau aptartoms aplinkybėms pareiškėjos pateikti įrodymai nesudaro pagrindo taikyti proceso atnaujinimo instituto nei CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nei kitais šio straipsnio numatytais pagrindais.

CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsisakydamas priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas priima nutartį, taip pat teismo nutartimi turi būti išsprendžiamas ir procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimas, nustatant pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Teismas, nenustatęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų nepriimti prašymo dėl proceso atnaujinimo, turi prašymą priimti, išsiųsti prašymo nuorašus šalims ir tretiesiems asmenimis, paskirti prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. dalyvaujant šalims ir pareiškėjui, teisėjas patikrina, ar prašymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais. Tik šioje stadijoje sprendžiama, ar koks nors pagrindas procesui atnaujinti iš tiesų egzistuoja, tiriami ir vertinami su tuo susiję įrodymai. Teismas, nagrinėdamas teismo posėdžio metu aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nuostatas ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje turi būti tiriama, ar remiamasi tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ar leistinu įrodymu, ar jis susijęs su įrodinėjamu faktu. Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ši stadija gali baigtis dvejopai: teismo nutartimi atnaujinti procesą arba teismo nutartimi atsisakyti atnaujinti procesą. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje atsisakė atnaujinti procesą, remdamasis praleistu 3 mėnesių terminu.

Nesutiktina su atsakovės teiginiu, kad apie byloje priimtą sprendimą ji sužinojo tik 2014-01-10. Šiam teiginiui prieštarauja 2013-07-17 Atstovavimo sutartis su advokatu (17 b.l.), kuria atsakovė pavedė advokatui atstovauti ją civilinėje byloje Nr. 2-43-251/2013 pateikiant prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Esant šioms aplinkybėms vertintina, kad atsakovė praleido prašymui dėl proceso atnaujinimo nustatytą 3 mėnesių terminą (CPK 368 str.), kurio atstatyti pareiškėja neprašė. Byloje nepateikta įrodymų leidžiančių spręsti, kad trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas turėjo pagrindą spręsti, kad šio termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti termino atnaujinimo instituto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 368 straipsnio 1 dalimi, 371 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė